Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis I. S. sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: jis 2012-01-21 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su A. P. ir R. U., vartodamas necenzūrinius žodžius, priėjęs prie nukentėjusiojo V. O., tris kartus ranka trenkė jam į galvą, o V. O. nugriuvus, keturis kartus spyrė į galvos sritį, tuo metu R. U. vieną kartą trenkė V. O. į veidą, du kartus spyrė į galvą, o A. P. vieną kartą trenkė V. O. ranka į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. O. sukėlė fizinį skausmą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis I. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą: 2012-02-27 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su A. P., stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kol A. P. išdaužė S. R. priklausančio automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, taip įsibrovė į šį automobilį bei iš daiktadėžės paėmė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą - S. R., priklausantį turtą.

Kaltinamasis I. S. 2012-02-27 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su A. P., stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kuomet A. P. išdaužė S. R. priklausančio automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinį stiklą - 250 Lt vertės, apgadino automobilio daiktadėžės spyną, - 3 Lt vertės, tokiais savo veiksmais apgadino nedidelės vertės svetimą, S. R. priklausantį, turtą.

Kaltinamasis I. S. sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: 2012-03-23 apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjo prie J. M., vieną kartą ranka trenkė jai į nosį bei ne mažiau šešių smūgių į įvairias kūno vietas, nustūmė nuo parke esančio kalno, tokiu būdu nukentėjusiajai J. M. padarė kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešinėje kojoje, kairiame dilbyje (specialisto išvada Nr. G 737/12(01)) bei suplėšė striukę, - 70.00 Lt vertės, tokiais veiksmais J. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. P. sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: jis 2012-01-21 apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su I. S. ir R. U., vartodamas necenzūrinius žodžius, priėjęs prie V. O., vieną kartą trenkė V. O. ranka į veidą, tuo pačiu I. S. tris kartus ranka trenkė jam į galvą ir V. O. nukritus, keturis kartus spyrė į galvos sritį, o R. U. vieną kartą trenkė jam į veidą, du kartus spyrė į galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. O. sukėlė fizinį skausmą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. P. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2012-01-21 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje pagrobė iš nukentėjusiojo V. O. striukės kišenės iškritusį mobiliojo ryšio telefoną SONY ERICSSON XPERIA ARC, IMEI (duomenys neskelbtini), - 1800 Lt vertės, tokiais savo veiksmais iš nukentėjusiojo V. O. pagrobė 1800 Lt vertės turtą.

Kaltinamasis A. P. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent jis 2012-02-27 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su I. S., kuris stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, išdaužė S. R. priklausančio automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, taip įsibrovė į šį automobilį bei iš daiktadėžės paėmė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą, S. R. priklausantį, turtą.

Kaltinamasis A. P. apgadino svetimą turtą, o būtent jis 2012-02-27 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su I. S., kuris stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, išdaužė S. R. priklausančio automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinį stiklą - 250 Lt vertės, apgadino automobilio daiktadėžės spyną - 3 Lt vertės, tokiais savo veiksmais apgadino nedidelės vertės svetimą - S. R. priklausantį, turtą.

Kaltinamasis R. U. sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: jis 2012-01-21 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su I. S. ir A. P., vartodamas necenzūrinius žodžius, priėjęs prie V. O., vieną kartą trenkė jam į veidą, nukentėjusiajam V. O. nukritus, du kartus spyrė į galvą, tuo pačiu, I. S. tris kartus ranka trenkė jam į galvą ir keturis kartus spyrė į galvos sritį, o A. P. vieną kartą trenkė V. O. ranka į veidą, tokiais savo veiksmais R. U. nukentėjusiajam V. O. sukėlė fizinį skausmą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. S. nurodė, kad kaltės, jog 2012-01-21 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. P. ir R. U., vartojo nukentėjusiojo V. O. atžvilgiu fizinį smurtą, nepripažįsta, nukentėjusiojo V. O. nėra matęs ir su juo jokių santykių nesiaiškino. Kaltinamasis nežino, kodėl nukentėjusysis jį atpažino. Kaltinamasis neatsimena, ar tikrai 2012-01-21 jis