- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-200-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01143-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- I. Š., P. Š.
- Atsakovas
- R. K., A. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Š. ir P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3388-1119/2021 pagal
ieškovų I. Š. ir P. Š. patikslintą ieškinį atsakovams R. K. ir A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. U. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: a) pareigoti atsakovus R. K. ir A. K. pašalinti neteisėtai įrengtos tvoros dalį tarp taškų Nr. 4 ir 6 (pagal 2020-12-02 Tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka) iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas1), bei tvoros dalį tarp taškų Nr. 3 ir 4 (pagal 2020-12-02 Tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka), esančią ant ieškovams priklausančio Žemės sklypo1 ribos, per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą patraukti ar pašalinti pastatytos neteisėtai įrengtos tvoros dalies, prašo leisti įvykdyti teismo sprendimą savo lėšomis ir patirtas išlaidas išieškoti iš atsakovų; b) įpareigoti atsakovus įrengti komposto dėžę kaip numato teisės aktai ne arčiau nei du metrai nuo Žemės sklypo1 per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius reikalavimo laiku skirti 10,00 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną; c) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. birželio mėnesį ieškovas P. Š. su atsakovais žodžiu sutarė, jog ieškovas savo lėšomis pašalins savavališkai atsakovų netinkamai pastatytą tvorą bei savo lėšomis įrengs naują tvorą su atramine betonine sienele tarp Žemės sklypo1 ir atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat Žemės sklypas2). 2020 m. rugsėjo 8 d. atvykus meistrams statyti tvoros atsakovai neleido įrengti naujos tvoros pašalinant senąją tvorą. 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovas P. Š. pateikė pretenziją atsakovams. 2020 m. spalio 10 d. ieškovas gavo atsakymą į pretenziją.
3. Pabrėžė, jog kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą yra privalomi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Ieškovai statant tvorą nedavė raštu ar žodžiu leidimo (sutikimo) atsakovams ją statyti Žemės sklype1 bei ant Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 ribos.
4. Be to, atsižvelgiant į 2007 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-57 „Dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo, aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo” (aktuali redakcija nuo 2021 m. sausio 1 d.), kurio 35 punkte nurodoma, jog asmenims, kompostuojantiems buityje susidarančias biologiškai skaidžias atliekas kompostavimo konteineriuose (dėžėse) ar atitinkamai įrengtose kompostinėse, rekomenduojama laikytis šių reikalavimų: 35.1. kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje (rekomenduojama bent 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį). Atsakovai komposto dėžę įrengė tiek savo, tiek Žemės sklypo1 pagrindinėje poilsio zonoje, visiškai nesilaikydami minėtos rekomendacijos.
5. Papildomai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 ribos, ji nenuginčyta, nėra ginčo dėl kadastrinių matavimų. Pabrėžė, kad ieškovai nėra davę rašytinio sutikimo statyti tvorą ant Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 ribos, ar Žemės sklype1, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad toks sutikimas buvo gautas. 2019 m. pabaigoje pas atsakovus suvežti tvoros segmentai, tuomet kilo klausimas dėl tvoros spalvos, vėliau ieškovams pasidarė aktualu įsirengti atraminę tvorelę, nes atsakovų Žemės sklypas2 yra aukščiau ieškovų Žemės sklypo1. Pasak ieškovės, atlaisvintame žemės sklypo ruože statytų tvorą, tačiau dar nežino jos parametrų, kokia ji bus. Tvorai statyti reikia ne tik 6 cm, bet ir visumos. Pažymėjo, kad komposto dėžė yra statinys, į ją iš pradžių buvo dedamos žolės, o po to įrankiai, nežino, ar komposto dėžė yra kilnojama, tačiau tai nekeičia esmės. Komposto dėžė yra šalia Žemės sklypo1 toje dalyje, kurioje ieškovai ketina įrengti vaikų žaidimo aikštelę, jos projekto dar neturi, tačiau nori, kad žaidžiant vaikams nesklistų kvapas iš komposto dėžės. Paminėjo, kad nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad neva ieškovai „tyčiojosi“ ar kitaip netinkamai elgėsi. GPS imtuvo, kuriuo matuotos sklypo ribos ir tvoros padėtis, paklaida yra 2 mm.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovų priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas byloje vyksta dėl apie 1,50 m aukščio ir apie 23,33 m ilgio ažūrinės segmentinės tvoros, kuri atitinka I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams būdingus požymius. Dalis tvoros yra Žemės sklype2, dalis yra ant Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo 2 ribos ir dalis yra Žemės sklype1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai nedavė rašytinių sutikimų atsakovams statyti tvorą ant žemės sklypų ribos bei Žemės sklype1. Taigi atsakovai, statydami tvorą, pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus ir neįrodė, jog pastatytos tvoros buvimas ieškovų Žemės sklypo1 dalyje ir ant žemės sklypų ribos atitinka teisės aktų reikalavimus, o ieškovai reikalauja pašalinti tvoros dalis, kurios pastatytos neturint ieškovų leidimo jų teritorijoje.
8. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pašalinti tvoros dalis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tenkinus ieškinio reikalavimą ir įpareigojus atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (patraukti) jų įrengtos tvoros dalį tarp taškų Nr. 3 ir 4 (pagal 2020-12-02 Tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka), esančią ant ieškovams priklausančio Žemės sklypo1 ribos, ir tvoros dalį tarp taškų Nr. 4 ir 6 (pagal 2020-12-02 Tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka) iš ieškovams priklausančio Žemės sklypo1, t.y., taikoma sankcija, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nebūtų proporcinga siekiamam tikslui, juo labiau, kad padaryti norminių statybos aktų pažeidimai nėra esminiai; ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie būsimą statinį, jo statybos vietą, kad būsimam statiniui pastatyti yra reikalinga atsakovų tvoros dalimi taškuose nuo 4 iki 6 užimta nuo 1 cm iki 6 cm Žemės sklypo1 dalis ar kad atsakovų pastatyta tvora kitaip iš esmės pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus; kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatytą pažeidimą įvertino kaip mažareikšmį; tvoros dalimi taškuose nuo 4 iki 6 užimta nuo 1 cm iki 6 cm Žemės sklypo1 dalis yra itin nedidelė palyginus su visu Žemės sklypo1 plotu (0.1049 ha); tvora yra pastatyta tiesia linija, tačiau įpareigojus atsakovus tvoros dalį patraukti, tvora eitų ne tiesia linija; tvora nėra sudėtingas statinys, ją sudaro metaliniai stulpai ir prie jų tvirtinami vielinės tvoros segmentai; reikalinga patraukti ar pašalinti 3 tvoros segmentus iš 9; metaliniams stulpams ištraukti bus reikalinga speciali įranga, o taip pat reikės patraukti akmenis, žvirgždą, medžiagą ir betoninį bortelį, sulaikančius nuošliaužas; tvora dalyje nuo taško 1 iki taško 3 yra kompensuojamas ieškovų teisių pažeidimas tvoros dalyje nuo taško 3 iki taško 6, kadangi dalis tvoros nuo taško 1 iki taško 3 nepažeidžia žemės sklypų ribos ir yra atitinkamai nuo 25 cm iki 2 cm atitraukta į atsakovų Žemės sklypą2 nuo žemės sklypų ribos, o atsakovų pateikta nuotrauka patvirtina, jog prie taško 1, kuris įtrauktas į atsakovų Žemės sklypo2 pusę 25 cm atstumu, ieškovai yra pastatę atraminę betoninę sienelę ir naudojasi dalimi atsakovų Žemės sklypo2.
9. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad įpareigojimas atsakovus pašalinti (patraukti) tvoros dalį, neužkirs kelio ginčams tarp kaimynų. Kaip nurodė ieškovai, jie ketina statyti savo tvorą, kuriai bus reikalinga atraminė sienelė, nes ieškovų Žemės sklypas1 yra žemiau atsakovų Žemės sklypo2 nuo 0,15 iki 0,50 m. Ieškovai, siekdami pastatyti tvorą su atramine sienele, turės arba gauti atsakovų sutikimą, arba tvorą statyti didesniu nei 0,50 m atstumu (Reglamento 7 priedo 2.2 p.). Pasirinkę statyti tvorą didesniu nei 0,50 m atstumu ieškovai neteks galimybės naudotis didesne Žemės sklypo1 dalimi, nei naudojasi šiuo metu.
