Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui K. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesio iki (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesio gyveno kartu neįregistravę santuokos, vedė bendrą ūkį, veikė jungtinės veiklos pagrindu, šeimoje susilaukė dviejų vaikų, iš kurių vienas šiuo metu nepilnametis. (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, gavę banko paskolą, šalys įsigijo po 1/2 dalį buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Vertinant byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus, šiuo atveju matyti, kad byloje nėra ginčo, kad šalių santykiai iš esmės yra konfliktiški, nevertinant aplinkybių, dėl kurio iš šalių kyla minėti ginčai, kadangi tai nėra susiję su bylos esme ir šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Teismas konstatuoja, kad dėl konfliktiškų bendraturčių santykių yra pažeidžiama abiejų šalių teisė valdyti ir naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia daikto dalimi, todėl tolesnis bendro turto valdymas ir naudojimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nėra įmanomas bei neatitiktų šalių teisėtų interesų. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, be kita ko, ieškovės pateiktą buto plano kopiją, sprendžia, kad buto padalinimas šalims natūra šiuo atveju yra negalimas, nes iš buto negalima suformuoti atskirų nekilnojamojo turto objektų be žalos turtui, butas yra per mažo ploto. Buto bendras plotas yra 35,09 kv. m., gyvenamas plotas 21 kv. m., bute yra du kambariai, vienas koridorius, virtuvė, vonia, vienas įėjimas, vienas elektros įvadas, viena šildymo sistema, vieni inžineriniai tinklai. Byloje atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su sąlyga, kad butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitektų ieškovei, atsakovas nereiškė reikalavimo priteisti jam butą natūra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra paneigti ieškovės argumentai, jog ieškovė su sūnumi planuoja gyventi ginčo bute. Posėdžio metu, ieškovė paaiškino, kad sūnus šiais metais (2024 m.) baigs 8-tą klasę ir turės pasirinkti kitą mokyklą, lankys gimnaziją, todėl, nors šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), vaikas lankytų mokyklą (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat paaiškino, kad dirba nuotoliniu būdu, persikeliant gyventi į (duomenys neskelbtini), jai būtų paprasčiau išsilaikyti finansiškai, nereiktų mokėti nuomos. Manytina, kad šie išvardinti argumentai yra esminiai sprendžiant klausimą, kuris iš bendraturčių turi interesą naudotis daiktu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atidalinti butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti jį visą natūra ieškovei.

Dėl kompensacijos priteisimo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011 ir kt.).

Kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, tai reiškia, kad paprastai (pagal bendrąją taisyklę) kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Todėl CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi būti aiškinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natūra po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgytąją turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021). Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį informacija nustatyta buto vertė – 24 400,00 Eur. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Aireda“ atliktu nekilnojamojo turto vertinimu, nustatyta buto vertė – 30 000,00 Eur. Kaip nustatyta, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šalys butą įsigijo gavę banko paskolą, byloje esantys duomenis patvirtina, kad likęs kreditorinis įsipareigojimas bankui – 17 318,86 Eur, šaliai tenkanti kreditorinio įsipareigojimo dalis – 8 659,43 Eur.

Pažymima, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės siūloma kompensacija, atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad byloje ginčo dėl kompensacijos dydžio nėra. Pažymima ir tai, kad atsakovas neginčijo nekilnojamojo turto vertės. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad buto, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 30 000,00 Eur. Atsižvelgtina ir į tai, kad likęs kreditorinis įsipareigojimas bankui – 17 318,86 Eur. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad sieks banko paskolą pripažinti asmenine jos prievole, nurodė, kad mėnesinę įmoką bankui gebės mokėti, kadangi įmokos suma nėra didelė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad 6 340,57 Eur kompensacijos dydis atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, todėl priteistinas iš ieškovės atsakovui.

Dėl nuomos pinigų dalies priteisimo.

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 741,89 Eur skolą. Ieškovės atstovė, posėdžio metu nurodė, kad atsisako dalies reikalavimo dėl skolos priteisimo, t. y. mažina reikalavimą ta apimtimi, kurią atsakovas sumokėjo už draudimą ir būsto vertinimą, taip pat ta apimtimi, kad šalys kartu negyvena ne nuo (duomenys neskelbtini) vasario mėn., o rugsėjo mėn. Nurodė, kad bendra liekanti reikalavimo suma yra 394,04 Eur. Byloje nustatyta, kad butas nuo (duomenys neskelbtini) nuomojamas už 120 Eur mėnesinį mokestį, kuris kiekvieną mėnesį pervedamas į atsakovo sąskaitą. Iš šių lėšų atsakovas dengia kreditorinį įsipareigojimą, 83,81 Eur sumą pervedamas kreditoriui. Likusios dalies pajamų (36,19 Eur) atsakovas ieškovei neperveda, šių aplinkybių atsakovas byloje neginčijo.

CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Iš byloje teiktų paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad ginčo byloje dėl nuomos mokesčio dalies priteisimo nėra. Atsakovas ginčijo laikotarpį, už kurį turėtų būti skaičiuojama nuomos mokesčio dalis ieškovei, kadangi priešingai nei nurodoma ieškinyje, šalys kartu nebegyvena ne nuo (duomenys neskelbtini) vasario mėn., o nuo (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, ieškovė sumažino reikalavimą pripažindama šią aplinkybę bei aplinkybę, kad atsakovas sumokėjo už draudimą ir būsto vertinimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, ieškovės sumažintas reikalavimas dėl 394,04 Eur nuomos pinigų dalies priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė ir jos atstovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog išlaidos advokatės teisinei pagalbai sudarė 1936 Eur ((duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, buvo priversta kreiptis į teismą, kas sudaro pagrindą manyti, kad ieškinio pareiškimą lėmė būtent atsakovo veiksmai. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pridėtas šios sąskaitos apmokėjimo nurodymas, (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė minėtą sąskaitą apmoka iki (duomenys neskelbtini) Pažymima, kad toks susitarimas ir jo klausimo išsprendimas atitinka teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, kadangi, kaip nustatyta, CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

Ieškovės ieškinys tenkinamas, todėl šioje byloje pareiga atlyginti ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas tenka atsakovui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 1936 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), 127 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės D. J. ieškinį tenkinti.

Atidalinti butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti jį visą natūra ieškovei D. J..

Priteisti iš ieškovės D. J. atsakovui K. K. 6 340,57 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimties eurų 57 ct) kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo K. K. ieškovei D. J. 394,04 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 4 ct) skolą.

Priteisti ieškovei D. J. iš atsakovo K. K. 1936,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti bei 127,00 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas dėl valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.