važiavo automobiliu Audi A4, kurį vairavo mergina, bet žino, kad sausio mėnesį jį su ta mašina vežė namo iš darbo. Kaltinamasis tuo automobiliu važiavo vieną kartą, merginą, kuri vairavo automobilį, pažįsta iš matymo. Automobilyje dar važiavo R. U., kas dar važiavo neatsimena, pamena, kad buvo pilnas automobilis, trise ar keturiese sėdėjo gale. Ar tą dieną su jais važiavo A. P., nepamena. Tą dieną juos du kartus patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai. Pirmą kartą prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, važiuodami jie pamatė, kad iš paskos važiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais, jie sustojo. Pasirodo tai buvo operatyviniai darbuotojai. Buvo toks operatyvinis darbuotojas iš 1 PK, jis priėjo prie kaltinamojo, dokumentų net nepaprašė, kadangi kaltinamąjį pažinojo iš matymo, paklausė, kur jie vyksta, kaltinamasis pasakė, kad jį veža namo. Jie buvo pastatyti prie automobilio, atlikta paviršutinė apžiūra, patikrinti dokumentai, kaltinamojo dokumentų netikrino, nes pažinojo. R. U. pasakė eiti namo, nebevažinėti. Rolandas su dar kažkuo nuėjo, o kaltinamąjį ta mašina nuvežė namo.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. savo kaltės nepripažino ir parodymus duoti atsisakė (b. l. 33, 120,121).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. nurodė, kad kaltės, jog 2012-01-21 apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su I. S. ir R. U., nukentėjusiojo V. O. atžvilgiu vartojo smurtą bei pagrobė jo telefoną, nepripažįsta. Kaltinamasis nukentėjusiojo V. O. nepažįsta, pirmą kartą jį pamatė atpažinimo metu, o vėliau jau teisme. Kaltinamojo teigimu, jis nežino, koks tikslas nukentėjusiajam juos apkalbėti, mano, jog tiesiog patogu buvo pasakyti, kad jie dėl šio įvykio kalti, kadangi prieš kelias dienas iki įvykio policijos pareigūnai juos sustabdė (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ važinėjančius automobiliu AUDI A4, juodos spalvos, kurį vairavo mergina. Be kaltinamojo automobilyje buvo I. S., R. U., mergina, gal dar kažkas, bet, kas konkrečiai, jau nebeatsimena. Pareigūnai juos su R. U. išlaipino iš automobilio ir pasakė eiti namo, o paskui, gal net vasario mėnesį, buvo atliktas atpažinimas, kurio metu nukentėjusysis kaltinamąjį ir atpažino.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012 m. sausio viduryje leido laiką su R. U., pažįstamu, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, pažįstamu A., pavardės nežino, gyvenančiu kažkur (duomenys neskelbtini) ir jo drauge, kurios vardo nežino, ji šviesiais plaukais. Mergina vairavo automobilį AUDI A4, juodos spalvos valst. numerių nežino. Buvo kartu tik vieną valandą. Tačiau jam su jais būnant įvykio, aprašyto įtarime, nebuvo. Kodėl žmogus nurodė į jį, kaip į asmenį, padariusį minėtą nusikalstamą veiką, nežino (t. 1, b. l. 77). Papildomos apklausos metu A. P. parodė, kad jis pažįsta U. ir S.. Jie yra jo draugai. Tikslaus laiko neatsimena, jis su jais susitiko mieste ir važinėjo automobiliu AUDI A4, kurį vairavo mergina, jos duomenų nežino. Jiems važinėjant jokio įvykio, kuris nurodytas įtarime, nebuvo. Pamena, kad jiems bevažinėjant, juos buvo sustabdę policijos pareigūnai ir patikrinę paleido, vėliau vėl buvo sustabdę neuniformuoti policijos pareigūnai, kurie jam ir U. liepė išlipti iš automobilio ir eiti namo, o merginai taip pat važiuoti namo. Kodėl kaltinamas dėl šio įvykio, nežino. Kodėl nukentėjusysis atpažino, kad jis jį užpuolė kartu su U. ir S. ir be to iš jo paėmė telefoną, nežino. Mano, kad jis apsiriko (t. 2, b. l. 102-103).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. U. nurodė kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neprisipažįsta, teigė, jog nukentėjusiojo V. O. nepažįsta, nukentėjusįjį matė, kai vyko atpažinimas, iš pradžių nukentėjusysis parodė į kitą asmenį, o tik paskui pasakė, kad tai kaltinamasis R. U.. Tą vakarą, kai buvo užpultas nukentėjusysis, kaltinamasis kartu su I. S. ir A. P. nebuvo, bet 2012 m. sausio mėnesį jie kartu važinėjosi su I. S. ir A. P. automobiliu. Jie buvo sustabdyti operatyvinių darbuotojų net du kartus, pirmą kartą prie parduotuvės „IKI“, antrą kartą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pareigūnai patikrino jų dokumentus, jam su A. P. liepė eiti namo, o mergina, kurios buvo tas automobilis, kuriuos jie važinėjosi, irgi išvažiavo namo. Kaltinamasis nurodė, jog nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad jie jį užpuolė, gal, kad iš jų pasipelnyti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. U. nurodė, kad 2012 m. sausio mėn., dienos tiksliai neprisimena, leido laiką kartu su pažįstamu, kurio pravardė D., vardas I., A. P., dar kažkokiu vaikinu, I. draugu, jis jo vardo nežino ir A.. A. vairavo automobilį AUDI A4. Vartojo alkoholinius gėrimus. Jis įtarime nurodyto įvykio neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad taip galėjo būti, bet jokio telefono jis neėmė ir nežino, ar kiti ėmė. Bent jis nematė, kad kažkas turėtų svetimą telefoną (t. 1, b. l. 59-60). Papildomos apklauso metu kaltinamasis R. U. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dienos metu jis buvo su draugais I., A. P. ir A. bei jos draugu M.. A. ir M. duomenų nežino. Kur jie gyvena taip pat nežino. Juos pažįsta iš matymo. Minėtą dieną atsitiktinai susitiko su jais. A. vairavo automobilį AUDI, tikslaus modelio neprisimena, juodos spalvos. Važinėjant po miestą, jis sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Pamena, kad tą pačią dieną, kai važinėjo automobiliu, juos buvo sustabdžiusi kelių policija ir neuniformuoti pareigūnai. Patikrinę paleido ir A. liepė važiuoti namo, o jiems išlipti iš automobilio ir eiti taip pat namo. Minėtą dieną jokio vyriškio jie nemušė ir telefono neatiminėjo. Pirminėje apklausoje jis suklydo sakydamas, kad gal būt dalyvavo įtarime nurodytame įvykyje. Nei jis, nei jo minėti draugai jokio telefono iš nieko neatiminėjo. Taip pat gali pasakyti, kad minėtą dieną vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 67-68).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. O. nurodė, kad kaltinamųjų I. S., A. P. bei R. U. asmeniškai nepažįsta, tačiau teko su kaltinamaisiais susidurti 2012-01-21 (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nukentėjusysis apie 21-22 val. ėjo iš picerijos link namų, pėsčiųjų perėjoje bandė pereiti gatvę, bet, kadangi merginos vairuojamas automobilis, kuriame važiavo minėti asmenys, važiavo gana greitai, agresyviai ir vos jo nepartrenkė, nukentėjusysis davė jiems ženklą, pakeldamas ranką, kad „ką jūs darot“. Nukentėjusysis nurodė, kad jis tiesiog pakėlė ranką, jokio gesto neparodė. Tuomet automobilis staigiai sustojo, kaltinamieji išlipo iš automobilio ir keikdamiesi pradėjo eiti link nukentėjusiojo. Kaltinamieji nukentėjusiajam nieko nesakė, bet buvo matyti, kad jie yra agresyviai nusiteikę. Tada nukentėjusysis pradėjo bėgti, perbėgo kelią ir nukrito, atsidūrė ant asfalto. Nukentėjusysis neprisimena, ar pats nukrito, ar kaltinamieji jį pastūmė. Minėti vaikinai pasivijo nukentėjusįjį ir pradėjo jį mušti. Nukentėjusįjį mušė visi trys, daugiausia smūgių buvo suduota į galvą, į smilkinio sritį. Nukentėjusysis negali konkrečiai nurodyti, kuris kaltinamasis, kiek ir į kurias kūno vietas sudavė smūgių. Nukentėjusysis nurodė, kad visi kaltinamieji mušė nukentėjusįjį per galvą ir rankomis, ir kojomis, nukentėjusysis buvo pargriuvęs, užsidengė galvą kiek galėjo ir tiesiog juto, kad jįe muša ir kojomis, ir rankomis. Kaltinamieji mušdami nukentėjusįjį nieko nekalbėjo. Ta vieta, kurioje nukentėjusysis bandė pereiti gatvę, buvo gerai apšviesta, todėl jis tuos asmenis įsidėmėjo ir tai yra teismo posėdžių salėje esantys kaltinamieji. Be to ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas atpažinimas ir nukentėjusysis atpažino šiuos asmenis. Vaikinams nukentėjusįjį mušant, nukentėjusiajam iš kišenės iškrito telefonas, tada vienas iš jų, t.y. R. U., griebė telefoną nuo šaligatvio ir jį paėmė. Nukentėjusysis jiems dar sakė, kad jie paliktų jo telefoną. Prieš užpuolimą kaltinamieji atiduoti telefono nereikalavo, telefoną paėmė tik tada, kai jis nukentėjusiajam iškrito iš kišenės. Nukentėjusysis nurodė, kad jis tikrai žino, jog vienas iš kaltinamųjų, toks mažiukas, nukentėjusiajam atrodo dabar, kad tai tas su striuke (nukentėjusysis rodo ranka į kaltinamąjį A. P.), paėmė telefoną ir jie visi pabėgo. Po to dar sudavę kažkiek smūgių jie pasišalino. Nukentėjusysis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nuo įvykio buvo praėję daug mažiau laiko, todėl tuo metu aplinkybes galėjo nurodyti tiksliau, šiuo metu aplinkybes prisimena prasčiau, todėl gali ir klysti. Telefonas buvo „Sony Ericson“, ne per seniausiai nukentėjusiojo įsigytas už 1800 Lt. Telefonas jam nebuvo grąžintas. Nukentėjusysis nurodė, kad jam kaltinamųjų suduoti smūgiai buvo stiprūs, kaltinamieji taikėsi į smilkinį, todėl nukentėjusiajam galvą skaudėjo gal porą savaičių, bet į Teismo medicinos ekspertizės įstaigą jis pateko daugiau negu po mėnesio, todėl tų sužalojimo požymių praktiškai nebeliko. Į teismo medikus jis kreipėsi iš karto po įvykio, bet apžiūrai jį specialisto išvadą teikiančios institucijos darbuotojas užrašė tik po mėnesio. Iš karto po įvykio nukentėjusysis sustabdė pro šalį važiavusius policijos pareigūnus, pareigūnai nuvežė nukentėjusįjį į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, o jo pareigūnai jau iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri nukentėjusįjį nugabeno į ligoninę (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi jam labai pradėjo skaudėti galvą. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas gydytojų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. O. parodė, kad 2012-01-21 apie 21.15 val. išėjo iš picerijos (duomenys neskelbtini) ir per pėsčiųjų perėją pereidinėjo kelią link (duomenys neskelbtini). Priėjus prie kelio vidurio, jo vos nepartrenkė automobilis AUDI, tamsios spalvos, galimai A4, kurį vairavo mergina. Automobilis sustojo ir iš jo išbėgo keturi vaikinai, kurie, nieko nesakę, pradėjo jį daužyti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bet pagrinde į galvą. Jį mušant, jis nukrito ant žemės ir iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson Xperia ARC“ su BITĖ LIETUVA SIM kortele. Jis sušuko, kad paliktų telefoną, kažkuris iš užpuolikų telefoną pakėlė, visi susėdo į automobilį bei nuvažiavo link „(duomenys neskelbtini)“ žiedo. Vaikinai atrodė apie 18 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo. Vienas apsirengęs pilka striuke, apie 170 cm. ūgio, tamsių plaukų, sušukuotų į šoną. Kitas trumpai kirptų plaukų, apie 185 cm. ūgio, apsirengęs pūsta striuke, džinsais. Trečias apie 170 cm. ūgio, trumpai kirptas, apsirengęs tamsiai mėlyna pūsta striuke, lygtai per petį kabėjo rankinė, ketvirto požymių neįsidėmėjo. Mergina, kuri vairavo automobilį buvo šviesių plaukų, apie 18 metų amžiaus. Užpuolikus atpažinti galės. Dėl sumušimų patyrė kūno sužalojimus, dėl kurių kreipėsi į gydymo įstaigas. Dėl įvykio patyrė kūno sužalojimus ir 1800 Lt turtinės žalos (t. 1, b. l. 14). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. O. parodė, kad 2012-01-21 ėjo per anksčiau nurodytą perėją. Jo nepraleido automobilis, kurio vairuotoja buvo mergina šviesiais plaukais. Dėl tokio vairuotojos elgesio buvo nepatenkintas ir išreiškė savo emocijas pakeldamas rankas. Tuo momentu iš automobilio iššoko 4 jaunuoliai. Visų amžius apie 20 m. Vienas žemo ūgio (apie 160-170 cm.), tamsių plaukų – Nr.1, kitas taip pat žemo ūgio (apie 160-170 cm.), trumpų plaukų – Nr. 2, trečias aukšto ūgio (apie 180-190 cm), lieso kūno sudėjimo – Nr. 3. 4-as jaunuolis vidutinio kūno sudėjimo, ūgis apie 175 cm. Kadangi gatvė gerai apšviesta, jaunuolių veidus gerai įsidėmėjo ir gali atpažinti. Jis pradėjo nuo jų bėgti link automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Jie jį pasivijo prie įvažiavimo į aikštelę vartų. Matė tik, kad aukštas vaikinas jam sudavė į smilkinį iš dešinės pusės. Kadangi tuo pačiu metu daužė visi keturi jaunuoliai, kas konkrečiai kur sudavė nesidėmėjo, tik matė, kad mušė keturiese. Jie visi jam sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Kuomet jie jį mušė iš striukės kišenės iškrito jo mobilaus ryšio telefonas. Kai jie jį baigė mušti, išeidamas mažiukas juodais plaukais paėmė nuo žemės gulintį jo telefoną. Jis paprašė, kad jie telefoną paliktų, tačiau jie jį paėmė ir išėjo, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Mano, kad jaunuolių tikslas buvo jį sumušti iš chuliganiškų paskatų, o telefoną pasiėmė spontaniškai, nes šis iškrito, kai jie jį mušė (t. 1, b. l. 16). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. O. parodė, kad šiuo metu kiek buvo jį užpuolusių asmenų neprisimena. Pamena, kad buvo tikrai trys. Vienas žemo ūgio (apie 160-170 cm.), tamsių plaukų – Nr.1, kitas taip pat žemo ūgio (apie 160-170 cm.), trumpų plaukų – Nr.2, trečias aukšto ūgio (apie 180-190 cm), lieso kūno sudėjimo – Nr. 3. Pamena, kad, kai sustojo automobilis, jį pasivijo visi trys vaikinai. Vartodami necenzūrinius žodžius, iškarto visi jį pradėjo mušti. Asmuo, kaip atpažinimo protokole pastebėjo, A. P. jam su ranka sudavė 4 smūgius į galvą, o kai nukrito, tai su koja spyrė 4 kartus į galvą. Taip pat nukentėjusiajam nukritus iš kišenės iškrito telefonas, kurį jis pakėlęs nuo žemės pasiėmė ir laikydamas jį rankose iškarto nubėgo į automobilį. Nukentėjusysis šaukė, kad telefoną paliktų, bet jis į jo šauksmus nereagavo. Kitas vaikinas, atpažinimo protokole nurodytas I. S., vartodamas necenzūrinius žodžius ranka sudavė 3 kartus į veidą ir jam nukritus keturis kartus spyrė į galvą, nes veidą buvo užsidengęs rankomis. Kitas asmuo R. U. jam taip pat vieną kartą trenkė į veidą ir jam parkritus du kartus spyrė į galvą. Prisiminė kur kaip kiekvienas stovėjo jį mušdami, kai jis nukrito, t.y. U. stovėjo jam iš dešinės pusės prie galvos, S. iš dešinės pusės už U., o P. stovėjo iš kairės pusės. Ir jie visi jį spardė vienu metu. Baigę spardyti ir P. paėmus telefoną, iškarto visi nubėgo į automobilį. Viso įvykio metu šviesiaplaukė mergina iš automobilio buvo išlipusi ir stovėjo prie automobilio atidarytomis vairuotojo durelėmis. Kaip jį vaikinai mušė mergina matė, bet nieko nedarė, tik žiūrėjo (t. 1, b. l. 17).