- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-1580-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02019-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos vanduo“
- Atsakovas
- O. R.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1580-730/2015
Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-02019-2015-1)
2015 m. gruodžio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei O. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir skolininkės įpareigojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 444,61 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti atsakovei tiekiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus bute, adresu (duomenys neskelbtini); jei atsakovė teismo įpareigojimo nevykdys per nustatytą terminą, leisti antstoliui su AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojais priverstinai patekti į atsakovės butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir nutraukti teikiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė nėra sudariusi viešosios vandens tiekimo sutarties su ieškove, tačiau jai nuosavybės teise priklausantys vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, todėl atsakovė laikoma faktine vandens vartotoja. Atsakovei nuolat buvo siunčiamos sąskaitos už šaltą vandenį bei nuotekų šalinimą, tačiau nuo 2014-03-31 iki 2014-12-31 atsakovė nemokėjo už suteiktas paslaugas, todėl susidarė 444,61 Eur įsiskolinimas, kurį sudarė skola už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas – 434,30 Eur ir delspinigiai – 10,31 Eur. Kadangi atsakovė nemoka už suteiktas paslaugas daugiau nei 30 dienų, ieškovė turi teisę laikinai nutraukti atsakovei vandens tiekimą. Atsakovei ne kartą buvo siųstos skolų priminimo pažymos bei raštai su perspėjimais, jog nesumokėjus skolos, bus laikinai nutrauktas paslaugų tiekimas. Atsakovė iki šiol skolos ieškovei nesumoka, nesudaro sąlygų AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojams patekti į atsakovės butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir įvykdyti teikiamų paslaugų nutraukimo darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-22 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei 434,30 Eur skolą ir 7,24 Eur delspinigių iš atsakovės O. R., priteistos 441,54 Eur skolos sumokėjimą išdėstė dvylikos mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį vienuolika mėnesių atsakovei mokant po 37 Eur, o dvyliktą mėnesį – 34,54 Eur sumą, priteisė ieškovei 40,70 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė atsiliepime, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog skolos nemokėjo, savo prievolės nurodytą laikotarpį nevykdė, be to, ir byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Įvertinęs bylos aplinkybes, ieškovės atstovės ir atsakovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, rašytinę bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad ieškinio dalis dėl skolos priteisimo pagrįsta, dalis dėl delspinigių priteisimo pagrįsta iš dalies, todėl iš atsakovės priteista 434,30 Eur skola ir 7,24 Eur delspinigių, iš viso 441,54 Eur. Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė deda visas įmanomas pastangas atsiskaityti su ieškove, skola, kuri yra priteista teismo procesiniais sprendimais, yra po truputį išieškoma ir mažėja, atsižvelgdamas į atsakovės vaikų teisę augti saugioje, švarioje, higieniškoje aplinkoje, ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ nutraukti atsakovei tiekiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus, atmetė. Reikalavimą leisti antstoliui su AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojais priverstinai patekti į atsakovės butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir nutraukti teikiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus, jei atsakovė teismo įpareigojimo nevykdys per nustatytą terminą, atmetė anksčiau nurodytais motyvais, taip pat pažymėjo, jog toks ieškovės prašymas prieštarauja CPK 267 straipsnyje įtvirtintam draudimui priimti sąlyginius sprendimus. Vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, įvertinęs tai, jog atsakovės finansinė padėtis tikrai labai sunki, byloje nesant įrodymų apie ieškovės sunkią turtinę padėtį, siekdamas abiejų šalių interesų pusiausvyros, teismas padarė išvadą, kad tikslinga iš atsakovės priteistinos skolos ir delspinigių sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį vienuolika mėnesių atsakovei mokant po 37 Eur, o dvyliktą mėnesį – 34,54 Eur sumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos 2015-06-22 teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl skolininkės įpareigojimo sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti teikiamas paslaugas, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir panaikinti sprendimo dalį, kurioje skolos mokėjimas išdėstytas 12 mėnesių. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovės prašymas išdėstyti priteistą sumą 12 mėnesių laikotarpiui, pažeidžia kreditorės interesus, kadangi atsakovės skola už suteiktas paslaugas yra didelė, o priimtas sprendimas atsakovei leidžia ir toliau nemokėti einamųjų mokėjimų ir nemokant už paslaugas toliau jomis naudotis.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti teikiamas paslaugas, kadangi atsakovė daugiau nei kelerius metus (nuo 2009 m.) nemoka už paslaugas ir tikslingai neįsileidžia ieškovės darbuotojų į butą bei neleidžia nutraukti teikiamas paslaugas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti atsakovei tiekiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus, bei dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Ieškovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovės prašymas išdėstyti priteistą sumą 12 mėnesių laikotarpiui, pažeidžia kreditorės interesus, kadangi atsakovės skola už suteiktas paslaugas yra didelė, o priimtas sprendimas atsakovei leidžia ir toliau nemokėti einamųjų mokėjimų ir nemokant už paslaugas toliau jomis naudotis. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Formuojama teismų praktika, kad nurodyto CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą.