10. Vertindamas ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovus įrengti komposto dėžę ne arčiau nei 2 m iki Žemės sklypo1 teismas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybė nenustatė reikalavimų komposto dėžėms ar komposteriams, jų įrengimui, taip pat nenustatė leistino atstumo nuo komposto dėžės iki gretimo žemės sklypo ribos. Be to, nagrinėjamu atveju iš šalių pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovai dėžę pastatė nuošalesnėje savo Žemės sklypo2 vietoje, dėžė surinkta paliekant tarpus tarp lentų, o šiuo metu dėžėje nėra laikomos žaliosios atliekos, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog minėtą dėžę atsakovai ketino naudoti žaliųjų atliekų laikymui.
11. Papildomai teismas nurodė, jog atsakovai žaliųjų atliekų komposto dėžėje nelaiko, ieškovai nepateikė įrodymų, kad iš komposto dėžės sklinda neatitinkantis teisės aktų reikalavimų kvapas, kuris dėl vyraujančio vėjo krypties pasklinda po ieškovų Žemės sklypą1 ir/ar jo dalį, nenurodė vyraujančios vėjo krypties. Ieškovai teismo posėdyje nurodė, jog Žemės sklypo1 dalyje, netoli komposto dėžės ketino statyti vaikų žaidimo aikštelę, tačiau ji nagrinėjant šią civilinę bylą nėra įrengta, teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovų planus įrengti šioje Žemės sklypo1 dalyje vaikų žaidimų aikštelę. Dėl to, esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad Reikalavimai nustatė tik rekomenduojamą (o ne privalomą) komposto dėžės atstumą iki gretimo žemės sklypo ribos, spręsta, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovams pastačius komposto dėžę 42 cm atstumu iki Žemės sklypo2 ir Žemės sklypo1 ribos yra pažeidžiamos ieškovų, kaip Žemės sklypo1 savininkų, teisės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovai I. Š. ir P. Š. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tekinti pareikštą ieškinį, o taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje įrodinėtas aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog tvora pastatyta neturint ieškovų sutikimo ir pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, skundžiamu sprendimu įteisino svetimo turto neatlygintiną naudojimą be savininko sutikimo bei nepagrįstai suvaržė ieškovų nuosavybės teisę, nors nei teisės aktai, nei šiuo klausimu formuojama teismų praktika nenumato sąlygų nuosavybės teisės pažeidimą pripažinti mažareikšmiu.
12.2. Pabrėžia, jog atsakovai neteisėtai pastatydami statinį (tvorą) ieškovų žemės sklypo dalyje, pažeidė apeliantų nuosavybės teises naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu), teismas šį pažeidimą konstatavo skundžiamame sprendime, tačiau prioritetą skyrė neteisėtiems atsakovų veiksmams, pateisino neteisėtą atsakovų statybą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kitų būdų, kaip galima pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nepagrindė, kodėl nesudėtingo statinio (tvoros) dalies nugriovimas laikytina proporcingumo principo pažeidimu, kai pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad patraukti ar nugriauti tvorą nėra sudėtinga. Skundžiamu sprendimu teismas įteisino svetimo turto neatlygintiną naudojimą be savininko sutikimo, kaip pagrindą nurodydamas protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus. Apeliantai mano, kad toks jų nuosavybės teisės suvaržymas neatitinka minėtų principų ir nuosavybės neliečiamumo principo esmės. Apeliantų vertinimu, vien pats faktas, jog atsakovai pastatė statinį (tvorą) jiems nuosavybės ir valdymo teise nepriklausančioje žemėje savaime yra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovų teisių pažeidimą. Be to, tokie atsakovų veiksmai neatitinka geros moralės sąvokos.
12.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nelegalios tvoros pastatymas ieškovams priklausančioje sklypo dalyje pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, ieškovai praranda dalį savo nuosavybės, o tokios išvados nepaneigia aplinkybė, jog į ieškovų žemės sklypą tvora įsiterpia nedidele dalimi ar kad kituose tvoros taškuose ji į atsakovų žemės sklypą įsiterpia žymiai didesniu atstumu ir tai neva kompensuoja įsiterpimą į ieškovų žemės sklypą. Šiuo atveju nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustato, kokio dydžio įsiterpimas į kaimyninį sklypą laikytinas esminiu savininko teisių pažeidimo.
