- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-594-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02640-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank, Lietuvoje
Teisėja Lina Rakštelytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02640-2013-9
NUTARTIS
2014 m. gegužės 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui antstoliui J. P. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, ir UAB „Promano Lit“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti 2012-12-20 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0172/12/01000, kuriuo parduotas jam nuosavybės teise priklausantis įkeistas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), negaliojančiu. Nurodė, kad 2012-03-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pagal Nordea Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus (teisių perėmėja – Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių) pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo nuspręsta areštuoti minėtą ieškovui priklausantį įkeistą butą su rūsiu, įspėjant, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių. 2012 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ieškovas gavo antstolio J. P. 2012-09-19 patvarkymą dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, o 2013 m. vasario mėn. iš UAB „Promano Lit“ gauto pranešimo sužinojo, jog ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas yra parduotas iš antrųjų varžytinių UAB „Promano Lit“. Vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, ieškovui buvo pranešta tik dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, išsiunčiant antstolio patvarkymą adresu – (duomenys neskelbtini), o patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, turto arešto aktas, patvarkymai dėl turto pardavimo iš varžytinių buvo siųsti kitais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriais ieškovas faktiškai negyvena. Teigė, kad butas įkainotas neteisingai, dėl to jis parduotas už žemesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta remiantis CPK nuostatomis. Pažymėjo, kad UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas atlikusi ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti ir pateikusi išvadą nurodė, kad 2012-10-04 ginčo buto vertė yra 120 000 Lt. Savo išvadą UAB „Ober-haus“ Nekilnojamojo turto ekspertai surašė net nebuvę ieškovo bute ir jo neapžiūrėję, be to, surašydami savo išvadą ekspertai rėmėsi 1976 m. Nekilnojamojo turto registro centro atkuriamosios vertės duomenimis. Tuo tarpu turto vertintoja UAB „Liturta“ 2005-09-02 nustatė, kad įkeičiamo ginčo buto rinkos vertė yra 152 000 Lt. Taigi, UAB „Ober-haus“ Nekilnojamojo turto ekspertizės išvados yra neteisingos, nepagrįstos ir neteisėtos, prieštaraujančios CPK 713 str., 722 str. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas J. S. papildomai paaiškino, kad turto vertės nustatymo ekspertizę UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas atliko nesilaikydama vertinimo metodikos, kurioje numatyta, kad nustatinėjant turto rinkos vertę butą privaloma apžiūrėti iš vidaus. Kartu su turto vertintoju butą turėjo apžiūrėti ir antstolis. Ieškovas yra padaręs buto remontą – pakeitė duris, langus, vonios kambarį išklojo plytelėmis, pakeitė grindų dangą, iš viso už 50 000 Lt, todėl jo nepažiūrėjus, negalima nustatyti tikrosios jo vertės. UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas nustatė, kad buto vertė yra 120 000 Lt, tokia pati vertė nurodyta ir 2012-10-17 antstolio J. P. patvarkyme, todėl antstolis turėjo nustatyti būtent tokią pačią vertę butą parduodant iš varžytinių, o patvarkyme nurodyta, kad butas iš pirmųjų varžytinių parduodamas už 96 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis J. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas piktybiškai vengė priimti siunčiamus jam dokumentus antstoliui žinomais skolininko adresais, siekdamas įrodyti savo menamą nežinojimą apie vykdymo procesą, be to, ieškovas nei žodžiu, nei raštu neinformavo antstolio apie savo gyvenamosios vietos galimą pasikeitimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas iš varžytinių parduodamo turto kainos neginčijo CPK 681 str. 1 d., 682 str. 2 d. nustatyta tvarka, nepasiūlė iš varžytinių parduodamo turto pirkėjo CPK 704 str. 1 d. numatyta tvarka, iki varžytinių pradžios antstoliui nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių antstolis turėtų teisę savo patvarkymu varžytines atšaukti CPK 703 str. 1 d. numatyta tvarka, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai skolininko turtą 2012-11-26 pardavė iš varžytinių už 99 850 Lt sumą. Teismo posėdžio metu antstolis papildomai nurodė, kad ieškovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK 644 str. 1 d. 2 p. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog procesinius dokumentus gavo, tačiau į antstolį nesikreipė, vengė vykdyti skolininko teises ir pareigas. Nors ieškovas įgaliojo atstovauti savo motiną, tačiau ir ji nesidomėjo vykdymo proceso eiga. Procesiniai dokumentai ieškovui buvo siunčiami visais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-29 nutartyje nurodytais adresais. Turto vertinimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Argumentavo CPK 718 str. norma, reglamentuojančia, kad pirmosiose varžytinėse turto pradinė kaina sudaro 80 procentų nuo ekspertizės aktu įvertintos turto sumos. Kadangi butas ekspertų įvertintas buvo 120 000 Lt, tai 80 procentų šios vertės sudaro 96 000 Lt.
