- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-385-186/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01453-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys atsakovės pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir S. N..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. S. 2011 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Sapiegos ligoninei (nuo 2011 m. lapkričio 29 d. po reorganizavimo Vilniaus miesto klinikinė ligoninė). Prašė priteisti 210 985,6 Lt turtinės ir 300 000 neturtinės žalos, taip pat 5 procentų dydžio „procesines“ palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką dėl neuralginių skausmų, jai buvo atlikti tyrimai ir paskirti vaistai, kuriuos pradėjus vartoti pasikeitė skausmų pobūdis, pradėjo smarkiai skaudėti dešinę koją, atsirado dešinės pėdos pirštų tirpimas, ieškovė negalėjo atsikelti, paeiti. 2009 m. rugsėjo 30 d. dėl staiga pablogėjusios sveikatos greitosios medicinos pagalbos brigada ieškovę atvežė į VšĮ Sapiegos ligoninę, kurioje nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki spalio 8 d. ji buvo gydoma su pagrindine diagnoze „ūmi diskologinė L5,S1 radikulopatija iš dešinės pusės“. Tuo metu jai skaudėjo, tirpo ir šalo jau abi kojos, tačiau į tai nebuvo kreipiamas dėmesys. 2009 m. spalio 2 d. ieškovę konsultavo neurochirurgas S. Č., kuris išvadoje nurodė, jog duomenų už diskogeninį radikulitą nepakako ir rekomendavo angiochirurgo konsultaciją dėl galimos kraujagyslinės patologijos. Tačiau šios konsultacijos ieškovė VšĮ Sapiegos ligoninėje nesulaukė. Gydytoja S. N. (trečiasis asmuo byloje) nenurodžiusi gydytojo konsultanto rekomendacijos nevykdymo priežasties, rekomenduotos kraujagyslių chirurgo konsultacijos nepaskyrė, to pasekmėje nebuvo laiku nustatyta teisinga diagnozė, o 2009 m. spalio 8 d. ieškovė buvo išrašyta iš ligoninės „būklei pagerėjus“. Ieškovė tą pačią dieną, t. y. 2009 m. spalio 8 d. kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką, kur šeimos gydytoja užregistravo gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijai 2009 m. lapkričio 9 d., tačiau 2009 m. spalio 15 d. pablogėjus ieškovės būklei, ji buvo stacionarizuota VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje su diagnoze: „apatinių galūnių obliteruojanti aterosklerozė. Abiejų kojų pakinklio arterijų trombozė. Ūmi apatinių galūnių išemija.“ 2009 m. spalio 28 d. ieškovei buvo atlikta dešinės blauzdos amputacija. 2009 m. spalio 30 d., išsivysčius masyviai plaučių arterijos tromboembolijai ir plaučių edemai su abipusiu hidrotorksu, ieškovė buvo perkelta į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas, kur 2009 m. lapkričio 5 d. buvo atlikta dešinės šlaunies reamputacija. Ieškovė 2010 m. birželio 21 d. raštu dėl medikų veiksmų ir žalos atlyginimo kreipėsi į VšĮ Sapiegos ligoninės direktorių, o 2010 m. lapkričio 24 d. raštu - į Antakalnio poliklinikos direktorių. Į abu raštus ieškovei buvo atsakyta, jog medikų darbe pažeidimų nenustatyta. Ieškovė 2010 m. liepos 20 d. ir rugpjūčio 11 d. skundais kreipėsi į Valstybinę medicinos audito inspekciją (toliau – ir VMAI) prie Sveikatos apsaugos ministerijos su prašymu ištirti VšĮ Sapiegos ligoninės medikų padarytus pažeidimus ir nustatyti asmenis, kaltus dėl sunkių pasekmių jos sveikatai. VMAI, atlikusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę VšĮ Sapiegos ligoninėje dėl ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, 2011 m. sausio 26 d. ataskaitoje bei 2011 m. sausio 26 d. sprendime konstatavo, kad 2009 m. spalio 2 – 8 d. pacientei V. S. VšĮ Sapiegos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teises akto reikalavimus, o konkrečiai: gydytoja neurologė S. N. po 2010 m. spalio 2 d gydytojo neurochirurgo išvados: „duomenų už diskogeninį radikulitą nepakanka. Tikslinga gydytojo angiochirurgo konsultacija dėl galimos kraujagyslinės patologijos“, nenurodžiusi gydytojo konsultanto rekomendacijos nevykdymo priežasties, V. S. rekomenduotos gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos nepaskyrė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punkto nuostatą – gydytojas neurologas privalo nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą. Ieškovė 2011 m. sausio 31 d. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - LR SAM) Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2011 m. balandžio 21 d. nusprendė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos V. S. VšĮ Sapiegos ligoninėje, buvo nekokybiškos – pacientei V. S. rekomenduotos gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos nebuvo, paslaugos teiktos pažeidžiant maksimalaus atidumo bei rūpestingumo kriterijus. Komisija iš dalies patenkino ieškovės prašymą ir nustatė 10 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovės teigimu komisija, nustatydama tik neturtinę žalą, neanalizavo ir nevertino ieškovės patirtos turtinės žalos, dėl jos nepasisakė ir nepaskyrė. Paskirta neturtinė žala neatitinka realiai jos patirtų išgyvenimų, nekompensuoja praradimų dėl kurių ieškovė liko su negalia, nebegali dirbti mėgstamo darbo, o liekamieji reiškiniai bus visą gyvenimą. Ieškovės manymu gydytojos S. N. veiksmuose konstatuotinas maksimalaus atidumo, rūpestingumo bei kvalifikacijos trūkumas, jos neteisėtus veiksmus konstatavo ir VMAI. Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė bei tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (toliau – ir „BTA“ filialas Lietuvoje) ir S. N. su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad byloje paskirta ekspertizė konstatavo, jog skubi angiochirurgo konsultacija, nesant ūmios išemijos požymių, nekeistų gydymo taktikos, kuri buvo adekvati ligonės būklei.Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina gydytojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą ir dėl to atsiradusius neigiamus padarinius ieškovės sveikatai. Šia nutartimi teisėjų kolegija apygardos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė V. S. 2015 m. balandžio 10 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 24 294,01 Eur (83 882,35 Lt) dydžio turtinę žalą ir 86 886 Eur (300 000 Lt) dydžio neturtinę žalą, iš viso 111 180,01 Eur (383 882,33 Lt), taip pat visas turėtas bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio „procesines“ palūkanas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš ieškovės V. S. atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės naudai 3 054,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens S. N. naudai 927,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir į valstybės biudžetą 54,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apygardos teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi yra konstatavęs, jog bylos duomenys patvirtina gydytojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą ir dėl to atsiradusius neigiamus padarinius ieškovės sveikatai. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme paminėta procesine aplinkybe ieškovė rėmėsi kaip prejudicine. Tačiau skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vienas iš esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų yra tas, kad aplinkybės įsiteisėjusiu teismo sprendimu turi būti nustatytos kitoje byloje. Remdamasis kasacinio teismo praktika šiuo klausimu, apygardos teismas taip pat nurodė, kad grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis gali daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių, tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai. Nagrinėjant bylą pakartotinai buvo patikslintas ieškinys bei paskirta papildoma ekspertizė, iš naujo tirti įrodymai ir tai sąlygoja naują bylos aplinkybių vertinimą, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis neturi prejudicijos šioje byloje.Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo apygardos teismas nurodė, kad šis dokumentas, o taip pat VMAI asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011 m. sausio 26 d. ataskaita ir tos pačios dienos sprendimas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, nepriskirtini prie oficialiųjų rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį, nes byloje nagrinėjamas ginčas būtent dėl minimų dokumentų pagrįstumo, todėl jie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, neturi teismui privalomosios galios, nes priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo principas.Spęsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų teismas rėmėsi byloje atliktomis ekspertizėmis, kuriose ekspertai konstatavo, jog VšĮ Sapiegos ligoninėje ieškovei buvo nustatyta teisinga pagrindinė diagnozė ir diferencijuota su kitomis ligomis skiriant kitų specialistų konsultacijas, gydytojos S. N. veiksmai (sudarytas tyrimų ir gydymo planas, nukreipimas kitų specialistų konsultacijoms, paskirtas gydymas) buvo adekvatūs siekiant pagerinti tuometinę ligonės V. S. būklę, todėl negalėjo padaryti žalos ligonės sveikatai. Teismas Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadą, patvirtinusią, kad teiktos medicininės paslaugos buvo netinkamos ir padarė žalos pacientės sveikatai, sugretino su atliktų ekspertizių išvadomis ir nusprendė, kad skubi angiochirurgo konsultacija V. S. negalėjo padėti išvengti ligos komplikacijų. Padaręs tokią išvadą teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, kadangi jis nepagrįstas, neįrodyti atsakovės darbuotojos (trečiojo asmens gydytojos S. N.) kaltė, neteisėti