Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2017-09-06 sprendimu, kuriuo priteista ieškovui iš atsakovės tik 5,61 Eur delspinigių. Ieškovas dirbo vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose atsakovės bendrovėje pagal 2017-01-21 darbo sutartį laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2017-05-22, kai buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo prašymu. Atsakovės įsakymais, su kuriais ieškovas nebuvo supažindintas, jis laikotarpiu nuo 2017-03-11 iki 2017-05-13 buvo pasiųstas į komandiruotę Europos Sąjungos šalyse pristatyti krovinius užsakovams. Komandiruotėse išbuvo 68 kalendorines dienas, už kurias ieškovui nežinant buvo priskaičiuota 1911 Eur dienpinigiai, nors pagal dienpinigių normas išvykstant į komandiruotę turėjo būti sumokėta 3533 Eur dienpinigiai ir 1254,97 Eur darbo užmokestis. Išvykstant į komandiruotę ieškovui faktiškai sumokėtas tik 400 Eur avansas, kiti mokėjimai ir 911 Eur avansinis mokėjimas buvo atlikti tik grįžus iš komandiruotės. Atsakovė privalo sumokėti 1573,17 Eur delspinigius už uždelstas 68 dienas nuo 2017-03-09 iki 2017-05-16. Atsakovė nenurodė ir neužsakė ieškovui viešbučių, motelių, automobilių saugojimo aikštelių, ieškovas nakvodavo vilkiko kabinoje, todėl atsakovė privalo kompensuoti ieškovui patirtus nepatogumus, stresą, priteistina kompensacija yra 2912,75 Eur. Ieškovui išdirbus 68 kalendorines dienas, įskaitant švenčių dienas ir nakties laiką ES šalyse jam nebuvo priskaičiuotas ir sumokėtas 23,85 Eur darbo užmokestis už darbą švenčių metu, 115,71 Eur darbo užmokestis už darbą nakties metu, taip pat ieškovui nesumokėta 438,30 Eur darbo užmokesčio dalis.

6. Ieškovas prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2017-09-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) ir priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas. Iš Sprendimo turinio (6-10 c. b. l.) matyti, kad Darbo ginčų komisija ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė: išieškoti ieškovui iš atsakovo 5,61 Eur delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį už 2017 metų kovo mėnesį; netenkinti ieškovo reikalavimus dėl nesumokėto darbo užmokesčio, dienpinigių, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimo; nutraukti ieškovo reikalavimo dėl nakvynės išlaidų kompensacijos išieškojimo nagrinėjimą.

7. Darbo kodekso 93 straipsnis (toliau tekste – DK; iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) nustatė, kad Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

8. Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2009; 2010-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2010). Įstatyme nustatyti reikalavimai, keliami darbo sutarties formai – ji turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą dviem egzemplioriais (DK 99 straipsnio 2 dalis). Darbdavys, kuriam tenka pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį, ją sudarydamas, privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 straipsnio 3, 4 dalys). Remiantis aptartomis nuostatomis, darytina išvada, kad visos darbdavio ir darbuotojo sutartos darbo sutarties sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje, patvirtintoje sutarties šalių parašais. Tiksliai ir aiškiai suformuluotos bei apibrėžtos darbo sutarties sąlygos užtikrina sklandų darbo sutarties šalių įsipareigojimų viena kitai vykdymą ir sudaro galimybę išvengti ginčų dėl sutarties turinio ateityje.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 2017 m. sausio 23 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 1281 (3, 28-31 d. b. l.), kuria ieškovas S. S. buvo priimtas į darbą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose, mokant Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlyginimą, taikant koeficientą 1,3 + 0,01 ct, mokant atlyginimą du kartus per mėnesį 15 ir 25 d., vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje, dienpinigiai mokami ne mažiau kaip 50 procentų Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos (3 punktas). Ieškovas pasirašytinai Darbo sutartyje patvirtino, kad susipažino su 2005 m. liepos 11 d. įmonėje galiojančia Kolektyvine sutartimi (12, 13 punktai). Kolektyvinėje sutartyje (36-37 d. b. l.) nustatyta, kad vairuotojai – ekspeditoriai turi griežtai laikytis darbo ir poilsio rėžimo. Vairuotojų darbas komandiruotėje nelaikomas viršvalandiniu ar naktiniu, ir už jį papildomai neapmokama (2.6 punktas). Vairuotojams – ekspeditoriams dienpinigiai skaičiuojami nuo 50 iki 100 proc. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytos dienpinigių normos, priklausomai nuo įmonės finansinės būklės ir Vyriausybės nutarimų, išskyrus tuos atvejus, kai komandiruotė užtęsiama dėl vairuotojo kaltės (2.10 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymas „Dėl dienpinigių normos taikymo“ (72 c. b. l.) patvirtina, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vairuotojams komandiruotės metu mokami ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigiai, priklausantys pagal Vyriausybės nustatytas normas, konkreti pinigų suma nurodoma įsakyme prieš išvykstant į komandiruotę. Ieškovas parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu (73 c. b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovė įsipareigojo mokėti ne mažesnius nei 50 proc. dydžio dienpinigius nuo Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos.

10. Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (nuo 2012-02-08 iki 2017-07-01 galiojusi redakcija) 6.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį, kai tai numatyta darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 proc. nustatytos dienpinigių sumos. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr.116 patvirtintas Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normas vykstantiems į užsienio komandiruotes Dienpinigių normos vykstantiems į užsienio valstybes yra šios: į Vokietiją – 58 Eur, į Prancūziją – 57 Eur, į Italiją – 56 Eur, Belgiją – 57 Eur, Nyderlandus – 54 Eur, Ispaniją – 49 Eur, Lenkiją – 38 Eur ir kt.

11. Iš 2017-03-08, 2017-03-10, 2017-03-31 2017-04-28, 2017-05-12 įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių (43-49 d. b. l.) turinio matyti, kad ieškovas buvo siunčiamas į komandiruotę Europos Sąjungos valstybėse (Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją, Lenkiją) laikotarpiu nuo 2017-03-09 iki 2017-05-15 pristatyti krovinius užsakovams, minimais įsakymais ieškovui buvo paskaičiuoti 1911 Eur dienpinigiai, taikant 50 proc. dydžio nustatytos dienpinigių normos tarifą. Atsakovė 2017-03-08 ir 2017-05-22 kasos išlaidų orderiais (58, 61 d. b. l.) sumokėjo ieškovui 400 Eur ir 911 Eur avansus komandiruotei, taip pat 2017-05-16 mokėjimo nurodymu (59 d. b. l.) sumokėjo ieškovui 600 Eur sumą. Nors 2017-05-16 mokėjimo nurodyme nenurodyta mokėjimo paskirtis, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės išdėstyta pozicija, kad šis mokėjimas atliktas kaip avansas komandiruotei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė tinkamai paskaičiavo mokėtiną dienpinigių sumą, kuri sudaro 1911 Eur ir atitinka šalių Darbo sutarties, įmonėje galiojančios Kolektyvinės sutarties, aptartų Vyriausybės nutarimų nuostatas.

12. Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (nuo 2012-02-08 iki 2017-07-01 galiojusi redakcija) 5 punkte nustatyta, kad jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas. Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

13. Iš šio sprendimo 11 punkte aptartų įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių datos, juose nurodytų mokėtinų dienpinigių sumų, atliktų avansų komandiruotei mokėjimų bei įvertinus tai, kad ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios ieškovui privalėjo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos, spręstina, kad atsakovė nesilaikė Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punkto nuostatų, nes du avanso komandiruotei mokėjimai buvo atlikti ieškovui jau grįžus iš komandiruotės.

15. Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punkte nustatyta, kad grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad ieškovas komandiruotės metu būtų patyręs papildomų išlaidų, kurių ataskaitą, dokumentus ar kitus įrodymus apie patirtas išlaidas (nakvynės, transporto priemonės saugojimo ir kt.) pateikė atsakovei. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės įmonėje yra nustatyta speciali tvarka, ribojanti vairuotojui teisę komandiruotės metu naudotis viešbučių, motelių, kitų nakvynės vietų paslaugomis, pastatyti transporto priemonę į saugomą mokamą aikštelę. Šalių sudaryta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis (32-35 d. b. l.) taip pat nepatvirtina, kad ieškovui buvo draudžiama ar ribojama teisė komandiruotės metu naudotis mokamų nakvynės vietų paslaugomis, parkuoti vilkiką saugomoje aikštelėje. Atsakovės atstovės pažymėjo, kad bet kokios darbuotojo patirtinos komandiruotėje išlaidos derinamos iš anksto, jei darbuotojas pageidauja užsisakyti viešbutį, skambina ir derina su administracija, tačiau iš ieškovo pusės tokių skambučių ir derinimų nebuvo. Ieškovo atstovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas komandiruotės metu kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl nakvynės ar transporto priemonės saugojimo aikštelės, o atsakovė uždraudė ieškovui nakvoti, statyti automobilį mokamose vietose. Darytina išvada, kad ieškovas neprivalėjo nakvoti vilkiko kabinoje ir pats fiziškai visą parą saugoti vilkiką bei krovinį, taigi, ieškovas neįrodė reikalavimo dėl 2912,75 Eur nakvynės išlaidų priteisimo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

21. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6 darbo užmokesčių dydžio netesybas už uždelsimo visiškai atsiskaityti laiką pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį. Ieškovo nurodytas Darbo kodekso straipsnis įsigaliojo ir taikomas darbo santykiams sureguliuoti nuo 2017-07-01, o šalių darbo santykiai nutrūko nuo 2017-05-22, ieškovo nurodytas Darbo kodekso straipsnis nagrinėjamų atveju netaikytinas.