- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-588-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00733-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- R. D.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-588-163/2015
2015 m. gegužės 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei R. D. dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodo, jog 2004-04-08 įsigijo 0,0645 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje, su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais. 2007 metais atsakovė tvarkė savo kiemo teritoriją, atliekant kasimo darbus buvo apgadinta tvora ir nustumtos žemės sklypo ribos į jos pusę, tuo sumažinant žemės sklypą. Pareiškus pretenzijas, atsakovė pataisė trūkumus ir nurodė, jog duomenys atitinka Registrų centre esančius duomenis. 2013 metais atlikus papildomus matavimus, iš UAB „Eurometras“ parengtos schemos matyti, jog ties įvažiavimu pietinėje pusėje esanti atsakovės pastatyta tvoros kolona yra jos žemės sklype 0,34 m atstumu. Kadangi kolona yra pastatyta be jos sutikimo, todėl negalėjo būti pastatyta už sklypo ribų. Be to, buvo nustatyta, jog tvora nuo schemoje pažymėtų taškų Nr. 1 iki Nr. 6 yra įstumta į jai priklausantį sklypą. Tokia situacija daro žalą jos nuosavybei, nes nepagrįstai sumažinamas žemės sklypo plotas, gadinamas įvažiavimas ir siekiama asmeninės naudos. Prašo įpareigoti atsakovę per 2 mėnesius atstatyti tvorą ir vartų koloną, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Plungėje, ir (duomenys neskelbtini), Plungėje, pagal 2013-12-02 UAB „Eurometras“ schemoje esančius matmenis bei priteisti jos turėtas išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog jai ieškovė jokių pretenzijų dėl 2007 metais jos kieme atliktų kasimo darbų ir nustumtų žemės sklypo ribų į ieškovų pusę nėra reiškusi, pažymi, jog ieškovės minimą tvorą ji yra įsigijusi nuosavybėn kartu su žemės sklypu bei pastatais 1997-04-21, tokie duomenys yra užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto registre. O ieškovė namų valdą įsigijo tik 2004 metais. Atkreipia dėmesį, jog kolona (tvoros stulpelis) buvo pastatyta 2003 metais, dar iki ieškovei įsigyjant namų valdą. Kadangi tvora stovi nuo pat jos pastatymo ir nebuvo rekonstruojama, ieškovės teiginiai, jog yra daroma žala jos nuosavybei, yra nepagrįsti.
Plungės rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad vartų kolona buvo pastatyta 2003 metais, jos statybos tuometinė namų valdos savininkė neginčijo, vartų kolona po pastatymo buvo naudojama abiejų namų valdų savininkų pagal paskirtį – prie jos pritvirtinti vartai, ir naudojama iki šiol, tai patvirtina atsakovės atstovės teiginius, jog vartų kolona 2003 metais buvo pastatyta abiejų tuometinių namų valdų savininkų sutarimu. Iš UAB „Eurometras“ schemos matyti, jog vartų kolona pastatyta ant sklypus skiriančios ribos, jos plotis 0,40 m, kas leidžia konstatuoti, jog esant tokiai situacijai, vartų kolona turi įsiterpti tiek į ieškovei, tiek į atsakovei priklausančius sklypus po 0,20 m. Pagal nesutapimų schemoje užfiksuotus duomenis, vartų kolona ieškovės sklype yra įsiterpusi 0,27 m, t. y. 7 cm daugiau. Toks nustatytas nukrypimas, įvertinant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (32 p.) numatytą atliekamų koordinačių nustatymo paklaidą 0,1 m, negali būti pripažįstamas ieškovės teisių pažeidimu.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškinį. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių atsiradimo pagrindus bei nustatančias statybos rangos darbų perdavimą–priėmimą ir pagrindus, kada vienašalis statybos rangos darbų perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu. Teismas taip pat pažeidė procesinės teisės normas neteisingai nustatydamas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas netinkamai nustatė pažeidimų mastą, o kolona pastatyta be ieškovės sutikimo, todėl negali būti pastatyta už ieškovės žemės sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė apeliantės reikalavimus, kadangi apeliantė nesiekia pagerinti tvoros būklės, o siekia ją atsakyti į buvusią padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti pakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovė teigia, kad apie 2007 metais Plungės rajono savivaldybės administracijos Plungės miesto seniūnijos sudarytos komisijos atliktą tvoros apžiūrą sužinojo tik gavusi ieškovės ieškinį 2014 metais, o pati ieškovė atsakovei pretenzijų nepateikė. Taip pat kadastrinių matavimų duomenimis