- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- 2-940-225/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00733-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei R. D. dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodo, jog 2004-04-08 įsigijo 0,0645 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje, su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais. 2007 metais atsakovė tvarkė savo kiemo teritoriją, atliekant kasimo darbus buvo apgadinta tvora ir nustumtos žemės sklypo ribos į jos pusę, tuo sumažinant žemės sklypą. Pareiškus pretenzijas, atsakovė pataisė trūkumus ir nurodė, jog duomenys atitinka Registrų centre esantiems duomenims. 2013 metais atlikus papildomus matavimus, iš UAB „Eurometras“ parengtos schemos matyti, jog ties įvažiavimu pietinėje pusėje esanti atsakovės pastatyta tvoros kolona yra jos žemės sklypo ribose 0,34 m atstumu. Kadangi kolona yra pastatyta be jos sutikimo, todėl negalėjo peržengti sklypo ribų. Be to, buvo nustatyta, jog tvora nuo schemoje pažymėtų taškų Nr.1 iki Nr.6 yra įstumta į jai priklausantį sklypą. Tokia situacija daro žalą jos nuosavybei, nes nepagrįstai sumažinamas žemės sklypo plotas, gadinamas įvažiavimas ir siekiama asmeninės naudos. Prašo įpareigoti atsakovę per 2 mėnesius atstatyti tvorą ir vartų koloną, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Plungėje, ir (duomenys neskelbtini), Plungė, pagal 2013-12-02 UAB „Eurometras“ schemoje esančius išmatavimus bei priteisti jos turėtas išlaidas.
Ieškovė, jos atstovas teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog jai ieškovė jokių pretenzijų dėl 2007 metais jos kieme atliktų kasimo darbų ir nustumtų žemės sklypo ribų į ieškovų pusę nėra reiškusi, pažymi, jog ieškovės minimą tvorą ji yra įsigijusi nuosavybėn kartu su žemės sklypu bei pastatais 1997-04-21, tokie duomenys yra užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto registre. O ieškovė namų valdą įsigijo tik 2004 metais. Atkreipia dėmesį, jog kolona (tvoros stulpelis) buvo pastatytas 2003 metais, dar iki ieškovei įsigyjant namų valdą. Kadangi tvora stovi nuo pat jos pastatymo ir nebuvo rekonstruojama, ieškovės teiginiai, jog yra daroma žala jos nuosavybei, yra nepagrįsti.
Atsakovės atstovė prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kiekvienas asmuo turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė, arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymo nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos ribų CPK 1.138 str. numatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.).
Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė yra kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) bei statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Plungėje, o atsakovei – žemės sklypas, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Plungėje. Šias namų valdas skiria metalinio tinklo tvora bei tvoros kolona.
Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), taip pat kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, nurodydama, jog atsakovė pažeidžia jos, kaip savininkės teisę pilnai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, nes namų valdas skiriant tvora bei vartų kolona įsiterpia į jos žemės sklypą. Šiuo atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog jos elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus.
Iš UAB „Eurometras“ parengtos nesutapimų schemos matyti, jog nuo taško Nr. 1 iki taško Nr. 6 atskiruose taškuose tvora neatitinka kadastriniais matavimais nustatytų ieškovės sklypo ribų, yra įsiterpusi 0,13 m, 0,16 m, 0,20 m, 0,18 m, 0,11 m į ieškovės sklypą. Liudytojas E. L. teismo posėdyje nurodė, jog atlikus ieškovės sklypo ribų atitikimą faktinei padėčiai, buvo nustatyta, jog kadastriniais matavimais nustatyti ieškovės sklypo ribų posūkio taškai 1, 2 ir 3, įvertinant galimą paklaidą, atitiko, tarp šių taškų pažymėjus kontrolinius taškus, buvo nustatyti nukrypimai.
Atsakovė nurodo, jog ji jokių reikalavimų nepažeidė, tvorą įsigijo kartu su pastatais, ir jokių pakeitimų neatlikinėjo.