veiksmai ar neveikimas ieškovės atžvilgiu, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų (neveikimo). Priteisdamas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas teismas rėmėsi pateiktais įrodymais ir vadovavosi LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą patvirtintų maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė V. S. padavė apeliacinį skundą. Prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje yra nusprendęs, kad „gydytoja neurologė S. N. sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei teikė nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, neatliko veiksmų, kuriuos, remiantis teisės aktų ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais turėjo atlikti, <...> tuo neužtikrino galimybės teisingai ieškovės ligos diagnozei nustatyti gydant pacientę VšĮ Sapiegos ligoninėje“ ir, grąžindamas bylą į pirmą instanciją apibrėžė jos nagrinėjimo ribas - „nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiama ieškovės patirtos žalos faktas ir dydis“. Šie motyvai paminėtoje nutartyje, o taip pat teisėjų kolegijos išaiškinimas, kad apeliacinės instancijos teismas neįgaliotas spręsti reikalavimo, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, reiškia, kad byla nagrinėti iš naujo buvo perduota vadovaujantis CPK 327 straipsnio 2 dalies pagrindu, įgalinančiu apeliacinės instancijos teismą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui neišspręstų reikalavimų dalyje.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis neturi prejudicinės galios ir, nagrinėdamas bylą visa apimtimi, ignoravo apeliacinės instancijos teismo jau nustatytus faktus: tris deliktinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas – kaltę, neteisėtą veikimą (neveikimą) ir priežastinį ryšį bei paneigė apeliacinės instancijos teismo kompetenciją, išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų ir pažeidė CPK 327 straipsnio 2 dalį. Valstybinė medicinos audito inspekcija 2011 m. sausio 26 d. ataskaitoje Nr. 4A-5 (NR-107) bei 2011 m. sausio 26 d. sprendime Nr. 4A-5 (NR-107) konstatavo, kad: „2009-10-02 – 2009-10-08 pacientei V. S. VšĮ Sapiegos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teises akto reikalavimus <...>. <...> gydytoja neurologė S. N. po 2010 m. spalio 2 d. gydytojo neurochirurgo išvados: „Duomenų už diskogeninį radikulitą nepakanka. Tikslinga gydytojo angiochirurgo konsultacija dėl galimos kraujagyslinės patologijos", nenurodžiusi gydytojo konsultanto rekomendacijos nevykdymo priežasties, V. S. rekomenduotos gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacijos nepaskyrė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" 11.2 punkto nuostatą — gydytojas neurologas privalo nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą". LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. 56-34 padaryta išvada, kad „teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. S. Ligoninės gydytojai nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, V. S. nebuvo užtikrinta jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Komisijos teigimu, Ligoninės darbuotojai netinkamai įvertino pacientės V. S. sveikatos būklę ir nesiėmė reikiamų veiksmų atsiradusiai kraujagyslinei patologijai nustatyti ir gydyti ".Kadangi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką gydytojų civilinės atsakomybės atveju taikomi griežtesni protingo žmogaus standartai, gydytojos veiksmai vertinami pagal maksimalių pastangų principą, taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus, o jų civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma, t. y. bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, kadangi gydytojas turi pareigą dėti maksimalias pastangas bei užtikrinti maksimalų atidumo bei rūpestingumo laipsnį, pirmiau (nutarties punktuose 15.3 ir 1.4) paminėtais dokumentais atsakovės kaltė yra įrodyta.Ekspertizės aktas Nr. EDG 39/12(02) ir jo pagrindu atliktos 2015 m. sausio 29 d. papildomos (galinčios tik papildyti, bet ne pakartotinai tirti) deontologinės ekspertizės aktas atsakovės kaltės nepaneigia, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, surašyti nesivadovaujant byloje esančiais dokumentais, juose nevertinami gydytojos S. N. veiksmai, o eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.).Spręsdamas bylą apygardos teismas tinkamai neįvertino Valstybinės medicinos audito inspekcijos 2011 m. sausio 26 d. paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos ir 2011 m. sausio 26 d. sprendimo, kuriuose yra konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai bei kaltė ir kurie pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, laikytini oficialiais raštiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Šiuose dokumentuose konstatuotą ir pagal įstatymą preziumuojamą atsakovės kaltę pastaroji ir privalėjo paneigti.Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų tarpusavio gretinimo ir tarp jų esamų prieštaravimų pašalinimo neatliko, vadovavosi tik ekspertizių išvadomis ir taip pažeidė CPK 176 ir 185 straipsnių nuostatas. Priteisdamas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas teismas netinkamai taikė LR teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas, nes neatliko jose įtvirtintos pareigos priteisiant bylinėjimosi išlaidas įvertinti „kitas svarbias aplinkybes“. Teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovės sveikatos būklę, jos neįgalumą, darbingumo lygį ir materialinę padėtį.Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nagrinėjant iš naujo turi būti svarstomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovės patirtos žalos ne tik dydis, bet ir faktas. Todėl akivaizdu, kad byla perduota nagrinėti iš naujo dėl neatkleistos jos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl atmestini apeliantės argumentai, jog Vilniaus apygardos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 2 dalies nuostatas ir išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis neturi prejudicijos šioje byloje, kadangi nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, siekiant pašalinti prieštaravimus, buvo renkami ir tiriami nauji įrodymai – paskirta papildoma ekspertizė, o apeliacinės instancijos teismo išvados, padarytos tik pagal ankstesnius byloje buvusius duomenis, pirmosios instancijos teismui privalomojo pobūdžio neturi.Pareiškus šioje byloje nagrinėjamo pobūdžio ieškinį, ieškovė turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą pagalbą pažeidimą, žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp gydytojos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Šios procesinės pareigos ieškovė neįvykdė, nes byloje atliktomis ekspertizėmis nustatyta, kad gydytojos S. N. sudarytas tyrimų ir gydymo planas, nukreipimas kitų specialistų konsultacijoms, paskirtas gydymas buvo adekvatūs siekiant pagerinti tuometinę ligonės V. S. būklę. Priežasčių organizuoti kraujagyslių chirurgo konsultacijos skubos tvarka nebuvo, skubi angiochirurgo konsultacija V. S. negalėjo padėti išvengti ligos komplikacijų. Apygardos teismas skundžiamame sprendime teisingai įvertino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo įrodomąją reikšmę, nes nėra pagrindo šį dokumentą priskirti prie oficialių rašytinių įrodymų, turinčių didesnė įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas.Į bylą yra pateikti visi įrodymai apie patirtas atstovavimo išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, už ekspertizių atlikimą nustatytas atlygis neginčytas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra pagrįsta.Trečiasis asmuo S. N. pateikė atsiliepimą. Prašo apeliacinį skundą atmesti, apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime dėstomi tokie atsikirtimai:Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, ji iš esmės turėjo būti nagrinėjama tik vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų prasme – nustatant žalos faktą ir dydį. Lietuvos apeliacinis teismas jokių bylos, ją grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ribų neapibrėžė, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai suformulavo sprendimą „grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo“. Apeliaciniame skunde pateikiamas iš esmės klaidingas prejudicinės galios aiškinimas, nes CPK 182 straipsnio 2 punkto norma negali būti taikoma, kai tam tikras faktines aplinkybes nustato anksčiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas toje pačioje byloje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nes tai neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų - kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos aplinkybės. Spręsdamas bylą iš naujo teismas nepažeidė CPK 327 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes ši norma numato apeliacinio proceso, o ne pirmosios instancijos teisme vykstančio proceso taisykles. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį, tarp šalių kilusio ginčo jokioje dalyje neišsprendė, visą bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą ir priimti sprendimą joje tik kuriuo nors vienu ar keliais klausimais, visos grąžintos bylos iš esmės nenagrinėdamas. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas privalėjo vadovautis Valstybinės medicinos audito inspekcijos 2011 m. sausio 26 d. sprendimo išvada, o ne, pagal teismų praktiką didesnę įrodomąją galią turinčiomis, ekspertų išvadomis, kai apeliacinės instancijos teismo išreikštos abejonės dėl 2012 m. birželio 6 d. ekspertizės akto buvo pašalintos paskyrus naują ekspertizę, kurios išvados iš esmės pirmąją ekspertizę patvirtino. Nustačius, kad skubi angiochirurgo konsultacija V. S. negalėjo padėti išvengti komplikacijų, buvo paneigtas ir priežastinis ryšys tarp gydymo įstaigos (gydytojos) veiksmų ir kilusių padarinių. Apeliantė nepagrįstai nesutinka su teismo vertinimu, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimas nėra aukštesnės įrodomosios galios dokumentas (CPK 197 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų, kuriais nustatomas neturtinės žalos dydis, nėra pagrindo priskirti prie oficialiųjų rašytinių įrodymų, kai nagrinėjamas ginčas dėl komisijos nustatytos žalos dydžio pagrįstumo. Dalinai būtent tokio pobūdžio ginčas aptariamu atveju ir kilęs. Apeliantė nepagrįstai nesutinka ir su skundžiamame sprendime nurodytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Maksimalų atstovavimo išlaidų dydį nustatančios Rekomendacijos užkerta kelią piktnaudžiavimui, o teismams suteikia galimybę sumažinti patirtų išlaidų dydį, kuomet jis viršija Rekomendacijose nustatytas ribas. Būtų nesąžininga mažinti šalies patirtas išlaidas, jeigu ji procese elgėsi sąžiningai. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Išdėsto tokius argumentus:Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Valstybinės medicinos audito inspekcijos išvadomis, tačiau šios įstaigos sprendime nurodytos rekomendacijos, susijusios su dokumentų pildymo tvarkos procedūra bei konsultacijų stacionaro skyriuje procedūra niekaip negalėjo įtakoti atsiradusios žalos pacientės sveikatai. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Byloje atliktoje papildomoje ekspertizėje nustatyta, kad skubi angiochirurgo konsultacija V. S. negalėjo padėti išvengti ligos komplikacijų.Asmens pareiga atlyginti žalą gali būti konstatuojama tik tais atvejais, kai yra aiškiai nustatomi ir pagrindžiami jo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp atitinkamų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Vien tik žalos kilimo faktas savaime nesuponuoja pareigos atlyginti žalą, o ieškovė šioje byloje nėra įrodžiusi civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Pagrindinis ieškovės argumentas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde yra išsakytas teiginys, jog gydytoja S. N. nesiuntė pacientės skubiai angiochirurgo konsultacijai, tačiau išrašant pacientę iš stacionaro, epikrizės gydymo rekomendacijose nurodyta kreiptis į angiochirurgą planine tvarka, o skubiai angiochirurgo konsultacijai nebuvo indikacijų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ar 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje, kuria perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (šios nutarties 8 p.), laikė, kad „atsakovo darbuotojos neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) byloje nustatyti. Kadangi byloje nustatytas atsakovo darbuotojos veiksmų neteisėtumas, tai laikytina, kad nepaneigta ir atsakovo darbuotojos kaltės prezumpcija“. Teisėjų kolegija taip pat nutarė, kad byloje nustatytos aplinkybės „sudaro pagrindą teigti egzistavus pakankamam atsakovo darbuotojos neveikimo ir kilusių padarinių teisiniam priežastiniam ryšiui“. Apeliaciniame skunde dėl 2016 m. spalio 12 d. sprendimo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės iš naujo spręsti dėl aukštesnės instancijos teismo įsiteisėjusia nutartimi konstatuotų išvadų, bet privalėjo jau nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų pagrindu spręsti dėl padarytos žalos fakto ir dydžio. Apeliacinio skundo argumentas klaidingas. Vienodą teismų praktiką formuojantis kasacinis teismas (CPK 4 str.) yra išaiškinęs, kad vadovaujantis proceso įstatymu (CPK 182 str. 2 p.), įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinė galia saisto kitą teismą tik kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Toks pat išaiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015. Be to, nors apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis kasacine tvarka neapskųsta ir įsiteisėjo, tačiau ja šalių ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, byla grąžinta nagrinėti iš naujo, todėl, pagal teismų praktiką, nutartis toje pačioje byloje neįgavo res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016). Ir nors paminėtoje 2016 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti išaiškinimai yra privalomi klausimą iš naujo nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, tačiau, kaip teisingai pažymėta apygardos teismo sprendime, apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015). Toks išaiškinimas