Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovei Oksanai Pavliukevičienei, trečiojo asmens Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro atstovei Leokadijai Pavtel,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams I. P. ir K. J. (K. J.) dėl laikino motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl tėvų valdžios apribojimo

10. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

11. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą– prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

12. Iš byloje esančių gimimo liudijimų nustatyta, kad atsakovai I. P. ir K. J. yra K. J. ir P. J. tėvai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-3952-1141/2024 buvo išduotas leidimas paimti nepilnamečius vaikus K. J. ir P. J. iš jų tėvų I. P. ir K. J.. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. kovo 19 d. potvarkiais Nr. M22-469 ir M22-475 K. J. ir P. J. laikinaisiais globėjais (rūpintojais) buvo paskirtas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. spalio 5 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Procesas buvo atnaujintas nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. Nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. vaikai su motina taip pat buvo apgyvendinti Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.

14. Iš į bylą pareiškėjos pateiktų socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų galima matyti, kad nepilnamečių vaikų P. J. ir K. J. atžvilgiu buvo fiksuoti: 2019 m. vasario 18 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką(vaikus) ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaikai auga aplinkoje, kurioje buvo smurtauta); 2020 m. rugpjūčio 10 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (į tinkamas gyvenimo sąlygas dėl tėvų alkoholio vartojimo), 2023 m. rugsėjo 25 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. Taip pat 2022 m. rugsėjo 2 d. K. J. atžvilgiu buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (vaikas smurtą patyrė ugdymo įstaigoje) bei 2023 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. gruodžio 14 d. galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

15. Iš į bylą pareiškėjos pateiktų rašytinių paaiškinimų galima matyti, kad 2018 m. vasario 19 d. atsakovei I. P. buvo nustatytas 2,30 prom. girtumas, o atsakovui K. J. nustatytas 1,44 prom. girtumas bei buvo paskirtos baudos. 2018 m. rugsėjo 15 d. atsakovams I. P. ir K. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 str. 1 d. (netinkamai prižiūrėjo ir elgėsi su savo vaikais) buvo skirtos nuobaudos – įspėjimai. 2020 m. rugpjūčio 10 d. K. J. buvo nustatytas 2,83 prom. girtumas, o I. P. buvo nustatytas 3,04 prom. girtumas bei 2023 m. spalio 26 d. atsakovui K. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administraci­nių nusižengimų kodekso 73 str. 1 d., skirta nuobauda - įspėjimas dėl 1,44 prom. girtumo.

16. Taip pat iš į bylą pareiškėjos pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 2024 m. sausio 11 d. Skyriuje gautas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu aptikti neblaivūs nepilnamečių tėvai: motina atsakovė I. P. (1,98 prom.) ir tėvas atsakovas K. J. (2,60 prom.). 2024 m. sausio 11 d. bendravimo metu nustatyta, kad nepilnamečių vaikų motina I. P. buvo akivaizdžiai neblaivi. Pasak vaikų motinos, ji alkoholį vartojo kartu su savo sugyventiniu K. J., o vėliau tarp jų įvyko konfliktas ir sugyventinis atsakovas K. J. ją pastūmė, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Iš į bylą pateiktų K. J. ir I. P. Administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus galima matyti, kad 2024 m. sausio 11 d. 2 val. 56 min. atsakovas K. J. apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų namuose savo vaikų A. J., K. J. ir P. J. akivaizdoje, konfliktavo su sugyventinė I. P. bei vartojo jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius) būdamas per vienerius metus baustas administracine tvarka (2023 m. rugsėjo 25 d. 18 d. K. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 str., namuose buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,60 prom. girtumas) ir dėl savo būsenos neužtikrino tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos savo nepilnamečiams vaikams A. J. (šiuo metu jau pilnametė), K. J. ir P. J., t. y. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų teisių interesams, neužtikrino savo nepilnamečių vaikų teisės į ramią ir saugią aplinką, tinkamą priežiūrą, gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo vaikų nuo jų vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio ir alkoholio vartojimo bei demonstravo netinkamo elgesio pavyzdį. Analogiškai atsakovė I. P. namuose buvo apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,98 prom. girtumas) ir dėl savo būsenos neužtikrino tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos savo nepilnamečiams vaikams A. J. (šiuo metu jau pilnametė), K. J. ir P. J., t. y. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų teisių interesams, neužtikrino savo nepilnamečių vaikų teisės į ramią ir saugią aplinką, tinkamą priežiūrą, gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo vaikų nuo jų vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio ir alkoholio vartojimo bei demonstravo netinkamo elgesio pavyzdį.

