- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-477-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01211-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza, Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Telia Lietuva“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Telia Lietuva“ dėl sutartinės prievolės vykdymo natūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Consilium optimum“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti akcinę bendrovę (toliau – AB) „Telia Lietuva“ (toliau – ir atsakovė) tinkamai vykdyti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-00028 ir teikti didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) UAB „Consilium optimum“ ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 5 791,54 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas ginčą nagrinėjant ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti patirtas ginčo nagrinėjimo teisme išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
1.1. AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Consilium optimum“ sudarė didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Sutartį), pagal kurią atsakovė teikia ieškovei didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugas (toliau – DPP prieigos paslaugos, DPP prieiga). Atsakovė įsipareigojo, pagal ieškovės paklausimus ir užsakymus, konkrečiu ieškovės kliento adresu, esant galimybėms, suteikti didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą. Už DPP prieigų suteikimą atsakovė mokėdavo periodinį mokestį visą prieigos teikimo laikotarpį;
1.2. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT) atliko didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams tyrimą ir parengė ataskaitą. RRT nustatė, kad atsakovė taiko diskriminacinę kainodarą. 2019 m. liepos 19 d. RRT direktorius priėmė įsakymą dėl ūkio subjekto AB „Telia Lietuva“ (toliau – ir Įsakymas), kuriame įpareigojo netaikyti skirtingų didmeninės centrinės prieigos (ir susijusių priemonių) kainų priklausomai nuo galutinių paslaugų gavėjų, kuriems prieigos gavėjas teiks mažmenines paslaugas naudodamas ūkio subjekto suteiktą prieigą, formos (fiziniai ar juridiniai asmenys);
Atsiliepimas
1.3. Atsakovė atnaujino didmeninės plačiajuostės prieigos paslaugos teikimo sąlygas. Atsakovė taip pat nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 11 d. sutarties nebevykdys, taigi, DPP prieigų paslaugos nebeteiks, o norintys gauti prieigą privalės sudaryti naują prieigos teikimo sutartį pagal naująjį standartinį pasiūlymą. Šiuos veiksmus atsakovė motyvavo tuo, kad taip elgtis ją įpareigoja Įsakymu nustatyti nauji įpareigojimai;
Šalies argumentai
1.4. Ieškovė, susipažinusi su standartinio pasiūlymo sąlygomis, nurodė atsakovei, kad naujojo standartinio pasiūlymo sąlygos ieškovės netenkina, standartinio pasiūlymo sąlygos, lyginant su šiai dienai galiojančios sutarties sąlygomis, ieškovei yra žymiai labiau nepalankios, todėl ieškovė pageidauja likti prie šiai dienai galiojančios sutarties. Atsakovė nuo 2020 m. gegužės 11 d. sutarties nebevykdo ir DPP prieigos paslaugų nebeteikia, nes ieškovė nesudarė naujos sutarties pagal standartinio pasiūlymo sąlygas;
1.5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vienašališkai nusprendė nuo 2020 m. gegužės 11 d. DPP prieigos nebeteikti ir naujų ieškovės užklausų dėl DPP prieigos suteikimo neregistruoti, nors tarp atsakovės ir ieškovės Sutartis yra galiojanti, nenutraukta ir nepakeista, ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. (t. y. pirmąją sutarties pažeidimo dieną) išsiuntė atsakovei pretenziją;
1.6. Ieškovė 2020 m. gegužės 22 d. pateikė pareiškimą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ginčų taro ūkio subjektų ir ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų sprendimo komisijai (toliau – Komisija) dėl ginčo, kilusio iš elektroninių ryšių paslaugų teikimo, sprendimo privaloma ikiteismine ginčo tvarka. 2020 m. rugsėjo 15 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies – atsakovė įpareigota derėtis su ieškove dėl esamos sutarties pakeitimo ar naujos sutarties sudarymo, kad ši Sutartis atitiktų Įsakymo įpareigojimus, likusioje dalyje ieškovės reikalavimai (t. y. dėl įpareigojimo atsakovę tinkamai vykdyti sutartį ir teikti DPP paslaugas tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) atmesti;
1.7. Jei yra priežasčių, dėl kurių sutarties vykdymas pasunkėja, šalys turėtų pasinaudoti teisėje nustatytais mechanizmais siekiant išsaugoti sutartį. Vis dėlto, tas nagrinėjamu atveju atsakovės dėka nebuvo padaryta. Atsakovė pažeidė pareigą vykdyti šalių sudarytą ir galiojančią sutartį. Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nėra įvykdžiusi jokio sutarties nutraukimo ar pakeitimo. Taigi, atsakovė, gavusi užklausimą dėl prieigos, pagal sutartinius įsipareigojimus privalo jį vykdyti. Vis dėlto, atsakovė nurodo, kad nors Sutartis galioja, ji nuo 2020 m. gegužės 11 d. sutarties tinkamai nebevykdys. Iš esmės atsakovė sutartį vykdo tik tada, kai tai susiję su prieigos atjungimu ieškovės klientui, t. y. kai ieškovė praranda klientą;
1.8. Užklausimų pagal galiojančią sutartį nevykdymas reiškia sutarties ir ieškovės teisių pažeidimą. Atsakovė nurodydama, kad užklausimus vykdys tik sudariusi sutartį pagal atnaujintas sutarties sąlygas, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalį, nustatantį sutarties vykdymo privalomumą;
1.9. Sutarties 44 punkte nurodoma, kad sutartis pildoma ir keičiama tik rašytiniu abiejų šalių parašais patvirtintu susitarimu, išskyrus atvejus kai sutartis keičiama vienašališku AB „Telia Lietuva“ pranešimu, kaip tai numatyta sutartyje. Taigi, Sutartyje nustatyta sutarties keitimo tvarka, tačiau atsakovė ja nepasinaudojo, o vietoje to, neteisėtai pasinaudodama turimu ekonominiu pranašumu ir ignoruodama esančią sutartį, siekia primesti ieškovei naują ir išimtinai atsakovei palankią sutartį;