Trečiasis asmuo Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti trečiojo asmens naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai yra nepagrįsti ir neįrodyti CPK 178 str. numatyta tvarka.
Trečiasis asmuo UAB „Promano LIT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo nesutinka su ieškovo ieškiniu ir prašo jį atmesti, nes ieškovas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo veiksmus, o tai, kad ieškovas nesirūpino ir nesidomėjo vykdymo procesu, tik patvirtina faktą, kad ieškovas vėliau nebegali reikalauti perkelti atsakomybę kitiems asmenims. Be to, buto pardavimo iš varžytinių metu jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, o turtas parduotas aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Nei ieškovas, nei jo atstovai jokių pretenzijų nereiškė, o ieškovas, teigdamas, kad tariamai kaina gali būti neteisinga, niekaip to neįrodo. Pažymi, kad ieškovas yra nesąžiningas reikšdamas savo ieškinį, kadangi tokiu būdu ieškovas iš tikrųjų siekia ne apginti savo teisėtus interesus, bet be jokio pagrindo vilkinti iškraustymo iš buto procesą (b. l. 100–103).
Trečiųjų asmenų Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančios per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, ir UAB „Promano Lit“ atstovė advokatė E. B. teismo posėdžio metu palaikė atsakovo atstovo advokato J. P. išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad CPK 602 str. prasme asmens neinformavimas nėra pagrindas panaikinti varžytinių aktą. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad skolininkas žinojo apie vykdymo procesą. Ieškovas buvo pasyvus, nesidomėjo vykdymo eiga, ignoravo bet kokius vykdymo veiksmus, pats pas antstolį atvykęs nebuvo. Nors ieškovas turėjo galimybę ginčyti turto vertės nustatymą, tačiau to taip pat nepadarė. Ieškovas įgaliojo savo motiną atlikti veiksmus, susijusius su turtu, tačiau motina, kaip įgaliotas asmuo, taip pat neatliko jokių veiksmų, neužtikrino savo atstovaujamojo interesų. Ieškovas ir jo motina buvo pasyvūs ir tik po 2013 m. vasario mėnesio gauto UAB „Promano Lit“ pranešimo pradėjo reaguoti. Ieškovo argumentai apie tai, kad turto vertintojai neapžiūrėjo vertinamo buto vidaus ir dėl to negalėjo tinkamai nustatyti buto kainos, yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju vertintojas pasirinko lyginamąjį metodą, įvertino namo, kuriame yra butas, struktūrą, jo pastatymo metus, atsižvelgė į tai, kad butas yra standartinis. Turto vertintojui pakako duomenų ekspertizės išvadai padaryti ir realiai buto rinkos vertei nustatyti. Antstolis parduodamas butą iš varžytinių tokiu turto vertinimu vadovavosi. Po įvykusių antrųjų varžytinių butas buvo parduotas pirkėjai UAB „Promano Lit“, kuri pasiūlė didžiausią kainą ir butą nupirko už šiek tiek daugiau nei 99 000 Lt. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų, kad rado pirkėją už didesnę kainą. Prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-11 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui antstoliui J. P. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, – 7 559,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad antstolis priėmęs vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2972-144/2012 du kartus siuntė patvarkymus skolininkui A. N. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau patvarkymas grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė“. Antstolis, priėmęs 2012-09-19 patvarkymą dėl nekilnojamojo turto ekspertizės skyrimo, šį patvarkymą išsiuntė ieškovui visais antstoliui žinomais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), patvarkymas, siųstas adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė“. 2012-10-08 antstolio priimtas turto arešto aktas išsiųstas ieškovui adresais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Abiem adresais turto arešto aktas grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė“. 2012-10-17 antstolio patvarkymas, kuriuo paskelbtos pirmosios varžytinės, skolininkui (ieškovui) buvo išsiųstas adresais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Abiem adresais patvarkymas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių taip pat grįžo skolininkui neįteiktas su žyma „neatsiėmė“. 