Iš ieškovės pateikto 2007-04-02 akto, foto nuotraukų matyti, jog atsakovei kieme vykdant žemės kasimo darbus, buvo apgadinta metalo tinklo ant betono pamatų tvora, ribojanti R. D. ir D. K. valdas, buvęs išbetonuotas 20 cm aukščio ir 12 cm pločio tvoros pamatas suskilęs į gabalus, išlaužyta 21,8 m ilgio atkarpa nuo kelio. Komisija pasiūlė ieškovei dėl pamatų sutvarkymo kreiptis į R. D. arba į darbus atlikusią UAB „Sistema“.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog 2007-05-22 ieškovė ir UAB „Sistema“ ginčą dėl žalos atlyginimo išsprendė taikiai, UAB „Sistema“ žalos atlyginimui ieškovei sumokėjo reikalaujamą žalos atlyginimui sumą. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, jog gautos sumos tvoros sutvarkymui nepanaudojo. Iš liudytojo E. L. parodymų matyti, jog faktinė tvoros padėtis neatitinka atskiruose taškuose nustatytos ribos, nes betoninis tvoros pamatas vietomis nėra vientisas. Nors ieškovė ir liudytojas K. K. tvirtina, jog tvora išsikraipė dėl sklypo užaukštinimo iš atsakovės pusės ir bėgančio vandens, akivaizdu, jog dar 2007 metais suskilęs tvoros pagrindas, veikiamas aplinkos veiksnių, toliau irsta bei krypsta.
Darytina išvada, jog kadastriniais matavimais nustatyti ieškovės sklypo ribų posūkio taškai 1, 2 ir 3, įvertinant galimą paklaidą, atitinka, nukrypimai atskiruose taškuose susiję su tvoros pagrindo nevientisumu – suskilinėjimu. Tvoros pagrindas buvo pažeistas atsakovės sklype UAB „Sistema“ atliekant kasimo darbus, ieškovė pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą - dėl sugadintos tvoros ieškovė pareiškė pretenzijas darbus atlikusiai UAB „Sistema“ ir susitarė dėl žalos atlyginimo pinigine išraiška, gautų lėšų pagal paskirtį nepanaudojo.
Ieškovės pateiktoje VĮ Registrų centro Telšių filialo 2013-11-08 pažymoje Nr.(10.1.8.)TELS - 6759, nurodyta, jog konstatuoti, kuriai iš savininkų konkrečiai priklauso tvora, skiriant sklypus, esančius Plungės mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), negali, nes tiek R. D. 1997-04-21 pirkimo pardavimo sutartyje, tiek D. K. 2004-04-08 pirkimo pardavimo sutartyje yra įrašyti kiemo statiniai – vielos tinklo tvora.
Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog namų valdas skirianti tvora yra bendroji nuosavybė.
Pažymėtina, jog šalims tvorą pripažįstant kaip bendrąja dalinę nuosavybę, bendraturčių teises ir pareigas dėl šios nuosavybės, jų įgyvendinimą nustato CK 4.76 str. nuostatos.
Ieškovė nurodo, jog atsakovei priklausanti vartų kolona įsiterpia į jos žemės sklypą 34 cm ir taip pažeidžia jos, kaip sklypo savininkės, teises. Kadangi nėra rašytinio ankstesnės namų valdos savininkės sutikimo statyti vartų koloną ant bendros sklypo ribos, todėl atsakovė turi atstatyti koloną savo sklypo pusėje,
Iš paaiškinimų matyti, jog vartų kolona buvo pastatyta 2003 metais, dar iki ieškovei įsigyjant namų valdą. Tai, kad statymo teisės įgyvendinimo poreikį turintis asmuo negali pateikti gretimo žemės savininko rašytine forma išreikšto sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos, nereiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, nes jis gali būti išreikštas ir žodine forma, toks sutikimas yra vertinamas kaip vienašalis sandoris (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011 m). Kadangi vartų kolona buvo pastatyta 2003 metais, jos statybos tuometinė namų valdos savininkė neginčijo, vartų kolona po pastatymo buvo naudojama abiejų namų valdų savininkų pagal paskirtį – prie jos pritvirtinti vartai, ir naudojama iki šiol, patvirtina atsakovės atstovės teiginius, jog vartų kolona 2003 metais buvo pastatyta abiejų tuometinių namų valdų savininkų sutarimu.
Iš UAB „Eurometras“ schemos matyti, jog vartų kolona pastatyta ant sklypus skiriančios ribos, jos plotis 0,40 m, kas leidžia konstatuoti, jog esant tokiai situacijai, vartų kolona turi įsiterpti į tiek ieškovei, tiek atsakovei priklausančius sklypus po 0,20 m. Pagal nesutapimų schemoje užfiksuotus duomenis, vartų kolona ieškovės sklype yra įsiterpusi 0,27 m, t.y., 7 cm daugiau. Toks nustatytas nukrypimas, įvertinant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (32 p.) numatytą atliekamų koordinačių nustatymo paklaidą 0,1 m, negali būti pripažįstamas ieškovės teisių pažeidimu.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė atliko teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, dėl kurių būtų pažeidžiamos ieškovės, kaip savininkės, teisės, nėra pagrindo ieškinio tenkinimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.