12.4. Be to, tvoros tiesumas ar kreivumas, jos pastatymo trajektorija neturi jokios reikšmės, nes patraukus dalį tvoros ji neįsiterptų į ieškovams priklausančią žemės sklypo dalį ir taip nebūtų pažeidžiamas nuosavybės neliečiamumo principas. Šiuo atveju atsakovai nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad stulpams ištraukti bus reikalinga speciali įranga, kiek tai kainuos ir pan. Kita vertus, teismas ne kartą skundžiamame sprendime nurodė, kad tvora yra nesudėtingas statinys, segmentinė, neturinti pamato ar kitokių sudėtingų konstrukcijų bei nemotyvavo, kodėl įpareigojimas pašalinti tvoros dalis laikoma neproporcinga sankcija.
12.5. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, visapusiškai neištyrė ir neįvertino bylos aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovams pastačius komposto dėžę 42 cm atstumu iki Žemės sklypo2 ir Žemės sklypo1 ribos yra pažeidžiamos ieškovų, kaip Žemės sklypo1 savininkų, teisės. Ieškovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovai komposto dėžę įrengė tiek savo, tiek Žemės sklypo1 pagrindinėje poilsio zonoje, todėl ieškovai patiria nepatogumų dėl nemalonaus sklindančio kvapo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu atsakovai R. K. ir A. K. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13.1. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pažymi, jog situacija yra tokia, kad dalis atsakovams priklausančios tvoros yra ieškovų Žemės sklype1 ir ant sklypų ribos be ieškovų sutikimo, o dalis ieškovams priklausančios atraminės sienelės patenka į atsakovams priklausantį Žemės sklypą2 bei dalis Žemės sklypo2 žemės paviršiaus ieškovų yra nukasta be atsakovų sutikimo.
13.2. Mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi teisingumo, proporcingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei principais ir pripažino, jog tvoros dalimi taškuose nuo 4 iki 6 užimta nuo 1 cm iki 6 cm Žemės sklypo1 dalis yra itin nedidelė palyginus su Žemės sklypo1 plotu (0.1049 ha) ir nekilnojamojo daikto (tvoros) įsiterpimas į kaimyninį žemės sklypą 7 cm nelaikytas esminiu savininko teisių pažeidimu.
13.3. Be to, atsakovai nesutinka su ieškovų apeliacinio skundo motyvais ir argumentais, susijusiais su ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovus įrengti komposto dėžę kaip numato teisės aktai ne arčiau nei du metrai nuo sklypo bei sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Ieškovai su apeliaciniu skundu bei atsakovai su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus. Ieškovai – geodezinę nuotrauką ir tvoros stulpelių nuotraukas, iš kurių matyti ir stulpelių betoninių dalių pamato, buvusio po žeme, apimtis. Ieškovai nurodę šiuos naujus įrodymus pateikę dėl to, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog tvoros dalių įsiterpimas į ieškovų žemės sklypą yra 7 cm, nors pateikti įrodymai patvirtina, kad vietomis atsakovų tvora į ieškovams priklausantį žemės sklypą įsiterpia net 19 cm. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo prijungti prie bylos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2022-01-18 sprendimo kopiją, kadangi šis dokumentas, atsakovų vertinimu, patvirtina aplinkybę, jog ieškovai pasistatė atraminę sienelę, kurios dalis apie 15 cm išeina už stulpo, pažymėto, kaip riboženklis, ir patenka į atsakovų žemės sklypą, apie ką skundžiamame sprendime taip pat buvo užsiminęs ir pirmosios instancijos teismas. Išsiuntus šalims pranešimus dėl atsiliepimų pateikimo dėl ketinimo apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovų nurodoma atraminė sienelė bei jos koordinatės nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, o be to 2022 m. balandžio mėnesį aptariamos betoninės sienelės dalis, kuri ji kirto atsakovų sklypo ribas, buvo pašalinta.
16. CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
17. Teisėjų kolegijos nuomone, šalių pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, skundžiamame sprendime nurodytomis ir šalių ginčijamomis aplinkybėmis, jie gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes ir jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šalių pateiktus naujus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl ginčo esmės
18. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų patikslintas ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Šioje byloje ieškovai į teismą kreipėsi su prašydami teismo įpareigoti atsakovus pašalinti iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neteisėtai įrengtą apie 1,50 m. aukščio ažūrinės segmentinės Tvoros dalį bei įpareigoti įrengti komposto dėžę taip, kaip numato teisės aktai. Skundžiamu sprendimu nustatyta ir dėl to iš esmės ginčas tarp šalių nekyla, jog atsakovų pastatyta tvora pagal UAB „GeoLinas“ Tvoros kontrolinės geodezinės nuotraukos duomenis ties tašku 1 yra įtraukta į Žemės sklypą2 25 cm atstumu, ties tašku 2 Tvora įtraukta į Žemės sklypą2 13 cm atstumu, ties tašku 3 – 2 cm atstumu, tačiau tarp taškų 3 ir 4 Tvora iš esmės sutampa su Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 riba, o ties tašku 4 Tvora yra Žemės sklype1 1 cm atstumu, ties tašku 5 – 4 cm atstumu, o ties tašku 6 – 6 cm atstumu. Taigi dalis Tvoros patenka į atsakovams priklausantį Žemės sklypą2, dalis Tvoros yra pastatyta ant Žemės sklypo1 ir Žemės sklypo2 ribos, ir kita dalis Tvoros patenka į ieškovams priklausantį Žemės sklypą1. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovai pateikė Tvoros polių (betono) kontrolinę geodezinę nuotrauką, iš kurios bei ieškovų pateiktų foto nuotraukų matyti, jog Tvoros polių betoniniai pagrindai, kurie buvo atkasti, į ieškovų žemės sklypą ties taškais 4-8 atitinkamai įsiterpia nuo 3 iki 19 cm.
20. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tvoros dalis atitinkamuose taškuose į ieškovų žemės sklypą įsiterpia atitinkamai 1, 4 bei 6 cm, kas, ieškovų vertinimu, sudaro apie 2 kv. m. Be to, į ieškovų žemės sklypą atitinkamai įsiterpia Tvoros betoniniai pamatai atitinkamai 3, 9, 13, 17, 19 cm atstumu. Tai, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, rodo, kad ieškovų nuosavybės teisė yra pažeidžiama. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, susiklosčiusią faktinę situaciją, o taip pat šalių paaiškinimus, sprendė, jog nustatytam pažeidimui ieškovų prašoma taikyti sankcija, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kad nebūtų proporcinga siekiamam tikslui, juo labiau, kad padaryti norminių statybos aktų pažeidimai nėra esminiai; ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie būsimą statinį, jo statybos vietą, kad būsimam statiniui pastatyti yra reikalinga atsakovų tvoros dalimi taškuose nuo 4 iki 6 užimta nuo 1 cm iki 6 cm Žemės sklypo1 dalis ar, kad atsakovų pastatyta tvora kitaip iš esmės pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus; kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatytą pažeidimą įvertino kaip mažareikšmį; tvoros dalimi taškuose nuo 4 iki 6 užimta nuo 1 cm iki 6 cm Žemės sklypo1 dalis yra itin nedidelė palyginus su visu Žemės sklypo1 plotu (0.1049 ha); tvora yra pastatyta tiesia linija, tačiau įpareigojus atsakovus tvoros dalį patraukti, tvora eitų ne tiesia linija; tvora nėra sudėtingas statinys, ją sudaro metaliniai stulpai ir prie jų tvirtinami vielinės tvoros segmentai; reikalinga patraukti ar pašalinti 3 tvoros segmentus iš 9; metaliniams stulpams ištraukti bus reikalinga speciali įranga, o taip pat reikės patraukti akmenis, žvirgždą, medžiagą ir betoninį bortelį, sulaikančius nuošliaužas; tvora dalyje nuo taško 1 iki taško 3 yra kompensuojamas ieškovų teisių pažeidimas tvoros dalyje nuo taško 3 iki taško 6, kadangi dalis tvoros nuo taško 1 iki taško 3 nepažeidžia žemės sklypų ribos ir yra atitinkamai nuo 25 cm iki 2 cm atitraukta į atsakovų Žemės sklypą2 nuo žemės sklypų ribos, o atsakovų pateikta nuotrauka patvirtina, jog prie taško 1, kuris įtrauktas į atsakovų Žemės sklypo2 pusę 25 cm atstumu, ieškovai yra pastatę atraminę betoninę sienelę ir naudojasi dalimi atsakovų Žemės sklypo2.
21. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų apeliacinį skundą dėl, ieškovų vertinimu, nepagrįstai neapgintų jų teisių, susijusių su Tvoros įsiterpimu į Žemės sklypą2, pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės santykiuose gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
22. Pirmiau išdėstytos skundžiamame sprendime padarytos išvados, susijusios su gana nedideliu Tvoros užimamu plotu ieškovų žemės sklype (taškuose nuo 4 iki 6 užimta nuo 1 cm iki 6 cm Žemės sklypo1 dalis kai sklypo plotas yra 0,1049 ha), tvoros pobūdžiu (segmentinė, ažūrinė), aplinkybe, kad ieškovai neįrodė, jog ketina statyti tvorą ir nesiruošia naudotis atsakovų jau pastatyta tvora, o taip pat kad dalis tvoros nuo taško 1 iki taško 3 nepažeidžia žemės sklypų ribos ir yra atitinkamai nuo 25 cm iki 2 cm atitraukta į atsakovų Žemės sklypą2 nuo žemės sklypų ribos, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nerodo, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo padarytos išvados, jog ieškovų prašomo jų teisių gynimo būdo taikymas šioje konkrečioje situacijoje yra neproporcingas ar, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo konkrečiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra teisinio pagrindo taikyti kraštutinę nuosavybės teisės ribojimo priemonę bei įpareigoti pašalinti tvorą atitinkamuose taškuose, nes šios priemonės taikymas aptariamu atveju išties nėra proporcingas. Vadovaujantis protingumo, teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, jog susiklosčiusi konfliktinė situacija yra sąlygota tarp kaimynų kilusių nesutarimų, o ne realaus ieškovų siekio įgyvendinti konkrečią teisę būtent toje keleto centimetrų žemės sklypo vietoje, atitinkami besiribojančioje su atsakovų žemės sklypu. Nors ieškovai tvirtina, kad aplinkybė, jog atsakovai dalį tvoros yra įterpę 25 cm į savo žemės sklypą nepašalina jų teisių pažeidimų, nes jie tokio atsakovų veiksmų nekontroliavo ir nereikalavo, tačiau faktinė situacija leidžia vertinti, kad toks tvoros įsiterpimas iš esmės kompensuoja į ieškovų žemės sklypą įsiterpusią tvoros dalį. Kita vertus, tokia situacija, kai tvora yra pastatyta prijungiant ją prie jau buvusių pastatytų tvorų, dėl ko ir buvo įsiterpta atitinkamai į ieškovų ir atsakovų sklypus statant tvorą tiesia linija, leidžia vertinti, kad atsakovų veiksmai statant tvorą nebuvo nukreipti į neteisėtą ar savavališką ieškovų nuosavybės užgrobimą, o siekį sukurti statinį – tvorą, kuria faktiškai naudojasi ir patys ieškovai.
24. Atsižvelgiant į byloje esančių ir pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neatsisakė ginti pažeistų ieškovų teisių, o sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju pažeidimo apimtis ir pobūdis neleidžia konstatuoti ieškovų prašomą taikyti kraštutinį teisių gynimo būdą proporcingu, o faktiškai šalių sklypus atskirianti tvora, kuri, kaip minėta dalyje yra įsiterpusi 25 cm į atsakovų sklypą bei realia atlieka funkciją ir ieškovų žemės sklypui (jį užtveria), iš esmė kompensuoja nustatytų kelių centimetrų įsiterpimą į ieškovų žemės sklypą atitinkamuose taškuose.
25. Kartu pastabėtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog Inspekcija nustatytą pažeidimą įvertino kaip mažareikšmį, kai mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 5.2. p.) laikoma teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nepadarę žalos viešajam interesui ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba kuriais padaryta žala labai nedidelė, todėl nutraukė skundo nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, kad Inspekcijos priimtas procesinis sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą savaime nereiškia, jog nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos ar pažeidimo faktas neturi būti nagrinėjamas, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą toks Inspekcijos vertinimas papildomai pagrindžia išvadą, kad ieškovų prašomas taikyti jų teisių gynimo būdas yra neproporcingas, neatitiktų CK 1.5 straipsnyje numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo priuncipų.
26. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog, priešingai nei nurodo ieškovai apeliaciniame skunde, ne konkretus faktas, o byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad tvoros pašalinimas nebūtų proporcinga priemonė, o savininkų – ieškovų teisių pažeidimas nėra tokios apimties, kad teismui būtų pakankamas pagrindas įpareigoti atitinkamai pašalinti tvorą bei papildomai įrengtus elementus, sulaikančius grunto ir akmenų nuošliaužas į Žemės skylpą1, kuris, kaip matyti iš byloje esančių foto nuotraukų, yra žemiau, nei atsakovų žemės sklypas.