nustatyta, kad ribų posūkio taškai 1, 2, 3 apatinėje tvoros dalyje atitinka leistinus nukrypimus. Tvoros kolona yra tvoros stulpelis, pastatytas ant sklypo ribos, įsiterpiantis į abiejų šalių sklypus. Kolona ieškovės sklype įsiterpusi 7 cm daugiau, nei turėtų būti, tačiau toks nukrypimas yra leistinas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatomis. Argumentas, kad tvoros stulpelis pastatytas be ieškovės žinios, todėl negali negali būti pastatytas už jos sklypo ribos, yra nepagrįstas, kadangi minima kolona pastatyta 2003 metais, iki ieškovei įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Be to, ieškovės vartai į sklypą yra pritvirtinti prie ginčijamos kolonos ir kolona naudojama pagal paskirtį. Ginčas dėl kolonos nebuvo iškeltas ir perkant sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovė teigia, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo apgandinta tvora ir nustumtos žemės į ieškovei priklausančią žemės sklypo pusę, taip sumažinant žemės sklypą. Atsakovė teigia, kad ieškovė pretenzijų niekada nėra pareiškusi prieš pateikdama ieškinį, o tiek tvorą, tiek tvoros stulpą ieškovė įsigijo kartu su žemės sklypu – 2004 metais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kasatorius gina savo teises CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytu būdu – prašydamas teismo įpareigoti atsakovus atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis civilinių teisių gynimo būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovo subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015).
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tvora dėl atsakovės veiksmų savo žemės sklype yra pasislinkusi į ieškovės žemės sklypo dalį, o tvoros stulpas – kolona, įrengtas neteisėtai, be jos sutikimo. Todėl negali būti ribojama ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, nuosavybės teisė. Nagrinėjamoje byloje pareikštas negatorinis ieškinys, siekiant apginti žemės sklypo savininkės teises, įpareigojant atsakovę atstatyti tvorą ir vartų koloną pagal 2013-12-02 UAB „Eurometras“ schemoje esančius matmenis.
Atsakovė nurodo, kad ieškovė ir UAB „Sistema“ ginčą dėl žalos atlyginimo už sugadintą tvorą išsprendė taikiai ir UAB „Sistema“ ieškovei sumokėjo reikalaujamą sumą, kurios tvoros tvarkymui iki šiol nepanaudojo. Be to, ieškovė nuslėpė nuo atsakovės šį faktą, nors minima tvora yra atsakovės nuosavybė, vadovaujantis VĮ Registro centro duomenimis. Taip pat vadovaujantis 2013 metų atliktais papildomais kadastriniais matavimais, įvertinus galimą paklaidą, nustatyti nukrypimai yra galimi, tačiau leistini. Remiantis UAB „Eurometro“ direktoriaus E. L. parodymais teismo posėdžio metu, nukrypimų galėjo atsirasti dėl nestabilių tvoros pamatų.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovė yra žemės sklypo savininkė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Tačiau analizuojant ir vertinant byloje pateiktus faktus ir jų visumą, darytina išvada, kad atsakovės teisės į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą nėra pažeistos. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sklypą įsigijo 2004-04-08 kartu su minima tvora, kuri skiria kaimyninius sklypus. Iš ieškovės pateikto 2007-04-02 akto, fotonuotraukų matyti, jog atsakovei kieme vykdant žemės kasimo darbus, buvo apgadinta metalo tinklo ant betono pamatų tvora, ribojanti ieškovės ir atsakovės valdas. Taip pat iš liudytojo E. L. parodymų matyti, jog faktinė tvoros padėtis neatitinka atskiruose taškuose nustatytos ribos, nes betoninis tvoros pamatas vietomis nėra vientisas. Nors ieškovė ir liudytojas K. K. tvirtina, jog tvora išsikraipė dėl sklypo užaukštinimo iš atsakovės pusės ir bėgančio vandens, akivaizdu, jog dar 2007 metais suskilęs tvoros pagrindas, veikiamas aplinkos veiksnių, toliau irsta bei krypsta. Tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog 2007-05-22 ieškovė ir UAB „Sistema“ ginčą dėl žalos, padarytos tvoros betono pamatams, atlyginimo išsprendė taikiai, UAB „Sistema“ žalai atlyginti ieškovei sumokėjo reikalaujamą žalos atlyginimo sumą. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, jog gautos sumos tvoros sutvarkymui nepanaudojo. Todėl teigti, kad tvora linksta į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nėra įsirengusi vandens drenažo ir veikiama vandens slėgio tvora yra verčiama į ieškovės valdos pusę, yra nepagrįsta, kadangi pati ieškovė nesiėmė visų įmanomų priemonių kilusiai problemai dėl tvoros stabilumo išlaikymo išspręsti.
