Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. B. ir V. K. ieškinį atsakovei V. S. dėl restitucijos taikymo, avanso ir nuostolių priteisimo bei atsakovės V. S. priešieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami taikyti restituciją ir iš atsakovės priteisti 2567,47 Eur avanso ieškovo V. K. naudai; iš atsakovės priteisti 80 Eur patirtų nuostolių ieškovės L. B. naudai; iš atsakovės priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad L. B. su atsakove žodžiu buvo susitarusi, kad ji įsigis iš atsakovės gyvenamąsias patalpas – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Jokia preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Siekiant užtikrinti prisiimtą įsipareigojimą, L. B. turėjo sumokėti atsakovei 3 000 Eur avansą, kurį už L. B. sumokėjo V. K.. Ieškovai pažymėjo, kad L. B. su atsakove buvo sudariusi nuomos sutartį, dėl ko atitinkamai su atsakove buvo susitarta, kad iš sumokėto avansinio mokėjimo bus išskaičiuotos mokėtinos pinigų sumos pagal nuomos sutartį. V. K. neprieštaravo, kad L. B. mokėtinos pinigų sumos būtų išskaičiuotos iš jo sumokėto avanso. Pati atsakovė, kaip nuomotoja, buvo paskaičiavusi, kad iš viso L. B. turi jai sumokėti 432,53 Eur, kas reiškia, jog likusi avansinė dalis, kuri turėtų būti grąžinta V. K. L. B. nusprendus nepirkti buto sudaro 2 567,47 Eur (3 000 Eur sumokėtas avansas – 432,53 Eur bendra mokėtina suma atsakovei). Dėl likusios avansinės dalies grąžinimo L. B. bendravo su atsakove ir reikalavo ją grąžinti, tačiau jos atsakovė taip ir negrąžino, nors ne kartą žadėjo grąžinti. 2024 m. gruodžio 19 d. buvo kreiptasi su teisine pretenzija į atsakovę reikalaujant nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 27 d. imtinai grąžinti L. B. 2 567,47 Eur avanso likutį ir padengti 80 Eur teisinės pagalbos išlaidas už teisinės pretenzijos parengimą.

Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 2 dalis). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Ieškovai teigia, kad butas nebuvo parduotas dėl to, kad pati atsakovė nesulaukė, kol L. B. gaus subsidiją iš savivaldybės. Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta teisės aktų nustatyta tvarka ir todėl visiškai pagrįstai reikalaujama teismo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės likusį avansą, kuris susidaro atskaičius L. B. mokėtinas pinigų sumas (viso 2 567,47 Eur). L. B. dėl atsakovės neveikimo patyrė nuostolių, kurių bendra suma sudaro 80 Eur teisinei pretenzijai parengti. Kadangi šios išlaidos buvo patirtos dėl atsakovės neatsakingų ir nerūpestingų veiksmų (neveikimo) geranoriškai negrąžinant likusios avansinės dalies taip pat prašoma priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius, kurie sudaro 80 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp šalių rašytinio susitarimo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo nebuvo sudaryta. Taip pat nebuvo sudaryta notarinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. 2024 m. kovo 9 d. ieškovas V. K. atsakovei pervedė 3 000 Eur, paskirtyje nurodyta „užstatas už buto pirkimą (duomenys neskelbtini)“. 2025 m. kovo 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytas susitarimas, kuriame nurodyta, jog atsakovė leidžia ieškovei gyventi bute ir mokėti komunalinius mokesčius iki kol susitvarkys dokumentus šito buto pirkimui. 2025 m. kovo 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei laikinai naudotis ir valdyti už užmokestį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo mokėti 300 Eur nuomos mokestį (Sutarties 1.1 punktas, 1.2 punktas). Butas išnuomotas nuo 2024 m. kovo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. (Sutarties 4.1 punktas). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 19 d. pretenzija advokatė G. B., atstovaudama ieškovės interesus, kreipėsi į atsakovę, prašant nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 27 d. imtinai grąžinti L. B. 2 567,47 Eur avanso likutį ir padengti 80 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad sumokėti pinigai būtų grąžinti.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5. straipsnis). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Teismų praktika pripažįsta nukentėjusios sąžiningos šalies teisę tiek į tiesioginių, tiek į netiesioginių nuostolių atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Nukentėjusiai sąžiningai šaliai gali būti atlyginamos ne tik derybų išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo (šalis) būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turi šalies, atsisakiusios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu.

Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Taigi, būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės preliminariosios buto pirkimo -pardavimo sutarties. Tačiau ginčo byloje dėl to, jog ieškovė ketino pirkti atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą ir kad ieškovas atsakovei pervedė 3 000 Eur nebuvo. Duomenų, kad šalys būtų sutarusios dėl konkrečios datos pagrindinei buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, byloje nėra. Iš šalių procesinių dokumentų ir byloje pateiktų įrodymų, matyti, kad ieškovė ketino butą įsigyti pasinaudojusi valstybės teikiama subsidija, atsakovė leido ieškovei gyventi bute kol bus sutvarkyti dokumentai, be to, buvo sudaryta buto nuomos sutartis. 2024 m. liepos 30 d. susirašinėjime atsakovė teigė negalinti ilgiau laukti kol bus gauta kompensacija ir rugsėjo mėn. ketina dėti skelbimą bei pardavinėti butą. 2024 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė ir atsakovė savo parašais patvirtino, kad už rugpjūtį nuomos mokestis nesumokėtas ir bus atskaičiuotas iš duotų 3 000 Eur (rašte nurodyta duoto depozito dėl buto pirkimo, kurį žadėjo pirkti, bet nebeperka); rašte taip pat nurodyta, kad depozitas bus grąžintas, kai parduos butą.