1.10. Įsakymo 4.1.3. punkte nurodoma, kad atsakovė privalo nenutraukti jau suteiktos didmeninės centrinės prieigos (ir susijusių priemonių). Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Įsakymo 4.1.3 punktą ir šalis saistančią galiojančią sutartį. Kadangi pareiga suteikti (nenutraukti suteiktą) prieigą yra tęstinio pobūdžio, šios pareigos pažeidimas taip pat yra tęstinis (vykstantis kiekvieną dieną);
1.11. Įsakymo Nr. 1V-960 dėl prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Taisyklių) 11 punkte nurodoma, kad įsigaliojus atnaujintam standartiniam pasiūlymui, teikėjas gavėjo, kuriam jau yra suteikta prieiga, prašymu privalo atnaujinti suteiktos prieigos sąlygas pagal galiojantį standartinį pasiūlymą. Taigi, pagal teisės aktus tik ieškovė turi teisę reikalauti atnaujinti sutartį pagal naują standartinį pasiūlymą. Atsakovei kaip DPP paslaugų teikėjui tokia teisė nenumatyta;
1.12. Ieškovė iš savo pusės atliko visus pagal sutartį reikalaujamus veiksmus dėl DPP prieigos suteikimo, o ši prieiga nesuteikiama tik todėl, kad atsakovė neatlieka jokių veiksmų, kuriuos pagal sutartį turėtų atlikti (atlikti techninių galimybių vertinimą ir esant techninėms galimybėms suteikti DPP prieigą). Atsakovė pripažino, kad ji nevykdo sutarties;
1.13. Apibrėžtumas ir planavimas ieškovei yra gyvybiškai svarbus, kadangi mažmeninėje interneto paslaugų rinkoje (t. y. tarp ieškovės ir ieškovės ryšio paslaugų klientų) yra įprasta sudaryti ilgalaikes 24 mėnesių paslaugų teikimo sutartis. RRT kainų pakelti nenurodė (nurodė tik jas suvienodinti);
1.14. Ieškovė atsakovės pareiškimus dėl užklausimų nebevykdymo nuo 2020 m. gegužės 11 d. vertina kaip ekonominį spaudimą sudaryti naują sutartį pagal standartinį pasiūlymą, nes nepriėmus tokio pasiūlymo gali žlugti ieškovės verslas. Todėl atsakovė verčia sudaryti sutartį, kuri turi valios defektų ir būtų negaliojanti. Ieškovei negalint kitu būdu teikti elektroninių ryšių paslaugų savo klientams kaip tik per atsakovės DPP paslaugas, ieškovė būtų priversta sudaryti sutartį, t.y. ieškovės valia būtų palaužta. Taigi, ieškovei per prievartą sudarius naują sutartį, ši sutartis dėl valios trūkumų būtų pripažintina negaliojančia;
1.15. Ieškovė, išanalizavusi naująjį standartinį pasiūlymą, rado nemažai pasikeitusių nuostatų lyginant su dabartine sutartimi ir šių pasikeitimų niekaip negalima pateisinti priimtu Įsakymu. Pavyzdžiui, standartiniame pasiūlyme yra sukurta visiškai nauja DPP paslaugos kainodara ir ženkliai pakeltos kainos vienam DPP paslaugos užsakymui, kainos su nuolaidomis naujajame standartiniame pasiūlyme jau yra didesnės nei standartinės kainos pagal dabartinę galiojančią sutartį. Atsakovė standartiniame pasiūlyme sukūrė papildomų iki tol nebuvusių ribojimų ieškovei, naudojantis teikiama DPP ryšio prieiga, teikti ryšio prieigos paslaugas galutiniams vartotojams. Šie papildomi reikalavimai neturi jokio ekonominio, technologinio ar teisinio pagrindimo, be to stipriai varžo ieškovės komercinę veiklą. Ribojimas teikti ryšio paslaugas per išorinius IP adresus niekaip nesusijęs su Įsakymo įpareigojimais;
1.16. Sprendžiant ginčą neteismine tvarka ieškovė patyrė 5 791,549 Eur išlaidas. Šios išlaidos yra laikytinos ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Šiuo atveju yra pagrindas priteisti ieškovei išlaidas, patirtas ginčą nagrinėjant ikiteisminėj ginčų nagrinėjimo institucijoje;
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 3 570,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Atsakovė techninių galimybių vertinimo, kurioms esant būtų suteikiama didmeninės plačiajuosčio ryšio prieiga, neatliko, ieškovei neakceptavus atnaujintos didmeninės plačiajuostės prieigos paslaugos teikimo sąlygų, kitaip tariant, naujo standartinio pasiūlymo ir nesudarius naujos sutarties. Dėl nurodytos priežasties atsisakyta tenkinti ir ieškovės atstovų užklausas dėl spartos sumažinimo, techninių parametrų pagal sutartį pakeitimo – naujo IP pool privatiems klientams papildymo;
Šalies argumentai
2.2. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su esamų užsakymų, t. y. užklausų dėl spartos sumažinimo nevykdymu, negali būti pripažintos didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų užsakymų, sudarytų pagal sutartį iki 2020 m. gegužės 11 d., nevykdymu, nustačius, kad duomenų perdavimo spartos pakeitimas (modifikavimas) reiškia, jog šalys iš naujo turi susitarti dėl esminių prieigos teikimo sąlygų: duomenų perdavimo spartos ir kainos, todėl prilygintinas naujos prieigos suteikimui. Nauja didmeninė plačiajuosčio ryšio prieiga ieškovei buvo suteikiama pagal atskirus užsakymus juose numatytomis sąlygomis (dėl spartos, akcijų, nuolaidų, kainos), diferencijuojant jas ne tik pagal prieigos tinklo tipą, bet ir pagal galutinių paslaugų gavėjų formą (fizinis ar juridinis asmuo), duomenų perdavimo spartą; galiojant Įsakymo 4.3.4 papunkčiu nustatytam draudimui diferencijuoti kainas priklausomai nuo galutinio paslaugų gavėjo formos, natūrinės prievolės, t. y. didmeninės plačiajuosčio ryšio paslaugų pagal sutartį teikimas negalimas, kiek tai susiję su naujais ar jiems prilygintiems didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų užsakymais. Tokiu atveju, atsižvelgus į nagrinėjamo ginčo specifiką, nėra pagrindo sutikti su ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais, kad atsakovė, nuo 2020 m. gegužės 11 d. atsisakydama suteikti didmeninę centrinę prieigą ir užregistruoti naujas ieškovės užklausas, pažeidė ERĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Įsakymo 4.1.3 punktą ir sutartį;
