- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-308-357/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- UAB „Transriva“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei UAB „Transriva“ dėl darbo ginčų komisijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. S. pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „Transriva“ prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-09-06 sprendimą Nr. DGKS-4486 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)15499/2017 ir priteisti ieškovui iš atsakovės: 3533 Eur dienpinigius, 2912,75 Eur nakvynės išlaidų kompensaciją, 438,30 Eur nesumokėtą darbo užmokestį, 23,85 Eur darbo užmokestį už darbą švenčių metu, 115,71 Eur darbo užmokestį už darbą nakties metu, 1573,17 Eur delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų mokėjimą, šešių darbo užmokesčių dydžio netesybas už uždelsimo visiškai atsiskaityti laiką pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovas dirbo vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose atsakovės bendrovėje pagal 2017-01-21 darbo sutartį laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2017-05-22, kai buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo prašymu. Atsakovės įsakymais, su kuriais ieškovas nebuvo supažindintas, laikotarpiu nuo 2017-03-11 iki 2017-05-13 buvo pasiųstas į komandiruotę Europos Sąjungos šalyse pristatyti krovinius užsakovams. Komandiruotėse išbuvo 68 kalendorines dienas, už kurias ieškovui nežinant buvo priskaičiuota 1911 Eur dienpinigiai, nors pagal dienpinigių normas išvykstant į komandiruotę turėjo būti sumokėta 3533 Eur dienpinigiai ir 1254,97 Eur darbo užmokestis. Išvykstant į komandiruotę ieškovui faktiškai sumokėtas tik 400 Eur avansas, kiti mokėjimai ir 911 Eur avansinis mokėjimas buvo atlikti tik grįžus iš komandiruotės. Atsakovė privalo sumokėti 1573,17 Eur delspinigius už uždelstas 68 dienas nuo 2017-03-09 iki 2017-05-16. Atsakovė neužsakė ieškovui viešbučių, motelių, automobilių saugojimo aikštelių, ieškovas nakvodavo vilkiko kabinoje, todėl atsakovė privalo kompensuoti ieškovui patirtus nepatogumus, stresą, už tai priteistina kompensacija 2912,75 Eur. Ieškovui išdirbus 68 kalendorines dienas, įskaitant švenčių dienas ir nakties laiką ES šalyse jam nebuvo priskaičiuotas ir sumokėtas 23,85 Eur darbo užmokestis už darbą švenčių metu, 115,71 Eur darbo užmokestis už darbą nakties metu, taip pat ieškovui nesumokėta 438,30 Eur darbo užmokesčio dalis. Atsakovė išmokėjo ieškovui 50 proc. dydžio, skaičiuojant nuo visos normos, dienpinigių sumą, nebuvo ieškovo sutikimo dėl mažesnės dienpinigių normos mokėjimo. Ieškovas miegojo kabinoje, saugojo krovinį 24 val. per parą, atsakovė nesudarė sąlygų nakvoti viešbutyje. Ieškovas neturėjo būti siunčiamas į komandiruotę, jei nesusipažino su kasos išlaidų orderiais, nesupranta lietuviškai, tad neaišku, kaip buvo supažindintas su komandiruočių įsakymais, kaip galėjo atsisakyti pasirašyti darbdavio pateiktus dokumentus. Atsakovė mokėjimo paskirty turėjo nurodyti, kad buvo mokami dienpinigiai, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį paskaičiavo, kad ieškovui nesumokėtas visas darbo užmokestis už darbą naktį ir švenčių metu. Pinigai ieškovui buvo mokami ne prieš komandiruotę, tačiau jos metu, gegužės mėnesį, todėl ieškovas paskaičiavo delspinigiusi. Neaišku, už ką ieškovui buvo sumokėta 1911 Eur suma, bankiniame pavedime nenurodyta už ką mokama. Grįžus iš komandiruotės, atsakovė nepateikė atsiskaitymo darbuotojui tvarkos.Atsakovė UAB „Transriva su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dienpinigių norma sutarta su ieškovu darbo sutartyje, taip pat nustatyta įmonėje galiojančia Kolektyvine sutartimi. Ieškovas turėjo teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jei jam nebuvo laiku išmokėtas avansas, tačiau jis į komandiruotę išvyko, jokių pretenzijų