2012-10-17 apie iš varžytinių parduodamą turtą paskelbta dienraštyje „Vakarų ekspresas“. Antstolio priimtas turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo išsiųstas skolininkui adresais: (duomenys neskelbtini), tačiau visais adresais dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. Tik 2013-02-12, 2013-02-27 į antstolio J. P. kontorą kreipėsi ieškovo motina A. N. su prašymu išduoti procesinių dokumentų, esančių vykdomojoje byloje Nr. 0172/12/01000, kopijas. Šį prašymą antstolis tenkino ir pateikė A. N. procesinius dokumentus, kurie buvo siųsti A. N.. Šių aplinkybių pagrindu sprendė, kad visi dokumentai, priimti vykdymo procese ir siųsti tiek ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tiek kitais ieškovo žinomais adresais: (duomenys neskelbtini), įteikti nebuvo. Ieškovui buvo paliekami pranešimai apie pašto siuntas, tačiau jų taip pat niekas neatsiėmė. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad antstolis žinojo apie tai, kad ieškovas nebegyvena nurodytais adresais, kuriais jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, tačiau pagal CPK 644 str. 1 d. 2 p. skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir, jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir konstatuojama, kad jam tinkamai pranešta. Vykdomosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog ieškovas apie savo gyvenamosios vietos galimą pasikeitimą būtų informavęs antstolį. Be to, ieškovas 2012-06-05 įgaliojimu buvo įgaliojęs savo motiną S. N. veikti jo vardu vykdymo procese, įskaitant ir domėjimąsi vykdomąja byla, priimti siunčiamus antstolio procesinius dokumentus, juolab bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo atstovė S. N. gyvena tuo pačiu adresu kaip ir ieškovas – (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad vykdymo procesas grindžiamas ir bendrais civilinio proceso principais. CPK 7 str. 2 d. įpareigoja asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teismas sprendė, kad antstolis visais įmanomais būdais siekė pranešti ieškovui apie vykdymo procesą ir jame atliekamus veiksmus. Motyvavo CPK 604 str., nustatančiu, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 str. ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Ieškovo gyvenamoji vieta deklaruota adresu – (duomenys neskelbtini), o ieškovas kreipdamasis su ieškiniu teismui nurodė, kad jo gyvenamoji vieta, kaip ir jo įgaliotos atstovės S. N., yra (duomenys neskelbtini), tačiau nė vienu iš šių adresų antstolio siųsti procesiniai dokumentai ieškovui nebuvo įteikti. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis pripažino, jog ieškovui vykdymo proceso metu antstolio siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (CPK 604 str.), ir konstatavo, jog ieškovas, žinodamas vykdymo proceso eigą, nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms apginti, neskundė antstolio veiksmų, ieškovo teisės vykdymo proceso metu pažeistos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu Turto pardavimo iš varžytinių, įvykusių 2012-11-26, aktą, surašytą 2012-12-20, vadovaujantis CPK 602 str. 1 d. 7 p. Remdamasis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d., rašytiniais bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais duomenimis, priteisė šias išlaidas iš ieškovo atsakovui bei trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Nesutinka su ginčo buto vertės nustatymu ir teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog vertinimas atliktas neapžiūrėjus buto iš vidaus. Pažymi, kad kita vertintoja (ne ekspertizę atlikusi UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas), t. y. UAB „Liturta“, nustatant įkeičiamo buto kainą hipotekos lakštui, nustatė buto rinkos vertę – 152 000 Lt. Todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad ekspertizės akte ir antstolio turto arešto akte nustatyta 120 000 Lt ginčo buto vertė yra mažesnė nei reali jo rinkos kaina. Teismas ignoravo ieškovo argumentus, jog turto vertinimą reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas Nr. VIII-1202 ir 2012-04-27 Turto ir verslo vertinimo metodika Nr. 1K-159. Nurodo, kad pagal metodikos 31.1 punktą vertintojas privalo apžiūrėti vertinamą materialųjį turtą (objektas), „su pilna apžiūra“, filmuodamas objektą, išskyrus šios metodikos 44 punkte nustatytus atvejus, kurių ginčo atveju nėra. Todėl UAB „Ober-haus“ Nekilnojamojo turto ekspertizės išvados yra neteisingos ir nepagrįstos. Nesutinka su iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Mano, kad teismas pažeidė CK 1.5 str. numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.2 punktus. Byloje buvo tik du teismo posėdžiai ir už panašų darbą teismas atsakovui priteisė tik 1 000 Lt. Be to, teismas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nemotyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis J. P. atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais nesutinka. Nurodo, kad ginčo atveju antstolis priėmė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2972-144/2012 dėl skolininkui (ieškovui) priklausančio įkeisto ginčo buto pardavimo ir varžytinių, o ne ieškovo klaidingai nurodytą 2012-03-22 nutartį. Paaiškina, kad UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas atlikdama ekspertizę pasirinko lyginamąjį metodą – buvo lyginami trys Klaipėdos miesto nekilnojamojo turto objektų perleidimo sandoriai, atlikti 2011 m. lapkričio mėn., 2012 m. kovo ir gegužės mėn., t. y. buvo nustatyta reali buto rinkos vertė pardavimo iš varžytinių laiku. CPK 681 str. 4 d. nustatyta, kad, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis rėmėsi ekspertizės aktu nustatyta 120 000 Lt ginčo buto verte, o ne pats nustatė buto vertę. Būtinybės patekti į buto vidų nebuvo, nes vertinimą atliko ne antstolis, o kvalifikuotas turto vertintojas. Ieškovas nuo 2012-09-12 turėdamas patvarkymą dėl ekspertizės buto vertei nustatyti skyrimo, nereiškė nušalinimo ekspertui, iš varžytinių parduodamo buto kainos neginčijo, nepasiūlė iš varžytinių parduodamo buto pirkėjo, iki varžytinių pradžios nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių antstolis turėtų teisę savo patvarkymu varžytines atšaukti, su antstoliu nebendradarbiavo, vykdymo eiga nesidomėjo, turto įkainojimo neginčijo, antstolio veiksmų neskundė. Be to, ieškovas jokiais rašytiniais duomenimis nepagrindė argumentų dėl buto remonto, nepateikė duomenų, jog dirba laivuose. Ieškovo įgaliotinė – motina S. N. nė į vieną teismo posėdį neatvyko. Prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas 700 Lt bylinėjimosi išlaidas, apmokant advokatui už atsiliepimo parengimą.
Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ir trečiasis asmuo UAB „Promano Lit“ atsiliepimais prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimą laiko pagrįstu ir teisėtu, priimtu visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjus ir įvertinus faktinius bylos duomenis, vykdomosios bylos medžiagą bei teisinius ginčo situacijos aspektus. Ieškovo apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, todėl jais remiantis panaikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė CPK 12 ir 178 str. įtvirtintų taisyklių, nustatančių, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, padarė teisingas išvadas dėl ginčo buto vertės nustatymo, antstolio ieškovui siųstų dokumentų (ne) įteikimo aplinkybių.
Įvertinus ginčo pobūdį, darytina išvada, kad faktiškai ieškovas ieškiniu ginčijo buto vertės nustatymą, antstolio atliktą vykdymo procese paskyrus ekspertizę dėl buto vertės nustatymo. Pažymėtina, kad ieškovui kreipiantis į teismą, ginčo butas jau buvo parduotas UAB „Promano Lit“. Šią bendrovę ieškovas byloje nurodė trečiuoju asmeniu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad pripažinus turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu tiek ieškovas turėtų teisę reikalauti restitucijos taikymo (CPK 602 str. 2 d.), tiek teismas turėtų taikyti restitucija ex officio (savo iniciatyva), konstatuotina, kad atsakovu, be byloje patraukto antstolio J. P. (vykdžiusio įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą), turėjo būti patraukta ir nauja buto savininkė UAB „Promano Lit“, tačiau šis procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir / ar sudarančiu pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 str. ar 330 str. nustatytais pagrindais. Byla iš esmės išnagrinėta teisingai, trečiasis asmuo gynė savo teises ir teisėtus interesus, be to, priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija ir pardavimo teisėtumo sąlyga, nes varžytinėse kaina negali būti nustatinėjama šalių susitarimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Dėl to antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jei areštuoto turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 1, 3, 4 dalys). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas (CPK 681 str. 2 d.). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).