liečia ir apeliacinės instancijos teismą, kuris, antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo metu gali prieiti prie kitokių išvadų nei pirmesnėje nutartyje, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016).Esant pirmiau (nutarties 21 p.) aptartai teismų praktikai, apygardos teismas, pakartotinai spręsdamas bylą neprivalėjo sprendime besąlygiškai taikyti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje suformuluotų išvadų ir turėjo procesinę teisę bei pareigą iš naujo tirti visas bylos aplinkybes ir joje sukauptus įrodymus.Apeliaciniame skunde klaidingai interpretuojama CPK 327 straipsnio 2 dalis. Šioje įstatymo normoje nustatyta: „jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame (CPK III dalies XVI skyriaus) skirsnyje nustatyta tvarka“. Visų pirma, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje nenurodė, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo būtent aptariamos CPK normos pagrindu. Kita vertus, ši norma taikoma esant tokiai procesinei situacijai, kai civilinėje byloje yra pareiškiami keli savarankiški reikalavimai, apeliacinės instancijos teismas perduoda pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti bylos dalį dėl vieno (ar keleto) iš jų, o dėl kitų ieškinio reikalavimų priima galutinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tik pasisakė apie civilinės atsakomybės sąlygas, bet procesinio sprendimo dėl ieškovės pareikšto reikalavimo esmės nepriėmė.
Dėl rašytinių įrodymų
Apygardos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Valstybinės medicinos audito inspekcijos 2011 m. sausio 26 d. ataskaita ir tos pačios dienos sprendimas bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimas nėra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), neturi teismui privalomosios galios ir yra vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir argumentuojamoje apeliacinio skundo dalyje teigia, jog Valstybinės medicinos audito inspekcijos ataskaita bei sprendimas atitinka CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jų įrodomoji „galia“ yra aukštesnė.Trečiasis asmuo S. N. atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su nutarties 24 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada ir papildomai teigia, kad pagal teismų praktiką didesnę įrodomąją galią turi ekspertų išvados, kuriomis ir pagrįstas skundžiamas sprendimas. Valstybinės medicinos audito inspekcijos ataskaita ir sprendimas yra dokumentai, priimti institucijos pagal įstatyme jai nustatytą kompetenciją. Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčijamos šiuose dokumentuose padarytos išvados, kurių pagrindu buvo priimtas ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimas, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą ir dėl kurio pripažinimo oficialiu rašytiniu įrodymu apeliaciniame skunde argumentų nepateikia. Oficialios institucijos dokumentai negali būti pripažinti turinčiais oficialaus rašytinio dokumento statusą byloje, kurioje sprendžiamas ginčas ir dėl šiuose dokumentuose išdėstytų išvadų. Kita vertus atsakovė ir tretieji asmenys atsakovės pusėje byloje nekvestionuoja minimuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, kad gydytoja S. N. nesilaikė Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punkto nuostatos (nutarties 4 p.), tačiau vien tik ši aplinkybė, priešingai nei teigia apeliantė, negali būti pripažinta atsakovės civilinės atsakomybės pagrindu.CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme nustatytą išimtį (oficialiuosius įrodymus – CPK 197 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010, 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016). Tačiau toks išaiškinimas nereiškia, kad ekspertizės aktas yra didesnės įrodomosios galios dokumentas ir turi privalumą, lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl pirmiau (nutarties 26 – 27 p.) išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nė vienam įrodymui nesiteikė prioritetinės galios, bylos aplinkybes nustatinėjo ir išvadas darė vienodai vertindamas visus įrodymus, tirdamas bei lygindamas tokiu būdu gaunamus duomenis, o dėl nustatinėjamų faktų sprendė iš įrodymų visumos pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185, 218 str.).
