Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos :1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.1;2.1.15.1.2;2.1.15.3.3.2.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Živilei Butkevičienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei I. B., jų atstovui advokatui K. K., kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei I. L., civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS BTA Baltic Insturance Company filialo Lietuvoje atstovui J. K., laiduotojai D. S., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2019 m. balandžio 4 d. apie 15.17 val., važiuodamas Laisvės gatve, Marijampolės mieste, ties namu pažymėtu Nr. 26, neatsargiai vairuodamas automobilį "Škoda Fabia", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, t.y. laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepasirinko saugaus greičio, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą į perėją įėjusį pėsčiąjį M. N., ko pasekoje jį partrenkė, dėl ko M. N. konstatuota dešinio šlaunikaulio diafizės (kūno) skeveldrinis lūžis, dešinių klubo ir kelio sąnarių sumušimai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019-04-04 apie 15.17 val. Vytauto-Bažnyčios-Laisvės g. sankryžoje esančioje pėsčiųjų perėjoje, Marijampolės mieste, automobilis "Škoda Fabia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus, teisę vairuoti turintis V. S., kliudė M. N.. M. N. pristatytas į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, jis dėl dešinės kojos šlaunikaulio lūžimo operacinio gydymo išvežtas į Kauno klinikas (b. l. 8).

Specialisto išvadoje Nr. G 1780/2019(02) nurodyta, kad M. N. konstatuota dešinio šlaunikaulio diafizės (kūno) skeveldrinis lūžis, dešinių klubo ir kelio sąnarių sumušimai. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną nurodytos kūno srities trauminį kontaktą su kitu buku daiktu ar įrankiu. M. N. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 89-90).

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Analizuojant teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis 2019 m. balandžio 4 d. apie 15.17 val., važiuodamas Laisvės gatve, Marijampolės mieste, ties namu pažymėtu Nr. 26, neatsargiai vairuodamas automobilį "Škoda Fabia", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, t.y. laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepasirinko saugaus greičio, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą į perėją įėjusį pėsčiąjį M. N., ko pasekoje jį partrenkė, dėl ko M. N. konstatuota dešinio šlaunikaulio diafizės (kūno) skeveldrinis lūžis, dešinių klubo ir kelio sąnarių sumušimai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis su padariniais-nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą.

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose, be jau minėtos pirmosios dalies, yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios įstatyme numatytos sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti iki galo įvykdytos, tik tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas ir diskrecija svarstyti nusikaltimą padariusio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, išreiškė nuoširdų gailestį, atsiprašė nepilnamečio nukentėjusiojo tėvų. Todėl teismas skaito, kad yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

Kaltinamojo E. B. nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą iš dalies atlygino AAS BTA Baltic Insturance Company filialo Lietuvoje. Kaltinamasis iš dalies atlygino žalą, įsipareigojo atlyginti 500 eurų neturtinės žalos. Todėl teismas laiko, kad yra ir trečioji sąlyga.

Kadangi kaltinamasis nėra teistas, nėra pradėtų jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų, nėra baustas už administracinių nusižengimų padarymą, charakterizuojamas teigiamai ( b.l.182), teismas laiko, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo polinkio pažeidinėti įstatymus teismas neįžvelgė. Todėl yra ketvirtoji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2 K-160/2010, 2 K-305/2011, 2 K-71/2011, 2 K-312/2011).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, D. S. neteista (1t., b.l.195), nėra bausta už administracinių nusižengimų padarymą ( 1t., b.l.185, 186), charakterizuojama teigiamai (1t., b.l.183), dirba ( 1t., b.l.184), nėra įrašyta į priklausomybių ligų įskaitas ( 1t., b.l.177).

Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu išklausęs D. S. paaiškimus, daro išvadą, kad D. S. verta teismo pasitikėjimo, yra pagrindas ją laikyti tinkama laiduotoja, kuri turės realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Todėl šių paminėtų įrodymų pagrindu kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojai D. S.. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir D. S. turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pobūdį, užstatas neskirtinas.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį.

Bylos duomenimis V. S. padarė nusikalstamą veiką, turėdamas jam suteiktą specialią teisę vairuoti kelių transporto priemones. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad jis pažeidė du KET punktus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors teisę vairuoti turi 41 metus. Šių aplinkybių visuma akivaizdžiai veda prie išvados, kad V. S. nėra linkęs pažeidinėti KET reikalavimus ir jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones nėra jokio pagrindo.

BPK 109 straipsnis, be kita ko, numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 111 straipsnyje nurodoma, kad, be kita ko, civiliniu atsakovu gali būti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą.

Bylos duomenimis transporto priemonė "Škoda Fabia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Miško sprendimai“ ( 1 t., b.l. 43).

Sutinkamai su Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normomis nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui arba tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę. Materialiai atsakingais asmenimis šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinti kaltinamasis, transporto priemonės savininkas, draudimo įmonė, kuri atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje eismo įvykio kaltininku yra pripažintas automobilio vairuotojas V. S.. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, transporto priemonės savininko kaltės nebuvo nustayta, todėl civilinis ieškinys sprendžiamas tik iš kaltinamojo ir draudimo įmonės.

Patikslintu civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš draudimo bendrovės 2225 eurus, iš kaltinamojo V. S. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti ( b.l.167-168).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą neturtinę žalą šio eismo įvykio metu ribojama 5000 eurų suma.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tokiu būdu, neginčijamai nustatyta, kad M. N. konstatuota dešinio šlaunikaulio diafizės (kūno) skeveldrinis lūžis, dešinių klubo ir kelio sąnarių sumušimai. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną nurodytos kūno srities trauminį kontaktą su kitu buku daiktu ar įrankiu. M. N. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 89-90).

Draudimo bendrovė atlygino 1008,91 eurą turtinės ir 2775 eurus neturtinės žalos ( b.l.210-211), kaltinamasis savo noru atlygino 500 eurų, įsipareigojo per du mėnesius po teismo nuosprendžio sumokėti 500 eurų neturtinės žalos (1t., b.l.192, 2 t., b.l.9,12).

Pateikti medicinos dokumentų išrašai įrodo, kad M. N. vaikų ligų klinikos vaikų intensyvios terapijos skyriuje gydytas nuo 2019-04-04 iki 2019-04-05, vaikų chirurgijos klinikos vaikų ortopedijos traumatologijos skyriuje gydytas nuo 2019-04-05 iki 2019-04-17, vaikų ligų klinikos vaikų intensyvios terapijos skyriuje gydytas nuo 2019-04-17 iki 2019-04-18, vaikų chirurgijos klinikos vaikų ortopedijos traumatologijos skyriuje gydytas nuo 2019-04-18 iki 2019-04-25, M. N. buvo taikomas šlaunikaulio lūžio tempimas, atlikta šlaunikaulio lūžio uždara repozicija, operuotas, šiuo metu juda lovos ribose. Iš 2019-07-10 medicinos dokumentų išrašo matosi, kad M. N. vaikšto taisyklingai, kojų ašys taisyklingos, simetriškos, judesiai klubų,kelių, pėdų simetriški, dešinė koja trumpesnė 1 cm. Ligos eiga : gerėjanti, rekomenduoja riboti intensyvų fizinį krūvį. Atleistas nuo kūno kultūros pamokų iki 219-12-30. Iš 2019-12-04 medicinos dokumentų išrašo matosi, kad numatyta po 6 mėnesių spręsti dėl implantų šalinimo, ligos eiga gerėjanti, atleistas nuo kūno kultūros pamokų iki 2020-06-30. Iš 2019-11-26 gydytojo įrašo matosi, kad M. N. nustatytas nervingumas, jam taikytas medikamentinis gydymas ( 2t., b.l. 2,3,4,5).

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo registratoriaus įrašą, matosi, kaip važiuoja kaltinamojo vairuojamas automobilis antra eismo juosta, jam iš dešinės ateina pėstysis M. N., kuris kalba mobilaus ryšio telefonu, matosi, kad dar prieš artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, M. N. pasuka galvą link artėjančio kaltinamojo vairuojamo automobilio. Įžengęs į pėsčiųjų perėją M. N. nuleidžia ranką su mobilaus ryšio telefonu, nukentėjusysis partrenkiamas antroje eismo juostoje, kas akivaizdžiai rodo, kad kaltinamasis pėsčiojo nematė, tai yra buvo itin neatidus. Kelių eismo taisyklėse nurodytos pėsčiojo pareigos, iš kurių viena yra, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Vaizdo įraše matosi, kad kada M. N. pasuko galvą į artėjantį automobilį, atstumas buvo pakankamas automobiliui sustabdyti. Ikiteisminio tyrimo metu M. N. paaiškino, kad jis matė Laisvės gatve atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį "Škoda Fabia", tačiau automobilis dar buvo toli nuo perėjos, tuo metu nuo Vytauto gatvės atvažiavęs automobilis sustojo prie perėjos ir jį praleido, todėl jis pradėjo eiti per kelią. Tokiu būdu nustatyta, kad M. N., matydamas iš pakankamai toli atvažiuojant kaltinamojo vairuojamą automobilį ir kitą priešinga kaltinamojo važiavimo kryptimi automobilį, kuris sustojo prie pėsčiųjų perėjos, įžengė į pesčiųjų perėją, būdamas įsitikinęs, kad tai padaryti saugu. Kaip tuo tarpu kaltinamasis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, prie kurio buvo pėstysis, nesilaikė pareigos sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kaip matosi iš vaizdo įrašo, ką parodė ir pats kaltinamasis, jis automobilio važiavimo greičio nesulėtino, nors akivaizdžiai matėsi pėsčiųjų perėja, aplamai teismas sprendžia, kad tai yra pakankamai atvira vietove, leidžianti iš toli matyti artėjančius prie pėsčiųjų perėjos asmenis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eisme dalyvaujantis asmuo (šiuo atveju pėstysis) turi teisėtų lūkesčių, jog kitas eismo dalyvis ( vairuotojas) laikysis KET reikalavimų, elgsis taip, kad nekeltų pavojaus, tai yra artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtins vairuojamo automobilio greitį ir ją sustabdys. Tai, kad kaltinamasis aiškino, kad tuo metu ypač švietė saulė, blogindama matumomą, dar kartą įrodo, kad ir tokiu atveju Kelių eismo taisyklės nurodo, kad airuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti. Todėl teismas sprendžia, kad šioje situacijoje nėra nukentėjususiojo didelio neatsargumo, kurio pagrindu būtų galima mažinti prašomą civilinį ieškinį.