Atsakovė savo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą grindė finansine padėtimi. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Už ieškovės teikiamas paslaugas laikotarpiu nuo 2014-03-31 iki 2014-12-31 atsakovė nesumokėjo 434,30 Eur skolos. Iš byloje pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie atsakovės gaunamas pajamas nustatyta, jog 2014 metais jos pajamos buvo apie 230 Lt (66 Eur) per mėnesį, o 2015 metų sausio, vasario mėnesiais jos pajamos buvo apie 80 Eur per mėnesį, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad jos pajamas sudaro apie 300,00 Eur. Atsakovė viena augina nepilnametį vaiką, išlaiko ir dar vieną vaiką dukrą, kuriai nors ir suėjo aštuoniolika metų, tačiau ji mokosi gimnazijoje ir laiko egzaminus (b. l. 32). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog atsakovės turtas yra areštuotas (b. l. 12–13), iš banko pateiktos sąskaitų areštų suvestinės matyti, jog jos skolos siekia apie 72956,87 Eur (b. l. 46). Pirmosios instancijos teismas buvo išaiškinęs ieškovei teisę pateikti įrodymus apie jos turtinę padėtį, tačiau ieškovė tokių įrodymų neteikė ir nesutikimą su prašymu motyvavo tik tuo, jog nemokant einamųjų mokėjimų toliau kaupiasi skola.
Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantė neturi galimybės teismo sprendimą įvykdyti iš savo gaunamų darbo pajamų, atsakovės nekilnojamasis turtas areštuotas, įrodymų apie kitokį turtą, kurį realizavus būtų galima įvykdyti sprendimą, nėra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-16 sprendimu priteistą visą 860,59 Lt (249,24 Eur) sumą, kurios mokėjimas buvo išdėstytas 12 mėnesių terminui, padengė, todėl darytina išvada, jog siekiant nepažeisti šalių lygiateisiškumo pricipo, sprendimo vykdymo išdėstymas, esant šios konkrečios bylos aplinkybėms, tikslingas, kadangi atsakovė nedidelėmis sumomis yra pajėgi sumokėti visą skolą, o ieškovė nors ir ne iš karto, bet atgaus visą skolą. Tokiu būdu yra patenkinami ieškovės teisėti lūkesčiai gauti susidariusią skolą, o atsakovė išvengia naujų išieškojimo procesų ir papildomų išlaidų, kurios esant itin sudėtingai atsakovės finansinei padėčiai dar labiau sunkina prievolių vykdymą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą 12 mėnesių terminui, pagal byloje esančius įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį, pripažintinas protingu ir užtikrinančiu abiejų šalių interesų pusiausvyrą bei teismo sprendimo privalomumą, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 284 straipsnio nuostatų.
Dėl atsakovės įpareigojimo
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti teikiamas paslaugas, kadangi atsakovė daugiau nei kelerius metus (nuo 2009 m.) nemoka už paslaugas ir tikslingai neįsileidžia ieškovės darbuotojų į butą bei neleidžia nutraukti teikiamas paslaugas.
Apeliantė reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei nutraukti atsakovei tiekiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus bute, adresu (duomenys neskelbtini), reiškė remdamasi 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 „Dėl Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi iki 2015-09-22) patvirtintų sąlygų 10.2 punktu, kuriame nurodyta, kad jeigu abonentas (vartotojas) neapmoka sąskaitos už geriamąjį vandenį ir (ar) nuotekų tvarkymą daugiau kaip 30 dienų, skaičiuojant nuo atsiskaitymo laikotarpio paskutinės dienos – ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki numatomo geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo laikino nutraukimo, sustabdymo ar apribojimo, raštu įspėjęs įsiskolinusį abonentą (vartotoją), viešasis vandens tiekėjas gali laikinai nutraukti, sustabdyti ar apriboti geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą.
Ginčo byloje nėra, jog atsakovė nevisiškai atsiskaito su ieškove už teikiamas paslaugas nuo 2009 m. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė ne vieną kartą buvo įspėta apie vandens tiekimo nutraukimą dėl susidariusių įsiskolinimų (b. l. 19–21, 23–24). Iš ieškovės pateiktos lentelės apie atsakovės įsiskolinimo dydį iki 2014-12-31 nustatyta, kad atsakovės skola – 2544,92 Eur, likusi išieškoti suma iki 2014-12-31 sudarė 1906,62 Eur. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-16 teismo sprendimu priteistą 860,59 Lt (249,24 Eur) sumą visiškai padengė. Taigi matyti, kad atsakovė nors ir nežymiai, tačiau deda pastangas sumažinti įsiskolinimus ieškovei.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovės finansinė padėtis yra itin prasta, jos gaunamas pajamas 2015 m. sudarė 160,00 Eur vėliau 300,00 Eur, nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), areštuotas, atsakovė yra nutraukusi santuoką, turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, sprendimo priėmimo metu su atsakove gyveno pilnametis atsakovės vaikas, besimokantis vidurinėje mokykloje.
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nesiekia padengti savo įsiskolinimų, nesidomi savo pareigomis, elgiasi nerūpestingai, nesąžiningai, vengia ir ateityje tikėtinai vengs tinkamai vykdyti prievoles. Byloje esantys įrodymai, priešingai, patvirtina, jog atsakovė šias prievoles nors ir iš dalies, bet vykdo, tačiau atsakovės finansinė padėtis apsunkina minėtų prievolių vykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įrodymams, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog atsakovė piktybiškai vengia mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas, dėl ko būtų pagrindas nutraukti vandens tiekimą, demontuojant vandens apskaitos prietaisus atsakovės bute.
Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vandens tiekimo nutraukimas pažeistų su atsakove gyvenančio nepilnamečio vaiko interesus, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad vaikui gyventi tinkamas sąlygas turi užtikrinti tik tėvai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – Įstatymas) numatyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis įstatymo 4 straipsnyje nurodytų nuostatų bei principų, iš kurių vienas yra – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, vandens tiekimo nutraukimas pažeistų nepilnamečio vaiko teisę gyventi saugioje, švarioje, higieniškoje aplinkoje (Įstatymo 4 straipsnio 4 punktas, 8 straipsnis, 11 straipsnis).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 284 straipsnis), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą.