- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- e2-3388-1119/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01143-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- I. Š., P. Š.
- Atsakovas
- R. K., A. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Š. ir P. Š. patikslintą ieškinį atsakovams R. K. ir A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. U. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai I. Š. ir P. Š. (toliau taip pat – ieškovai) patikslintu ieškiniu (el. b. medž. 1 t., 133- 136 l.) prašo:
1.1. pareigoti atsakovus R. K. ir A. K. (toliau taip pat – atsakovai) pašalinti neteisėtai įrengtos tvoros dalį tarp taškų Nr. 4 ir 6 (pagal 2020-12-02 Tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka) iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (toliau – Žemės sklypas1), bei tvoros dalį tarp taškų Nr. 3 ir 4 (pagal 2020-12-02 Tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka), esančią ant ieškovams priklausančio Žemės sklypo1 ribos, per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą patraukti ar pašalinti pastatytos neteisėtai įrengtos tvoros dalies, prašo leisti įvykdyti teismo sprendimą savo lėšomis ir patirtas išlaidas išieškoti iš atsakovų;
1.2. įpareigoti atsakovus įrengti komposto dėžę kaip numato teisės aktai ne arčiau nei du metrai nuo Žemės sklypo1 per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius reikalavimo laiku skirti 10,00 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną;
1.3. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. birželio mėnesį ieškovas P. Š. su atsakovais žodžiu sutarė, jog ieškovas savo lėšomis pašalins savavališkai atsakovų netinkamai pastatytą tvorą bei savo lėšomis įrengs naują tvorą su atramine betonine sienele tarp Žemės sklypo1 ir atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai (toliau – taip pat Žemės sklypas2). 2020 m. rugsėjo 8 d. atvykus meistrams statyti tvoros atsakovai neleido įrengti naujos tvoros pašalinant senąją tvorą. 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovas P. Š. pateikė pretenziją atsakovams. 2020 m. spalio 10 d. ieškovas gavo atsakymą į pretenziją.
3. Ieškovai nurodė, kad kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą yra privalomi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Ieškovai statant tvorą nedavė raštu ar žodžiu leidimo (sutikimo) atsakovams ją statyti Žemės sklype1 bei ant Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 ribos.
4. Atsižvelgiant į 2007 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-57 „Dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo, aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo” (aktuali redakcija nuo 2021 m. sausio 1 d.), kurio 35 punkte nurodoma, jog asmenims, kompostuojantiems buityje susidarančias biologiškai skaidžias atliekas kompostavimo konteineriuose (dėžėse) ar atitinkamai įrengtose kompostinėse, rekomenduojama laikytis šių reikalavimų: 35.1. kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje (rekomenduojama bent 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį). Atsakovai komposto dėžę įrengė tiek savo, tiek Žemės sklypo1 pagrindinėje poilsio zonoje, visiškai nesilaikydami minėtos rekomendacijos.
Atsiliepimas
5. Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą (el. b. medž. 1 t., 142-145 l.). Nurodė, kad 2017 m. pradėję vykdyti statybas Žemės sklype2, apdraudė turtą civiliniu statybų draudimu. Todėl, kad būtų saugiau 2019 m. pavasarį pastatė tvorą tarp Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2. Kadangi Žemės sklypas2 yra tarp anksčiau gyvenančių kaimynų, t.y. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, šoninės tvoros jau buvo, todėl statydami tvorą prisijungė nuo vieno kaimyno iki kito. Tvora buvo statoma laikantis reikalavimų, pagal Žemės sklypo2 plano koordinates, kurios buvo pažymėtos riboženkliais. Kairėje pusėje ((duomenys neskelbtini), Šiauliai) riboženklis sutapo su kaimyno tvoros stulpeliu, todėl ir segmentą prijungė iš vidinės stulpelio pusės, o dešinėje ((duomenys neskelbtini), Šiauliai) kaimyno tvora buvo įtraukta į vidų apie 20 cm, todėl riboženklis liko už tvoros. 2020 m. rugsėjo mėnesį ieškovai pradėjo statybas ir riboženklį sunaikino.
6. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr.534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021-01-22) 32.1.2.2.2. punktą, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Tvoros dalis (0,01-0,06 metro) yra leistinos paklaidos ribose.
