- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-459-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13472-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos vanduo“
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo bei palūkanų priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei prašė priteisti iš atsakovės L. B. 242,69 Eur įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę L. B. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sąlygas ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ nutraukti atsakovei tiekiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teikė atsakovei šalto vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, o atsakovė turėjo už jas atsiskaityti. Atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, susidarė 239,87 Eur skola už suteiktas paslaugas. Taip pat apskaičiuota 2,82 Eur delspinigių. Duomenų, kad skola sumokėta, byloje nėra.Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2016-10-24 (LR CPK 123 str. 1 d.). Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas priėmė sprendimą už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-09 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės L. B. 242,69 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 242,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę L. B. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sąlygas ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ nutraukti atsakovei tiekiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus bute, adresu (duomenys neskelbtini), atmetė.Teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. 2015-08-17 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės L. B. buvo sudaryta nuomos sutartis.Nustatė, kad tarp šalių sudarytos šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tiekimo – vartojimo sutarties Nr.G01-200201750 pagrindu buvo susiklostę sutartiniai paslaugų pirkimo–pardavimo santykiai dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo (Lietuvos Respublikos CK 6.192 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.350 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu sudarytos sutarties pagrindu atsakovė įgijo pareigą sumokėti ieškovei už jai teikiamas paslaugas.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nuo 2016-01-31 iki 2016-07-31 ieškovei nesumokėjo 242,69 Eur už tiekiamą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimo teikiamą paslaugą, tokiais veiksmais pažeisdama jai sutarties pagrindu atsiradusią prievolę.Nurodė, kad ieškovės prašoma taikyti priemonė, t. y. įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti atsakovei tiekiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus bute, adresu (duomenys neskelbtini), vertintinas kaip ultima ratio, kuri gali būti taikoma tik tada, kai išnaudotos visos kitos priemonės, įskaitant paties atsakovės informavimą apie vandens atjungimą patenkant į jos butą. Priešingu atveju taikomos pasekmės neatitiktų proporcingumo principo, dėl to iš esmės būtų neteisėtos.Taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad skolos išieškojimas vykdymo procese yra negalimas ar ypač pasunkėtų. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs su gyvybiškai svarbių išteklių – vandens – tiekimu (nutraukimu), šis veiksmas gali būti atliktas tik išimtiniais atvejais.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-09 sprendimo už akių dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl skolininkės įpareigojimo sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti teikiamas paslaugas bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų jau nuo 2003 metų ir iki šiol nėra išieškota skola už 2003 metais priteistą seniausią skolą. Atsakovė naudojasi paslaugomis, nemoka už suteiktas paslaugas ir neįsileidžia ieškovės darbuotojų atjungti vandens tiekimą už skolas. Toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas, piktybiškas, todėl akivaizdu, kad skolininkė piktnaudžiauja savo teisėmis ir vengia įvykdyti savo įsipareigojimus.Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas nevertino prie ieškinio pridėtų įrodymų, jog ieškovė ėmėsi visų galimų priemonių skolai išieškoti, įskaitant ir pačios atsakovės informavimą. Pažymi, kad ieškovė per antstolį asmeniškai įteikė atsakovei raštą dėl skolos ir vandens atjungimo, nurodydama visą informaciją. Teigia, kad tai patvirtina antstolio Jonausko dokumento gavimo pažyma. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra aišku, ar atsakovė gyvena ginčo bute ir naudoja vandenį, kadangi jai yra skaičiuojamos vandens suvartojimo normos. Nurodo, kad atsakovė nevykdo savo pareigos, t. y. nedeklaruoja apskaitos prietaisų rodmenų, todėl tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip vandens nevartojimas. Ieškovė pažymi, kad teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, kurie pavirtina, jog skolininkė piktnaudžiauja savo teisėmis, piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų. Neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nereaguoja į raginimus, neįsileidžia, nevykdo einamųjų mokėjimų ir nieko nedaro, kad įsiskolinimas mažėtų. Taip pat nurodo, kad ieškovė prie ieškinio yra pateikusi lentelę, kurį patvirtina, jog atsakovės skolos ieškovei tęsiasi ne vienerius metus, yra perduodamos antstoliui priverstiniam išieškojimui, todėl teismo argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog išieškojimas yra negalimas ar ypač pasunkėtų, yra nepagrįsti.Atkreipia dėmesį, kad atsakovė apie skolas buvo tinkamai informuota, tačiau nesiėmė jokių priemonių joms likviduoti ar sustabdyti jų didėjimą; atsakovė sąmoningai neįsileido ieškovės darbuotojų įvykdyti vandens nutraukimo darbus. Byloje nėra pateiktų įrodymų, jog įsiskolinimai atsirado ne dėl piktybinio nenoro atsiskaityti, o dėl sunkios materialinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Civilinėje teisėje itin svarbūs asmenų interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie yra vieni iš kriterijų teismui sprendžiant civilinius teisinius ginčus. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad pasirinktas teisių gynimo būdas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 straipsnis), nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), reikalavimas turi būti atmestas net ir pripažinus teisių pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Apeliantė nurodė, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų jau nuo 2003 metų ir iki šiol nėra išieškota skola už 2003 metais priteistą seniausią skolą. Atsakovė naudojasi paslaugomis, nemoka už suteiktas paslaugas ir neįsileidžia ieškovės darbuotojų atjungti vandens tiekimą už skolas. Ieškovės nuomone, toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas, piktybiškas, todėl akivaizdu, kad skolininkė piktnaudžiauja savo teisėmis ir vengia įvykdyti savo įsipareigojimus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovės argumentais. Iš ieškovės byloje pateiktos pažymos apie iš atsakovės išieškomos skolos dydžio ir laikotarpio nustatyta, kad atsakovė ieškovei turi skolą nuo 2003-06-30. Laikotarpiu nuo 2003-06-30 iki 2016-07-31skolos dydis yra 1372,43 Eur (b. l. 17). Tačiau iš šios pažymos taip pat nustatyta, jog iš atsakovės seniausiai priteistos skolos nors ir nežymiai, tačiau po truputį antstolių yra išieškomos ir dengiamos. Pažymėtina, jog iš 488,06 Eur dydžio skolos, priteistos už laikotarpį nuo 2003-06-30 iki 2003-12-31, yra likę nepadengta tik 66,77 Eur. Taip pat iš ieškovo byloje pateiktų kitų rašytinių įrodymų: informacijos apie apmokėtą elektros energiją, UAB „Paslaugos būstui“ pateiktos pažymos, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vietinės rinkliavos administravimo skyriaus pažymos nustatyta, jog atsakovės įsiskolinimų šioms bendrovėms arba neturi, arba turi tik ne už ilgą laikotarpį (b. l. 18–20). Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino prie ieškinio pateiktos informacijos, jog reali atsakovės skola yra 1372,43 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra suformuluotas ieškinyje. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl 242,69 Eur skolos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas neišeidamas už ieškinio ribų teisingai nustatė, kad ieškinio reikalavimo suma sudaro 242,69 Eur ir ji nėra žymi. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą ir apeliacinio skundo motyvus, sutinka su ieškovės pozicija, jog sprendžiant klausimą dėl vandens paslaugų tiekimo atjungimo turėtų būti vertinamas visas atsakovės turimas įsiskolinimas ieškovei. Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei už laikotarpį nuo 2003-06-30 iki 2016-07-31 buvo tik 1372,43 Eur, ir šitas įsiskolinimas kaip jau nustatyta byloje yra po truputį, nors ir nežymiai mažinamas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra duomenų, jog skolos išieškojimas vykdymo procese yra negalimas ar ypač pasunkėtų.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad ieškovės reikalavimas yra susijęs su gyvybiškai svarbaus ištekliaus – vandens – tiekimu (nutraukimu), todėl tokia priemonė taikytina tik kaip ultima ratio, išnaudojus visas kitas savo teisių užtikrinimo ir gynimo priemones. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nesant išnaudotoms visoms priemonėms, taikomos pasekmės neatitiktų proporcingumo principo ir dėl to iš esmės būtų neteisėtos. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, aiškiai nurodė, jog ieškovė turi pareigą sumokėti ieškovei už teikiamas paslaugas, tačiau kartu nurodė, jog šios pareigos nevykdymas negali sukelti atsakovei neproporcingų pasekmių.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nesiekia padengti savo įsiskolinimų, nesidomi savo pareigomis, elgiasi nerūpestingai, nesąžiningai, vengia ir ateityje, tikėtina, vengs tinkamai vykdyti prievoles. Byloje esantys įrodymai, priešingai, patvirtina, jog atsakovė šias prievoles nors ir iš dalies, bet vykdo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įrodymams, nėra pagrindo padaryti išvadai, jog atsakovė piktybiškai vengia mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas, dėl ko būtų pagrindas nutraukti vandens tiekimą, demontuojant vandens apskaitos prietaisus atsakovės bute. Vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad vandens atjungimas atsakovei reikštų proporcingumo principo pažeidimą, taip pat nebūtų išlaikytas protingas santykis tarp atsakovės padaryto pažeidimo, jai taikomų sankcijų ir ieškovės interesų gynimo.Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės reikalavimą, taip pat konstatuoja, jog jis yra susijęs ne tik su paslaugų tiekimo nutraukimu, bet ir su viena iš esminių teisių – nuosavybės neliečiamumu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Siekiant apriboti nuosavybės teisę būtina konstatuoti, jog apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Taip pat konstatuotina, kad nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė aplinkybių, kurios būtų pagrindas iš esmės apribojant atsakovo nuosavybės teises patekti į butą ir atjungti vandenį, neįrodė.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.