Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys: L. A., Danske Basnk A/S Lietuvos filialas, AB DNB bankas, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, 159 gyvenamojo namo statybos bendrija, R. M., antstoliai M. D. ir I. G.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra pagal į bylą pateiktus įrodymus. Paaiškino, kad pareiškėjas valstybės biudžetui iš viso skolingas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Fizinio asmens bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų. FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 str. 2 d. nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 str. 7 d. nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus (nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; teismas nepatvirtina plano; iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla); 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Taigi Fizinių asmenų bankroto įstatymas aiškiai numato pagrindus, iš kurių nustačius bent vieną, teismas privalo atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apelianto nemokumo, tačiau kilo ginčas dėl tokios būklės priežasčių, o kartu – dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Apelianto manymu, jis nesudarė jokių nesąžiningų sandorių ir neatliko kitų nesąžiningų veiksmų, dėl kurių jis tapo nemokus, todėl pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą konstatuotas nepagrįstai.

Kaip jau buvo nurodyta, FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį bankroto byla asmeniui gali būti keliama ne tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytas apribojimas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą dėl to, kad jis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, kad esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Tuo atveju, jeigu nenustatyta CK 6.67 str. nustatytų nesąžiningumo pagrindų, svarbu įvertinti, ar nėra FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatyto pagrindo, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-336/2013). Konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, pagrindu, nėra reikalingas pačių sandorių pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais faktas. Šiuo atveju (dėl kitokių veiksmų) sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014).

Apeliantas nesutinka iš esmės su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-12-14-553/2014 (kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-4435-808/2014), kurioje buvo konstatuotas pareiškėjo nesąžiningumas, vertintas už daugiau nei 3 paskutinius metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui) įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65/2015). Taigi pagal naujausią teismų praktiką sprendžiant apie fizinio asmens, siekiančio bankroto bylos iškėlimo, sąžiningumą turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, kurioje konstatuotas pareiškėjo nesąžiningumas siekiant bankroto, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl kitaip vertinti pareiškėjo veiksmų teismas negali. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartyje (tiek ir pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartyje, kuri palikta nepakeista) nustatytos aplinkybės ir argumentai yra svarbūs nagrinėjamai bylai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pakartotinai su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo vėl kreipėsi 2015 m. kovo 31 d. Tačiau aukščiau nurodyti teismų sprendimai (nutartys) nelaikytini prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, atsižvelgiant į tai, jog FABĮ nuostatose nėra nustatyta draudimo asmeniui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai po to, kai teismas atsisakė iškelti bankroto bylą. Išnagrinėtoje byloje, be kitą ko, buvo vertinami pareiškėjo veiksmai, sudarant kredito sutartis, kurios buvo sudarytos daugiau nei per 3 metus (2007 m.) iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (2013 m. lapkričio 19 d.). Todėl nors išnagrinėtoje byloje nustatytas pareiškėjo nesąžiningumas negali būti kvestionuojamas, tačiau nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, pirmosios instancijos teismas sąžiningumo aspektu turėjo vertinti tik tokius pareiškėjo veiksmus (neveikimą), kurie buvo atlikti per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme (2015 m. balandžio 7 d.), t. y. nuo 2012 m. balandžio 7 d. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog toks vertinimas nebuvo atliktas, taip pat visiškai nebuvo vertinamos pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas neatskleidė tikslių duomenų apie savo gaunamas pajamas. Apelianto teigimu, dokumentus apie gaunamas pajamas jis pateikė, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo planuojamas gauti pajamas, nes tokie dokumentai neegzistuoja.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai fizinio asmens pareiškimui iškelti bankroto bylą. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra. Pareiškėjas savo pareiškime šiuos duomenis nurodė. FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje išvardinti dokumentai, kurie turi būti pateikti prie pareiškimo iškelti bankroto bylą: pranešimų kreditoriams kopijos, gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai, turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir nurodoma jo vertė; duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus; kreditorių sąrašas; skolininkų sąrašas; informacija apie fiziniam asmeniui iškeltas bylas; išlaikomų asmenų sąrašas; būtiniems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-561/2014).

Iš pareiškimo turinio ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas ketina atgauti apie 12600 Eur sumą iš skolininko D. B., pareiškėjas dirba nuo 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini), gauna apie 350 Eur atlyginimą. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl to, ar pareiškėjas sąžiningai pateikė visą informaciją apie gaunamas ar planuojamas gauti pajamas, galėjo šias aplinkybes pasiaiškinti, išreikalaujant atitinkamus duomenis ar juos įpareigojant pateikti pareiškėją (CPK 179 str. 1 d., 199 str.). Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, jog teismas nereikalavo iš pareiškėjo kokių nors trūkstamų duomenų, t. y. nebuvo pakankamai aktyvus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes būtinas papildomų įrodymų išreikalavimas ir tyrimas, be to, bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užkirstų bylos dalyviams kelią į apeliaciją, todėl skundžiama nutartis naikinama ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjui R. A. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.