7. 2019 m. ant tvoros segmento atsakovai rado raštelį su telefono numeriu. Paskambinus sužinojo, kad tai ieškovai, kuriems netiko žalia tvoros spalva, daugiau priekaištų ar, kad yra kokie pažeidimai, nebuvo kalbama iki 2020 m. rugsėjo mėnesio. 2020 m. pavasarį ieškovas, neatsiklausęs, savavališkai nuo Žemės sklypo1 ribos nukasė tenai buvusį gruntą, todėl dėl aukščių skirtumo nuo 0,15 iki 0,5 m nuo Žemės sklypo2 pradėjo byrėti juodžemis. Ieškovas Inspekcijos pareigūnei pateikė klaidingą informaciją apie sklypo reljefo peraukštėjimą, kai tuo tarpu ieškovas sklypą susižemino aukščiau nuodytuose matmenyse. Ieškovas pasiūlė po mėnesio įrengti naują tvorą ant atraminės sienelės, kuri būtų išsprendusi problemą, atsiradusią dėl aukščių skirtumo. Kadangi tuo metu atsakovai tvarkė aplinką, todėl paliko prašomą apie 0,3 m atstumą prie Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 ribos, kuris gali būti apgadintas statybų metu, sutiko palaukti, tačiau ieškovas neperspėjo, kad statybos prasidės vėliau. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, neužtikrinus atsakovų gerbūvio saugumo, atsakovai atsisakė leisti niokoti jų turtą, todėl ieškovas pradėjo grasinti teismu, o 2020 m. spalio pradžioje pateikė pretenziją. Gavę pretenziją, 2020 m. spalio 14 d. atsakovai skambino ieškovui ir bandė tartis, problemą spręsti taikiu, abiem pusėm priimtinu būdu, tačiau išbandę visus variantus ir pasiūlę raštišką susitarimą, patyrė pažeminimą dėl „pigios ir netvarkingos tvoros“, bei reikalavimą pastatyti atraminę sienelę. 2020 m. gruodžio 2 d., atlikus geodezinius matavimus, 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovas parašė elektroninį laišką dėl tariamo ginčo, atsakovų nuomonės buvo visiškai nepaisoma tik grasinama antstoliu ir teismu. 2021 m. balandžio 22 d. atvykus į Žemės sklypą2, atsakovas pamatė, kad ieškovas Žemės sklype1 atlieka žemės tvarkymo darbus, todėl dar kartą mandagiai bandė tartis dėl abipusės problemos sprendimo, su prašymu pateikti būsimų darbų projektą ir sutartį, tačiau ieškovas tik pasityčiojo, toliau niokodamas atsakovų sukurtą gerbūvį.
8. Pasak atsakovų, pagal UAB „GeoLinas“ parengtą ginčo tvoros kontrolinę geodezinę nuotrauką atsakovų tvoros konstrukcijos Žemės sklypo1 ribą peržengia ypač nežymiai, t. y. į Žemės sklypą1 patenka tik atsakovų tvoros dalis nuo taško Nr. 4 (0,01 m atstumu) iki taško Nr. 6 (0,06 m atstumu), tačiau ieškovai taške Nr. 1 statmenai sklypo 0,25 m yra įsirengę atraminę betoninę sienelę, taip naudodamiesi Žemės sklypu2. Atsakovų nuomone, įvertinus proporcingumo ryšį tarp prašomos taikyti atsakovų atžvilgiu priemonės – pašalinti dalį tvoros – ir siekiamo tikslo – ginti ieškovų teisę netrukdomai naudotis savo ir dalimi atsakovų žemės sklypo, akivaizdu, kad atsižvelgiant į prašomo nugriauti statinio paskirtį ir konstrukcijas, ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas neproporcingai apribotų atsakovų nuosavybės teises. Ieškinio patenkinimas reikštų ieškovų interesų tenkinimą atsakovų sąskaita, suponuotų esminį bylos šalių subjektinių teisių disbalansą atsakovų teisių nenaudai.
9. Su ieškovų reikalavimu patraukti komposto dėžę, atsakovai taip pat nesutinka, nes šiuo metu tai yra įrankių dėžė, ji tik laikinai buvo naudojama sudėti žolėms.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdyje ieškovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkino. Papildomai ieškovai nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 ribos, ji nenuginčyta, nėra ginčo dėl kadastrinių matavimų. Todėl netaikytinas atsakovų atsiliepime nurodytas teisės aktas. Paaiškino, kad ieškovai nėra davę rašytinio sutikimo statyti tvorą ant Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 ribos, ar Žemės sklype1, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad toks sutikimas buvo gautas. 2019 m. pabaigoje pas atsakovus suvežti tvoros segmentai, tuomet kilo klausimas dėl tvoros spalvos, vėliau ieškovams pasidarė aktualu įsirengti atraminę tvorelę, nes atsakovų Žemės sklypas2 yra aukščiau ieškovų Žemės sklypo1. Pasak ieškovės, atlaisvintame žemės sklypo ruože statytų tvorą, tačiau dar nežino jos parametrų, kokia ji bus. Tvorai statyti reikia ne tik 6 cm, bet ir visumos. Pažymėjo, kad komposto dėžė yra statinys, į ją iš pradžių buvo dedamos žolės, o po to įrankiai, nežino, ar komposto dėžė yra kilnojama, tačiau tai nekeičia esmės. Komposto dėžė yra šalia Žemės sklypo1 toje dalyje, kurioje ieškovai ketina įrengti vaikų žaidimo aikštelę, jos projekto dar neturi, tačiau nori, kad žaidžiant vaikams nesklistų kvapas iš komposto dėžės. Paminėjo, kad nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad neva ieškovai „tyčiojosi“ ar kitaip netinkamai elgėsi. GPS imtuvo, kuriuo matuotos sklypo ribos ir tvoros padėtis, paklaida yra 2 mm.
11. Teismo posėdyje atsakovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas A. K. papildomai paaiškino, kad statant tvorą laikėsi kadastrinių matavimų metu nužymėtų ribų, buvo matuojami keli žemės sklypai, per visą perimetrą ėjo vientisa nenutrūkstama linija, ji yra tiesi, žemės sklypų ribos buvo pažymėtos riboženkliais, kurie buvo aiškiai matyti. Tvorą statė jungdami tvoros segmentus prie kaimyninių žemės sklypų stulpų, kadangi vienas tvoros kampas lindo už riboženklio, tai jį įtraukė į Žemės sklypą2. Tvorą sudaro 9 segmentai ir 8 stulpai, kraštiniai stulpai yra kaimynų. Sutinka, kad du tvoros segmentai galėtų būti ant Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 ribos. Riboženkliai nesutampa su tvoros stulpais, ypač dešinėje pusėje. Tvora buvo statoma tuo metu, kai ieškovų dar nebuvo, todėl nebuvo iš ko gauti sutikimą jai statyti. Tvorą galima perkelti į kitą vietą, stulpams ištraukti būtų reikalinga speciali technika, permontuojant tvorą nukentėtų atsakovų gerbūvis. Dėžė yra kilnojama, ją nesudėtinga perkelti į kitą vietą, joje yra laikomi įrankiai. Nesupranta, kodėl dėžė kliudo įrengti ir naudotis vaikų žaidimo aikštele.
Atsiliepimas
12. Atsakovė R. K. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad šiuo metu namo statyba yra baigta, buvo atliekamas žemės sklypo ribų patikrinimas, ir nustatyta, kad žemės sklypo ribos nėra pažeistos. Kadangi yra leidžiama 10 cm paklaida, todėl tvorai įžengus 1 ar 6 cm, tai nėra pažeidimas. Statant tvorą rėmėsi kadastriniais matavimais, STR nesirėmė. Tvora gali būti ant Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 ribos. Dėžėje kurį laiką laikė žoles, tačiau dabar joje įrankiai. Nelaiko dėžės komposto dėže, ji yra surenkama, laikina, nėra statinys. Pas kaimynus yra komposto dėžės visai prie žemės sklypo ribos. Atkreipė dėmesį į tai, kad tik rekomenduojama komposto dėžę patraukti 2 m iki žemės sklypo ribos.
Žemesnės instancijos teismas
13. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. U. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad jis turi bendrą 44 m ilgio tvorą su atsakovais. Jis nematė, kaip buvo statoma tvora, nes jo žemės sklype auga aukštos tujos. Mano, kad šiuo atveju teisūs yra atsakovai, nes reikia atsižvelgti į matavimo prietaisų galimą paklaidą.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos aplinkybės.
14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (taip pat – Žemės sklypas1), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklausantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovams P. Š. ir I. Š. (el. b. medž. 1 t., 32-33 l.), ribojasi su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (taip pat – Žemės sklypas2), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklausančiu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovams A. K. ir R. K. (el. b. medž. 1 t., 76, 97-98, 11-112 l.). Žemės sklypas2 suformuotas padalijimo būdu, kadastriniai matavimai atlikti 2011-05-10 ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre (el. b. medž. 1 t., 111-112 l.). VĮ Registrų centras 2021-05-28 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovų Žemės sklypo2 kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre (el. b. medž. 1 t., 146-147 l.), atsakovė R. K. teismo posėdyje nurodė, jog gyvenamojo namo statyba yra baigta ir tai įregistruota viešajame registre.
15. Tarp Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 įrengta apie 1,50 m aukščio ir apie 23,33 m ilgio ažūrinė segmentinė tvora (iš viso 9 segmentai), pritvirtinta prie metalinių stulpų (iš viso 8 stulpai), kurie įtvirtinti ant 10 cm skersmens gręžtinių polinių pamatų (toliau – Tvora), kurią pastatė atsakovai. Kraštiniai Tvoros segmentai yra prijungti prie kaimyniniuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, esančių tvoros stulpų. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai nėra davę rašytinių (ar žodinių) sutikimų statyti Tvorą ant žemės sklypų ribos ar ieškovams nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype1.
16. Atsakovai nurodė, jog statė Tvorą 2019 m. pavasarį, kad nežinojo Žemės sklypo1 savininkų, todėl negalėjo derinti tvoros statymo su jais. Tačiau iš atsakovo A. K. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovui 2021-03-26 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu pateiktos informacijos (el. b. medž. 1 t., 50-53, 55-57 l.) matyti, kad Tvora buvo statoma laikotarpiu nuo 2018-03-16 iki 2018-03-18. Atsakovai teigė, kad prieš pradedant gyvenamojo namo statybą sudarė statinio statybos civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir dėl to pastatė Tvorą, tačiau iš pateiktos draudimo sutarties matyti, kad draudimo laikotarpis yra nuo 2017-11-10 iki 2019-05-10, draudimo sutartimi nėra nustatytas atsakovams įpareigojimas ir terminas pastatyti Tvorą (el. b. medž. 1 t., 85-87, 122-124 l.), todėl draudimo sutarties sudarymas ar draudiminės apsaugos galiojimo terminas nepatvirtina Tvoros statybos laiko. Taigi atsakovų pozicija dėl Tvoros statymo laiko yra nenuosekli, jų pateikti įrodymai nepatvirtina Tvoros statybos laiko. Tuo tarpu iš ieškovų pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog 2019-05-30 ieškovų statomo gyvenamojo namo fotonuotraukoje už namo nėra Tvoros (el. b. medž. 1 t., 34, 42 l.), ieškovai teismo posėdyje nurodė, kad Tvoros segmentus jie pirmąsyk pamatė 2019 m. pabaigoje, ginčas dėl Tvoros įrengimo kilo 2020 m. rudenį (el. b. medž. 1 t., 6-10, 66-70 l.). Todėl įvertinus nenuoseklią atsakovų poziciją ir įrodymų visumą spręstina, jog labiau tikėtina, kad Tvorą atsakovai statė 2019 m. pabaigoje.
18. Iš ieškovų paaiškinimų, 2020-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Tvoros kontrolinės geodezinės nuotraukos (el. b. medž. 1 t., 11, 65 l.) (toliau – Nuotrauka), Inspekcijos 2021-04-06 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 50-57 l.) ir atsakovų pateikto Žemės sklypo2 plano M:1:500 (el. b. medž. 1 t., 91-92, 120-121 l.) (toliau – Planas), nustatyta, kad Nuotraukoje taškų 1 ir 6 koordinatės sutampa su Plano taškų 3 ir 4 koordinatėmis, dėl to ginčo byloje nėra. Taip pat iš Nuotraukos matyti, kad tarp Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 juoda spalva pažymėta linija yra pažymėta Tvora, o raudona linija - Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 riba. Atsakovai iš esmės neginčijo, kad tvora gali būti ant Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 ribos, teigė, kad statydami Tvorą vadovavosi kadastriniais matavimais ir buvusiais riboženkliais, Tvoros segmentus tvirtino prie kaimyniniuose žemės sklypuose buvusių stulpų, kad dešinėje pusėje riboženklis statant Tvorą pasiliko Žemės sklype1, kas atsispindi ir Nuotraukoje, t.y., ties tašku 1 Tvora yra įtraukta į Žemės sklypą2 0,25 m (25 cm) atstumu. Taip pat Nuotraukoje matyti, kad ties tašku 2 Tvora įtraukta į Žemės sklypą2 0,13 m (13 cm) atstumu, ties tašku 3 - 0,02 m (2 cm) atstumu. Tačiau tarp taškų 3 ir 4 Tvora iš esmės sutampa su Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 riba, ties tašku 4 Tvora yra Žemės sklype1 0,01 m (1 cm) atstumu, ties tašku 5 – 0,04 m (4 cm) atstumu, o ties tašku 6 – 0,06 m (6 cm) atstumu. Šie duomenys, atsakovams nepateikus kitų įrodymų (CPK 178 str.), patvirtina, kad dalis Tvoros patenka į atsakovams priklausantį Žemės sklypą2, dalis Tvoros yra pastatyta ant Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 ribos, ir kita dalis Tvoros patenka į ieškovams priklausantį Žemės sklypą1.
19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai jiems priklausančiame Žemės sklype2 42 cm iki sklypo ribos atstumu pastatė surenkamą kilnojamą medinę 88x150 cm dydžio dėžę, kurioje iš pradžių laikė biologines atliekas (žoles), o šiuo metu ten yra laikomi įrankiai, ką patvirtina šalių paaiškinimai bei byloje esančios fotonuotraukos (el. b. medž. 1 t., 13-14, 60-63, 95-96, 113-114, 150 l.).
20. Šioje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar statiniai pastatyti pažeidžiant teisės aktus ir dėl ieškiniu reiškiamų įpareigojimų pašalinti pažeidimus proporcingumo.
Dėl statybos teisėtumo, savininko teisių gynimo ir įpareigojimų pašalinti pažeidimus proporcingumo.
21. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai įrodinėja, jog atsakovai pažeidė atitinkamus statybą reglamentuojančius teisės aktus bei prašo įpareigoti atsakovus pašalinti pažeidimus. Šiuo atveju ginčas kilo dėl statybos teisėtumo. CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).
22. Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiama reikalavimo nustatyti gretutinių, šalims priklausančių žemės sklypų ribą, ginčo dėl žemės sklypo ribos nėra, taip pat nėra ginčo dėl atliktų kadastrinių matavimų bei jų pagrindu įregistruotų pakeitimų Nekilnojamojo turto kadastro registre. Atsakovai teismo posėdyje teigė, kad statydami Tvorą rėmėsi kadastriniais matavimais, laikėsi riboženkliais pažymėtų žemės sklypo ribų, kad galimas 10 cm nuokrypis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Žin., 2002, Nr. 41-1539) 32.1.2.2.2. punktą, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro (10 cm). Tačiau nurodyta teisės norma taikoma matuojant žemės sklypus, o ne statant statinius. Todėl šiuo atveju, atsakovų teiginys, kad statant Tvorą galimas 10 cm nukrypimas nuo žemės sklypų ribos, atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 84 dalį statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. SĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Savavališkos statybos sąvoka yra įtvirtina SĮ 2 straipsnio 71 dalyje, kuri numato, jog savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog statybą leidžiančiam dokumentui prilyginamas žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas, kai pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 punkte nurodyta, kai užtvaros aukštis ? 1 iki ? 2 m, užtvaros priskirtinos I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 3 priedo 1.1 punktu, tvorai (kuri atitinka I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams būdingus požymius) nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau Reglamento 7 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi, kai užtvara statoma ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą).
24. Minėta, kad ginčas byloje vyksta dėl apie 1,50 m aukščio ir apie 23,33 m ilgio ažūrinės segmentinės Tvoros, taigi Tvora atitinka I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams būdingus požymius. Dalis Tvoros yra Žemės sklype2, dalis yra ant Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo 2 ribos ir dalis yra Žemės sklype1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai nedavė rašytinių sutikimų atsakovams statyti Tvorą ant žemės sklypų ribos bei Žemės sklype1. Taigi atsakovai, statydami Tvorą, pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus ir neįrodė, jog pastatytos tvoros buvimas ieškovų Žemės sklypo1 dalyje ir ant žemės sklypų ribos atitinka teisės aktų reikalavimus.
25. Taip pat paminėtina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog statybos techniniuose reglamentuose nurodyti atstumai nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Tai reiškia, kad ne gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos turėjimo poreikis, bet normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011 ir kt.). Taigi atsakovai statydami Tvorą iš esmės nesilaikė imperatyvaus pobūdžio normų.
26. Nagrinėjamu atveju taip pat kyla ginčas dėl ieškovų reikalavimo pašalinti Tvoros dalis pagrįstumo atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.). Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog net ir nustačius neteisėtą statybą, sprendžiama dėl jos pasekmių – neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo. Pasirinktas būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.). Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. J. P., Nr. 3K-3-388/2014). Vertintina ir tai, ar statinio statybomis buvo iš esmės pažeisti visuomenės ir (ar) atskirų asmenų teisėti interesai.
27. Pažymėtina, kad nėra įstatymų įtvirtintos teisinės prezumpcijos, pagal kurią nurodytų nesudėtingų statinių statybos reikalavimų nesilaikymas kartu reiškia kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių pažeidimą. Dėl to ieškovai, teigdami, kad atsakovai, nesilaikę įvardintų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažeidė jų teises ir interesus, turi įrodyti jų teisių pažeidimą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovams grindžiant savo interesų pažeidimą Žemės sklype1 atsakovų pastatyta Tvora, vertintina, ar šia Tvora trukdoma ieškovams valdyti ir naudotis jiems priklausančiu Žemės sklypu1, ar apribotos jų galimybės joje vykdyti veiklą, ar daroma žala Žemės sklypo1 daliai ir joje esančiam turtui, ar padaryti norminių statybos aktų pažeidimai yra esminiai, ar taikoma sankcija proporcinga siekiamam tikslui, atitinka ginčo šalių interesų derinimo principą.
28. Sprendžiant dėl ieškovų reikalavimo pašalinti Tvoros dalis, visų pirma paminėtina, kad ieškovai teismo posėdyje nurodė, jog prie žemės sklypų ribos ketina statyti tvorą, todėl jiems reikalinga Žemės sklypo1 dalis, kurią užima atsakovų pastatyta Tvora. Žemės sklypo savininkai turi teisę statyti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statinius (SĮ 3 str. 1 d.), jei tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tačiau kita vertus, ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie būsimą statinį, jo statybos vietą, kad būsimam statiniui pastatyti yra reikalinga atsakovų Tvoros dalimi taškuose nuo 4 iki 6 užimta nuo 1 cm iki 6 cm Žemės sklypo1 dalis ar kad atsakovų pastatyta Tvora kitaip iš esmės pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus.
30. Trečia, Tvoros dalimi taškuose nuo 4 iki 6 užimta nuo 1 cm iki 6 cm Žemės sklypo1 dalis yra itin nedidelė palyginus su visu Žemės sklypo1 plotu (0.1049 ha). Paminėtina, kad teismų praktikoje, įvertinus kitas bylose reikšmingas aplinkybes, nekilnojamojo daikto (tvoros) įsiterpimas į kaimyninį žemės sklypą 7 cm nelaikytas esminiu savininko teisių pažeidimu (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo2015 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-588-163/2015 ir kt.).
31. Ketvirta, tvora yra pastatyta tiesia linija, tačiau įpareigojus atsakovus Tvoros dalį patraukti, Tvora eitų ne tiesia linija atsakovų pastatyta. Tvora nėra sudėtingas statinys, ją sudaro metaliniai stulpai ir prie jų tvirtinami vielinės tvoros segmentai, reikalinga patraukti ar pašalinti 3 tvoros segmentus iš 9. Kaip nurodė teismo posėdyje atsakovas A. K., patraukti ar nugriauti Tvorą nėra sudėtinga, tik metaliniams stulpams ištraukti bus reikalinga speciali įranga. Iš nuotraukų matyti, kad metaliniai stulpai yra įleisti į betono pagrindą (el. b. medž. 1 t. 14-15, 96, 113, 150, 164 l.). Iš nuotraukų taip pat matyti, kad atsakovai prie Tvoros Žemės sklype2 pribėrė akmenų, žvirgždo, dėjo medžiagą, sulaikančią grunto ir akmenų nuošliaužas į Žemės skylpą1, prie Žemės sklypo1, Žemės slypo2 ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, susikirtimo Žemės sklype2 prie Tvoros pastatė betoninį bortelį, sulaikantį nuošliaužas. Taigi traukiant Tvoros dalis bus reikalinga speciali įranga stulpams ištraukti, taip pat reikės patraukti akmenis, žvirgždą, medžiagą ir betoninį bortelį, sulaikančius nuošliaužas.
32. Penkta, kaip matyti iš 2020-12-02 Tvoros kontrolinės geodezinės nuotraukos, dalis Tvoros nuo taško 1 iki taško 3 nepažeidžia žemės sklypų ribos ir yra atitinkamai nuo 25 cm iki 2 cm atitraukta į atsakovų Žemės sklypą2 nuo žemės sklypų ribos, o atsakovų pateikta nuotrauka (el. b. medž. 1 t., 13 l.) patvirtina, jog prie taško 1, kuris įtrauktas į atsakovų Žemės sklypo2 pusę 25 cm atstumu, ieškovai yra pastatę atraminę betoninę sienelę ir naudojasi dalimi atsakovų Žemės sklypo2. Taigi šiuo atveju Tvora dalyje nuo taško 1 iki taško 3 yra kompensuojamas ieškovų teisių pažeidimas Tvoros dalyje nuo taško 3 iki taško 6.
33. Galiausiai, įpareigojimas atsakovus pašalinti (patraukti) Tvoros dalį, neužkirs kelio ginčams tarp kaimynų. Kaip nurodė ieškovai, jie ketina statyti savo tvorą, kuriai bus reikalinga atraminė sienelė, nes ieškovų Žemės sklypas1 yra žemiau atsakovų Žemės sklypo2 nuo 0,15 iki 0,50 m. Ieškovai, siekdami pastatyti tvorą su atramine sienele, turės arba gauti atsakovų sutikimą, arba tvorą statyti didesniu nei 0,50 m atstumu (Reglamento 7 priedo 2.2 p.). Pasirinkę statyti tvorą didesniu nei 0,50 m atstumu ieškovai neteks galimybės naudotis didesne Žemės sklypo1 dalimi, nei naudojasi šiuo metu.
34. Remiantis tuo, kas išdėstyta (Sprendimo 28-33 p.), teismas sprendžia, kad tenkinus ieškinio reikalavimą ir įpareigojus atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (patraukti) jų įrengtos Tvoros dalį tarp taškų Nr. 3 ir 4 (pagal 2020-12-02 Tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka), esančią ant ieškovams priklausančio Žemės sklypo1 ribos, ir Tvoros dalį tarp taškų Nr. 4 ir 6 (pagal 2020-12-02 Tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka) iš ieškovams priklausančio Žemės sklypo1, t.y., taikoma sankcija, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), nebūtų proporcinga siekiamam tikslui, juo labiau, kad padaryti norminių statybos aktų pažeidimai nėra esminiai, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 270 str.).
35. Minėta, kad ieškovai prašo įpareigoti atsakovus įrengti komposto dėžę ne arčiau nei 2 m iki Žemės sklypo1. Atsakovai nurodė, kad minėta dėžė kurį laiką buvo naudojama žolėms laikyti, tačiau šiuo metu nėra naudojama žaliųjų atliekų kompostavimui, joje yra laikomi įrankiai. Atsakovai nenurodė, kad ketina dėžę toliau naudoti kaip komposto dėžę, t. y., žaliosioms atliekoms laikyti ir kompostuoti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėžė yra surinkta iš medinių lentų, yra kilnojama ir kad jos atstumas iki žemės sklypų ribos yra 42 cm, ką patvirtina ieškovų ir atsakovų į bylą pateikti įrodymai (nuotraukos, situacijos schema). Taigi komposto dėžė nėra statinys (SĮ 2 str. 84 d., Statybos techninio reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“). Todėl atsižvelgiant į ieškovų reiškiamą reikalavimą, konstatuotina, kad ieškovai siekia ginti savo kaip daikto (Žemės sklypo1) savininkų teises, pareikšdami negatorinį reikalavimą dėl komposto dėžės patraukimo (CK 4.98 str.).
36. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
37. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktą).
38. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų (Žin., 2007, Nr. 23-902; TAR, 2016-03-15, Nr. 2016-04880; 2020-11-24, Nr. 2020-24830) (toliau – Reikalavimai) 12.3. punktą kompostuoti ir (ar) apdoroti anaerobiniu būdu galima nepavojingąsias biologiškai skaidžias atliekas, taip pat ir žaliąsias atliekas (pavyzdžiui, šakas, žolę, medžių, krūmų lapus, gėles). Fiziniams asmenims, individualiai kompostuojantiems atliekas kompostavimo konteineriuose (dėžėse) ar atitinkamai įrengtose kompostinėse, rekomenduojama kompostavimo vietą parinkti nuošalesnėje sklypo vietoje (rekomenduojama bent 2-3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį) (Reikalavimų 16.1. p.). Individualaus kompostavimo vietų įrengimo, kompostavimo dėžių gamybos reikalavimus/rekomendacijas nustato savivaldybės (Reikalavimų 17. p.). Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2020 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. T-62, kuriuo pakeitė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. T-174 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2020-03-06, Nr. 2020-05062) (toliau – Taisyklės). Komunalinių atliekų turėtojai Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje biologiškai skaidžias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir atitinkamai turi teisę pagal galimybes pasirinkti biologiškai skaidžias atliekas kompostuoti komposteryje (kompostavimo dėžėje), savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje arba išmesti į tam skirtas surinkimo priemones (konteinerius ar sudėti į komunalinių atliekų tvarkytojo duotus maišus), arba pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę (Taisyklių 45. p.). Šiaulių miesto savivaldybė nenustatė reikalavimų komposto dėžėms ar komposteriams, jų įrengimui, taip pat nenustatė leistino atstumo nuo komposto dėžės iki gretimo žemės sklypo ribos.
39. Nagrinėjamu atveju iš šalių pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovai dėžę pastatė nuošalesnėje savo Žemės sklypo2 vietoje, dėžė surinkta paliekant tarpus tarp lentų. Atsakovė R. K. teismo posėdyje nurodė, kad tam, jog jai nereikėtų eiti per visą Žemės sklypą2, ji žaliąsias atliekas kurį laiką nešė ir metė į dėžę. Nepaisant to, kad šiuo metu dėžėje nėra laikomos žaliosios atliekos, iš to, kas nurodyta, spręstina, jog minėtą dėžę atsakovai ketino naudoti žaliųjų atliekų laikymui.
40. Kita vertus, šiuo metu atsakovai žaliųjų atliekų komposto dėžėje nelaiko, ieškovai nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kad iš komposto dėžės sklinda neatitinkantis teisės aktų reikalavimų kvapas, kuris dėl vyraujančio vėjo krypties pasklinda po ieškovų Žemės sklypą1 ir/ar jo dalį, nenurodė vyraujančios vėjo krypties. Paminėtina, kad ieškovai teismo posėdyje nurodė, jog Žemės sklypo1 dalyje, netoli komposto dėžės ketino statyti vaikų žaidimo aikštelę, tačiau ji nagrinėjant šią civilinę bylą nėra įrengta, teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys minėtus ieškovų planus įrengti šioje Žemės sklypo1 dalyje vaikų žaidimų aikštelę. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad Reikalavimai nustatė tik rekomenduojamą (o ne privalomą) komposto dėžės atstumą iki gretimo žemės sklypo ribos, spręstina, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovams pastačius komposto dėžę 42 cm atstumu iki Žemės sklypo2 ir Žemės sklypo1 ribos yra pažeidžiamos ieškovų, kaip Žemės sklypo1 savininkų, teisės, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 270 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus nėra pagrindo priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų.
42. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 27,05 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas iš ieškovų valstybei priteistina lygiomis dalimis po 13,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ar papildymais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., 284 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,52 Eur (trylikos eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,52 Eur (trylikos eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.