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. G. nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK 1 PK KPS tyrėjas. Kaltinamuosius I. S., A. P. ir R. U. pažįsta iš matymo. Pažįsta juos tiek, kiek tai susiję su darbu. Nukentėjusįjį V. O. yra matęs, su juo yra pažįstami. Datos tikslai neprisimena, bet 2-3 dienos iki 2012-01-21 įvykio, liudytojas dirbo pagal atskirą planą, nakties metu vykdė viešąjį patruliavimą dėl vagysčių iš automobilių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėse. Prie (duomenys neskelbtini) esančių kioskų pastebėjo A. P., R. U. ir dar keturis jaunuolius bei merginą. Jaunuoliai tarpusavyje ginčijosi, stumdėsi. Pareigūnai prie jų privažiavo. Šalia stovėjo automobilis AUDI A4, tamsios spalvos. Mergina pasakė, kad tai jos automobilis, parodė dokumentus. 2012-01-21 į komisariatą kreipėsi V. O., kuris pranešė, kad jį sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną, nurodė, kad jį mušę jaunuoliai važiavo tamsiu automobiliu AUDI A4, už vairo buvo mergina. Liudytojas teigė, kad įvykio, kurio metu buvo užpultas V. O., nematė, nurodė, jog liudytojas atliko pradinius tyrimo veiksmus, t.y. priėmė iš nukentėjusiojo pareiškimą ir jį apklausė. Liudytojas teigė, jog, kadangi nuo to laiko praėjo beveik metai, negali pasakyti, ar ant nukentėjusiojo kūno matė kokių nors sužalojimų. Liudytojas nurodė, kad šioje byloje jis buvo apklaustas kaip liudytojas, tuo metu, matyt, aplinkybes prisiminė geriau. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 50-51), liudytojas nurodė, kad šiuos parodymus patvirtina, papildomai nieko paaiškinti negali.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad datos tikslai neprisimena, 2-3 dienos iki 2012-01-21 įvykio, dirbant pagal atskirą planą, nakties metu, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), esančių kioskų buvo pastebėti A. P., R. U. ir dar keturi jaunuoliai bei mergina. Jaunuoliai tarpusavyje ginčijosi, stumdėsi. Jis prie jų privažiavo ir apramino. Šalia stovėjo automobilis AUDI A4, tamsios spalvos. Mergina pasakė, kad tai jos automobilis, parodė dokumentus. Vėliau juos matė (duomenys neskelbtini) ir kitose gatvėse. 2012-01-21 į komisariatą kreipėsi V. O., kuris pranešė, kad jį sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną. Nurodė, kad jį mušę jaunuoliai važiavo tamsiu automobiliu AUDI A4. Už vairo buvo mergina. Įtariant, kad tai gali būti ta pati kompanija, V. O. gyvai buvo parodytas atpažinti A. P., kurį jis atpažino (t. 1, b. l. 50). Papildomos apklausos metu liudytojas G. G. parodė, kad pirmosios apklausos metu nurodytų jaunuolių, t. y. A. P., R. U., kitų keturių jaunuolių, dokumentai tikrinti nebuvo. A. P. ir R. U. yra policijai žinomi asmenys. Merginos dokumentai buvo tikrinti, tačiau kadangi dokumentai buvo tvarkingi, jos duomenų nefiksavo (t. 1, b. l. 51).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis V. O. atpažino R. U. kaip vieną iš jį užpuolusių asmenų (t. 1, b. l. 52-54).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis V. O. atpažino A. P. kaip vieną iš jį užpuolusių asmenų (t. 1, b. l. 69-71).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis V. O. atpažino I. S. kaip vieną iš jį užpuolusių asmenų (t. 2, b. l. 17-20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 233/12 (01) nustatyta, kad joje yra nurodyta, jog nukentėjusiajam V. O. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (t. 1, b. l. 21-22).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) išrašo iš medicininių dokumentų nustatyta, kad 2012-01-21 V. O. diagnozuotas apatinio žandikaulio abipusis sumušimas, pacientas nurodė, kad buvo sumuštas nepažįstamų, be sąmonės nebuvo, skundėsi skausmu žiojantis abipus žandikaulio srityje ir dešinės pusės smilkinio srityje (t. 1, b. l. 23-24).

Iš 2012-01-23 protokolo pareiškimo nustatyta, kad šiuo pareiškimu V. O. pareiškė, kad 2012-01-21 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), keturi vaikinai apie 18 m. amžiaus, 170-185 cm ūgio jį sumušė ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Xperia ARC“, vaikinai važiavo tamsiu Audi, galimai A4, automobiliu, kurį vairavo mergina, dėl įvykio nukentėjusysis patyrė kūno sužalojimus ir 1800 Lt turtinės žalos (t. 1, b. l. 9).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3 būrio patrulio K. G. 2012-01-21 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2012-01-21 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) lauks pilietis, kurį užpuolė ir atėmė mobilųjį telefoną, atvykus nurodytu adresu į pareigūnus kreipėsi V. O., kuris paaiškino, kad jį užpuolė apie keturi jaunuoliai, sumušė ir atėmė mobilų telefoną, po to atsisėdo į tamsios spalvos Audi 80 automobilį ir nuvažiavo (t. 1, b. l. 11).