17. 2024 m. sausio 17 d. atlikus vaikų Karolinos ir P. J. situacijos vertinimus, vaikams buvo nustatytas apsaugos poreikis bei organizuota laikinoji priežiūra giminaičių šeimoje. Vaikai buvo laikinai apgyvendinti pas jų tetą O. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 14 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas nutraukti vaikų laikinąją priežiūrą O. P. šeimoje, kadangi jos metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikams priemonės išnaudotos ir buvo neveiksmingos.

18. 2024 m. vasario 23 d. buvo kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su prašymu „Dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jo atstovų išdavimo“. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-3952-1141/2024 buvo išduotas leidimas paimti nepilnamečius vaikus A. J. (kuri 2024 m. birželio 16 d. tapo pilnamete), K. J. ir P. J. iš jos tėvų I. P. ir K. J.. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2024 m. kovo 19 d. potvarkiais Nr. M22-469 ir M22-475 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“, nuo 2024 m. kovo 18 d. vaikams K. J. ir P. J. nustatyta laikinoji globa Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre.

19. Iš į bylą pateikto 2024 m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plano (toliau ir – Planas) galima matyti, kad atsakovė I. P. šiuo metu gydosi pagal 12 žingsnių programą. Jau eina penktas mėnuo, kaip ji yra reabilitacijoje. Plane nurodyta, kad su vaikais ryšį atsakovė I. P. dažnai palaiko nuotoliniu būdu, visada jiems skambina, teiraujasi, kaip jiems sekasi, tačiau negali konkrečiai atsakyti dėl ateities planų (kur planuoja gyventi su vaikais pasi­baigus jos gydymui, ar planuoja su vaikų tėvu po gydymo ir toliau tęsti bendrą gyvenimą, ar vis dėl­to ne). Iš į bylą pateikto 2024 m. gegužės 27 d. Plano galima matyti, kad vaikų tėvas atsakovas K. J. neplanuoja kreiptis dėl gydymo nuo alkoholio priklausomy­bės, kadangi mano - kad minėtas gydymas nepadės bei nemato prasmės atsižvelgti į šeimos pagalbos plano iškeltus įsipareigojimus, sprendžiant pagrindines šeimos problemas. Plane pabrėžta, kad vaikų tėvas šeimos pa­galbos plano nevykdo ir tai reiškia - kad atsakovas K. J. nėra pasiryžęs spręsti savo alkoholio vartojimo prob­lemą tam, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą bei, jog tai, kad vaikų motina iki šiol praeina gy­dymą nuo alkoholio priklausomybės, o tai tikrai galima vertinti teigiamai, tačiau jei pasibaigus gy­dymui moteris grįš atgal gyventi pas vaikų tėvą yra labai didelė rizika, kad pas atsakovei I. P. įvyktų atkrytis, kadangi moteris grįžtų į tą pačią aplinką, kuri šiuo metu nepalanki tiek vaikams, tiek jai pačiai ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu minėta aplinka galėtų pasikeisti į teigiamą pusę.

20. Iš į bylą pateiktų 2024 m. birželio 27 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų dėl nepilnamečių vaikų K. J. ir P. J. (toliau ir – Aktai), nurodyta, kad Skyriaus duomenimis nepilnamečių vaikų tėvai nelabai rodo susidomėjimo vaikais, tėvai vaikų nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo nekarto neaplankė, neremia finansiškai, nesidomi jų sveikata. Duomenų, kad situacija atsakovų šeimoje galėtų pasikeisti ir vaikai galėtų grįžti į šeimą nėra. Nepilnamečiams vaikams atsakovų aplinka turi neigiamą poveikį, formuoja netinkamą požiūrį į šeimos santykius, pažeidžia teisę į saugią vaikystę, daro žalą ir neužtikrina tinkamos jų raidos. K. J. nėra motyvuotas keisti gyvenimo būdo, kurti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką savo vaikams. Pabrėžta, kad įvertinus tai, kad atsakovai I. P. ir K. J. neįgyvendina savo valdžios nepilnamečių K. J. ir P. J. atžvilgiu, jie gyvena skyrium nuo vaikų, nesirūpina jų buitimi, auklėjimu, sveikata, išlaikymu, nesi­stengia keisti savo gyvenimo būdo, todėl globos (rūpybos) nustatymo pagrindai nėra išnykę.