Šių išaiškinimų kontekste, įvertinus faktines bylos aplinkybes, jog įkeisto daikto (buto) vidutinė rinkos vertė, vadovaujantis 2012-09-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašu, nustatyta 1976-02-25, buvo 110 000 Lt, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-29 nutartyje nurodyta įkeisto daikto vertė – 340 000 Lt, darytina išvada, kad antstoliui pagrįstai kilo abejonių dėl buto vertės ir jis patvarkymu skyrė ekspertizę buto vertei nustatyti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime motyvavo, kodėl atmeta ieškovo argumentus dėl buto vertės nustatymo, ir apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria. Akivaizdu, jog 2005-09-02 hipotekos lakšte turto vertintojos UAB „Liturta“ nustatyta ginčo buto vidutinė rinkos vertė – 152 000 Lt, po aštuonerių metų pakito ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, pagal kuriuos buto vidutinė rinkos vertė 2012-10-04 sudarė 83 300 Lt, t. y. buto vidutinė rinkos vertė, vertinant masinio vertinimo būdu, 2012-10-04 dieną buvo žymiai mažesnė, nei nurodyta ekspertizės akte, – 120 000 Lt. Todėl pagrįstai teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ekspertizės akte ir antstolio turto arešto akte nustatyta 120 000 Lt buto vertė yra mažesnė nei reali buto rinkos vertė. Atsižvelgiant į buto vertės nustatymo būdą (taikytas lyginamasis metodas), nepagrįsti apelianto argumentai, jog nepagrįstai neįvertintas buto vidus. Juolab kad ir ieškovas su antstoliu iš esmės nebendradarbiavo, vykdomo eiga nesidomėjo, nušalinimo ekspertui nereiškė, iš varžytinių parduodamo buto kainos neginčijo, nepasiūlė iš varžytinių parduodamo buto pirkėjo, turto įkainojimo neginčijo bei antstolio veiksmų neskundė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Įvertinusi aplinkybes ir motyvus, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog teismas nemotyvavo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Atsiliepimas
Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas antstolis J. P. byloje patyrė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (parengė atsiliepimą į ieškinį) (t. 1, b. l. 69–71, 80, 81). Ši bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalaus dydžio (8.2 p., maksimalus – 3 000 Lt), todėl laikytina pagrįstai ir teisėtai priteista iš ieškovo atsakovui (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 7 559,40 Lt bylinėjimosi išlaidas: už advokatės pagalbą byloje (t. 1, b. l. 143). Teismas tenkino visą šį prašymą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bankui byloje atstovavo advokatė E. B., kuri parengė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 83–90), atstovavo bankui 2013-10-08 parengiamajame teismo posėdyje, trukusiame 1val. 20 min. (t. 1, b. l. 134–138), 2013-11-22 teismo posėdyje, trukusiame 1 val. 13 min. (t. 1, b. l. 147–152). Įvertinus šias aplinkybes, remiantis minėtų Rekomendacijų 2.1–2.2, 7, 8.2, 8.18 punktais, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, joje iš esmės nereikėjo panaudoti specialių žinių, joje nesprendžiami jokie nauji teisiniai klausimai ir pan., vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismo bankui priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 3 000 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Motyvuojamoji dalis
Apelianto skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovui iš ieškovo priteistina 700 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., t. 2, b. l. 5, 6, 7).
Remdamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2.1–2.2, 7, 8.2 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, jog joje nereikėjo panaudoti specialių žinių, joje nesprendžiami jokie nauji teisiniai klausimai, į tai, kad pateiktas banko atsiliepimas iš esmės atkartoja atsiliepimo į ieškinį turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikslinga Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančiai per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, priteisti tik dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme – 1 500 Lt, kas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti (išskyrus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančios per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovo A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančiai per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš ieškovo A. N. atsakovui antstoliui J. P. 700 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo A. N. trečiajam asmeniui Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančiai per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.