darbdaviui dėl neišmokėtų dienpinigių nereiškė. Ieškovui 2017-03-08 kasos išlaidų orderiu buvo išmokėtas 400 Eur avansas komandiruotei, 2017-05-16 mokėjimo nurodymu išmokėta 600 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad išmokamos piniginės lėšos komandiruotės išlaidoms, 2017-05-22 kasos išlaidų orderiu ieškovui buvo sumokėta 911 Eur avansas komandiruotei. Komandiruotės metu patirtos nakvynės, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos atlyginamos pagal faktiškai patirtas išlaidas, pateikus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas nakvynės išlaidas, nes nakvojo automobilio kabinoje savo paties pasirinkimu. Darbo užmokestis išmokėtas pilnai. Ieškovui buvo mokami šalių sutarti ne mažesni kaip 50 proc. normos dydžio dienpinigiai. Nėra draudimo vairuotojui komandiruotės metu užsisakyti viešbutį, automobilį statyti į saugomą aikštelę, bendrovėje nėra specialios tvarkos, ribojančios buvimą viešbutyje, ieškovas nepateikė duomenų apie turėtas faktines išlaidas. Visos sumos ieškovui buvo išmokėtos tinkamai, o delspinigių klausimą išsprendė Darbo ginčų komisija. Iš ieškovo darbo užmokesčio nebuvo daromos jokios išskaitos, susijusios su atsakovės turtui padaryta žala. Mokėjimo pavedime mokėjimo paskirties nenurodymas nepaneigia, kad ieškovui buvo sumokėti pinigai už komandiruotę. Sekimo sistema gali matyti ir stebėti automobilį, bet ne darbuotoją, bet kokios darbuotojo patirtinos komandiruotėje išlaidos derinamos iš anksto, jei darbuotojas pageidauja užsisakyti viešbutį, skambina ir derina su administracija, tačiau iš ieškovo pusės tokių skambučių ir derinimų nebuvo. Atsiskaitymo lapeliuose dienpinigiai nenurodomi, tik darbo užmokestis, avansinės apyskaitos, susijusios su reisu, yra skaidomos, įrašant naujus duomenis, priklausomai nuo komandiruotėje atliktų veiksmų specifikos. Su avansinėmis apyskaitomis, pateiktomis rusų kalba, ieškovas susipažino, tačiau pasirašyti atsisakė, motyvuodamas, kad išeina iš darbo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nurodė - pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-09-06 sprendimą Nr. DGKS-4486 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)15499/2017 ir priteisti S. S. iš UAB „Transriva“, 14 Eur delspinigius už uždelstą sumokėti dienpinigių avansą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 14 Eur delspinigių sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2017-10-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė UAB „Transriva“ iš S. S. 349,44 Eur teisinių paslaugų išlaidas.Teismas nurodė, kad iš įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių turinio matyti, kad ieškovas buvo siunčiamas į komandiruotę Europos Sąjungos valstybėse (Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją, Lenkiją) laikotarpiu nuo 2017-03-09 iki 2017-05-15 pristatyti krovinius užsakovams. Įsakymais ieškovui buvo paskaičiuoti 1911 Eur dienpinigiai, taikant 50 proc. dydžio nustatytos dienpinigių normos tarifą. Atsakovė 2017-03-08 ir 2017-05-22 kasos išlaidų orderiais sumokėjo ieškovui 400 Eur ir 911 Eur avansus komandiruotei, taip pat 2017-05-16 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui 600 Eur sumą. Nors 2017-05-16 mokėjimo nurodyme nenurodyta mokėjimo paskirtis, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės išdėstyta pozicija, kad šis mokėjimas atliktas kaip avansas komandiruotei. Darė išvadą, kad atsakovė tinkamai paskaičiavo mokėtiną dienpinigių sumą, kuri sudaro 1911 Eur ir atitinka šalių Darbo sutarties, įmonėje galiojančios Kolektyvinės sutarties, Vyriausybės nutarimų nuostatas.Vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-01-23 įsakymu Nr. A1-36 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ nuo 2017-02-01 iki 2017-06-30 delspinigių dydis sudaro 0,07 proc. Įvertinus bendrą mokėtiną dienpinigių sumą, šio sprendimo 11 punkte aptartuose