Vertindamas šiuos kriterijus, teismas atsižvelgia ir į neatsargią kaltinamojo kaltę, į jo turtinę padėtį ( pensininkas, 1t., b.l.187), į sveikatos būklę ( serga cukralige, hipertenzine liga, 1t., b.l.196), į nukentėjusiojo gydymosi stacionariai laiką, gydymosi pobūdį (operacijas) ir užfiksuotus nepatogumus, susijusius su gydymu, ir laiko, kad stacionarus gydymas, nepatogumai netruko ilgą laiką, į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteisiama iki 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-200/2010, 2K-644/2012. 2K-370/2013 ir kt.), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi, po ko vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Kaip pavyzdžius galima paminėti Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį Nr. 2K-280/2010, kurioje nukentėjusiajam, sužalotam pėsčiųjų perėjoje, buvo padarytas skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas, teismas priteisė 10 000 litų neturtinę žalą, kad būtų 2896,20 eurų, kitoje byloje, kur pėsčiajai buvo nustatyti dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų, taip pat buvo priteista 10 000 litų ( nutartis Nr.2K-200/2010).

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiajam po sužalojimo liko liekamieji reiškiniai, priešingai pateikti medicinos dokumentų išrašai rodo, kad ligos eiga gerėjanti, M. N. numatomas implantų iš sužalotos kojos išėmimas, tačiau kaip nurodė draudimo bendrovės atstovas, jei žala ateityje bus, nukentėjusysis kreipsis į draudimo bendrovę ir pateiks žalą įrodančius dokumentus, draudimo bendrovė juos vertins ir priims atitinkamą sprendimą dėl žalos išmokėjimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nukentėjusiajam nustatytina 3775 eurų neturtinė žala, iš kurios draudimo bendrovė jau atlygino 2775 eurus, kaltinamasis – 500 eurų ir įsipareigojo atlyginti dar 500 eurų, priteisiant iš kaltinamojo 500 eurų neturtinei žalai atlyginti M. N. naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje pateikti dokumentai dėl nukentėjusiųjų atstovo advokato išlaidų apmokėjimo, kurių bendra suma yra 300 eurų (1t., b.l. 170-172, 2t., b.l.8 ).

Sprendžiant išlaidų, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtų jo pusėje stojusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, o taip pat į advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį ir pan., todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes I. B. turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis, priteisia iš kaltinamojo 300 eurų advokato atstovavimo išlaidų I. B. naudai.

Kaltinamajam paskirta ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l.132-133, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstas ikiteisminio tyrimo metu : automobilis Skoda Fabia valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) grąžintas V. S. ( b.l.80). Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas ( teismo iniciatyva įrašas padarytas kompaktiniame diske) laikytinas byloje, USB laikmena grąžintina UAB (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies pagrindu, perduodant jį laiduotojos D. S., gimusios 1957-09-21, atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos V. S. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti V. S., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. S. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą I. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo V. S. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, kuriuos V. S. įsipareigoja atlyginti per du mėnesius po teismo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiojo M. N. naudai.

Priteisti iš kaltinamojo V. S. 300 eurų proceso išlaidų I. B. naudai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, vaizdo registratoriaus įrašą ( vienas kompaktinis diskas), esantį byloje, laikyti byloje, USB laikmeną grąžinti UAB „Miško sprendimai“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.