Vertinant ieškovės ir atsakovės pateiktus įrodymus dėl vartų kolonos, darytina išvada, kad ieškovė įsigijo žemės sklypą 2004 metais kartu su tvora bei vartų kolona, tačiau dėl kolonos jokių pretenzijų ieškovė nebuvo pareiškusi, o ieškovės argumentas, kad sutikimas dėl kolonos statybos nebuvo gautas, yra atmestinas, kadangi kolonos statybos metu ji nebuvo žemės sklypo savininkė. Priešingai, prie ginčytinos kolonos yra sumontuoti ir pritvirtinti ieškovės vartai, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog sutikimas dėl kolonos statybos buvo duotas, nes jis gali būti išreikštas ir žodine forma, toks sutikimas yra vertinamas kaip vienašalis sandoris (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011 m). Kadangi vartų kolona buvo pastatyta 2003 metais, jos statybos tuometinė namų valdos savininkė neginčijo, vartų kolona po pastatymo buvo naudojama abiejų namų valdų savininkų pagal paskirtį – prie jos pritvirtinti vartai, ir naudojama iki šiol, tai patvirtina atsakovės atstovės teiginius, jog vartų kolona 2003 metais buvo pastatyta abiejų tuometinių namų valdų savininkų sutarimu. Taip pat iš UAB „Eurometras“ schemos matyti, jog vartų kolona pastatyta ant sklypus skiriančios ribos, jos plotis 0,40 m, kas leidžia konstatuoti, jog esant tokiai situacijai, vartų kolona turi įsiterpti tiek į ieškovei, tiek į atsakovei priklausančius sklypus po 0,20 m. Pagal nesutapimų schemoje užfiksuotus duomenis, vartų kolona ieškovės sklype yra įsiterpusi 0,27 m, t. y. 7 cm daugiau. Toks nustatytas nukrypimas, įvertinant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (32.1.2.2.1 p.) numatytą atliekamų koordinačių nustatymo paklaidą 0,1 m, negali būti pripažįstamas ieškovės teisių pažeidimu. Todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad tvoros kolona pastatyta be jos sutikimo jos sklype.
Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šalims tvorą pripažįstant kaip bendrąją dalinę nuosavybę, bendraturčių teises ir pareigas dėl šios nuosavybės, jų įgyvendinimą nustato CK 4.76 str. nuostatos, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė atliko teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, dėl kurių būtų pažeidžiamos ieškovės, kaip savininkės, teisės, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmestinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 217,22 EUR advokato pagalbos išlaidų (CPK 38 str.), ruošiant atsiliepimą į ieškinį pirmosios instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.), ir 200 EUR advokato pagalbos išlaidų (CPK 38 str.), ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 217,22 EUR advokato pagalbos išlaidų (CPK 38 str.), ruošiant atsiliepimą į ieškinį pirmosios instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.), ir 200 EUR advokato pagalbos išlaidų (CPK 38 str.), ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.).