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Byloje sprendžiama dėl gydytojų civilinės atsakomybės netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiai atsakomybei konstatuoti būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas nustatomas analizuojant jų santykį ne su pasekmėmis, o su teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. vasario 18 d. nutartis teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2004). Minėta, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011 m. sausio 26 d. ataskaitoje ir tos pačios dienos sprendime konstatuota, jog 2009-10-02–2009-10-08 pacientei V. S. VšĮ Sapiegos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teises akto - LR SAM 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punkto reikalavimus (nutarties 4 p.). Tai yra pagrindas išvadai, kad atsakovės darbuotoja neatliko visų norminiame akte įtvirtintų veiksmų. Šitoks neveikimas gali būti pripažintas neteisėtais veiksmais.Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Tai yra objektyvi kaltės samprata, pagal kurią svarstant kaltės klausimą reikia vadovautis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (lotyniškai bonus pater familias) elgesio standartu ir spręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje apdairus, rūpestingas, atidus žmogus būtų pasielgęs kitaip. Atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, kad suteikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugą teises aktas buvo pažeistas (nutarties 30 p.) dėl kokių nors ypatingų, neišvengiamų aplinkybių, todėl konstatuotina, kad atsakovės kaltės prezumpcija (CK 6.248 str. 1 d.) nepaneigta.Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Ši įstatymo norma reiškia, kad ieškovės sveikatos būklės pablogėjamas gali būti pripažintas atsakovės padaryta žala tik tuo atveju, jei bus įrodyta, kad ji kilo dėl atsakovės darbuotojos neteisėtų veiksmų ir kaltės. LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, kad ieškovei teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos ir nustatyta 10 000 Lt neturtinė žala (nutarties 4 p.), motyvuojamoje dalyje įrašyta, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje ir sprendime nustatyti „VšĮ Sapiegos ligoninės darbuotojų neteisėti kalti veiksmai, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) žala V. S. sveikatai. Taip pat pažymėtina, kad nustatyti Ligoninės darbuotojų veiksmai, kurie sukėlė V. S. sveikatos pablogėjimą“. Remdamasi šiais duomenimis, taip pat atsižvelgdama į specialistų išvadas komisija sprendė, kad netinkamai teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugą jai nepagrįstai nebuvo skirta skubi angiochirurgo konsultacija. Tačiau nors VMAI ataskaitoje ir sprendime yra nustatytas medicinos normos MN 115:2005 11.2 punkto „gydytojas neurologas privalo nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą“ pažeidimas, bet nei viename iš šių dokumentų nėra konstatuota, kad toks pažeidimas turėjo įtakos ieškovės sveikatos būklei, taip pat nėra įrašyta, kad angiochirurgo konsultacija turėjo būti skubi. LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, spręsdama ieškovės pareiškimą, specialistams – kraujagyslių chirurgijos gydytojui, medicinos mokslų daktarui, doc. Eduardui Keblauskui ir gydytojui neurologui, vertebroneurologijos skyriaus vedėjui Jonui Marengolcui uždavė su nagrinėjamu pareiškimu susijusius klausimus. Pateiktuose atsakymuose (t. 1, b. l. 116, p. 8) įrašyta: „Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, negalime daryti išvados, kad pacientės sveikatos sutrikimas bei jo pasekmės buvo susiję su netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Ligoninėje“. Aptartų dokumentų palyginimas ir juose esančios informacijos analizė yra pakankama išvadai, kad LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, formuluodama 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo motyvus, nepakankamai tiksliai ir pernelyg plečiamai įvertino tiriamos medžiagos turinį ir neargumentuotai konstatavo, jog medicinos normos MN 115:2005 11.2 punkto pažeidimas įtakojo ieškovės sveikatos pablogėjimą.Ekspertizės akto Nr. EDG 39/12(02) išvados 11 punkte, atsakant į klausimą „ar galima teigti, kad gydytoja S. N. savo veiksmais ir neveikimu padarė nepataisomą žalą V. S. sveikatai“, įrašyta: „gydytojos S. N. veiksmai (sudarytas tyrimų ir gydymo planas, nukreipimas kitų specialistų konsultacijoms, paskirtas gydymas), buvo adekvatūs siekiant pagerinti tuometinę ligonės V. S. būklę, todėl negalėjo padaryti žalos ligonės sveikatai“. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme buvo paskirta papildoma deontologinė ekspertizė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atliekant papildomą ekspertizę buvo ištirti į bylą pateikti dokumentai, ką patvirtina visos civilinės bylos pateikimas ekspertams (t. 4, b. l. 179) ir ekspertizės akto tiriamoji dalis, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ekspertai rėmėsi vien tik pirmesne ekspertize. Skiriant papildomą ekspertizę buvo suformuluotas klausimas, į kurį nebuvo atsakyta pirmojoje ekspertizėje: „ar suteikta skubi (laikotarpis 2009-10-02 ir vėliau) angiochirurgo konsultacija V. S. galėjo padėti išvengti ligos komplikacijos (galūnės netekimo)?