Pasisakydamas dėl kaltinimų teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog veika buvo padaryta (duomenys neskelbtini), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu iš nukentėjusiojo V. O. parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iš jo 2012-01-23 protokolo pareiškimo, nustatyta, kad veika buvo padaryta (duomenys neskelbtini). Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių LR BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo vietos patikslinimas šiuo atveju nepažeis kaltinamųjų teisės į gynybą, kaltinamieji dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, nukentėjusysis davė parodymus apie vienintelį (duomenys neskelbtini) vykusį įvykį.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. nurodė, kad kaltės, jog 2012-01-21 apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su I. S. ir R. U., nukentėjusiojo V. O. atžvilgiu vartojo smurtą bei pagrobė jo telefoną, nepripažįsta. Kaltinamasis nukentėjusiojo V. O. nepažįsta, pirmą kartą jį pamatė atpažinimo metu, o vėliau jau teisme. Kaltinamojo teigimu, jis nežino, koks tikslas nukentėjusiajam juos apkalbėti, mano, jog tiesiog patogu buvo pasakyti, kad jie dėl šio įvykio kalti, kadangi prieš kelias dienas iki įvykio policijos pareigūnai juos sustabdė (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ važinėjančius automobiliu AUDI A4, juodos spalvos, kurį vairavo mergina. Be kaltinamojo automobilyje buvo I. S., R. U., mergina, gal dar kažkas, bet, kas konkrečiai, jau nebeatsimena. Pareigūnai juos su R. U. išlaipino iš automobilio ir pasakė eiti namo, o paskui, gal net vasario mėnesį, buvo atliktas atpažinimas, kurio metu nukentėjusysis kaltinamąjį ir atpažino.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis pažįsta U. ir S.. Jie yra jo draugai. Tikslaus laiko neatsimena, jis su jais susitiko mieste ir važinėjo automobiliu AUDI A4, kurį vairavo mergina, jos duomenų nežino. Jiems važinėjant jokio įvykio, kuris nurodytas įtarime nebuvo. Pamena, kad jiems bevažinėjant, buvo sustabdę policijos pareigūnai ir juos patikrinę paleido, vėliau vėl buvo sustabdę neuniformuoti policijos pareigūnai, kurie jam ir U. liepė išlipti iš automobilio ir eiti namo, o merginai taip pat važiuoti namo. Kodėl kaltinamas dėl šio įvykio, nežino. Kodėl nukentėjusysis atpažino, kad jis jį užpuolė kartu su U. ir S. ir be to iš jo paėmė telefoną, nežino. Mano, kad jis apsiriko (t. 2, b. l. 102-103).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. O. nurodė, kad kaltinamųjų I. S., A. P. bei R. U. asmeniškai nepažįsta, tačiau teko su kaltinamaisiais susidurti 2012-01-21 (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nukentėjusysis apie 21-22 val. ėjo iš picerijos link namų, pėsčiųjų perėjoje bandė pereiti gatvę, bet, kadangi merginos vairuojamas automobilis, kuriame važiavo minėti asmenys, važiavo gana greitai, agresyviai ir vos jo nepartrenkė, nukentėjusysis davė jiems ženklą, pakeldamas ranką, kad „ką jūs darot“. Nukentėjusysis nurodė, kad jis tiesiog pakėlė ranką, jokio gesto neparodė. Tuomet automobilis staigiai sustojo, kaltinamieji išlipo iš automobilio ir keikdamiesi pradėjo eiti link nukentėjusiojo. Kaltinamieji nukentėjusiajam nieko nesakė, bet buvo matyti, kad jie yra agresyviai nusiteikę. Tada nukentėjusysis pradėjo bėgti, perbėgo kelią ir nukrito, atsidūrė ant asfalto. Nukentėjusysis neprisimena, ar pats nukrito, ar kaltinamieji jį pastūmė. Minėti vaikinai pasivijo nukentėjusįjį ir pradėjo jį mušti. Nukentėjusįjį mušė visi trys, daugiausia smūgių buvo suduota į galvą, į smilkinio sritį. Nukentėjusysis negali konkrečiai nurodyti, kuris kaltinamasis, kiek ir į kurias kūno vietas sudavė smūgių. Nukentėjusysis nurodė, kad visi kaltinamieji mušė nukentėjusįjį per galvą ir rankomis, ir kojomis, nukentėjusysis buvo pargriuvęs, užsidengė galvą kiek galėjo ir tiesiog juto, kad jie muša ir kojomis, ir rankomis. Kaltinamieji mušdami nukentėjusįjį nieko nekalbėjo. Ta vieta, kurioje nukentėjusysis bandė pereiti gatvę, buvo gerai apšviesta, todėl jis tuos asmenis įsidėmėjo ir tai yra teismo posėdžių salėje esantys kaltinamieji. Be to ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas atpažinimas ir nukentėjusysis atpažino šiuos asmenis. Vaikinams nukentėjusįjį mušant, nukentėjusiajam iš kišenės iškrito telefonas, tada vienas iš jų, t.y. R. U., griebė telefoną nuo šaligatvio ir jį paėmė. Nukentėjusysis jiems dar sakė, kad jie paliktų jo telefoną. Prieš užpuolimą kaltinamieji atiduoti telefono nereikalavo, telefoną paėmė tik tada, kai jis nukentėjusiajam iškrito iš kišenės. Nukentėjusysis nurodė, kad jis tikrai žino, jog vienas iš kaltinamųjų, toks mažiukas, nukentėjusiajam atrodo, kad tai tas asmuo, teismo salėje esantis su striuke (nukentėjusysis rodo ranka į kaltinamąjį A. P.), paėmė telefoną ir jie visi pabėgo. Po to dar sudavę kažkiek smūgių jie pasišalino. Nukentėjusysis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nuo įvykio buvo praėję daug mažiau laiko, todėl tuo metu aplinkybes galėjo nurodyti tiksliau, šiuo metu aplinkybes prisimena prasčiau, todėl gali ir klysti. Telefonas buvo „Sony Ericson“, ne per seniausiai nukentėjusiojo įsigytas už 1800 Lt. Telefonas jam nebuvo grąžintas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. O. parodė, kad 2012-01-21 apie 21.15 val. išėjo iš picerijos (duomenys neskelbtini) ir per pėsčiųjų perėją pereidinėjo kelią link (duomenys neskelbtini). Priėjus prie kelio vidurio, jo vos nepartrenkė automobilis AUDI, tamsios spalvos, galimai A4, kurį vairavo mergina. Automobilis sustojo ir iš jo išbėgo keturi vaikinai, kurie, nieko nesakę, pradėjo jį daužyti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bet pagrinde į galvą. Jį mušant, jis nukrito ant žemės ir iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson Xperia ARC“ su BITĖ LIETUVA SIM kortele. Jis sušuko, kad paliktų telefoną, kažkuris iš užpuolikų telefoną pakėlė, visi susėdo į automobilį bei nuvažiavo link „(duomenys neskelbtini)“ žiedo. Vaikinai atrodė apie 18 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo. Vienas apsirengęs pilka striuke, apie 170 cm. ūgio, tamsių plaukų, sušukuotų į šoną. Kitas trumpai kirptų plaukų, apie 185 cm. ūgio, apsirengęs pūsta striuke, džinsais. Trečias apie 170 cm. ūgio, trumpai kirptas, apsirengęs tamsiai mėlyna pūsta striuke, lygtai per petį kabėjo rankinė, ketvirto požymių neįsidėmėjo. Mergina, kuri vairavo automobilį buvo šviesių plaukų, apie 18 metų amžiaus. Užpuolikus atpažinti galės. Dėl sumušimų patyrė kūno sužalojimus, dėl kurių kreipėsi į gydymo įstaigas. Dėl įvykio patyrė kūno sužalojimus ir 1800 Lt turtinės žalos (t. 1, b. l. 14). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. O. parodė, kad 2012-01-21 ėjo per anksčiau nurodytą perėją. Jo nepraleido automobilis, kurio vairuotoja buvo mergina šviesiais plaukais. Dėl tokio vairuotojos elgesio buvo nepatenkintas ir išreiškė savo emocijas pakeldamas rankas. Tuo momentu iš automobilio iššoko 4 jaunuoliai. Visų amžius apie 20 m. Vienas žemo ūgio (apie 160-170 cm.), tamsių plaukų – Nr.1, kitas taip pat žemo ūgio (apie 160-170 cm.), trumpų plaukų – Nr. 2, trečias aukšto ūgio (apie 180-190 cm), lieso kūno sudėjimo – Nr. 3. 4-as jaunuolis vidutinio kūno sudėjimo, ūgis apie 175 cm. Kadangi gatvė gerai apšviesta, jaunuolių veidus gerai įsidėmėjo ir gali atpažinti. Jis pradėjo nuo jų bėgti link automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Šeimyniškių g. Jie jį pasivijo prie įvažiavimo į aikštelę vartų. Matė tik, kad aukštas vaikinas jam sudavė į smilkinį iš dešinės pusės. Kadangi tuo pačiu metu daužė visi keturi jaunuoliai, kas konkrečiai kur sudavė neįsidėmėjo, tik matė, kad mušė keturiese. Jie visi jam sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Kuomet jie jį mušė, iš striukės kišenės iškrito jo mobilaus ryšio telefonas. Kai jie jį baigė mušti, išeidamas mažiukas juodais plaukais paėmė nuo žemės gulintį jo telefoną. Jis paprašė, kad jie telefoną paliktų, tačiau jie jį paėmė ir išėjo, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Mano, kad jaunuolių tikslas buvo jį sumušti iš chuliganiškų paskatų, o telefoną pasiėmė spontaniškai, nes šis iškrito, kai jie jį mušė (t. 1, b. l. 16). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. O. parodė, kad šiuo metu kiek buvo jį užpuolusių asmenų neprisimena. Pamena, kad buvo tikrai trys. Vienas žemo ūgio (apie 160-170 cm.), tamsių plaukų – Nr.1, kitas taip pat žemo ūgio (apie 160-170 cm.), trumpų plaukų – Nr.2, trečias aukšto ūgio (apie 180-190 cm), lieso kūno sudėjimo – Nr. 3. Pamena, kad, kai sustojo automobilis, jį pasivijo visi trys vaikinai. Vartodami necenzūrinius žodžius, iškarto visi jį pradėjo mušti. Asmuo, kaip atpažinimo protokole pastebėjo, A. P. jam su ranka sudavė 4 smūgius į galvą, o kai nukrito, tai su koja spyrė 4 kartus į galvą. Taip pat nukentėjusiajam nukritus iš kišenės iškrito telefonas, kurį jis pakėlęs nuo žemės pasiėmė ir laikydamas jį rankose iškarto nubėgo į automobilį. Nukentėjusysis šaukė, kad telefoną paliktų, bet jis į jo šauksmus nereagavo. Kitas vaikinas, atpažinimo protokole nurodytas I. S., vartodamas necenzūrinius žodžius ranka sudavė 3 kartus į veidą ir jam nukritus keturis kartus spyrė į galvą, nes veidą buvo užsidengęs rankomis. Kitas asmuo R. U. jam taip pat vieną kartą trenkė į veidą ir jam parkritus du kartus spyrė į galvą. Prisiminė kur kaip kiekvienas stovėjo jį mušdami, kai jis nukrito, t.y. U. stovėjo jam iš dešinės pusės prie galvos, S. iš dešinės pusės už U., o P. stovėjo iš kairės pusės. Ir jie visi jį spardė vienu metu. Baigę spardyti ir P. paėmus telefoną, iškarto visi nubėgo į automobilį. Viso įvykio metu šviesiaplaukė mergina iš automobilio buvo išlipusi ir stovėjo prie automobilio atidarytomis vairuotojo durelėmis. Kaip jį vaikinai mušė mergina matė, bet nieko nedarė, tik žiūrėjo (t. 1, b. l. 17).