2.3. Sutartyje nuostata naudoti išorinius IP adresus, tokiu būdu ribojant vidinių IP adresų naudojimą, nenumatyta; tuo tarpu naujo standartinio pasiūlymo 5 priedo 6.4 papunktyje įtvirtinta nauja nuostata dėl reikalavimo prieigos gavėjams naudoti tik išorinius IP adresus, kartu su 5 priedo 1 punktu ir 7.3, 8.1, 9.3 papunkčiais, nustato reikalavimą prieigos gavėjams naudoti tik išorinius IPv4 adresus. Toks reikalavimas, susijęs su išorinių IPv4 adresų naudojimu, nėra reglamentuotas Įsakyme, kaip didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sąlyga – iki naujo standartinio pasiūlymo paskelbimo 2020 m. vasario 14 d. teikiant didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugas ieškovei buvo leidžiama naudoti tiek išorinius, tiek vidinius IP adresus, kas reiškia, kad buvo ir yra techninės galimybės atsakovei užtikrinti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimą ieškovei naudojant ne tik išorinius, bet taip pat ir vidinius IP adresus, atsakovei nepaneigus jų egzistavimo;
2.4. Komisija sprendime konstatavusi, jog naujo standartinio pasiūlymo 5 priedo 6.4 papunkčio ir 5 priedo 1 punkto ir 7.3, 8.1 ir 9.3 papunkčių nuostatos, reikalaujančios naudoti tik išorinius IPv4 adresus, kurie yra išsekę, ir atitinkamai draudžiančios naudoti vidinius IP adresus, nėra sąlygotos Įsakymu nustatytų įpareigojimų, dėl kurių buvo keistas naujas standartinis pasiūlymas, ir riboja ieškovės galimybes gauti prieigą tokiomis pačiomis IP adresacijos sąlygomis, kaip nustatytos sutartyje. Bylą nagrinėjant teisme atsakovė taipogi nepateikusi objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimas galimas tik naudojant išorinius IPv4 adresus. Į ieškovei siūlomos pasirašyti sutarties pagal naują standartinį pasiūlymą sąlygas reikalavimas naudoti tik išorinius IPv4 adresus įtrauktas nepagrįstai, neįrodžius tokio reikalavimo poreikio, nulemto ekonominių, technologinių ar teisinių veiksnių;
2.5. Atsakovė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje neinicijavo sutarties sąlygų pakeitimo – informavusi ieškovę apie viešai paskelbtą naują standartinį pasiūlymą, nurodė, kad visi nauji didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų užsakymai bus priimami tik pagal atnaujintos sutarties sąlygas, o senoji Sutartis ir šalių įsipareigojimai galios tiek, kiek susiję su suteiktomis prieigomis užsakyme nurodytam laikotarpiui. Kadangi Sutartis galioja nepriklausomai nuo Įsakymo priėmimo, nesant sutartyje numatytos atsakovės teisės vienašališkai, naujo standartinio pasiūlymo paskelbimo būdu, keisti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sąlygas dėl atsakovei nustatytų įpareigojimų, vykdydama Sutartį, atsakovė privalėjo bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškove, inicijuodama Sutarties sąlygų pakeitimus. Nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti, kad sutarties nuostatos atitiktų Įsakymu pakeistą reguliavimą atsakovės įpareigojimų kontekste, atsakovė pagal sutarties 44 punktą, kuriame numatyta, kad sutartis pildoma ir keičiama tik rašytiniu abiejų šalių parašais patvirtintu susitarimu, turėjo inicijuoti sutarties sąlygų pakeitimą, o ne siūlyti pasirašyti naują sutartį toms pačioms didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugoms teikti;
2.6. Atsakovė turi inicijuoti derybas, siekdama išsaugoti galiojančią sutartį ir pakeisti atitinkamas jos nuostatas taip, kad pagal sutartį vykdomas didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimas neprieštarautų Įsakymui ir šalių valiai, laisvai nusistatant savo susitarimo turinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, įpareigoti atsakovę tinkamai vykdyti didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-00028 ir teikti didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) ieškovei, iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 5 179,14 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas ginčą nagrinėjant ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, iš atsakovės ieškovės naudai priteisti patirtas ginčo nagrinėjimo teisme išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. Atsakovė pasirinko sudarytos sutarties nebevykdyti ir prievartiniu būdu siūlyti pasirašyti naują sutartį, kurioje atsirado naujų su Įsakymo įpareigojimais nesusijusių sąlygų;
3.2. Atsakovei sudarytos sąlygos nevykdyti įstatymų leidėjo įpareigojimų teikti prieigą ir piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ekonomiškai spaudžiant mažmeninių elektroninių ryšių paslaugų operatorius pereiti prie naujų atsakovės primestų DPP paslaugų teikimo sąlygų;
Žemesnės instancijos teismas
3.3. DPP paslaugų sutartis yra galiojanti ir vykdytina, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę vykdyti sutartį. Įsakymas numato draudimą diferencijuoti kainas priklausomai nuo galutinio paslaugų gavėjo formos (fiziniai ar juridiniai asmenys), tačiau nesuteikia teisių atsakovei atsisakyti teikti didmeninių plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų. Taip pat Įsakymas nenustato, jog visos tarp elektroninių ryšių didmenininko ir mažmenininkų sudarytos didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų sutartys tampa negaliojančiomis. Atsakovei pareiga teikti DPP paslaugas kyla tiek iš teisės aktų, tiek ir sutarties. Sutartis yra neterminuota ir yra nenutraukta;
3.4. Ieškinį patenkinus ir įpareigojus vykdyti sutartį bei teikti DPP paslaugas atsakovė, vadovaudamasi sutarties 13 punktu, būtų galėjusi vienašališkai pakoreguoti paslaugų kainas;
3.5. Priėmus Įsakymą sutartis liko galioti. Sutarties esmė lemia, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, kuris nustato reikalavimus DPP paslaugų kainodarai, natūrinė atsakovės prievolė teikti paslaugas turėjo ir toliau būti vykdoma, o finansinė ieškovės prievolė turėjo būti pakeista. Ieškovė viso teisminio proceso metu nuosekliai dėstė, kad ji sutinka keisti sutartį, t. y. sutinka pakeisti nuostatas, susijusias su paslaugų kainodara, ir taip užtikrinti Įsakymo įpareigojimų tinkamą įgyvendinimą, sutinka jau dabar mokėti privalomą kainą. Atsakovei buvo įvairių elgesio variantų kaip pakeisti sutartį. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės sutartinių pareigų pažeidimo ir dėl to sprendimas ieškinį atmesti yra neteisėtas;
3.6. Nesuprantama, kodėl teismas, motyvuojamojoje dalyje nurodęs, kad AB „Telia Lietuva“, vykdydama sutartį, privalėjo bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškovu, inicijuodama sutarties sąlygų pakeitimus, tačiau galiausiai ieškovės ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo vykdyti sutartį atmetė;
3.7. Sutartį galima vykdyti nekeičiant sutarties teksto. CK yra žinoma žodinė sutarčių forma. Didmeninių elektroninių paslaugų sutartims nėra nustatyta privaloma rašytinė sutarties forma. Atsakovė visiškai teisėtai galėtų teikti DPP paslaugas ir nesant pakeistam sutarties tekstui;
3.8. Įsigaliojęs Įsakymas nedaro įtakos sutarties esmei – atsakovė ir kitiems operatoriams teikia tas pačias ieškovei reikalingas DPP paslaugas pagal tuos pačius tinklo tipus ir tomis pačiomis sąlygomis (duomenų perdavimo sparta ir pan.). Įsakymas paliečia tik atsiskaitymo už DPP paslaugas sutarties sąlygas. Sutartį yra galima toliau vykdyti pakeitus sutartį arba net ir nekeičiant sutarties teksto, tačiau faktiškai vykdant ją taip, kad ji neprieštarautų Įsakymo įpareigojimams. Sutartį pakeisti tiek, kiek to reikia Įsakymo reikalavimams įgyvendinti, t. y. reikalavimas pakeisti DPP paslaugų kainodarą, AB „Telia Lietuva“ gali netgi vienašališkai, tačiau to nepadarė. Taip pat to nepadarė ir šalių bendru sutarimu, kai tą jai siūlė ieškovė;
3.9. Atsakovė, prisidengdama Įsakymo įpareigojimų vykdymu, be teisinio pagrindo riboja ieškovės prieigą prie esminių išteklių. Atsakovė siekia taikyti ekonominį spaudimą – nebeteikia tinkamai DPP paslaugų;
3.10. Įsakyme nėra nieko pasakyta apie tai, kad DPP paslaugas įsigyjantys paslaugų gavėjai (mažmeninių elektroninių ryšių operatoriai) turi būtinai naudoti vien tik išorinius IP adresus. Dabartinėje tarp šalių sudarytoje sutartyje tokio ribojimo taip pat nenustatyta, tačiau naujajame atsakovės skelbiamame standartiniame pasiūlyme ribojimas naudotis tik išorinius IP adresus jau yra. Atsakovė, prisidengdama Įsakymo įpareigojimais, iš tiesų siekia susireguliuoti įvairias kitas DPP paslaugų sutarties nuostatas, kurios būtų palankios išimtinai atsakovei;
3.11. Atsakovė standartiniame pasiūlyme sukūrė papildomų, iki tol nebuvusių ribojimų ieškovei, naudojantis teikiama DPP ryšio prieiga teikti ryšio prieigos paslaugas galutiniams vartotojams. Šie papildomi reikalavimai neturi jokio ekonominio, technologinio ar teisinio pagrindimo, be to, stipriai varžo ieškovės komercinę veiklą;
3.12. Galiojančios ir vykdytinos sutarties sąlygos, kurios nustato teisę ieškovei naudoti vidinius IP adresus, turi būti toliau vykdomos, o kitoje dalyje sutarties aiškiai išreikštos nuostatos gali būti pakeistos panaudojant esamus sutarties keitimo mechanizmus, įskaitant AB „Telia Lietuva“ teisę vienašališkai keisti paslaugų mokesčius.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovės atsakovės naudai priteisti patirtas ginčo nagrinėjimo teisme išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Atsakovė operatoriams nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 11 d. visi nauji didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos užsakymai bus priimami tik pagal atnaujintos sutarties sąlygas, ne kartą akcentavo operatoriams, kad senoji sutartis ir šalių įsipareigojimai galioja tiek, kiek susiję su suteiktomis prieigomis užsakyme nurodytam laikotarpiui, t. y. suteikiama galimybė pasirinkti: senas prieigas pasilikti pagal užsakymo metu suteiktas sąlygas arba migruoti į atnaujintą standartinį pasiūlymą pagal prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisyklių 11 punktą. Modifikuotas ir naujas prieigas atsakovė gali suteikti tik naujo standartinio pasiūlymo sąlygomis, nes Įsakymo įpareigojimas neleidžia atsakovei diferencijuoti prieigos kainų pagal galutinį vartotoją (fiziniai ar juridiniai asmenys);
4.2. Duomenų, kad sutartis nevykdoma esamoms prieigomis, byloje nėra. Ginčas tarp šalių kilęs dėl esamų prieigų modifikavimo ir naujų prieigų suteikimo senosios sutarties sąlygomis. Ieškovei netiko pati kainodara, o būtent – Įsakymo įpareigojimo nediferencijuoti prieigos kainų pagal galutinį vartotoją vykdymas;
4.3. Ieškovė siekia turėti kitokias bei išskirtines sąlygas (kitokią paslaugų kainodarą, techninius prisijungimo prie tinklo parametrus ir pan.) nei kiti rinkoje veikiantys operatoriai, kas reikštų, jog ieškovė turėtų konkurencinį pranašumą prieš kitus operatorius, ir kiti operatoriai būtų diskriminuojami;
4.4. RRT, keisdama prieigos taisykles, siekė suvienodinti konkurencijos sąlygas rinkoje, o būtent – nuolaidų sistema kėlė antikonkurencinį efektą. Taigi, teisės aktai uždraudė AB „Telia Lietuva“ taikyti ir trumpalaikes nuolaidas ar akcijas, kurios buvo taikomos ieškovei pagal sutartį;
4.5. Pasikeitė ne tik kainodara, tačiau ir pati DPP paslauga, jos technologiniai parametrai, taipogi standartinio pasiūlymo išdėstymas (visos paslaugos technologijos apjungtos į vieną priedą, paslaugos diferencijuotos pagal dinaminį IP adresą ir statinį IP adresą, pakeistos techninės paslaugos teikimo sąlygos);
4.6. Teisinis reguliavimas įpareigoja AB „Telia Lietuva“ atnaujinti ir paskelbti standartinį pasiūlymą. Tuo tarpu operatorius gali akceptuoti standartinį pasiūlymą arba ne. Svarbu pažymėti, kad didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartis yra reguliuojamos paslaugos sutartis bei sudaroma prisijungimo būdu. Taigi, AB „Telia Lietuva“ paskelbia standartinį pasiūlymą vadovaujantis prieigos, taisyklių sąlygomis, RRT atlieka jo priežiūrą ir įpareigoja jį pakeisti, jeigu jis neatitinka įstatyme, taisyklėse ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o operatoriai prisijungimo būdu pasirašo, jei pageidauja naudotis prieiga. Tarp šalių galiojanti sutartis taipogi buvo sudaryta prisijungimo būdu, taigi, ieškovė priėmė AB „Telia Lietuva“ viešai skelbtas DPP paslaugų sąlygas;
4.7. Tinkamai informavus apie standartinės formos sutarties turinį, ją pasirašant užtikrinamas sutarties laisvės įgyvendinimas. Norint, jog sutarties laisvės principas būtų tinkamai įgyvendinamas, prisijungianti prie sutarties šalis turi būti pakankamai informuota apie sutarties turinį, nors ji ir neturi galimybės laisvai nustatyti sutarties sąlygas. Didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartys sudaromos prisijungimo būdu, atsakovei nustatant esmines kainodaros, kokybines, technologines sąlygas, o operatoriams prisijungiant prie standartinės sutarties. Taigi, šiuo atveju ieškovė taipogi turėjo teisę, susipažinusi su nauju standartiniu pasiūlymu, akceptuoti jį ir toliau naudotis naujomis DPP paslaugomis, nesutinkant su konkrečiomis standartinio pasiūlymo sąlygomis prašyti RRT įvertinti šias sąlygas bei įpareigoti AB „Telia Lietuva“ pakeisti vieną ar kitą sąlygą;
4.8. Ieškovė siekė ir toliau užsakinėti prieigas diferencijuojant jas pagal prieigos gavėją tipą (fiziniai ar juridiniai asmenys) bei gauti nuolaidas ar akcijas, kurios buvo numatytos senojoje sutartyje, tačiau draudžiamos naujuoju reguliavimu. Naujų užsakymų vykdymas pagal sutartį taipogi negalimas, nes tai prieštarautų Įsakymui ir naujajam reguliavimui;
4.9. Pasikeitė ne tik kainodara, tačiau ir pati DPP paslauga, jos technologiniai parametrai. Neliko paslaugos skirstymo pagal galutinį paslaugos gavėją (fizinis ar juridinis asmuo), paslaugos buvo diferencijuotos pagal dinaminį IP adresą ir statinį IP adresą, nustatyti nauji paslaugų techniniai ir kokybiniai parametrai. Reikalavimas naudoti išorinį IP adresą yra tik vienas iš daugelio techninio prisijungimo prie atsakovės tinklo parametrų;
4.10. Vadovaudamasi sutarties 13 punktu, atsakovė būtų galėjusi vienašališkai pakoreguoti paslaugų kainas. Atsakovė to nedarė dėl keleto priežasčių. Atsakovė vadovavosi prieigos taisyklėmis, kurios numato, kad prašymą dėl standartinio pasiūlymo atnaujinimo turi pateikti operatorius tokiu būdu sutikdamas su standartinio pasiūlymo sąlygomis. Be to, atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, suprato, kad ieškovės netenkina paslaugos kainodara. IP adreso argumentas ginčo pradžioje buvo šalutinis, ir jo atžvilgiu net nebuvo suformuotas reikalavimas ieškinyje;
4.11. Atsakovė bendradarbiavo su ieškove nuo pat naujojo standartinio pasiūlymo paskelbimo. Derybų metu atsakovė bandė pasiūlyti ieškovei įvairius sprendimo būdus tiek dėl sutarties pakeitimo, tiek dėl IP adresų naudojimo;
4.12. Pateikdama ieškinį teismui ieškovė aiškiai suformulavo savo ieškinio reikalavimą. Tik paskutinio teisminio posėdžio metu ir apeliaciniame skunde ieškovė pradėjo teigti, kad su kainodara sutinka. Tačiau tiek pareiškimo argumentacija, tiek ieškinio argumentacija ir jo priedai patvirtina, kad ieškovei netiko pati kainodara, o būtent – Įsakymo įpareigojimo nediferencijuoti prieigos kainų pagal galutinį vartotoją vykdymas. Taigi, ieškovė apeliaciniu skundu keičia ieškinio pagrindą ir dalyką, kas nėra leidžiama apeliacinėje instancijoje;
Šalies argumentai
4.13. Ieškovės reikalavimas nėra susijęs su standartinio pasiūlymo sąlygos dėl IP adreso patikrinimu. Tokio reikalavimo ieškovė nebuvo pateikusi nei Komisijai, nei yra suformulavusi ieškinyje. Ieškovei nesutinkant su konkrečia standartinio pasiūlymo dėl išorinio IP adreso sąlyga, ji turi teisę prašyti RRT įvertinti šią sąlygą bei įpareigoti atsakovę pakeisti šią sąlygą arba inicijuoti ikiteisminę ginčo procedūrą Komisijoje. Šių veiksmų ieškovė nėra atlikusi. RRT ne kartą nagrinėjo IP adresų naudojimo klausimą ir šis klausimas yra išspręstas išorinio IP adreso sąnaudas įtraukus į DPP paslaugos kainą. Objektyvių kliūčių įsigyti išorinių IPv4 adresų nėra. Atsakovės IP adresų klausimu teikė paaiškinimus RRT, kuri atlieka rinkos priežiūrą ir šiuo metu šis aspektas yra išspręstas;
4.14. Ieškovė ir toliau teikia mažmenines paslaugas naudodamasis kito tiekėjo užsakytomis didmeninėmis prieigomis, o šioje teisminėje byloje tiesiog principingai ginčijasi dėl neva nepalankių standartinio pasiūlymo sąlygų..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį dėl sutartinės prievolės vykdymo natūra atmetė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Atsakovė AB „Telia Lietuva“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – el. laiškus. Naujus įrodymus pridėjo ir ieškovė UAB „Consilium optimum“ – pateikė ieškovės pasiūlymą dėl sutarties pakeitimo ir laišką AB „Telia Lietuva“. Ieškovė, teikdama prašymą prijungti naujai teikiamus įrodymus, nurodė, kad prijungti prašo naujai atsiradusius įrodymus apie ieškovės pateiktą pasiūlymą atsakovei dėl sutarties pakeitimo ir teikiami duomenys patvirtina, jog atsakovė nepaiso teisės aktuose įtvirtintos sąžiningų derybų pareigos ir Komisijos sprendimą vykdyti atsisako.
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
10. Nagrinėjamu atveju iš teikiamų įrodymų turinio matyti, jog tiek atsakovės teikiamas el. laiškas, tiek ir ieškovės teikiamas pasiūlymas dėl sutarties pakeitimo bei el. laiškas buvo surašyti jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo priėmimo. Taigi, ši aplinkybė sudaro pagrindą teigti, kad šalys neturėjo objektyvios galimybės šių duomenų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, iš teikiamų įrodymų turinio nustatyta, kad duomenys yra susiję su nagrinėjama byla, jais šalys grindžia savo pozicijas ir šie įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant šalių ginčą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir siekdama priimti teisingą sprendimą, nutaria priimti ieškovės UAB „Consilium optimum“ ir atsakovės AB „Telia Lietuva“ pateiktus papildomus įrodymus ir vertinti juos visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste.
Dėl įpareigojimo vykdyti sutartį
11. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog tarp AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Consilium optimum“ 2018 m. sausio 16 d. buvo sudaryta didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartis, kuria AB „Telia Lietuva“ pagal sutartyje ir jos prieduose nustatytą tvarką UAB „Consilium optimum“ teikė didmenines plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugas (Sutarties 1 punktas). RRT direktorius priėmė Įsakymą dėl ūkio subjekto AB „Telia Lietuva“, turinčio didelę įtaką didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje, kuriuo, be kita ko, nurodė, kad AB „Telia Lietuva“ privalo suteikti didmeninę centrinę prieigą (ir susijusias priemones) bet kuriame prisijungimo prie jos tinklo taške, iš kurio būtų sudaryta galimybė ūkio subjektui teikti mažmenines elektroninių ryšių paslaugas savo galutiniams paslaugų gavėjams visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus Šiaulių miesto savivaldybės ir Visagino savivaldybės teritorijas (Įsakymo 4.1.1 punktas); privalo nenutraukti jau suteiktos didmeninės centrinės prieigos (ir susijusių priemonių) (Įsakymo 4.1.3 punktas); privalo netaikyti skirtingų didmeninės centrinės prieigos (ir susijusių priemonių) kainų priklausomai nuo galutinių paslaugų gavėjų, kuriems prieigos gavėjas teiks mažmenines paslaugas naudodamas ūkio subjekto AB „Telia Lietuva“ suteiktą prieigą, formos (fiziniai ar juridiniai asmenys) (Įsakymo 4.3.4. punktas). Įsakymo 4 punktas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (Įsakymo 6.1 punktas) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-1205, 1 t., b. l. 20).
12. AB „Telia Lietuva“ el. laišku informavo, kad nuo 2020 m. gegužės 11 d. nauji didmeninės plačiajuostės prieigos paslaugos užsakymai bus priimami tik pagal atnaujintos sutarties sąlygas. AB „Telia Lietuva“ buvo pateiktas prašymas, kuriuo ieškovės atstovas prašė vykdyti galiojančią sutartį ir po 2020 m. gegužės 10 d., bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį bei nurodyti, ar siekiant įgyvendinti RRT įpareigojimus AB „Telia Lietuva“ ketina sąžiningai derėtis dėl sutartinių santykių pakeitimo. Ieškovė kreipėsi į Komisiją, kuri išnagrinėjo šiuos esminius ieškovės reikalavimus – įpareigoti atsakovę tinkamai vykdyti sutartį ir teikti paslaugas tiek esamiems, tiek naujiems ieškovės užsakymams bei įpareigoti atsakovę sąžiningai derėtis su ieškove dėl sutarties pakeitimo ar naujos sutarties sudarymo, siekiant įgyvendinti Įsakymo reikalavimus. Komisija 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nusprendė, be kita ko, įpareigoti AB „Telia Lietuva“ derėtis su UAB „Consilium Optimum“ dėl tarp šių bendrovių sudarytos sutarties pakeitimo ar naujos sutarties sudarymo, kad ši sutartis atitiktų RRT direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. Įsakyme įtvirtintus reikalavimus ir netenkinti UAB „Consilium Optimum“ 2020 m. gegužės 22 d. prašymo dėl ginčo išsprendimo likusioje dalyje („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-1205, 1 t., b. l. 20).
13. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti AB „Telia Lietuva“ tinkamai vykdyti Sutartį ir teikti didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams ieškovės atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo sutartį vykdyti natūra atmetė. Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės ginčija tai, kad AB „Telia Lietuva“ nevykdo Sutarties, nors priėmus Įsakymą sudaryta Sutartis liko galioti – Įsakymu buvo uždrausta taikyti atitinkamą kainodaros principą, tačiau tai nereiškia, kad buvo uždrausta pati DPP paslauga, kadangi įpareigojus vykdyti Sutartį bei teikti DPP paslaugas atsakovė būtų galėjusi vienašališkai pakoreguoti paslaugų kainas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
14. Viena vertus, sutiktina su apeliantės argumentais, jog Sutartis yra galiojanti ir nenutraukta, kadangi byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, o ir ginčo dėl nurodytos aplinkybės tarp šalių nekilo (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Priešingai, pagal Sutarties 43 punktą, Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja neterminuotai. Sutarties 44 punktas numato, jog Sutartis pildoma ir keičiama tik raštišku abiejų šalių parašais patvirtintu susitarimu, išskyrus atvejus, kai Sutartis keičiama vienašališku atsakovės pranešimu, kaip tai numatyta Sutartyje. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė, siekdama įgyvendinti Įsakymo reikalavimus, turėjo inicijuoti galiojančios Sutarties sąlygų pakeitimą, laikantis Sutarties 44 punkte numatytos procedūros, o ne siūlyti pasirašyti naują sutartį. Šią aplinkybę nustatė ir RRT, išvadoje nurodydama, kad siekdama tinkamai užtikrinti Įsakymu pakeistų įpareigojimų vykdymą atsakovė turėjo inicijuoti Sutarties sąlygų pakeitimą (1 t., b. l. 81-84).
15. Kita vertus, vien tai, kad Sutartis yra galiojanti ir šalims, įgyvendinant Įsakymo reikalavimus, nepavyko susitarti dėl galiojančios Sutarties tam tikrų sąlygų pakeitimo, savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo priimto Įsakymo kontekste, kokį yra suformulavusi ieškovė – įpareigoti atsakovę tinkamai vykdyti Sutartį ir teikti didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams ieškovės atžvilgiu (CPK 13 straipsnis) bei spręsti, jog atsakovės atsisakymas, kiek jis susijęs su Įsakymo reikalavimų įgyvendinimu, modifikuoti esamas ir/ar teikti naujas prieigas pagal Sutarties sąlygas yra nepagrįstas.
16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pagal Įsakymo 4.3.4 punktą, AB „Telia Lietuva“ privalo netaikyti skirtingų didmeninės centrinės prieigos (ir susijusių priemonių) kainų priklausomai nuo galutinių paslaugų gavėjų, kuriems prieigos gavėjas teiks mažmenines paslaugas naudodamas ūkio subjekto AB „Telia Lietuva“ suteiktą prieigą, formos (fiziniai ar juridiniai asmenys). Taigi, Įsakymas uždraudė atsakovui taikyti kainodarą pagal galutinio gavėjo tipą. Tačiau Sutartyje paslaugų gavėjai skirstomi į fizinius ir juridinius asmenis, taip pat pagal paslaugų gavėjo formą diferencijuojami didmeninių plačiajuosčio ryšio prieigos ADSL paslaugos mokesčiai ir nuolaidos (Sutarties 3 priedo 1 ir 2 priedėliai), ir didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos FTTx paslaugos mokesčiai ir nuolaidos (Sutarties 4 priedo 1 ir 2 priedėliai). Todėl apelianto abstraktūs samprotavimai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo prieiti prie išvados, kad didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimas galimai pažeistų Įsakymo 4.3.4. punkto reikalavimus, stokoja tiek teisinio, tiek faktinio pagrindimo. Priešingai, vertinant nustatytas aplinkybes suformuluoto ieškinio reikalavimo kontekste, jo tenkinimas sudarytų prielaidas paneigti Įsakymo draudimus (įpareigojimus), susijusius su paslaugų teikimo kainodaros bei taikomos nuolaidų sistemos neteisėtumu. Be to, apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog atsakovė nuo 2020 m. gegužės 11 d. nevykdo ar netinkamai vykdo pagal Sutartį iki nurodyto termino (2020 m. gegužės 11 d.) užsakytas plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugas užsakymuose nurodytais parametrais.
17. Taigi, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naujų prieigų pagal nepakeistos Sutarties sąlygas suteikimas, ignoruojant Įsakymo 4.2.1., 4.2.2., 4.3.4. reikalavimus (įpareigojimus), būtų neteisėtas, o aplinkybių, jog atsakovė nevykdo ir/ar netinkami vykdo įsipareigojimus dėl jau suteiktų prieigų, byloje nenustatyta. Taip pat būtų neteisėtas esamų užsakytų prieigų modifikavimas, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, jog esamos prieigos modifikavimas prilyginamas naujos prieigos suteikimui, kadangi šalys iš naujo turėtų susitarti dėl esminių prieigos teikimo sąlygų, t. y., duomenų perdavimo spartos ir kainos.
18. Apeliantės argumentai, jog Įsakymo 4.3.4. punkto nuostata ėmė reguliuoti tik finansinę prievolę, tačiau nepalietė natūrinės prievolės teikti DPP paslaugas, t. y. neuždraudė teikti DPP paslaugas kaip tokias, tačiau įpareigojo išspręsti atsiskaitymo už paslaugas klausimą, taip pat nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados (žr., šios nutarties 17 punktą). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės pozicija, jog Įsakymo 4.3.4. punkto nuostata neuždraudė teikti DPP paslaugas kaip tokias, o ir atsakovė šios aplinkybės neginčijo bei byloje nėra duomenų, jog atsakovė nevykdo ir/ar netinkami vykdo įsipareigojimus pagal suteiktų prieigų paslaugų užsakymus. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, jog negali būti teikiamos modifikuotos ar naujos DPP paslaugos nepakeistų Sutarties sąlygų pagrindu. Be to, aplinkybės, jog negali būti teikiamos Įsakymo reikalavimams prieštaraujančios Sutarties nuostatos, neginčijo ir pati apeliantė. Priešingai, nors ieškinyje suformuluoto pagrindo matyti, jog ieškovė, nepaisant Įsakymo reikalavimų, siekė, jog būtų teikiamos DPP paslaugos Sutartyje numatytomis prieigos teikimo sąlygomis (žr., pvz., ieškinio 28-29, 52-53 punktus), tačiau apeliaciniame skunde nurodė, jog sutinka taikyti naują kainodarą bei mokėti privalomą kainą pagal atsakovės išrašytas sąskaitas. Toks apeliantės pozicijos nenuoseklumas papildomai įrodo, jog susitarimas dėl Sutarties sąlygų, įgyvendinant Įsakymo reikalavimus, nepasiektas ne tik dėl atsakovės pateiktų naujų sutarties sąlygų, kaip teigia ieškovė, bet ir dėl pačios atsakovės nepagrįsto siekio vykdyti naujus užsakymus Sutartyje numatytomis esminėmis prieigos teikimo sąlygomis (duomenų perdavimo spartos ir kainos) (žr., šios nutarties 17 punktą).
19. Apeliantė, nesutikdama su atsakovės skelbiamame naujame standartiniame pasiūlyme numatytomis sąlygomis, nurodė, jog standartiniame pasiūlyme atsiradęs naujas ribojimas naudoti vidinius IP adresus nesusijęs su Įsakymo įgyvendinimu, todėl atsakovės siūlymas prisijungti prie standartinio pasiūlymo sąlygų yra nepagrįstas.
20. Viena vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, jog atsakovės siūlomose pasirašyti standartinio pasiūlymo sąlygose įtrauktas reikalavimas naudoti tik išorinius IPv4 adresu nesusijęs su Įsakymo įgyvendinimu. Sutartyje nėra sąlygos dėl išimtinai išorinių IP adresų naudojimo, tačiau pagal atsakovės naujo standartinio pasiūlymo 5 priedo 6.4. punktą, operatorius, norėdamas naudotis didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugomis, privalo naudoti tik išorinius IP adresus. Komisija sprendime nustatė, kad naujo standartinio pasiūlymo 5 priedo 6.4 papunkčio, 5 priedo 1 punkto ir 7.3, 8.1 ir 9.3 papunkčių nuostatos reikalauja naudoti tik išorinius IPv4 adresus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-1205, 1 t., b. l. 20). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tarp šalių sudaryta Sutartis, kurioje nėra aptariamo įpareigojimo, yra galiojanti, į tai, kad į standartinį pasiūlymą, kuris siūlomas pasirašyti ieškovei, buvo įtraukta ir su ieškove nesuderinta sąlyga, kuri pridėta ne įgyvendinant Įsakymo įpareigojimus, tačiau išimtinai atsakovės iniciatyva, sprendžia, jog ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti atsakovės siūlomas naujas sąlygas, nepatenkančias į Įsakymo reikalavimų apimtį, dėl kurių šalys nesusitarė (Sutarties 44 punktas), o atsakovė turėjo inicijuoti Sutarties pakeitimą, įgyvendinant išimtinai Įsakymo reikalavimus (žr., šios nutarties 12 punktą).
21. Atsakovės pateikta nuomonė dėl išorinio IP adreso sukuriamos pridėtinės vertės, novatoriškumo, o būtent tai, kad išorinis IP adresas yra unikalus identifikatorius, leidžiantis galutiniam klientui betarpiškai būti pasiekiamam iš internete, pačiam valdyti savo galutinius įrenginius, tokius kaip apsaugos sistemos, išmaniųjų namų sprendimai, įvairūs daiktų interneto įrenginiai, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesudaro pagrindo ieškovės atsisakymą sutikti su naujomis atsakovės siūlomomis sąlygomis pripažinti nepagrįstu. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas pažeisti sutarties laisvės principą, o duomenų, jog siūlomi nauji pakeitimai dėl išorinio IP adreso naudojimo būtų susiję su imperatyviais įstatymo reikalavimais, privalomais ieškovei, byloje nenustatyta (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.223 straipsnis).
22. Kita vertus, byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti atsakovės siūlomas naujas sąlygas, susijusias su išoriniu IP adreso naudojimu, neįrodo ieškinio reikalavimo pagrįstumo, t. y., Sutarties netinkamo vykdymo fakto ir nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovę teikti didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams, o įrodo tai, kad ieškovei buvo nepriimtinos naujos atsakovės siūlomos sąlygos dėl kurių šalys nesusitarė. Nagrinėjamu atveju vertinant byloje nustatytas aplinkybes suformuluoto ieškinio reikalavimo ribose, reikšminga tai, kad naujų ar modifikuotų prieigų pagal Sutarties sąlygas suteikimas, ignoruojant Įsakymo 4.2.1., 4.2.2., 4.3.4. reikalavimus (įpareigojimus), būtų neteisėtas, o aplinkybių, jog atsakovė nevykdo ir/ar netinkami vykdo įsipareigojimus dėl jau suteiktų prieigų, byloje nenustatyta. Todėl remiantis ieškovės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl sutartinės prievolės vykdymo natūra, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Atsakovė pateikė prašymą, kurio prašė iš ieškovės priteisti 3 688,99 Eur (su PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, atnaujinti praleistą terminą bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų pateikimui ir prie bylos medžiagos prijungti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų apmokėjimą įrodančius dokumentus. Nurodė, kad terminas praleistas 1 diena. Kadangi teismo posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, buvo paskirtas ir įvyko 2022 m. rugpjūčio mėn., t. y. atostogų metu, kuomet didelė dalis atsakovės darbuotojų ir atstovų atostogauja, tad išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki posėdžio dienos dėl žmogiškosios klaidos.
26. Bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
27. Iš bylos nagrinėjimo eigos apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. vyko teismo posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės ir atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 10 d., o teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 11 d. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad terminas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir įrodymams, pagrindžiantiems šias išlaidas, pateikti buvo praleistas nežymiai. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė sąmoningai praleido terminą, siekdama vilkinti bylos procesą, ar kad piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, elgėsi nerūpestingai ar nesąžiningai. Teisėju kolegijos vertinimu, nežymus termino praleidimas ir atsakovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarba sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą terminą prašymui ir įrodymams dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti.
28. Atsakovė prašė atlyginti 3 688,99 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią sudaro 689,70 Eur suma už apeliacinio skundo analizę ir įrodymų surinkimą bei 2 999,29 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Kartu su prašymu atsakovė pateikė apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
29. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
30. Pagal kasacinio teismo praktiką Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.19 ir 8.20 punktus, maksimali už vieną teisinių konsultacijų valandą ar kitas teisines paslaugas priteistina suma yra 156,64 Eur (0,1 koeficientas x 1 566,40 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Prašyme nurodyta, kad apeliacinio skundo analizei ir įrodymų rinkimui skirtos 4 val., taigi, maksimali už šią teisinę paslaugą priteistina suma yra 626,56 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 036,32 Eur (1,3 koeficientas x 1 566,40 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsiliepimo turinį, jo apimtį, į tai, kad byloje nagrinėti klausimai nebuvo nauji ir išskirtinai sudėtingi tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu, sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijoje nustatyto maksimalus išlaidų dydžio. Todėl atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisia 2 662,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (626,56 Eur + 2 036,32 Eur) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
32. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Consilium optimum“, juridinio asmens kodas 300049915, atsakovės AB „Telia Lietuva“, juridinio asmens kodas 121215434, naudai 2 662,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.