Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1827-603/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
e2S-1827-603/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22476-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
T. L.
Atsakovas
V. L.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1827-603/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22476-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.3.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) T. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovui V. L. (V. L.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui V. L. (V. L.), prašydama: 1) santuoką įregistruotą 1999 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 108), nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – „L.“, atsakovui pavardę – „L.“; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 3410 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, periodinę vaiko išlaikymo išmoką kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės banko sąskaitą, nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė; 4) priteisti iš atsakovo 95 proc. su vienkartiniais nepilnamečio vaiko poreikiais susijusių išlaidų sumos, iš viso 10 830 Eur; 5) padalinti šalių santuokoje įgytą turtą ieškovės siūloma tvarka; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 267 291 Eur kompensaciją už ieškovei natūra atitenkančią mažesnę dalinamo turto dalį; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 700 928 Eur kompensaciją už sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertės sumažėjimą; 9) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė pateikė teisme prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

2.1. areštuoti atsakovo Lietuvos Respublikoje atidarytose bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose esančias lėšas, atsakovo turimas grynųjų pinigų sumas bei indėlių sumas ir atsakovo vardu Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, pagal atsakovo sudarytas seifo nuomos sutartis, seifuose laikomas grynųjų pinigų sumas, pavedant nutarties dėl turto arešto vykdymą ieškovės pasirinktam antstoliui;

2.2. apriboti atsakovui galimybę disponuoti asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis 64 vnt. ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis 236 vnt. paprastosiomis vardinėmis (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) akcijomis, bei uždrausti atsakovui be ieškovės rašytinio sutikimo įgyvendinti akcininko turtines ir neturtines teises ir pareigas: 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendus); 2) priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo; 3) atšaukti akcininko pirmumo teisę įsigyti bendrovės akcijų; 4) priimti sprendimą dėl akcijų ar obligacijų išleidimo; 5) skolinti ar skolintis lėšas iš bendrovės; 6) priimti sprendimą dėl įstatų keitimo; 7) priimti sprendimą likviduoti ar pertvarkyti įmonę.

3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė kilusia grėsme būsimo teismo sprendimo realiam įgyvendinimui. Nurodė, kad ieškovės gautos informacijos duomenimis į atsakovo sąskaitą santuokos metu (duomenys neskelbtini) išmokėjo 19 128 185 Eur dividendų. Sutuoktinių santuokos metu gauti dividendai sudaro santuokoje įgyto turto pagrindą, todėl iš Lietuvoje registruotų bankų pateiktų atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas atlieka ypatingai dideles grynųjų pinigų operacijas (išsigrynina pinigus). Ieškovė pažymi, kad pinigų išgryninimo operacijas atsakovas pradėjo vykdyti būtent 2018 m. galutinai pašlijus ieškovės ir atsakovo santykiams. Be to, būtent 2018 m. atsakovas, kuris, be kita ko, yra ir (duomenys neskelbtini) vadovas, padedamas savo verslo partnerio R. Č. (abu valdo po 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų), pradėjo vykdyti tyčinius veiksmus, kuriais iš esmės sumažinta minėtos įmonės akcijų vertė. Pažymėjo, kad nesąžiningais veiksmais atsakovas sąmoningai siekia nuslėpti santuokoje įgytą turtą ir išvengti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytų lėšų padalinimo ir piniginės kompensacijos ieškovei išmokėjimo, pažeisdamas ieškovės turtines teises ir teisėtus interesus.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sutuoktinių bendroms lėšoms, vėlesnio teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įgyvendinimas gali tapti neįmanomas – nebus pakankamos vertės turto iš kurio galėtų būti priverstinėmis priemonėmis vykdomas sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo bei piniginės kompensacijos ieškovei išmokėjimo. Ieškovės teigimu, 2020 m. spalio 13–15 dienomis gauta informacija iš bankų patvirtina, jog didelė dalis atsakovo sąskaitose buvusių lėšų, kurių pagrindą sudarė už sutuoktiniams bendrai priklausančias 236 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini)akcijų išmokėti dividendai, išgrynintos. Šalių santuokos laikotarpiu (nuo 2005 m. iki 2019 m.) į atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje atidarytas/ uždarytas banko sąskaitas buvo išmokėta 19 128 185 Eur dividendų suma, kurios atsakovas nepanaudojo šeimos poreikių tenkinimui – šalys neįgijo tokios vertės kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškovės turtinių teisių pažeidimą įrodo atsakovo veikimas, atliekant neproporcingo dydžio grynųjų pinigų operacijas išsimokant grynuosius pinigus. Ieškovė detalizuoja, kad laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. vasario 18 d., į Luminor Bank AS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1 520 939,66 Eur, tačiau 2020 m. balandžio 21 d. sąskaita uždaryta, joje esančias lėšas atsakovui be ieškovės žinios išgryninus iki nulinio banko sąskaitos likučio. Kadangi atsakovas disponuoja įspūdingo dydžio grynųjų pinigų suma, laikinai areštuojant atsakovo banko sąskaitas, jis turės pakankamai lėšų tenkinti savo būtinuosius poreikius, galės sumokėti mokesčius, vykdyti savo įsipareigojimus šalių nepilnametei dukrai. Pažymėjo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones yra proporcingos, nesukels atsakovui jokių nuostolių, tačiau atitinkamai užkirs kelią atsakovui tęsti savo nesąžiningus veiksmus slepiant santuokos nutraukimo procese dalinamas sutuoktinių bendras lėšas.