įsakymuose dėl tarnybinių komandiruočių mokėtinus dienpinigių dydžius, privalomą išmokėti ne mažesnę kaip 50 proc. dydžio numatomų dienpinigių sumą, atliktus avansinius mokėjimus komandiruotei, paskaičiuotini tokio dydžio delspinigiai: 11,88 Eur delspinigiai nuo 2017-03-31 iki 2017-05-16 nuo 369 Eur sumos x 0,07 proc. x 46 k. d.; 2,05 Eur delspinigiai nuo 2017-04-28 iki 2017-05-16 nuo 162,50 Eur sumos x 0,07 proc. x 18 k. d.; 0,07 Eur delspinigiai nuo 2017-05-12 iki 2017-05-16 nuo 24 Eur sumos x 0,07 proc. x 4 k. d., iš viso 14 Eur, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės. Ieškinys dalyje dėl 3533 Eur dienpinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovo atstovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas komandiruotės metu kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl nakvynės ar transporto priemonės saugojimo aikštelės, o atsakovė uždraudė ieškovui nakvoti, statyti automobilį mokamose vietose. Darė išvadą, kad ieškovas neprivalėjo nakvoti vilkiko kabinoje ir pats fiziškai visą parą saugoti vilkiką bei krovinį, taigi, ieškovas neįrodė reikalavimo dėl 2912,75 Eur nakvynės išlaidų priteisimo. Iš 2017 m. rugpjūčio 18 d. pažymos, 2017 m. lapkričio 24 d. pažymos sprendė, kad atsakovė priskaičiavo ir išmokėjo ieškovui tokį darbo užmokestį: už 2017 m. kovo mėnesį dirbtas 101 valandas/ 17 dienų priskaičiavo 443,90 Eur, išmokėjo 363,99 Eur; už 2017 m. balandžio mėnesį dirbtas 128 valandas/ 19 dienų priskaičiavo 399,96 Eur, išmokėjo 372,97 Eur; už 2017 m. gegužės mėnesį dirbtas 72 valandas/ 10 dienų priskaičiavo 423,02 Eur, išmokėjo 381,68 Eur, iš viso priskaičiuota 1266,88 Eur, o išmokėta 1118,64 Eur. Kasos išlaidų orderiais, atsiskaitymo lapeliais (60, 62, 63 d. ) ieškovui buvo išmokėtas 1118,64 Eur darbo užmokestis ir atostoginiai. Dirbtų dienų skaičių, dirbtą laiką, dirbtas valandas dieną, naktį, švenčių dienomis, prastovas patvirtina bendro darbo laiko lentelės, darbo grafikas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, asmeninė sąskaita. Ieškovas parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su Kolektyvinės sutarties nuostatomis, kad įmonės vairuotojai – ekspeditoriai turi griežtai laikytis darbo ir poilsio rėžimo, o vairuotojų darbas komandiruotėje nelaikomas viršvalandiniu ar naktiniu, ir už jį papildomai neapmokama.Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jam buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis nei numatyta Darbo sutartyje. 2017 m. sausio 23 d. darbo sutartimi Nr. 1281 šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovui Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlyginimą, taikant koeficientą 1,3 + 0,01 ct. Vyriausybės 2016-06-22 nutarimu Nr. 644 buvo nustatyta, kad nuo 2016-07-01 minimalus valandinis atlyginimas yra 2,32 Eur, minimalus mėnesinis atlyginimas yra 380 Eur. Įvertinus ieškovo dirbtą laiką, valandas, priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, spręstina, kad atsakovė nepažeidė šalių Darbo sutarties nuostatų dėl susitarto ir išmokėto darbo užmokesčio dydžio. Darbo ginčų komisija, įvertinusi pavėluotą darbo užmokesčio ieškovui išmokėjimą, pagrįstai įpareigojo atsakovę sumokėti ieškovui 5,61 Eur delspinigius už tinkamai nesumokėtą darbo užmokestį. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad iš jam priklausančių išmokų buvo išminusuotos sumos už telefoną, greičio viršijimą, kurą, vilkiko priekabos, tento remontą ir kt., pateikė ranka rašytą paskaičiavimą, kuris nepatvirtina išskaitų, kad nurodytos sumos susijusios su ieškovu, jo komandiruote, paskaičiavimo nepatvirtina jokie kiti rašytiniai įrodymai. Atsakovė paneigė, jog iš ieškovo darbo užmokesčio buvo daromi ieškovo nurodyti išskaitymai. Ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su Darbo sutartimi, Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, Įmonės kolektyvine sutartimi, Įsakymu dėl dienpinigių normos taikymo, kasos išlaidų orderiais dėl sumokėto darbo užmokesčio, buvo žinoma įmonėje taikoma dienpinigių norma, vidaus darbo tvarka, materialinės atsakomybės ribos, su vidaus tvarkos aktais ieškovas sutiko, jiems neprieštaravo. Nesutikdamas ieškovas turėjo teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, tačiau į komandiruotę išvyko, vėlesni Įsakymai dėl tarnybinių komandiruočių, avanso apyskaitos buvo surašyti ieškovui esant komandiruotėje ES šalyse, tačiau grįžęs ieškovas atsisakė minimus dokumentus pasirašyti, jog susipažino. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovė sąmoningai slėpė nuo ieškovo minimus dokumentus, nedavė pasirašyti, darė išvadą, kad vien deklaratyvūs ieškovo teiginiai apie neteisėtus atsakovės veiksmus nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą skundžiamą Darbo ginčų komisijos sprendimą. Taip pat teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovės pareigos sumokėti jam nesumokėtas dienpinigių, nakvynės išlaidų kompensacijos, nesumokėto darbo užmokesčio, delspinigių sumas, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant Darbo ginčų komisijos 2017-09-06 sprendimą Nr. DGKS-4486 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)15499/2017 ir priteisiant ieškovui iš atsakovės 14 Eur delspinigius už uždelstą sumokėti dienpinigių avansą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6 darbo užmokesčių dydžio netesybas už uždelsimo visiškai atsiskaityti laiką pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį. Ieškovo nurodytas Darbo kodekso straipsnis įsigaliojo ir taikomas darbo santykiams sureguliuoti nuo 2017-07-01, o šalių darbo santykiai nutrūko nuo 2017-05-22, ieškovo nurodytas Darbo kodekso straipsnis nagrinėjamų atveju netaikytinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m sausio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1091-1003/2018 ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškinį arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Teismas neatskleidė bylos esmės ir faktinių aplinkybių, šališkai atsakovo naudai vertino įrodymus, pateisino netinkamą atsakovo buhalterinę ir darbo laiko apskaitą, nepaisė CPK 3 str.7 d. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, CPK 414 str. teismo vaidmens darbo bylose, neišreikalavo būtinų įrodymų, nepaisė to, kad pagal galiojančio Darbo kodekso 234 str. 4 d. darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.
12.2. Ieškovas nežino valstybinės kalbos. Atsakovas piktnaudžiavo šia aplinkybe ir nevykdė reikalavimo supažindinti ieškovą jam suprantama kalba su atsakovo kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, komandiruočių ataskaitos pildymo tvarka, kitais lokaliniais teisės aktais, su komandiruočių ir kitais įsakymais, avansinėmis apyskaitomis, duomenimis apie priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas, atskaitytus mokesčius. Ieškovas negalėjo būti supažindintas su komandiruočių įsakymais, avansinėmis apyskaitomis, kuriose neteisingai nurodyta, kad ieškovas atsisakė susipažinti. Teismo apklausta liudytoja parodė neteisingai, kad ieškovui buvo duoti teismui nepateikti atsiskaitymo lapeliai rusų kalba. Atsakovas parašė tik vieną tarnybinės komandiruotės 2017-03-08 įsakymą Nr. 17/610 ieškovui suprantama rusų kalba, kuriame įsakoma sumokėti ieškovui dienpinigius, tačiau nenurodoma, kad bus mokami sumažinti dienpinigiai. Ieškovo teisėti lūkesčiai buvo, kad jam bus mokami nesumažinti dienpinigiai. Ieškovui buvo liepta ir jis pasirašė, kad susipažino su kai kuriais jam nesuprantama kalba rašytais dokumentais, bet tai nereiškia, kad nesant tų dokumentų vertimo į ieškovui suprantamą kalbą, ieškovas buvo tinkamai supažindintas, suprato ir sutiko su dokumentų turiniu. Grįžus po komandiruotės ieškovui jam suprantama kalba nebuvo pateikti parašui jokie dokumentai.
