- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-2038-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02793-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- O. I.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. I. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4229-570/2017 pagal pareiškėjos O. I. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja pateikė prašymą išdėstyti civilinėje byloje Nr. e2-3547-570/15 2015 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimo vykdymą dalimis, t. y. išdėstyti 2 094,62 Eur sumos mokėjimą trisdešimt šešių mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad pareiškėja yra 75 metų amžiaus, jos materialinė padėtis sunki, kadangi pajamas sudaro apie 240 Eur senatvės ir našlių pensijos. Kitų pajamų, santaupų neturi, o turimas turtas nepaklausus. Skolos sumokėjimas dalimis ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinės padėties nepablogins, kadangi valstybei 2 094,62 Eur dydžio suma negali būti pripažįstama didele.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, jog nesutiko su pareiškėjos prašymu. Pareiškėjai jau buvo taikytas lengvatinis terminas, kadangi 2015 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimo vykdymas O. I. buvo atidėtas 18 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos turtui laikinųjų apsaugos priemonių nėra pritaikyta. Priteistos sumos išdėstymas 36 mėnesiams, iškreiptų išieškojimą bei pažeistų materialinių teisių apgynimą ir įgyvendinimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjos O. I. prašymą dėl 2015 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis civilinėje byloje Nr. e2-3547-570/2015 atmetė.Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pažymėjo, kad vien tik pareiškėjos noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jai prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą valstybės turtinį interesą. Pabrėžė, kad pareiškėjai teismas jau buvo sprendimo vykdymą atidėjęs 18 mėnesių laikotarpiui. Vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo, be to, patikrinus teismų informacinę sistemą Liteko teismas nenustatė, kad pareiškėja turėtų daugiau kreditorinių įsipareigojimų. Išdėsčius 2 094,62 Eur sumą mokėti per mėnesį po 58,19 Eur, sprendimas būtų įvykdytas per tris metus. Toks teismo sprendimo išdėstymas nagrinėjamu atveju pažeistų išieškotojos interesus. Tenkinant skolininkės prašymą, teismo sprendimo įvykdymas nepagrįstai užsitęstų, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, taip pat pažeisti išieškotojo teisėti lūkesčiai. Teismas vertino, kad vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškė O. I. prašo panaikinti 2017 m. birželio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį kaip nepagrįstą ir priimti naują nutartį - O. I. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neapgrįstai konstatavo, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą bus nepagrįstai užvilkintas teismo sprendimo įvykdymas, kadangi neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad pradėjus priverstinį sprendimo vykdymą, teismo sprendimas nebus įvykdytas greičiau nei kad per 3 metus. Iš byloje esančios SODROS pažymos apie atsakovei išmokėtas išmokas, atsakovei iš išmokamos pensijos skoloms dengti buvo išskaitoma nuo 40 Eur iki 60 Eur. Pradėjus priverstinį sprendimo vykdymą ir sprendžiant, kad panašios išskaitos bus vykdomos ir ateityje, nesunku suskaičiuoti, kad 2 094,62 Eur dydžio suma iš skolininkės būtų išieškota tik per 35 mėnesius (2 094,62/60 Eur=35), neskaitant to, jog atsiras vykdymo išlaidų išieškojimas, o tai dar labiau prailgins teismo sprendimo vykdymą. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą bus pažeistos išieškotojo teisės ir šalių lygybės principas, kadangi nagrinėjamu atveju teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad išieškotojas šioje byloje yra ne privatus fizinis ar juridinis asmuo, o valstybė, kuriai 2 094,62 Eur sumos sumokėjimas per 36 mėnesių laikotarpį negali sukelti jokių neigiamų pasekmių ir/ar finansinių sunkumų. Tuo tarpu atsakovė yra senyvo amžiaus ir mažas pajamas gaunanti moteris, kuriai pradėtas priverstinis skolos išieškojimas sukurs papildomus finansinius sunkumus. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nesuteiks nepagristo pranašumo O. I., bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis ir pažeisti bendrieji teisės principai. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis, susijusius su apeliantės finansine padėtimi ir turimais įsipareigojimais ir nustatė, kad apeliantė gauna našlių ir našlaičių pensiją bei senatvės pensiją, turi nekilnojamąjį turtą – butą, kreditorinių įsipareigojimų, be VMI prie FM, neturi. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog vien tik pareiškėjos noro išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti pagrindu suteikti jai prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą valstybės turtinį interesą. Ginčijama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos O. I. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš civilinėje byloje esančių duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-3547-570/2015 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu patikslintas ieškinys patenkintas visiškai ir valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteista iš atsakovės O. I. 2 094,62 Eur kompensacijos, jos mokėjimą atidedant 18 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos pateiktais VĮ Regitra duomenimis, pareiškėja nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi. Pareiškėjos SEB banke esančioje sąskaitoje 2016 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpiu piniginių lėšų nėra. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu (u. nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 7 990 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2015 m. balandžio 29 d.). Iš 2017 m. gegužės 29 d. VSDFV Marijampolės skyriaus pažymos matyti, kad pareiškėjos pajamas sudaro senatvės pensija ir našlių arba našlaičių pensija, kurios bendrai sudaro apie 240 Eur.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą bus nepagrįstai užvilkintas teismo sprendimo įvykdymas, kadangi neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad pradėjus priverstinį sprendimo vykdymą, teismo sprendimas nebus įvykdytas greičiau nei kad per 3 metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-3547-570/2015 matyti, kad apeliantė buvo pareiškusi prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo teismo sprendimo vykdymą 18 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti, apeliantei jau buvo suteikta lengvata teismo sprendimo vykdymo atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis), teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 straipsnis), teismo pareiga atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisine galia (CPK 259 straipsnis, 279 straipsnis), reikalavimu procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu atsakovei jau buvo atidėtas teismo sprendimo vykdymas 18 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai bei interesai atgauti skolą ir nepagrįstai prioritetas būtų suteiktas tik vienai iš byloje dalyvavusių šalių, taip pat būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.Apeliantė teigia, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad išieškotojas šioje byloje yra ne privatus fizinis ar juridinis asmuo, o valstybė, kuriai 2 094,62 Eur sumos sumokėjimas per 36 mėnesių laikotarpį negali sukelti jokių neigiamų pasekmių ir/ar finansinių sunkumų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė negali paneigti teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis) principo bei teisėtų išieškotojo interesų.Apeliantė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė sunkia finansine padėtimi, nepaklausiu nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau šios aplinkybės buvo nurodomos ir Marijampolės rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-3547-570/2015 teikiant prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Be to, apeliantės su prašymu į bylą pateikti jos turtinę padėtį pagrindžiantys dokumentai gali būti aktualūs tik konstatuojant sudėtingą finansinę situaciją apeliantės pajėgumo įvykdyti teismo sprendimą piniginėmis lėšomis, aspektu, bet neparodo tikrosios jos turtinės padėties, kurią lemia ir visas turimas turtas. Nors apeliantė pateikė SEB banke esančios banko sąskaitos išrašą, kuris rodo, kad sąskaitoje pinigų likučio nėra, tačiau apeliantė nepaneigė aplinkybės apie turimas pingines lėšas. Iš šalių paaiškinimų taip pat matyti, kad apeliantė kitų kreditorių (išskyrus ieškovę) neturi. Pažymėtina, kad vien atsakovės bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas dar ilgesniam laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovo – padėtį, jog nebūtų pažeisti jo teisėti interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą (CPK 284 straipsnis), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą šios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.