5. Ieškovės teigimu, jos gautos informacijos duomenimis, atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 14 d. iš AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso išsigrynino net 7 600 000 Eur grynųjų pinigų, juos atsakovas pagal seifo nuomos sutartį Nr. 353259 tikėtina laiko AB ,,Swedbank“ esančiame seife. Ieškovės teigimu, tai įrodo, kad atsakovas slepia santuokoje įgytas lėšas nuo ieškovės, siekdamas išvengti lėšų padalinimo šalių santuokos nutraukimo procese, o tokie atsakovo nesąžiningi veiksmai pagrindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo išgrynintas lėšas.

6. Prašydama apriboti atsakovo kaip (duomenys neskelbtini) akcininko turtines ir neturtines teises siekia apsaugoti savo turtines teises į santuokoje įgytą turtą nuo atsakovo galimų tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama mažinti sutuoktiniams bendrai priklausančių akcijų vertė, mažesne nei rinkos verte ar neatlygintinai perleidžiant santuokoje įgytas akcijas tretiesiems asmenims. Pažymėjo, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas, pasitelkęs savo verslo partnerį R. Č., ir toliau aktyviais veiksmais vykdys (duomenys neskelbtini) veiklos perkėlimą į naujai įsteigtus juridinius asmenis, tokiu būdu mažindamas sutuoktinių santuokoje įgytų 236 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų vertę. Ieškovės teigimu, atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini) akcininko veiksmai, buvo ir iki šios dienos yra nukreipti į siekį sumažinti santuokoje įgytų akcijų vertę, perkeliant verslą į naujai įsteigtus sesers N. M. ir kito (duomenys neskelbtini) akcininko R. Č. juridinius asmenis, kuriuose atsakovas kaip įmonių steigėjas ar akcininkas nedalyvauja ir tokiu būdu fiktyviai mažina įmonės (duomenys neskelbtini) pelną. Pažymėjo, jog įmonės akcininkai R. Č. ir atsakovas, įgyvendindamas sutuoktinių bendrai įgytų 236 vnt. akcijų ir 64 vnt. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priima esminius su įmonės veiklos perkėlimu ir kitus įmonei akivaizdžiai žalingus sprendimus. Pažymėjo, jog prašomos laikinųjų apsaugos priemonės yra proporcingos ir nepakenks įmonės (duomenys neskelbtini) ūkinei-komercinei veiklai, kadangi ieškovė minėtoje įmonėje dirbo nuo pat santuokos pradžios iki 2020 m. rugsėjo mėn., turi kompetencijos ir profesinių žinių, susijusių su įmonės veiklos specifika.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas vertino tikėtiną ieškinio pagrįstumą kaip pirmąją sąlygą, būtiną laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės teikiamas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas.