“. Ekspertizės akte įrašyta: „galima teigti, kad skubi angiochirurgo konsultacija V. S. negalėjo padėti išvengti ligos komplikacijų“. Kadangi pirminiuose medicininiuose dokumentuose esančius duomenis gali įvertinti tik specialių žinių medicinos srityje turintis asmuo, dėl aptariamo priežastinio ryšio (ne)buvimo apygardos teismas pagrįstai sprendė vertindamas nutarties 30, 33 ir 34 punktuose išvardintus dokumentus. Minėta, kad VMAI ataskaitoje ir sprendime yra nustatytas medicinos normos MN 115:2005 pažeidimas, tačiau jis nesiejamas su ieškovės sveikatos pablogėjimu. LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas nesutampa su išvadomis tų dokumentų, kurių pagrindu yra surašytas. Teismo paskirti ekspertai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neprivalėjo remtis pirmiau paminėtais trimis dokumentais, o savo išvadas darė iš medicininiuose dokumentuose esančių duomenų. Abiejų ekspertizių, kaip ir specialistų E. Keblausko bei J. Marengolco išvados yra kategoriškos, nes junginys „galima teigti“ parašytas ne tariamąja, bet tiesiogine nuosaka ir reiškia teiginį, bet ne abejonę. Esant tokiems įrodymams byloje, įvertinus juose esančius prieštaravimus, taikant įrodymų pakankamumo taisyklę daroma išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog tarp atsakovės darbuotojos neteisėtų veiksmų ir ieškovės sveikatos pablogėjimo – kojos netekimo – yra priežastinis ryšys. Trečiojo asmens padarytas norminio akto pažeidimas neturėjo įtakos diagnozės nustatymui ir pacientės sveikatai.Ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visas nutarties 29 punkte paminėtas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Pakartotinio bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu paskyrus papildomą ekspertizę buvo pašalinti apeliacinės instancijos teismo konstatuoti prieštaravimai ir ši procesinė aplinkybė buvo pagrindas padaryti kitokias išvadas nei buvo išdėsytos nutartyje, kuria byla buvo perduota nagrinėti iš naujo. Nenustačius priežastinio ryšio pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino. Skundžiamas sprendimas teisėtas ir paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinęs ieškinio apygardos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš ieškovės V. S. atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės naudai 3 054,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens S. N. naudai 927,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir į valstybės biudžetą 54,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliantė teigia, kad iš jos priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos, nes teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes – ieškovės sveikatos būklę, jos neįgalumą, darbingumo lygį ir materialinę padėtį.Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiant iš antrosios šalies jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 str.), atsižvelgiama į šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (CPK 93 str. d.) ir į LR teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas. Byloje nėra duomenų apie ieškovės ar trečiojo asmens netinkamą procesinį elgesį, jie procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, tinkamai atliko procesines pareigas. Apygardos teismo priteistos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Proceso įstatymas nenumato galimybės mažinti kitai šaliai priklausančių priteisti bylinėjimosi išlaidų dėl pralaimėjusios šalies turtinės ar sveikatos būklės. Nesant įstatyme įtvirtintų pagrindų pakeisti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, ši skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovė prašo priteisti apeliaciniame procese jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą jas patvirtinančių dokumentų nepateikė. Kai atstovavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai nepateikiami iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, šios išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovės prašymas netenkinamas. Trečiasis asmuo S. N. prašo priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia advokato išduoto pinigų priėmimo kvito kopiją 400 eurų sumai. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio už procesinio dokumento paruošimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla jau nagrinėta ir aplinkybės tirtos pirmosios instancijos teisme, o apeliacinėje instancijoje nagrinėjama antrą kartą, priteistina suma mažinama iki 200 Eur (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 200 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.