27. Pirmiau išdėstytų aplinkybių nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji ieškovų įrodymai, kurių pateikimas pirmosios instancijos teisme vis dėlto ribojamas nebuvo. Ieškovai naujai pateikta Tvoros polių (betono) kontroline geodezine nuotrauka tvirtina, kad realiai Tvoros įsiterpimas į jų žemės sklypą yra gerokai didesnis, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, t.y. atitinkamuose taškuose nuo 3 iki 19 cm., tačiau tokie duomenys nekeičia pirmiau aptarto bei skundžiamame sprendime išdėstyto vertinimo, susijusio tiek su Tvoros pobūdžiu, tiek su jos pastatymo aplinkybėmis, tiek su įsiterpimu į atsakovų žemės sklypą. Pabrėžtina, jog ieškovai, kreipdamiesi į pirmosios instancijos teismą, žinojo ir turėjo žinoti apie tai, kad tvoros stulpeliai yra įbetonuoti ir tas betoninis pagrindas yra didesnės apimties, nei pats stulpelis, tačiau aplinkybės, susijusios su stulpelių betoninio pagrindo apimtimi yra pateikiamos tik apeliacinės instancijos teismui, kas leidžia vertinti, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo yra bandoma pagrįsti, jog pažeidimas yra didesnės apimties, nei patys ieškovai įrodinėjo pirmosios instancijos tesime, nors žinojo ir suprato tiek pastatytos tvoros konstrukciją, tiek betoninio stulpelio pamato apimtį. Kita vertus, ieškovai, nurodydami tokias aplinkybes nepateikė jokių konkrečių duomenų, kaip stulpelio betoninis pamatas užkerta kelią jiems realiai įgyvendinti savo teises – ką konkrečiai ketinama statyti ar sodinti būtent toje vietoje, kur tvoros betoninis stulpelio pamatas atitinkamai įsiterpia 9, 13, 17 bei 19 centimetrų ir kad jų statiniai ir želdiniai atitiks teisės aktų nuostatas.
28. Tačiau, nepaisant nutarties 27 punkte išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi tai, jog tvoros stulpelio betoninis pamatas savo konstrukcija iš esmės lemia įbetonavimą pagrindo viduryje, o betoninio stulpelio pamato, kuris iš esmės turi būti įleistas į žemę, egzistavimas, kaip matyti iš pačių ieškovų pateiktų foto nuotraukų žolės augimui netrukdo, o betoniniai stulpelių pamatai buvo atkasti specialiai dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad betoninių stulpelių pamatų įsiterpimas, kaip ieškovų teisių pažeidimas, būtų proporcingas jų prašomų teisių gynybos būdo taikymui.
29. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovų argumentus, susijusius su įpareigojimu atitinkamu atstumu perkelti komposto dėžę nuo ieškovų žemės sklypo ribos, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pabrėžė, jog Šiaulių miesto savivaldybė nenustatė reikalavimų komposto dėžėms ar komposteriams, jų įrengimui, taip pat nenustatė leistino atstumo nuo komposto dėžės iki gretimo žemės sklypo ribos. Taigi, rekomendacinio pobūdžio teisės aktų nuostatos šiuo atveju nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą, juo labiau kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad dėžė surinkta paliekant tarpus tarp lentų, o tuo metu dėžėje nebuvo laikomos žaliosios atliekos, dėl kurių nemalonaus kvapo skundėsi ieškovai. Pastebėtina, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl iš komposto dėžės sklinda neatitinkantis teisės aktų reikalavimų kvapas, kuris dėl vyraujančio vėjo krypties pasklinda po ieškovų Žemės sklypą1 ir/ar jo dalį, o atsakovų nurodytos aplinkybės, jog dėžėje paskutiniu metu yra laikomi įrankiai, paneigtos nebuvo. Kartu ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, taip pat nenurodė jokių įrodymų, kurių teismas nepagrįstai neįvertino bei kurie patvirtintų realų ketinimą statyti vaikų žaidimo aikštelę būtent toje vietoje, kurioje yra įrengta aptariama dėžė. Dėl pirmiau išdėstyto, plačiau aptarti bei analizuoti apeliacinio skundo reikalavimą, susijusių su atsakovų įpareigojimu statyti komposto dėžę didesniu, nei 2 m. atstumu nuo ieškovų žemės sklypo, nėra pagrindo.
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl proceso baigties ir bylinėjimosi išlaidų
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą atsakovams priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 800 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovams suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad atsakovų pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini atsakovams R. K., a. k. (duomenys neskelbtini ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.