9. Teismas nurodė, jog ieškovė be reikalavimo priteisti dalį santuokoje įgyto turto natūra reiškia reikalavimus dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 267 291 Eur kompensacijos už ieškovei natūra atitenkančią mažesnę dalinamo turto dalį ir 700 928 Eur kompensacijos už sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertės sumažėjimą, kurių užtikrinimui prašo areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas, seifuose laikomų grynuosius pinigus, įrodinėdama atsakovo nesąžiningus veiksmus, keliančius grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

10. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodomas faktines aplinkybes, konstatavo, jog neįrodytas atsakovo nesąžiningumas, taip pat nenurodyti konkretūs duomenys apie atsakovo ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims arba kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomos grynųjų pinigų operacijos atliktos iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui (2020 m. rugpjūčio 10 d.), jos buvo skiriamos ir namo statybai, ir buitinės technikos pirkimui, ir atsiskaitymams už komunalines paslaugas, ūkio išlaidoms ir pan. Vertino ir tai, jog atsakovas, sužinojęs apie pradėtą teisminį procesą, 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui prašymą dėl teisminės mediacijos taikymo sprendžiant šalių ginčą ir (ar) jo dalį, tačiau ieškovė nesutiko ginčo ar jo dalies spręsti teisminės mediacijos pagalba. Kartu pažymėjo, kad atsakovo nesąžiningumas buvo vertintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, nesutinkant su ieškovės įrodinėjamu atsakovo nesąžiningumu, o ieškovė ir teikdama pakartotinį prašymą nepateikė bent tikėtinų duomenų, kad atsakovas turi ketinimų paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ieškovei priklausantį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su šiuo turtu.

11. Teismas pažymėjo, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo, o pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės dėl pavojaus galimo teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo interesus. Nurodė, jog atsakovo turto areštas bei apribojimų išviešinimas galėtų turėti įtakos atsakovo reputacijai, kenkti jo ūkinei komercinei, kas, atitinkamai, menkintų ir jo galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Sprendė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovei, jeigu turto areštas nebūtų taikomas.

12. Spręsdamas dėl kitos laikinosios apsaugos priemonės – galimybės atsakovui apribojimo disponuoti asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis 64 vnt. ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiomis 236 vnt. paprastosiomis vardinėmis (duomenys neskelbtini) akcijomis, bei draudimo atsakovui, be ieškovės, rašytinio sutikimo, įgyvendinti akcininko turtines ir neturtines teises ir pareigas teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės būtų tikslingos tuo atveju, jei ieškiniu būtų reiškiamas reikalavimas tokias akcijas priteisti ieškovei, kadangi šių laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti akcijų išsaugojimą iki ginčo išsprendimo ieškovės ir atsakovo žinioje. Kadangi ieškovė akcijų po santuokos nutraukimo neprašo priteisti, o jas prašo palikti atsakovui, nėra pagrindo konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

13. Teismas taip pat nurodė, kad pagal teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su akcininkų turtinių ir neturtinių teisių ribojimu, taikomos tik išimtiniais atvejais, akcininko nuosavybė negali būti varžoma formaliais pagrindais, o akcininko valia dėl naudojimosi akcijų suteikiamomis teisėmis negali būti paneigiama be pakankamo pagrindo. Įvertinęs teismų praktiką, įstatyme įtvirtintas akcininkų turtines teises bei jų sąsajumą su teise įstatymo nustatytais atvejais gauti įmonės pelno, lėšų, akcijų ar turto dalį, ir kt., teismas pažymėjo, kad dėl tokio draudimo gali atsirasti nuostolių, kilti nemokumo grėsmė bei būtų pažeidžiami su įmone bendradarbiaujančių ar bendradarbiavusių ir su nagrinėjama civiline byla nesusijusių kitų fizinių ar juridinių asmenų turtinės teisės bei teisėti interesai. Taip pat pažymėjo, jog draudimas atsakovui be ieškovės rašytinio sutikimo įgyvendinti akcininko turtines ir neturtines teises ir pareigas – yra neadekvati ir neproporcinga prevencinė priemonė.

