Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M., L. K., A. S., G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ,Valstybės įmonei Turto bankas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai R. M., L. K., A. S., G. M. B. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo , prašydami atnaujinti praleistą terminą priimti D. F. palikimą, kadangi kitokiu būdu jie negali gauti paveldėjimo po savo giminaitės D. F. mirties. Pareiškėjai nurodė, kad D. F. mirė (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose. D. F. 2006 m. rugsėjo 6 d., viešėdama Lietuvoje, testamentu visą turtą paliko pareiškėjams. Pareiškėjai apie D. F. mirtį sužinojo pavėluotai, po D. F. mirties jie dėl paveldėjimo į notarą kreipėsi, tačiau neturėjo jos mirties liudijimo. Kai gavo mirties liudijimą, terminas paveldėti turtą po D. F. mirties buvo jau praleistas. Todėl prašo terminą palikimui priimti atnaujinti.

Iš suinteresuoto asmens Valstybės įmonei Turto bankas per nustatytą terminą gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos per nustatytą terminą gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta, jiems nedalyvaujant . Šiuo atveju, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad atnaujintas terminas valstybės interesų nepažeistų.

Pareiškėjai L. K., A. S., G. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta, jiems nedalyvaujant.

Liudytojas B. K. patvirtino, kad D. F. buvo jo pusseserė, ji buvo lietuvė, bet gyveno (duomenys neskelbtini). Ji žemę paveldėjo iš savo tėvų, atsistatė nuosavybę, žemės apie 50 ha (duomenys neskelbtini) Jis rūpinosi jos reikalais Lietuvoje, turėjo įgaliojimą žemei tvarkyti, ją išnuomavo. Jis žinojo, kad testamentu D. F. žemę užrašė pareiškėjams. Po jos mirties jie ieškojo giminių Amerikoje, nes reikėjo mirties liudijimo. Giminės- tai du D. F. sūnūs, buvo rasti per internetą. Vyresnysis sūnus E. F. pirmiausiai atsiuntė mirties liudijimo nuorašą, tačiau jis netiko, vėliau atsiuntė mirties liudijimo originalą, kurį pateikė notarui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Iš pareiškėjų R. M., L. K., A. S., G. M. pareiškimo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos R. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjų R. M., L. K., A. S., G. M. giminaitė D. F. mirė (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose. D. F. 2006 m. rugsėjo 6 d., viešėdama Lietuvoje, Kauno 21-ajame notarų biure, žemės sklypus testamentu paliko pareiškėjams. Iš notarės nutarimo matyti, kad po D. F. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos D. F. palikimo priėmimo faktų, į notarų biurą iki 2018 m. vasario 7 d. dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.

Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Teismas, įvertinęs šioje byloje nurodytus pareiškėjų argumentus dėl priežasčių, pripažintinų pagrindu atnaujinti jiems įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, laiko reikšminga tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjai R. M., L. K., A. S., G. M. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių visumos - palikėja D. F. mirė JAV, pareiškėjai pavėluotai sužinojo apie jos mirtį, jie ėmėsi visų priemonių, kad galėtų paveldėti, tačiau negalėjo laiku gauti dokumento, patvirtinančio D. F. mirtį ( mirties liudijimo) ir jo pateikti notarui.

Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog jis praleistas gana nežymiai ir nors įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.), o kartu ir reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.), tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, pareiškėjų argumentai, kad terminas buvo praleistas, nes nebuvo galimybės laiku gauti reikalingą paveldėjimui dokumentą-palikėjos, gyvenusios ir mirusios JAV, mirties liudijimą, suponuoja išvadą, jog tai būtent ir buvo pagrindinės gyvenimiškos priežastys, sutrukdžiusios jiems laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.).

Bylos duomenys taip pat neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju iki šiol nėra įpėdinių, priėmusių D. F. palikimą, ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, t. y. D. F. palikimo tinkamai ir laiku niekas nepriėmė (CK 5.2 str., 5.50 str., 5.62 str., 5.66-5.67 str.), todėl pareiškėjai dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo reikalais, atnaujinus jiems praleistą terminą (CK 5.57 str.). Taigi, termino atnaujinimas šiuo atveju neturės įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjams, kaip testamentiniams įpėdiniams, paveldėti turtą, likusį po D. F. mirties.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, o taip pat į tai, kad D. F. , surašydama testamentą pareiškėjams, norėjo, kad jie paveldėtų jos turtą, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais , konstatuoja, jog pareiškėjai R. M., L. K., A. S., G. M. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po D. F., mirusios (duomenys neskelbtini), priimti (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292, 334-335, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjams R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), terminą kreiptis į palikimo vietos notarą dėl palikimo, likusio po D. F., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) JAV, (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.