Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., S. G., ,,Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė R. V. Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu skundo netenkino, skundą kartu vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmams). Patvarkyme, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, vykdant išieškojimą, įkeistas turtas areštuotas, kelis kartus buvo parduodamas iš varžytynių – paskelbtos šešios varžytynės. Nerealizavus turto varžytynėse ir išieškotojui atsisakius paimti jam perduodamą turtą, išieškotojo prašymu, išieškojimas iš įkeisto turto tęsiamas skelbiant naują įkeisto turto pardavimo procesą, prieš kurį turtas būdavo įkainojamas. Atliktos dvi vertės nustatymo ekspertizės. Antstolė nurodė, jog pradedant trečiąjį įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procesą 2018 m. lapkričio 28 d. priimtas patvarkymas dėl turto įkainojimo, kuriuo nustatyta areštuoto turto kaina. 2019 m. sausio 15 d. paskelbtos pirmosios turto pardavimo varžytynės neįvyko ir išieškotojui atsisakius perimti turtą, 2019 m. vasario 26 d. paskelbtos antrosios varžytynės. Pažymėjo, jog neįvykus pirmosioms varžytynėms, pasiūlė išieškotojui perimti turtą, nustatė terminą pranešti apie sutikimą ar atsisakymą perimti turtą, tačiau išieškotojas apsisprendė greičiau ir pranešė, kad atsisako perimti turtą. Pažymėjo, jog išieškotojui atsisakius perimti turtą, antstolė turėjo pareigą skelbti antrąsias varžytynes ir galėjo tai padaryti nelaukdama apsisprendimo termino pabaigos. Pažymėjo, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas reglamentuoja pirmųjų varžytynių paskelbimo tvarką. Šiuo atveju turtas buvo įkainotas 2018 m. lapkričio 28 d., pareiškėjui įteiktas 2018 m. gruodžio 1 d., pirmosios varžytynės buvo paskelbtos 2019 m. sausio 15 d., tokiu būdų patvarkymu dėl pirmųjų ir antrųjų varžytynių paskelbimo antstolė nepažeidė termino tokį veiksmą atlikti. Nurodė, jog pareiškėjas ne kartą buvo supažindintas su teise pasiūlyti savo pirkėją parduodamam turtui. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasiūlyti savo pirkėją, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nurodė, jog pareiškėjas nepasinaudojo galimybe pareikšti prieštaravimą dėl turto įkainojimo. Nurodė, jog išieškojimą vykdo nuo 2014 m. balandžio 8 d., viso vykdymo proceso metu skolininkas visais būdais siekia vilkinti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procesą, nesistengia ir nerodo geranoriškumo kuo greičiau įvykdyti teismo nutartį.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės R. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2014 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. 14-322 dėl hipoteka užtikrintos 142064,95 Lt (41144,85 Eur) skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkų S. G. ir A. G. išieškotojo AB DNB bankas naudai, ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2014 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. 14-325 dėl hipoteka užtikrintos 142064,95 Lt (41144,85 Eur) skolos ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkų S. G. ir A. G. išieškotojo AB DNB bankas naudai (teisių perėmėjas ,,Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius).

Atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė 2014 m. balandžio 10 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo įkeistą turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. -(duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu Gaivališkės k. 6, Imbarės sen. Kretingos r. sav. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Turtas). 2018 m. sausio 24 d. turto arešto aktu Nr. S-18000502 areštuotas skolininkams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas).

2018 m. lapkričio 28 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-18004181 antstolė įkainojo areštuotą turtą: Turtą įkainojo 42500 Eur, o Sklypą – 3760 Eur. Patvarkymu antstolė išaiškino skolininkams teisę pareikšti prieštaravimą dėl turto įkainojimo; informavo, jog praėjus 20 d. nuo patvarkymo įteikimo dienos skelbs viso areštuoto turto, kaip komplekso, pardavimą iš pirmųjų varžytynių; nurodė, jog iki varžytynių paskelbimo skolininkas gali pats ar pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (Civilinio proceso kodekso 704 straipsnis). Patvarkymas skolininkui įteiktas 2018 m. gruodžio 1 d. Antstolė 2019 m. sausio 15 d. paskelbė arešto turto (Turto ir Sklypo) pardavimą iš pirmųjų varžytynių, nustatė pradinę pardavimo kainą 37008 Eur. 2019 m. vasario 15 d. patvarkymu apie neįvykusias varžytynes Nr. S-19000721 antstolė pirmąsias turto (Turto ir Sklypo) pardavimo varžytynes paskelbė neįvykusiomis. 2019 m. vasario 20 d. patvarkymu dėl turto perėmimo po neįvykusių varžytynių antstolė pasiūlė išieškotojui perimti varžytynėse neparduotą turtą, nurodė, apie sutikimą ar atsisakymą perimti turtą informuoti antstolę iki 2019 m. kovo 1 d. Išieškotojas 2019 m. vasario 21 d. el. laišku informavo antstolę apie atsisakymą perimti iš varžytynių neparduotą turtą, ir prašė tęsti išieškojimą. 2019 m. vasario 26 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-19000854 antstolė paskelbė areštuoto turto (Turto ir Sklypo) pardavimą iš antrųjų varžytynių, nustatė pradinę pardavimo kainą 27756 Eur.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Skundą grindžia aplinkybėmis, jog antstolė antrąsias pardavimo varžytynes paskelbė nesulaukusi savo nustatyto termino išieškotojo pozicijai dėl neparduoto turto perėmimo pabaigos, antrąsias turto pardavimo varžytynes paskelbė nesilaikydama imperatyvaus 20 dienų termino varžytynėms paskelbti, tuo pažeidė skolininko teisę pasiūlyti savo pirkėją bei tuo, jog vykdymo procese netinkamai buvo įkainotas pareiškėjo turtas.

Dėl turto įkainojimo

Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis numato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog tuo atveju, jei šio straipsnio nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 28 d. patvarkymu antstolė atliko areštuoto turto (Turto ir Sklypo) perkainojimą, Turtą įkainojo 42500 Eur, o Sklypą – 3760 Eur, nurodė, jog atsižvelgė į turto pardavimo aplinkybes, išieškotojo nuomonę bei masiniu būdu nustatytą turto rinkos vertę. Antstolės patvarkymas skolininkui (pareiškėjui) įteiktas 2018 m. gruodžio 1 d. Skolininkas per įstatyme nustatytą trijų darbo dienų nuo patvarkymo gavimo dienos terminą prieštaravimų dėl antstolės atlikto įkainojimo nepareiškė (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas nurodė, jog areštuoto turto įkainojimas buvo atliktas netinkamai, skundą grindžia įsitikinimu, jog turto vertė ženkliai didesnė, tačiau jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti nustatyta areštuoto turto kaina, nepateikia (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Vykdomojoje byloje duomenų, jog antstolei kilo abejonių dėl turto vertės, nėra, todėl pagrindų antstolei turto rinkos vertei nustatyti skirti ekspertizę, nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis).

Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Civilinio proceso kodekso 640, 644 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-79/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-1/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės atliktu areštuoto turto (Turto ir Sklypo) įkainojimu, objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti nustatyta turto kaina nepateikė, vykdomojoje byloje duomenų, patvirtinančių jog vykdymo procese areštuotas turtas yra įkainotas pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nėra. Priešingai, vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo turto rinkos vertei nustatyti antstolė 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkymu pasitelkė nekilnojamojo turto vertintoją, turto rinkos vertę buvo pavesta atlikti UAB ,,Turto spektras“. Vykdomojoje byloje yra pateiktas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo aktas (ekspertizės aktas), kuriame nurodoma areštuoto turto (Turto ir Sklypo) rinkos vertė 2017 m. balandžio 12 d. Antstolė, remdamasi turto rinkos vertės nustatymo aktu, 2018 m. gegužės 8 d. patvarkymu turtą buvo įkainojusi 54300 Eur, Sklypą 4700 Eur, skelbė areštuoto turto pardavimo pirmąsias ir antrąsias varžytynes, kuriose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Antstolė 2018 m. lapkričio 28 d. patvarkymu areštuotą turtą perkainojo, tačiau skolininkas per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė, o pradėjus areštuoto turto realizavimo procesą, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas, be kita ko, skirti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą. Pažymėtina, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenumato pareigos antstoliui skiriant ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, ekspertą rinkti iš vykdymo proceso šalių pasiūlytų kandidatų (Civilinio proceso kodekso 682 straipsnis). Be to, prašymas skirti ekspertizę ar nesutikimas su nustatyta turto kaina (įkainojimu) turi būti motyvuotas, paremtas objektyviais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl turto vertinimo procedūrų ar skaičiavimų pažeidimų, kas sudarytų pagrindą ekspertizei skirti (Civilinio proceso kodekso 682 straipsnis). Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai, jog turto vertinimas buvo atliktas pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, pripažintini nepagrįstais.