14. Teismas aplinkybes apie naujų įmonių sukūrimą ir jų staigų veiklos apimties didėjimą bei kitų atitinkamų veiksmų schemų nelaikė pakankamomis atsakovo veiksmus vertinti kaip siekį tyčia sumažinti sutuoktiniams bendrai priklausančių akcijų vertę. Pažymėjo, kad šiuo klausimu jau pasisakyta ankstesnėse nutartyse. Teismo vertinimu, ieškovės įrodinėjamą pavojų paneigia ir atsakovo siekis ginčą išspręsti taikiu būdu pasitelkiant tarpininką – mediatorių. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas yra įmonės akcininkas ir direktorius, dėl ko mažai tikėtina, kad vien dėl šios bylos iškėlimo atsakovas sąmoningai imtųsi sau nenaudingų veiksmų – mažinti turimų akcijų vertę.

15. Teismas papildomai pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad ieškovė, būdama (duomenys neskelbtini) akcininke, turi teisę ginti savo teises ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat savo teises ginti kitais įstatymų nustatytais atvejais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16. Apeliantė (ieškovė) T. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės taikant prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Spręsdamas dėl laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos teismas netinkamai įvertino ieškovės prašymuose išdėstytas aplinkybes dėl atsakovo nesąžiningo veikimo akivaizdžiai slepiant sutuoktinių bendrai įgytas pinigines lėšas. Atsakovo nesąžiningo veikimo pradžia siejasi su sutuoktinių santykių krize, kuri nulėmė santuokos iširimą. Iš ieškovės pateiktų atsakovo vardu registruotų AB „Swedbank“ ir „Luminor Bank“ AS sąskaitų išrašų matyti, jog atsakovas be jokios realios priežasties išsigryninęs įspūdingo dydžio sumą banko sąskaitas paliko tuščias arba jas uždarė, todėl pirmosios instancijos teismui neturėjo kilti abejonių, jog atsakovas deda visas pastangas siekdamas nuo ieškovės nuslėpti santuokoje įgytas pinigines lėšas. Tokie atsakovo veiksmai kelia realią grėsmę ieškovės ieškinio turtinių teisių įgyvendinimui, pažeidžia ieškovės teisėtus interesus ir lūkesčius tikėtis realaus ieškinio reikalavimų patenkinimo.

16.2. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog laikinosios apsaugos priemonės galėtų pažeisti atsakovo reputaciją, suponuoja išvadą, jog teismas orientuojasi tik į atsakovo procesinių teisių apsaugą. Be to, pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, kadangi atsakovas asmeniškai nevykdo ūkinės – komercinės veiklos, o yra pagal darbo sutartį dirbantis fizinis asmuo, be to, sutuoktiniai neturi jokių kreditorių, kurių teisės galėtų būti pažeistos taikant ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

16.3. Duomenis apie atsakovo nesąžiningą veikimą perkeliant verslą iš (duomenys neskelbtini) į kitas naujai įsteigtas bendroves ieškovė gavo dar 2020 m. birželio mėnesį ruošdamasi santuokos nutraukimo procesui, teikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo dienos, nurodydama įmonių sąsajumą savo veikla, nurodydama, jog 2018 metais atsakovas su akcininku R. Č. sudarė sandorius, ženkliai sumažinusius (duomenys neskelbtini) akcijų vertę, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Tos pačios sudėties teismas nagrinėja pateiktą ieškinį ir pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau prašymas vėlgi buvo netenkintas ignoruojant pateiktas faktines aplinkybes, susijusias su nesąžiningais atsakovo veiksmais. Neužkirtus kelio atsakovo neteisėtiems veiksmams, (duomenys neskelbtini) veikla būtų galutinai sustabdyta, o pati įmonė likviduota, dėl šios priežasties sutuoktinių santuokoje įgytos įmonės akcijos taptų bevertės.

16.4. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas kaip įmonės akcininkas ir vadovas neturi tikslo mažinti jam priklausančių akcijų vertę. Atsakovo veiksmais, kuriais jis perkelia verslą į naujai įsteigtus juridinius asmenis, siekiama išvengti akcijų vertės padalinimo santuokos nutraukimo procese, tokiu būdu darant didelę žalą ieškovės turtinėms teisėms.