21. Iš pateiktų į bylą Aktų taip pat galima matyti, kad nepilnametė K. J. teigiamai atsiliepė apie gyvenamąsias ir poilsio patalpas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, teigė, kad jai nieko netrūksta, viską turi, sąlygos labai geros. Nepilnametė nurodė, kad visą laiką sulaukia paramos ir palaikymo, visada jos išklauso, pataria, pamoko, jos niekas nežemina, nepravardžiuoja. Nepilnametė paklausta kaip sutaria su tėvais nurodė, kad su motina susiskambina, susirašo žinutėmis. Su motina kalba apie gyvenimą, domisi viena kitos gyvenimu. Su tėvu bendrauja telefonu, kartais nuvažioja į svečius, tačiau pats tėvas pas ją neatvyksta, visiškai nesidomi jos gyvenimu. Nepilnametė taip pat nurodė, kad su kitais giminaičiais nebendrauja ir niekas jos neaplanko bei pokalbio metu nepilnametė paminėjo, kad nieko keisti nenori ir labai nori ir toliau gyventi Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre. Nepilnametis P. J. buities sąlygomis taip pat yra patenkintas, jis gyvena viename kambaryje su kitu globotiniu. Jo kambaryje yra visi reikalingi baldai, ugdymosi priemonės. Kambarys erdvus, tvarkingas ir saulėtas. Nepilnametis nurodė, kad turi visas reikalingas higienos priemones, ugdymo ir kitas būtiniausias priemones. Nepilnametis nurodė, kad jis su motina I. P. bendrauja telefonu, kai buvo „Motinos diena“, tai jis kartu su K. J. ir A. J. nuvyko aplankyti motinos ir pasveikino ją su švente. Pabrėžė, kad pati motina neatvyksta, kadangi gydosi nuo alkoholio. Su tėvu K. J. jis bendrauja periodiškai, kartais po pamokų užeina pas tėvą į svečius, tačiau ilgai neužtrunka, o kaip nepilnametis nurodė pats tėvas savo iniciatyvos nerodo bei nei karto nebuvo jo aplankęs. Nepilnametis taip pat nurodė, su kitais giminaičiais nebendrauja ir niekas jo neaplanko.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai I. P. ir K. J. šiuo metu yra nedirbantys, bet yra užsiregistravę užimtumo tarnyboje.

23. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, paaiškinimus, matyti, kad atsakovai dėl alkoholio vartojimo, socialinio atsakingumo stokos nevykdo konstitucinių bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų savo vaikų atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su ja bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jai tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

24. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovai būtų aplankę savo nepilnamečius vaikus. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiu ir tinkamai nesirūpindavo vaikai bei byloje yra duomenų apie vaikams nesaugią aplinką. Taigi tokio epizodiško rūpinimosi vaikais nepakanka užtikrinti vaikų poreikiams, kadangi vaikams reikalinga nuolatinė priežiūra ir rūpestis. Bylos duomenimis, nenustatyta, kad atsakovai teiktų išlaikymą savo vaikui. Taigi darytina išvada, kad atsakovai šiuo metu vis dar negeba sudaryti saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų savo nepilnamečiui vaikui bei nėra pakankamai socialiai atsakingi, jog galėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais.

25. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovas K. J. vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas, nesirūpina vaikais, jų neišlaiko, nesistengia, kad vaikai augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje aplinkoje, atsakovas nesirūpina kasdieniais vaikų poreikiais, sveikata, ugdymu, jų neauklėja. Nėra duomenų, kad atsakovas K. J. galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą ir labiau įsitraukti į nepilnamečių vaikų auklėjimą, rūpinimąsi, todėl vadovaujantis CK 3.180 straipsniu atsakovui K. J. taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų K. J. ir P. J., atžvilgiu.

26. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga apriboti atsakovės I. P. motinos valdžią laikinai, nes egzistuoja tikimybė, kad atsakovė pakeis savo požiūrį į vaikų priežiūrą, savo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaikais tinkamai rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas, sveikas ir teigiamas sąlygas vaikams. Pažymėtina, kad atsakovė I. P. nėra nusišalinusi nuo bendravimo su vaikais, kadangi, nors ir nereguliariai, tačiau su vaikais susisiekia, su jais bendrauja bei domisi jų veikla. Atsakovė I. P. iš dalies pradėjo vykdo savo įsipareigojimus nustatytus Skyriaus t. y. pradėjo spręsti savo alkoholio vartojimo problemą, užsiregistravo dėl galimybės gauti socialinį būstą bei stengiasi bendrauti su vaikais. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė I. P. darytų ypatingą žalą vaikų raidai ar visiškai jais nesirūpintų. Bylos duomenimis, nors ir nepakankamai, tačiau nustatyta, kad atsakovė I. P. savo vaikais rūpinasi.

27. Nustačius, kad šiuo metu pagrindas taikyti atsakovei I. P. motinos valdžios apribojimą yra, tačiau padėtis gali keistis, teismas taiko laikiną atsakovės I. P. motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečių vaikų K. J. ir P. J. atžvilgiu, nenustatydamas konkretaus jo termino, bet siedamas jį su atsakovės elgesiu dabar ir ateityje, suteikiant atsakovei laiką bei sudarant galimybę, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaikais, intensyviai bendrauti, teikti išlaikymą ir kitaip prižiūrėti, remti, aktyviai dalyvauti vaikų gyvenime, pačiai imtis realių veiksmų siekiant užtikrinti vaikams tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo, vystymosi, mokymosi, poilsio sąlygas, pakeisti žalingą gyvenimo būdą, tuo pačiu įtvirtinant savo pasiryžimą pašalinti aplinkybes, sąlygojusias laikiną motinos valdžios apribojimą.

28. Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus atsakovo K. J. ir laikinai apribojus atsakovės I. P. kaip tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, jei tai neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis).

29. Apribojus atsakovės I. P. motinos valdžią laikinai, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, atsakovams išlieka teisė matytis su nepilnamečiu vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis).

30. Atsakovams išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovai, pakeitę savo požiūrį į gyvenimą ir vaiko auklėjimą, turės teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

31. Ieškovė prašo, priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, nepilnamečių vaikų K. J. ir P. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti laikino rūpintojo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro buveinėje.

32. Pažymėtina, kad 2024 m. kovo 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiais Nr. Nr. M22-469 ir M22-475 K. J. ir P. J. laikinuoju globėju (rūpintoju) buvo paskirtas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras.

33. Teismas neturi duomenų, kad Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir nepilnamečių vaikų K. J. ir P. J. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

34. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

35. Ieškovė prašo priteisti iš priteisti iš atsakovės I. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikams K. J. ir P. J. po 300 Eur kiekvienam iš vaikų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o iš atsakovo K. J. priteisti, išlaikymą K. J. ir P. J. po 250 Eur kiekvienam iš vaikų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą.

36. Teismo posėdžio metu atsakovė I. P. nurodė, kad šiuo metu yra nedirbanti, bet užsiregistravusi darbo biržoje ir gauna bedarbio išmoką – 483 Eur. Atsakovas K. J. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad šiuo metu nedirba, bet irgi yra užsiregistravęs darbo biržoje.

37. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas).

38. Iš į bylą pateiktų Sodros ir Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašų galima matyti, kad atsakovai I. P. ir K. J., oficialiai niekur nedirba, abudu užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Iš Gyventojų registro išrašų matyti, kad atsakovai I. P. ir K. J. neturi daugiau nepilnamečių vaikų. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros duomenimis atsakovei, nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovė turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kurios darytų įtaką atsakovės darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas. Iš į bylą pateiktų asmens su negalia teisių apsaugos agentūros duomenų galima matyti, kad atsakovui K. J. yra nustatytas 50 procentų dalyvumo lygis. Jis gauna netekto darbingumo/negalios pensiją - 231,09 Eur ir vienišo asmens išmoką - 38,23 Eur.

39. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė I. P. yra darbingo amžiaus, sveika, duomenų apie darbingumo netekimą byloje nėra. Siekiant užtikrinti protingą interesų pusiausvyrą, ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Iš atsakovės I. P. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. J. ir P. J. po 300 Eur kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovui K. J. yra nustatytas 50 procentų dalyvumo lygis, tačiau atsakovas K. J. yra darbingo amžiaus bei turi nekilnojamojo turto iš atsakovo K. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. J. ir P. J. po 250 Eur kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

40. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras skirtinas nepilnamečių K. J. ir P. J. gaunamų lėšų tvarkytoja (CK 3.275 straipsnis).

41. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei

42. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo. Nors ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir priteisus iš atsakovės I. P. po 300 Eur dydžio periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. J. ir P. J., o iš atsakovo K. J. po 250 Eur dydžio periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. J. ir P. J., vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovų priteistina 297 Eur žyminio mokesčio.

43. Teismas patyrė byloje 46,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinės bylos dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojų nepilnamečiams vaikams paskyrimo pradėjimo

44. Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaikų rūpintojų paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei I. P. laikinai apribota motinos valdžia, o atsakovui K. J. neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečių K. J. ir P. J. atžvilgiu, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojų K. J. ir P. J. paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1–2 dalimis,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui K. J. (K. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečių vaikų K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre.

Priteisti iš atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo K. J. (K. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą, j. a. k. 302457851, nepilnamečių vaikų K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiams vaikams K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinių rūpintojų paskyrimo, kurioje pareiškėja laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir civilinės bylos dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojų paskyrimo vykdyti skubiai.

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilniaus rajone per 10 dienų, skaičiuojamų nuo sprendimo priėmimo, pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai dėl vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojų paskyrimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 148,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,07 Eur (dvidešimt tris eurus 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. J. (K. J.), 148,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. J. (K. J.), 23,07 Eur (dvidešimt tris eurus 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.