Dėl varžytynių paskelbimo

Pagal Civilinio proceso kodekso 694 straipsnio 1 dalį, skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 96 punktas numato, jog pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 28 d. patvarkymu antstolė įkainojo areštuotą turtą (Turtą ir Sklypą), patvarkymas skolininkui įteiktas 2018 m. gruodžio 1 d. Pirmosios turto pardavimo varžytynės paskelbtos 2019 m. sausio 15 d., taigi, praėjus daugiau nei 20 dienų nuo patvarkymo dėl turto įkainojimo išsiuntimo skolininkui dienos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, jog antstolė nesilaikė imperatyvaus 20 dienų termino atmestini kaip nepagrįsti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog 2018 m. lapkričio 28 d. patvarkyme skolininkui išaiškinta teisė iki pirmųjų varžytynių paskelbimo surasti savo pirkėją areštuotam turtui įsigyti (Civilinio proceso kodekso 704 straipsnis), pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, todėl pareiškėjo argumentai dėl šios teisės pažeidimo pripažintini nepagrįstais.

Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (Civilinio proceso kodekso 719 straipsnio 1 dalis). Jeigu išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes (Civilinio proceso kodekso 721 straipsnio 1 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios areštuoto turto pardavimo varžytynės antstolės 2019 m. vasario 15 d. patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Antstolė 2019 m. vasario 20 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui perimti neparduotą turtą, nustatė terminą iki 2019 m. kovo 1 d. pozicijai pareikšti. 2019 m. vasario 21 d. el. paštu išieškotojas antstolei pranešė, jog atsisako perimti turtą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su antstolės pozicija, jog gavusi išieškotojo atsisakymą perimti turtą, antstolė neturėjo pagrindo laukti nustatyto termino pabaigos, o privalėjo paskelbti antrąsias turto pardavimo varžytynes. Pastebėtina, kad vien ta aplinkybė, jog 2019 m. vasario 26 d. patvarkyme, kuriuo paskelbtos antrosios varžytynės, netiksliai pateikiami duomenys apie išieškotojo poziciją neparduoto pirmose varžytynėse turto atžvilgiu, įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenis apie išieškotojo atsisakymą perimti turtą, nesudaro pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, jog antrosios turto pardavimo varžytynės turi būti skelbiamos ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenumato antstoliui pareigos antrąsias turto pardavimo varžytynes skelbti praėjus ne mažiau kaip 20 dienų terminui, todėl pareiškėjo argumentai dėl tokio termino pažeidimo pripažinti nepagrįstais. Kadangi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato maksimalų terminą, per kurį privalo būti paskelbiamos antrosios turto pardavimo varžytynės, nenumato draudimo nedelsiant skelbti antrąsias turto pardavimo varžytynes, pareiškėjo argumentai, jog paskelbus antrąsias turto pardavimo varžytynes buvo pažeista jo teisė pasiūlyti savo pirkėją (Civilinio proceso kodekso 704 straipsnis), pripažintini nepagrįstais.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo panaikinti antstolės 2019 m. vasario 26 d. patvarkymo, kuriuo paskelbtos antrosios turto pardavimo varžytynės, pažymint, jog toks antstolės patvarkymas yra informacinio pobūdžio ir atskirų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria, kadangi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos įtvirtina, jog antstolis varžytynes skelbia specialiame interneto tinklalapyje (Civilinio proceso kodekso 706 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 straipsnis).

Dėl varžytynių atšaukimo

Pareiškėjas prašo priimti patvarkymą, kuriuo antrosios turto pardavimo varžytynės būtų atšauktos.

Civilinio proceso kodekso 703 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta antstolio teisė atšaukti varžytynes, jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atšaukti antstolės paskelbtas varžytynes, pareiškėjas savo prašymo dėl varžytynių atšaukimo nepagrindė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą pareiškėjo prašymas dėl varžytynių atšaukimo negali būti tenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, nesilaikė varžytynių paskelbimo terminų ar pažeidė turto įkainojimą reglamentuojančias vykdymo proceso normas, skundas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi c. b. Nr. 2VP-4157-328/2019 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti antstolės vykdomi areštuoto turto (Turto ir Sklypo) realizavimo veiksmai iki teismas išnagrinės pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Teismui skundo netenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. G. skundo dėl antstolio veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei R. V. vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi c. b. Nr. 2VP-4157-328/2019 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.