Nors pinigus pervedant paskirtyje nurodyta depozitas, tačiau pačios šalys teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pervestą pinigų sumą įvardija avansu. Kasacinio teismo praktikoje avansas apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011). Įvertinus bylos duomenis, atsakovei pervesti 3 000 Eur laikytini avansu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai, kurių metu buvo sumokėtas avansas.

CK 6.309 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, avansas vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pavyzdžiui, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).

Atsakovė teigia, kad negrąžintą avansą laiko nuostoliais, ieškovė įsigijusi savo butą, šį faktą nuslėpė, tvirtindama, kad sandorį sudarys artimiausiu metu, nors iš tikrųjų sudaryti buto pirkimo – pardavimo sandorio jau nebeketino; tokiu būdu ji sutrukdė atsakovei sudaryti sandorį su kitu pirkėju. Atsakovė savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Šiuo atveju byloje pagrįstų duomenų, kad ieškovai buvo nesąžiningi, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, kas būtų lėmę buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą, nėra. Minėta, kad ieškovė butą ketino įsigyti gavusi valstybės paramą būstui įsigyti, šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos. Pati atsakovė ilgiau nei iki rugsėjo mėn. neketino laukti, o ikisutartiniuose santykiuose sumokėtą avansą žadėjo grąžinti pardavusi butą. Vien tai, kad atsakovė iki šiol nėra pardavusi buto, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė turi teisę ieškovo sumokėtus pinigus pasilikti sau.

Kadangi šalys pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, nesant duomenų, jog šalys būtų susitarusios dėl avanso sumos panaudojimo kaip netesybas (sumokėtų pinigų negrąžinimo nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties), nenustačius ieškovų nesąžiningų veiksmų, darytina išvada, kad atsakovė avansą turi grąžinti. Avansą sumokėjo ieškovas, todėl pastarasis turi būti grąžintas jį sumokėjusiam asmeniui, t. y. ieškovui.

Ieškovė ieškiniu prašo taikyti restituciją, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad restitucijos taikymas yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinoji, nors ir ne vienintelė restitucijos taikymo sąlyga. Restitucijai taikyti nėra reikalingas šalies reikalavimas ar prašymas, kadangi teismas ją taiko savo iniciatyva, kadangi klausimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos klausimas yra išvestinis iš klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijai būdingas akcesoriškumas, t. y. jos taikymo galimybė tiesiogiai priklauso nuo pirmiau nurodyto pagrindinio klausimo išsprendimo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024 59 punktas). Šiuo atveju jokie reikalavimai pripažinti negaliojančiu sandorį nebuvo pareikšti, todėl sandorio negaliojimo padarinių institutas netaikytinas. Tačiau tai nekeičia fakto, jog atsakovė ieškovui turi grąžinti sumokėtą avansą. Kaip minėta, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, neatsirado ir mokėjimo prievolė, todėl nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 80 Eur nuostolių, kuriuos patyrė dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) geranoriškai negrąžinant likusios avansinės dalies. Iš bylos duomenų matyti, kad šios išlaidos buvo patirtos už advokato paslaugas rengiant pretenziją atsakovei. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas visiškas padarytų nuostolių atlyginimo principas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė grąžinti sumokėtą avansą, laikytina, kad ieškovė minėtas išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės, todėl jos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 432,53 Eur nuomos mokesčio. Byloje ginčo dėl to, kad Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu atsakovė ieškovei išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kad atsakovė už rugpjūčio mėn. yra neatsiskaičiusi su atsakove nebuvo. Taip pat nebuvo ginčo dėl 432,53 Eur (nuomos mokestis ir komunaliniai) sumos dydžio. Ieškovai šia suma sumažino prašomo grąžinti avanso sumą ir ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 2 567,47 Eur (3000-432,53), todėl iš ieškovės pakartotinai 432,53 Eur nuomos mokestis nepriteistinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovų reikalavimai pagrįsti, todėl tenkintini, iš atsakovės priteistina 2 567,47 Eur avanso ieškovo V. K. naudai bei 80 Eur nuostolių ieškovės L. B. naudai.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 59 Eur žyminį mokestį. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė už teisines paslaugas iš viso sumokėjo 775 Eur. Ieškinys iš esmės buvo tenkintas, todėl iš atsakovės priteistinos 834 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Priešieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. S. 2 567,47 Eur avanso, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo V. K. naudai.

Priteisti iš atsakovės V. S. 80 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 834 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. B. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.