12.3. Netinkama atsakovo buhalterinė ir darbo laiko apskaita. Atsakovas nemokėjo ieškovui dienpinigių, nes bankiniuose pavedimuose ir kasos išlaidų orderiuose galėjo ir privalėjo bet nenurodė, kad mokėjimo paskirtis yra dienpinigiai, tai buvo padaryta tik pradėjus darbo ginčą ir nurodyta atsakovo pateiktose avanso apyskaitose. Akivaizdu, kad avansinis mokėjimas atliekamas būsimoms o ne buvusioms išlaidoms. Buvusioms išlaidoms padengti mokėjimas negali būti vadinamas avansu. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad po komandiruotės 2017-05-15 - 600 Eur yra avansas būsimai komandiruotei. Atsakovas tinkamai paskaičiavo mokėtiną dienpinigių sumą, tačiau faktiškai 911 Eur avansas komandiruotei buvo sumokėtas 2017 m. gegužės 22 d. Teismas neatskleidė bylos esmės, neišreikalavęs atsakovo darbo tvarkos taisyklių, ataskaitų po komandiruotės pildymo tvarkos ir pačių ieškovo ataskaitų. Ieškovas nebuvo supažindintas su darbo laiko lentelėmis, darbo grafikais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, asmeninėmis sąskaitomis. Ieškovas neturėjo jokių galimybių rinkti įrodymus, atsakovas privalėjo bet nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovas buvo informuotas ir jam buvo žinomos galimybės komandiruotės maršrutuose naudotis esančiomis automobilių saugojimo aikštelėmis ir kitomis vairuotojo poilsio vietomis. Ieškovas pagal materialinės atsakomybės sutartį buvo atsakingas už vilkiką ir krovinį ir buvo priverstas dirbti ir dirbo visą parą be poilsio, naktį saugoti vilkiką ir krovinį miegant kabinoje. Pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neteisingai buvo fiksuojamos 8 darbo valandos, nors faktiškai ieškovas dirbo 24 vai Todėl ieškovas prašė teismo arba priteisti jam didesnę už minimalią dienpinigių normą arba sumokėti kompensaciją už nepatogumus ir patirtą stresą visą parą saugant vilkiką ir krovinį ir naktį miegant vilkiko kabinoje.
12.4. Nebuvo ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl minimalios dienpinigių normos ieškovas nebuvo tinkamai informuotas, su juo nebuvo susitarta, kad jam bus mokama minimali dienpinigių norma, nors pagal teismų praktiką toks susitarimas yra būtinas. Kasos išlaidų orderiuose, kuriuos jis pasirašė, ir banko mokėjimų nurodymuose nebuvo nurodyta paskirtis - dienpinigiai. Avansiniuose mokėjimuose taip pat galėjo ir turėjo būti, bet nebuvo nurodyta „dienpinigių avansas“ tik viename rusų kalba parašytame įsakyme buvo įsakyta mokėti (nesumažintus) dienpinigius, todėl ieškovo teisėti lūkesčiai buvo gauti nesumažintą dienpinigių normą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1091-1003/2018 palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo atsakovės UAB „Transriva“ turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (200 Eur). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovas S. S. savo apeliaciniame skunde iš esmės tik perrašė ieškinyje nurodytus argumentus, niekuo nepagrįsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Apeliantas savo skunde deklaratyviai nurodo, kad teismas šališkai, atsakovės naudai vertino įrodymus, tačiau tokių savo teiginių niekaip nepagrindė. Ieškovas kreipdamasis su ieškiniu į teismą nurodė, kad jis neva niekada nebuvo supažindintas ir nesutiko, kad jam bus skaičiuojama ir mokama sumažinta 50 procentų dienpinigių norma. Atsakovei UAB „Transriva“ pateikus rašytinius įrodymus apie tai, kad ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su tuo, kad jam bus mokama sumažinta dienpinigių norma, ieškovas iškėlė naują versiją, kad jis nesuprato lietuvių kalbos ir nesuprato ant ko pasirašė. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis, t.y. ieškovui S. S. suprantama kalba (šie dokumentai buvo pateikti Darbo ginčų komisijai).
13.2. Ieškovui mažesnė dienpinigių norma buvo numatyta tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje, kurios 3 punkte įtvirtinta, kad dienpinigiai mokami ne mažiau kaip 50 procentų LR Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos. Dienpinigių dydis buvo pakeistas įmonėje galiojančia 2005 m. liepos 11 d. Įmonės kolektyvine sutartimi. Pažymėjo, kad ieškovas buvo susipažinęs su įmonėje galiojančia kolektyvine sutartimi, tai patvirtina tarp šalių sudarytos 2017 m. sausio 23 d. Nr. 1281 darbo sutarties 13 punktas, kuriame ieškovas savo parašu patvirtino, kad su įmonėje galiojančia Kolektyvine sutartimi susipažino.
13.3. Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismui turėjo, bet nekilo abejonių, kai apklausta liudytoja pasakė, kad neprisiminanti ieškovo supažinimo nu nurodytais dokumentais aplinkybių, kad teismą taip pat tenkino atsakovės finansininkės melagingi parodymai. Pažymėjo, kad atsakovės UAB „Transriva“ atsivestos liudytojos parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, teiginiai dėl liudytojos parodymų melagingumo yra visiškai nepagrįsti ir niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų teisingų išvadų.
13.4. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad atsakovė 2017-05-16 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui 600 Eur sumą ir nors 2017-05-16 mokėjimo nurodyme nenurodyta mokėjimo paskirtis, tačiau teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovės išdėstyta pozicija, kad šis mokėjimas atliktas kaip avansas komandiruotei. Nurodo, kad nei darbo ginčų komisija, nei teismas nenustatė, kad atsakovės UAB „Transriva“ buhalterinė ar darbo apskaita yra tvarkoma apgaulingai, todėl toks apelianto teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemtais jokiais įrodymais. Atsakovė UAB „Transriva“ su teismo priskaičiuota delspinigių suma sutinka ir įsiteisėjus teismo sprendimui, šią sumą nedelsiant sumokės ieškovui S. S..
13.5. Apeliantas nepagrįstai mano, kad teismas jam turėjo priteisti didesnę dienpinigių normą arba sumokėti kompensaciją už patirtus nepatogumus ir stresą visą para saugant vilkiką ir krovinį ir naktį miegant vilkiko kabinoje. Vadovaujantis Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99, 13 p., išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos komandiruočių sąnaudos, patvirtinantys dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 str. 4 ir 6 dalių reikalavimus, patirtos užsienio komandiruotės metu išlaidos, atlyginamos pagal faktines išlaidas, pateikus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tokiu duomenų ieškovas nepateikė, taigi akivaizdu, kad kompensacija už gyvenamojo ploto nuoma jam neturi būti mokama. Atsakovės įmonėje nėra nustatyta speciali tvarka, ribojanti vairuotojui teisę komandiruotės metu naudotis viešbučių, motelių, kitų nakvynės vietų paslaugomis, pastatyti transporto priemonę į saugomą mokamą aikštelę. Taigi ieškovas neprivalėjo nakvoti vilkiko kabinoje ir pats fiziškai visą parą saugoti vilkiką bei krovinį.
13.6. Apeliantas klaidindamas teismą nurodo, kad su juo neva nebuvo susitarta, kad bus mokama mažesnė dienpinigių normą ir šiam savo teiginiui pagrįsti nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Kauno apygardos teismo nutartis. Minėta, kad šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, nuo nagrinėjamos situacijos, nes nurodomose nutartyse mažesnė dienpinigių norma buvo nustatyta vienašališkai, t.y. darbdavio įsakymu. Tuo tarpu apeliantui S. S. mažesnė dienpinigių norma buvo nustatyta darbo ir kolektyvine sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl faktinių aplinkybių
Byloje pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta, kad šalys 2017 m. sausio 23 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 1281, kuria ieškovas S. S. buvo priimtas į darbą atsakovės UAB „Transriva“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose, mokant Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlyginimą, taikant koeficientą 1,3 + 0,01 ct, mokant atlyginimą du kartus per mėnesį 15 ir 25 d., vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje, dienpinigiai mokami ne mažiau kaip 50 procentų Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos (3 punktas). Ieškovas Darbo sutartyje pasirašė, kad susipažino su 2005 m. liepos 11 d. įmonėje galiojančia Kolektyvine sutartimi (12, 13 punktai). Kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad vairuotojų darbas komandiruotėje nelaikomas viršvalandiniu ar naktiniu, ir už jį papildomai neapmokama (2.6 punktas), dienpinigiai skaičiuojami nuo 50 iki 100 proc. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytos dienpinigių normos, priklausomai nuo įmonės finansinės būklės ir Vyriausybės nutarimų, išskyrus tuos atvejus, kai komandiruotė užtęsiama dėl vairuotojo kaltės (2.10 punktas). UAB „Transriva“ 2015 m. rugsėjo 1 d. priimtas įsakymas „Dėl dienpinigių normos taikymo“, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vairuotojams komandiruotės metu mokėti ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių, konkreti pinigų suma nurodoma įsakyme prieš išvykstant į komandiruotę. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymas ieškovui buvo pateiktas susipažinti ir jis tai patvirtino parašu. Byloje pateikti 2017-03-08, 2017-03-10, 2017-03-31 2017-04-28, 2017-05-12 įsakymai dėl tarnybinių komandiruočių, iš kurių turinio matyti, kad ieškovas buvo siunčiamas į komandiruotę Europos Sąjungos valstybėse (Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją, Lenkiją) laikotarpiu nuo 2017-03-09 iki 2017-05-15 pristatyti krovinius užsakovams. Ieškovui buvo paskaičiuoti 1911 Eur dienpinigiai, taikant 50 proc. dydžio nustatytos dienpinigių normos tarifą. Kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad atsakovė 2017-03-08 ir 2017-05-22 sumokėjo ieškovui 400 Eur ir 911 Eur avansus komandiruotei, 2017-05-16 mokėjimo nurodymai patvirtina, kad sumokėjo ieškovui 600 Eur sumą. 2017-05-16 mokėjimo nurodyme nenurodyta mokėjimo paskirtis, tačiau šis mokėjimas teismo įvertintas kaip avansas komandiruotei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad mokėtina dienpinigių 1911 Eur suma atsakovės paskaičiuota tinkamai ir neprieštarauja Darbo sutarties, įmonėje galiojančios Kolektyvinės sutarties, Vyriausybės nutarimų nuostatoms.Ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyrių, Darbo ginčų komisija 2017-09-06 sprendimu Nr. DGKS-4486 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)15499/2017 ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti ieškovui iš atsakovo 5,61 Eur delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį už 2017 metų kovo mėnesį, netenkinti ieškovo reikalavimų dėl nesumokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimo, nutraukti ieškovo reikalavimo dėl nakvynės išlaidų kompensacijos išieškojimo nagrinėjimą, atsisakius nuo reikalavimo.
Dėl įrodymų vertinimo
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir faktinių aplinkybių, šališkai atsakovo naudai vertino įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas nurodo, kad nežino valstybinės kalbos, nebuvo supažindintas ir nesutiko, kad jam bus skaičiuojama ir mokama sumažinta 50 procentų dienpinigių norma, nesuprato lietuvių kalbos ir nesuprato ant ko pasirašė.Bylos dokumentai patvirtina, kad darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta lietuvių ir rusų kalbomis, kuri ieškovui S. S. yra suprantama kalba. Įsakymais dėl tarnybinių komandiruočių, ieškovas buvo siunčiamas į komandiruotę Europos Sąjungos valstybėse (Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją, Lenkiją) laikotarpiu nuo 2017-03-09 iki 2017-05-15 pristatyti krovinius užsakovams. Šiais įsakymais ieškovui buvo paskaičiuoti 1911 Eur dienpinigiai, taikant 50 proc. dydžio nustatytos dienpinigių normos tarifą. Įsakymas Nr.17/610 išverstas į rusų kalbą, ieškovo parašų apie supažindinimą nėra, viename iš įsakymų yra atžyma apie tai, kad susipažinti atsisakė. Atsakovė laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, kad teismui turėjo kilti abejonių, kai apklausta liudytoja pasakė neprisimenanti ieškovo supažindinimo su nurodytais dokumentais aplinkybių, kad atsakovės finansininkės parodymai neteisingi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje apklaustos UAB „Transriva“ darbuotojos L. B. ir J. M. patvirtino, jog ieškovui buvo mokami ne mažesni kaip 50 proc. normos dydžio dienpinigiai, sumos ieškovui buvo išmokėtos tinkamai, pavedime mokėjimo paskirtis nenurodyta, tačiau tai suma, išmokėta kaip pinigai už komandiruotę. Nurodė, kad atsiskaitymo lapeliuose dienpinigiai nenurodomi, tik darbo užmokestis, o avansinės apyskaitos, susijusios su reisu, yra skaidomos, įrašant naujus duomenis, priklausomai nuo komandiruotėje atliktų veiksmų specifikos. Su avansinėmis apyskaitomis, pateiktomis rusų kalba, ieškovas buvo supažindintas, tačiau pasirašyti atsisakė motyvuodamas, kad išeina iš darbo. Dėl galimybės užsisakyti viešbutį, automobilį statyti į saugomą aikštelę, nurodė, kad tokio draudimo nėra, tačiau bet kokios darbuotojo patirtinos komandiruotėje išlaidos derinamos iš anksto, jei darbuotojas pageidauja užsisakyti viešbutį, skambina ir derina su administracija, šiuo atveju ieškovas nederino tokių klausimų ir grįžęs iš komandiruotės, nepateikė duomenų apie turėtas faktines išlaidas. Pripažintina, kad minėti parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtino byloje esantys rašytiniai duomenys, todėl teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl jų objektyvumo. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino apgaulingos buhalterinės ir darbo laiko apskaitos tvarkymo. Teisėjų kolegija apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais ir pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti apie netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nesilaikė Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punkto nuostatų, nes du avanso komandiruotei mokėjimai buvo atlikti ieškovui jau grįžus iš komandiruotės, todėl už pradelstą atsiskaityti laiką turi būti mokami 14 Eur dydžio delspinigiai. Teismas iš atsakovės UAB „Transriva“ priteisė ieškovui delspinigius.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo žinomos galimybės komandiruotės maršrutuose naudotis esančiomis automobilių saugojimo aikštelėmis ir kitomis vairuotojo poilsio vietomis, todėl teismas turėjo priteisti didesnę dienpinigių normą arba sumokėti kompensaciją už patirtus nepatogumus. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, darbuotojui gali būti atlyginamos tik faktinės komandiruotės metu patirtos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos" 5 p., pagrindu. Darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99. Š. T. nurodytas išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos komandiruočių sąnaudos, patvirtinantys dokumentai gali būti išrašyti tiek vieneto, tiek komandiruojamo asmens vardu, tačiau kiekvienu atveju jie turi atitikti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 str. 4 ir 6 dalių reikalavimus, t.y. gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, patirtos užsienio komandiruotės metu, atlyginamos pagal faktines išlaidas, pateikus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Byloje akivaizdu, kad ieškovas išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl nėra pagrindo apmokėti kompensaciją už gyvenamojo ploto nuomą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė UAB „Transriva“ nemokėjo ieškovui dienpinigių, nes bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyje nenurodė, jog mokėjimo paskirtis „dienpinigiai“. Pažymėtina, kad Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 101 redakcija); šio nutarimo 5.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį. Mažesnė dienpinigių norma buvo numatyta tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje 3 punkte, dienpinigių dydis buvo pakeistas įmonėje galiojančia 2005 m. liepos 11 d. Įmonės kolektyvine sutartimi, ieškovas buvo susipažinęs su įmonėje galiojančia kolektyvine sutartimi ir tai patvirtina tarp šalių sudarytos 2017 m. sausio 23 d. Nr. 1281 darbo sutarties 13 punktas, kuriame ieškovas savo parašu patvirtino, kad su įmonėje galiojančia Kolektyvine sutartimi susipažino. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo siunčiamas į komandiruotę Europos Sąjungos valstybėse (Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją, Lenkiją) laikotarpiu nuo 2017-03-09 iki 2017-05- 15 pristatyti krovinius užsakovams, ieškovui buvo paskaičiuoti 1911 Eur dienpinigiai, taikant 50 proc. dydžio nustatytos dienpinigių normos tarifą. 2017-03-08 ir 2017-05-22 kasos išlaidų orderiais ieškovui išmokėta 400 Eur ir 911 Eur avansas komandiruotei, o 2017-05-16 mokėjimo nurodymu papildomai sumokėta 600 Eur suma. Įvertinus šių mokėjimų aritmetinę sumą ir atsakovės nurodomą mokėjimo paskirtį akivaizdu, kad 600 Eur suma yra avanso komandiruotei skirtumas.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas iš esmės neneigia gavęs 600 Eur mokėjimą, todėl apelianto skundo argumentai, jog jam dienpinigiai nebuvo išmokėti, nes mokėjimo paskirtyje nenurodyta paskirtis „dienpinigiai“ pripažintini nepagrįstas ir nepaneigiančiais tinkamo dienpinigių išmokėjimo fakto.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad individualiai nebuvo susitarta dėl mažesnės dienpinigių normos. Apelianto cituojama kasacinio teismo praktika taikytina tik teisės taikymo aspektu dėl iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012). Šiuo atveju, atsakovės darbuotojams, kaip ir apeliantui, mažesnė dienpinigių norma buvo nustatyta darbo ir kolektyvine sutartimi, su šiais dokumentais apeliantas buvo supažindintas, tokia tvarka neprieštaravo Vyriausybės nustatytai tvarkai.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, analizavo teisinę problemą ir ieškinio reikalavimus bei atsikirtimus į juos, nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo rėmėsi, priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl apelianto argumentai, kad teismas neatskleidė bylos esmės nėra pagrįsti. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Transriva“ (į. k. 145608969) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.