16.5. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus suvaržoma įmonės ūkinė – komercinė veikla. Pirmosios instancijos teismas įžvelgė hipotetinę grėsmę su nagrinėjama civiline byla nesijusių kitų fizinių ar juridinių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau visiškai ignoravo akivaizdžius duomenis, jog atsakovo nesąžiningais veiksmais yra pažeidžiamos ieškovės turtinės teisės, dėl ko yra kilusi reali grėsmė galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui.

16.6. Pažymėtina, jog siekdama išvengti atsakovo galimo nesąžiningo veikimo jam gavus informaciją apie prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, tačiau teismas visiškai ignoravo šį ieškovės prašymą ir registravo bei įkėlė į el. bylą ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o skundžiama nutartis dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones kartu su lydraščiu buvo išsiųsta atsakovo atstovui.

17. Atsakovas V. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės pateikiamus rašytinius įrodymus atsisakyti priimti. Remiasi tokiais pagrindiniais nesutikimo su atskiruoju skundu argumentais:

17.1. Ieškovė teiktais prašymais siekia kitokio nei deklaruojami ieškovės procesiniuose dokumentuose tikslo — sukurti atsakovui didelius finansinius nepatogumus, apribojant galimybes apmokėti einamąsias bylinėjimosi ir jų dukters išlaidas, kurias atsakovas apmoka iki šiol, o išviešinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktą pakenkti atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo ir akcininko, dalykinei reputacijai, (duomenys neskelbtini) vykdomai komercinei veiklai, tikintis priversti atsakovą besąlygiškai sutikti su ieškovės akivaizdžiai nesąžiningais ir neprotingais reikalavimais dėl santuokinio turto padalinimo.

17.2. Ieškovės prašymai grindžiami tapačiais argumentais, kurie jau buvo išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta jau priimtuose teismų sprendimuose.

17.3. Ieškovė kartu su skundu pakartotinai pateikė išrašus iš atsakovo atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose, naujus rašytinius įrodymus, tačiau nenurodė motyvų, pagrindžiančių naujų įrodymų pateikimo būtinybę ir nesuformulavo prašymo tokius dokumentus priimti. Tokius rašytinius įrodymus ieškovė neabejotinai galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teisme.

17.4. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo sąžiningumą, o grynųjų pinigų išėmimo iš atsakovo atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose verslo valdymo pakitimo priežastys nurodytos atsakovo procesiniuose dokumentuose. Pradėjus prastėti atsakovo sveikatos būklei 2010 metais, ieškovė išreiškė pageidavimą, jog atsakovas didžiąją dalį gaunamų pajamų laikytų grynais pinigais namuose dėl galimybės neribotai tenkinti poreikius, todėl namuose buvo laikomos didelės pinigų sumos. Atsakovo sveikata ėmė ženkliai prastėti 2015 metais, todėl namuose buvo laikomos ypač didelės pinigų sumos, o atsakovas, pritariant ieškovei ir neturėdamas kito pasirinkimo, nusprendė neprieštarauti verslo partnerio iniciatyvoms pertvarkyti bei keisti verslo modelį, atskiriant sritis, atsisakė partnerio siūlomos investavimo strategijos ir gaunamą pelną pasiėmė dividendais, juos naudodamas šeimos poreikiams.

17.5. Ieškovė neįrodė realios grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Ieškovės nurodomos sumos naudojamos bendriems poreikiams, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, taip pat (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo pirkimui ir namo statybai jame. Atsakovo teigimu, jo teikiami teismui išrašai iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 30 d. iki atsiliepimo surašymo dienos patvirtina, jog sąskaitose esančiomis sumomis apmokamos kasdieninės išlaidos ir nėra atliekami veiksmai, kuriais būtų mažinamos atsakovo sąskaitose esančios pinigų sumos.

17.6. Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su atsakovui asmeninės nuosavybės teise bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis, taikymo ieškovė grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos, ir kurie jau buvo įvertinti apeliacinės instancijos teisme. Taigi vertinti tapačių argumentų nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, o skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.

17.7. Atsakovas dalyvavimą (duomenys neskelbtini) vykdytame versle sumažino dėl sveikatos, o ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių sukelti abejones dėl atsakovo veiksmų įgyvendinant (duomenys neskelbtini) akcininko neturtines teises.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

19. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

21. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

22. Kadangi dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ginčo nekyla, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas dėl jos išsamiau nepasisako ir iš karto vertina antrąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

23. Pažymėtina, kad būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas, jos taikomos tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017 ir kt.).

24. Pažymėtina ir tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovei (CPK 178 straipsnis).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė atsakovo nesąžiningumo, o tuo pačiu ir grėsmės aplinkybės. Įrodinėja, jog teikiami duomenys – kredito įstaigų pateikti jose buvusių sąskaitų išrašai, aplinkybė, jog atsakovas, išgryninęs dideles pinigines lėšas, buvusias sąskaitose, jas paliko tuščias arba uždarė, pagrindžia atsakovo nesąžiningumą ir siekį nuslėpti santuokoje įgytas lėšas, tokiu būdu ieškovės reikalavimų įvykdymą.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei teikiamus įrodymus, kuriais įrodinėjamas atsakovo nesąžiningumas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės teikiami įrodymai nesukelia abejonių atsakovo sąžiningumu. Pažymėtina, jog tiek piniginių lėšų išgryninimas, tiek sąskaitų uždarymas savaime nelaikytini nesąžiningais veiksmais, juolab kad tokie veiksmai yra fiksuojami bankinėmis operacijomis. Dar daugiau, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nurodomų aplinkybių, kad piniginės lėšos buvo naudojamos tikslinei paskirčiai, t. y. remontui, komunaliniams mokesčiams ir pan. (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, jog atsakovas atlieka kasdienius, bendriems poreikiams patenkinti veiksmus, patvirtina ir teikiami atsakovo sąskaitų išrašai (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, jog pagal ieškinio reikalavimus nėra pagrindo apriboti atsakovo veiksmus, susijusius su akcijų suteikiamomis teisėmis. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai, susiję su atsakovo apribojimu atlikti veiksmus, kuriuos jam suteikia turimos akcijos, jau buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, pažymint, kad ieškovė savo galimai pažeistas teises turi teisę ginti Akcinių bendrovių įstatyme numatyta tvarka. Atsakovo veiksmai perkeliant įmonės veiklą į atsakovo sesers bei akcininko R. Č. vardu įkurtas įmones taip pat buvo įvertinti sąžiningumo prasme minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pažymint, jog nepateikti teismui jokie duomenys apie atsakovo V. L. nuosavybės teise turimo turto perleidimą ar siekimą jį perleisti įkuriant kitas įmones, tokiu būdu sumažinant santuokoje įgyto turto vertę. Pažymėtina, jog tokių įrodymų nepateikta ir nagrinėjamu atveju (CPK 178 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismų praktiką, ieškovės ir atsakovo argumentus, taip pat pritaria apylinkės teismui, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, apribojančios atsakovo kaip akcininko veiksmus, yra neadekvati ir neproporcinga priemonė, juolab kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl akcijų priteisimo.

28. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo įkeltas į el. sistemą, o skundžiama nutartis su lydraščiu išsiųsta atsakovui, teisinės reikšmės skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumui neturi. Pažymėtina, kad visi gauti byloje procesiniai dokumentai yra registruojami ir priskiriami konkrečiai civilinei bylai, jie matomi konkrečioje civilinėje byloje nepriklausomai nuo šalies, pateikusios procesinį dokumentą, prašymą, ir ieškovės atstovei, profesionaliai teisininkei, tokia aplinkybė neabejotinai yra žinoma. Pažymėtina, kad procesinio dokumento registracija civilinės bylos kortelėje nereiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamos pranešus atsakovui, kadangi pagal proceso normas pranešimu laikytinas priešingos šalies informavimas apie gautą prašymą ir pasiūlymas pateikti nuomonę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliantė nepagrįstai atskirajame skunde kvescionuodama skundžiamą nutartį remiasi ir jos prašymo neinformuoti atsakovo ignoravimo aplinkybe.

29. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (atsakovo nesąžiningumo, o kartu ir grėsmės dėl atsakovo veiksmų būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo ir netaikė prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

30. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, todėl atsakovės atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

nutaria:

netenkinti ieškovės T. L. atskirojo skundo.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė