- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2-18-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01211-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Telia Lietuva“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-3994-967/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Telia Lietuva“ dėl sutartinės prievolės vykdymo natūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Consilium optimum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę AB „Telia Lietuva“ tinkamai vykdyti 2018 m. sausio 16 d. didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugu? teikimo sutarti? Nr. 2018-00028 ir teikti ieškovei didmenine? plačiajuosčio ryšio prieiga? (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams); priteisti iš atsakovės 5 791,54 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas ginčą nagrinėjant ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas teisme.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir i?pareigoti atsakovę iki ginc?o is?nagrine?jimo pabaigos teikti ieškovei didmenine? plac?iajuosc?io rys?io prieiga? (tiek esamiems, tiek naujiems uz?sakymams) pagal 2018 m. sausio 16 d. didmenine?s plac?iajuosc?io rys?io prieigos paslaugu? teikimo sutarti? Nr. 2018-0002.
3. Nurodė, kad nepaisant to, jog sutartis yra galiojanti, atsakovė nuo 2020 m. geguz?e?s 11 d. nevykdo ies?kovės uz?klausimu? de?l rys?io prieigos suteikimo, taip pat nevykdo uz?klausimu? modifikuoti esama? rys?io prieiga?. Laikinu?ju? apsaugos priemonių nepritaikymas sukurtu? tokia? situacija?, kad ies?kinio patenkinimo atveju, atsakovės sutartiniai paz?eidimai, atlikti iki ginc?o is?nagrine?jimo pabaigos, niekaip nebūtų is?taisyti, be to, tokiu būdu būtų toleruojami atsakovės neteisėti veiksmai, paneigta asmens procesinė teisė veiksmingai apginti paz?eista? subjektine? teise?.
Atsiliepimas
4. Atsakovė AB „Telia Lietuva“ pateikė atsiliepimą, prašydama netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad analogišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė reiškia ketvirtą kartą. Mano, kad ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįsti, todėl prašo apsvarstyti galimybę dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skyrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio formą ir turinį (faktinį ir teisinį pagrindus) bei pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad ieškovė pasinaudojo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, kad UAB „Consilium optimum“ tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
7. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektu? ir ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų sprendimo komisijos (toliau – komisija) sprendimas atmesti ieškovės 2020 m. gegužės 22 d. prašymą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę tinkamai vykdyti sutarti? ir teikti DPP paslaugas tiek esamiems, tiek naujiems ieškovės užsakymams, sudarė sąlygas ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutartinės prievolės vykdymo natūra, tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos savaime pagrindžiančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pareikštu ieškiniu neginčijo komisijos sprendimo toje dalyje, kuria buvo nuspręsta įpareigoti atsakovę derėtis su ieškove dėl sutarties pakeitimo ar naujos sutarties sudarymo, kad ši sutartis atitiktu? įsakyme įtvirtintus reikalavimus. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigia, jog atsakovės vykdomi sutartiniai pažeidimai sukeltų jai neigiamus padarinius, tačiau nėra paneigta galimybė šalims derėtis dėl sutarties pakeitimo ar naujos sutarties sudarymo, kad ši atitiktų įsakymo 4.3.4 papunktį, draudžiantį diferencijuoti kainas priklausomai nuo galutinio paslaugu? gavėjo formos, siekiant išvengti ieškovės įvardytų neigiamų padarinių.
8. Teismas konstatavo, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojus atsakovę iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos teikti ieškovei DPP (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) pagal sutarti?, būtų iš esmės patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas, tokiu būdu iš dalies išsprendžiant ginčą. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis), teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais, tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-781/2009, 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2009).
9. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodė, kad teisė teismui teikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra bendro pobūdžio, numatyta dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims civilinio proceso įstatyme, kuria pasinaudoti jie gali įrodinėdami tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimas, pasinaudojant tokia procesine teise, įtvirtinta CPK, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, nenustačius ieškovės tyčinio nesąžiningo elgesio. Atsižvelgdamas į tai, atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovė UAB „Consilium optimum“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų užtikrintas ne būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovei, įvykdymas, bet faktiškai jau būtų tenkinamas ginčo prašymo reikalavimas. Teismo sprendimas įsigaliotų tik išsprendus ginčą iš esmės. Teismo sprendimas, kuriuo pareiškimas patenkinamas, būtų nukreiptas tik į ateitį, t. y. tik nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į laikotarpį nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimas, kuriuo patenkinami ieškovės pareiškime keliami reikalavimai, niekaip neturės faktinio poveikio atsakovės atliktiems pažeidimams iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų užkirstas kelias atsakovės vykdomiems ieškovės teisių pažeidimams ir kiekvieną dieną didėjantiems ieškovės nuostoliams.
11.2. Net jeigu laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimas sutaptų su ieškinio reikalavimu, tai savaime dar nereiškia jų taikymo negalimumo. Jeigu teismas konstatuotų, kad iš tiesų vykdomi sutarties pažeidimai ir atitinkamai atsakovė įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų įpareigota vykdyti sutartį, tai reikštų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė nepagrįstai nevykdė sutarties. Būtent pastarąją situaciją sureguliuotų laikinosios apsaugos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
15. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie – pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
17. Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą apeliantė iš esmės grindė tuo, kad jeigu teismas konstatuotų, jog atsakovė nuo 2020 m. gegužės 11 d. atsisakydama teikti didmenines plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugas pažeidė šalių 2018 m. sausio 16 d. sudarytą sutartį Nr. 2018-0002 ir atitinkamai atsakovė AB „Telia Lietuva“ įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų įpareigota paminėtą sutartį vykdyti, reikštų, kad nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė nepagrįstai nevykdė sutarties, tokiu būdu pažeisdama ieškovės teises bei didindama patiriamus nuostolius.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės nurodomi argumentai nėra ir negali būti vertinami kaip grėsmė būsimo teismo sprendimo (ne)įvykdymui. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą galėtų pagrįsti tokios apeliantės (ieškovės) nurodomos aplinkybės, dėl kurių būsimas teismo sprendimo įvykdymas taptų nebegalimas. Šiuo atveju apeliantė neįrodė, kad netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir neįpareigojus atsakovės teikti jai didmeninio plačiajuosčio ryšio prieigą pagal šalių pasirašytą sutartį, ieškovei UAB „Consilium optimum“ galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas. Iš apeliantės skunde dėstomų argumentų matyti, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis ieškovė prašo įpareigoti atsakovę teikti jai didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) pagal šalių 2018 m. sausio 16 d. sudarytą sutartį iš esmės siekiama ne būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o atkurti tai, kas tarp sutarties šalių šiuo metu yra nutraukta (nebevykdoma), t. y. gauti paslaugas už laikotarpį nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kitaip tariant, ieškovė siekia įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį, dėl kurios (ne)vykdymo teisėtumo ir yra kilęs bei sprendžiamas ginčas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas ir atsakovė būtų įpareigota teikti paslaugas pagal šalių 2018 m. sausio 16 d. sudarytą didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugu? teikimo sutarti? Nr. 2018-00028, paminėta sutartis toliau būtų vykdoma nepriklausomai nuo to buvo ar ne taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o tuo atveju, jei ieškovė, kaip ji nurodo, dėl galbūt neteisėto atsisakymo vykdyti paslaugų sutartį patiria nuostolius, jai nėra užkirstas kelias, esant palankiam teismo sprendimui, kreiptis į teismą su ieškiniu ir reikalauti nuostolių atlyginimo, pateikiant nuostolių faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad pareikštu ieškiniu UAB „Consilium optimum“ prašo įpareigoti atsakovę AB „Telia Lietuva“ tinkamai vykdyti 2018 m. sausio 16 d. didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugu? teikimo sutarti? Nr. 2018-00028 ir teikti didmeninio plačiajuosčio ryšio prieiga? (tiek esamiems, tiek naujiems užsakymams) ieškovei, o tokio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kaip minėta, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę AB „Telia Lietuva“ iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos teikti ieškovei UAB „Consilium optimum“ didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą (tiek esamiems, tie naujiems užsakymams) pagal 2018 m. sausio 16 d. didmeninio plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų sutartį Nr. 2018-0002. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškiniu pareikštais reikalavimais, todėl patenkinus tokį apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės dar iki galutinio teismo sprendimo priėmimo būtų patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas, o ne užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2009). Sutiktina, kad tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutaptų su ieškinyje pareikštais reikalavimais, tačiau pažymėtina, kad tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju apeliantė neįrodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių reiktų taikyti apeliantės (ieškovės) prašomas laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ginčo dalyku, kol ieškovės ieškinio pagrįstumas teismo iš esmės nėra įvertintas.
20. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės pripažintina teisėta ir pagrįsta, todėl apeliantės atskirasis skundas panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.