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. G. nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK 1 PK KPS tyrėjas. Kaltinamuosius I. S., A. P. ir R. U. pažįsta iš matymo. Pažįsta juos tiek, kiek tai susiję su darbu. Nukentėjusįjį V. O. yra matęs, su juo yra pažįstami. Datos tikslai neprisimena, bet 2-3 dienos iki 2012-01-21 įvykio, liudytojas dirbo pagal atskirą planą, nakties metu vykdė viešąjį patruliavimą dėl vagysčių iš automobilių (duomenys neskelbtini) gatvėse. Prie (duomenys neskelbtini) esančių kioskų pastebėjo A. P., R. U. ir dar keturis jaunuolius bei merginą. Jaunuoliai tarpusavyje ginčijosi, stumdėsi. Pareigūnai prie jų privažiavo. Šalia stovėjo automobilis AUDI A4, tamsios spalvos. Mergina pasakė, kad tai jos automobilis, parodė dokumentus. 2012-01-21 į komisariatą kreipėsi V. O., kuris pranešė, kad jį sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną, nurodė, kad jį mušę jaunuoliai važiavo tamsiu automobiliu AUDI A4, už vairo buvo mergina. Liudytojas teigė, kad įvykio, kurio metu buvo užpultas V. O., nematė, nurodė, jog liudytojas atliko pradinius tyrimo veiksmus, t.y. priėmė iš nukentėjusiojo pareiškimą ir jį apklausė. Liudytojas teigė, jog, kadangi nuo to laiko praėjo beveik metai, negali pasakyti, ar ant nukentėjusiojo kūno matė kokių nors sužalojimų. Liudytojas nurodė, kad šioje byloje jis buvo apklaustas kaip liudytojas, tuo metu, matyt, aplinkybes prisiminė geriau. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 50-51), liudytojas nurodė, kad šiuos parodymus patvirtina, papildomai nieko paaiškinti negali.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad datos tikslai neprisimena, 2-3 dienos iki 2012-01-21 įvykio, dirbant pagal atskirą planą, nakties metu, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), esančių kioskų buvo pastebėti A. P., R. U. ir dar keturi jaunuoliai bei mergina. Jaunuoliai tarpusavyje ginčijosi, stumdėsi. Jis prie jų privažiavo ir apramino. Šalia stovėjo automobilis AUDI A4, tamsios spalvos. Mergina pasakė, kad tai jos automobilis, parodė dokumentus. Vėliau juos matė Tuskulėnų g. ir kitose gatvėse. 2012-01-21 į komisariatą kreipėsi V. O., kuris pranešė, kad jį sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną. Nurodė, kad jį mušę jaunuoliai važiavo tamsiu automobiliu AUDI A4. Už vairo buvo mergina. Įtariant, kad tai gali būti ta pati kompanija, V. O. gyvai buvo parodyta atpažinti A. P., kurį jis atpažino (t. 1, b. l. 50).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis V. O. atpažino R. U. kaip vieną iš jį užpuolusių asmenų (t. 1, b. l. 52-54).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis V. O. atpažino A. P. kaip vieną iš jį užpuolusių asmenų (t. 1, b. l. 69-71).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis V. O. atpažino I. S. kaip vieną iš jį užpuolusių asmenų (t. 2, b. l. 17-20).

Iš 2012-01-23 protokolo pareiškimo nustatyta, kad šiuo pareiškimu V. O. pareiškė, kad 2012-01-21 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), keturi vaikinai apie 18 m. amžiaus, 170-185 cm ūgio jį sumušė ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Xperia ARC“, vaikinai važiavo tamsiu Audi, galimai A4, automobiliu, kurį vairavo mergina, dėl įvykio nukentėjusysis patyrė kūno sužalojimus ir 1800 Lt turtinės žalos (t. 1, b. l. 9).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3 būrio patrulio K. G. 2012-01-21 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2012-01-21 buvo gautas pranešimas, kad Šeimyniškių g. lauks pilietis, kurį užpuolė ir atėmė mobilųjį telefoną, atvykus nurodytu adresu į pareigūnus kreipėsi V. O., kuris paaiškino, kad jį užpuolė apie keturi jaunuoliai, sumušė ir atėmė mobilų telefoną, po to atsisėdo į tamsios spalvos Audi 80 automobilį ir nuvažiavo (t. 1, b. l. 11).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. S. nurodė, kad kaltės, jog 2012-02-27 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su A. P., stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kol A. P. išdaužė S. R. priklausančio automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, įsibrovė į automobilį bei iš daiktadėžės paėmė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, nepripažįsta. Toks įvykis buvo. Kaltinamasis prie to automobilio tiesiog stovėjo, o ką darė A. P., neatsimena. Kaltinamasis prisimena, kad to automobilio lango stiklas buvo išdaužtas, bet, ar jis buvo išdaužtas iki jiems ateinant, ar A. P. jį išdaužė, nežino. Kad A. P. daužtų automobilio langą nematė, taip pat nematė, kad A. P. buvo įlindęs į automobilio vidų. Automobilio durelės nebuvo atidarytos. Kaltinamasis pats automobilio lango stiklo nedaužė ir į automobilį įlindęs nebuvo. Jis su A. P. buvo gerokai išgėrę. Policijos pareigūnai jį su A. P. sulaikė prie automobilio. Kai pareigūnai I. S. sulaikė, nieko iš to automobilio jis neturėjo, jokių dokumentų pas jį nerado. Kaltinamasis nematė, ar A. P. turėjo kokius nors dokumentus. Kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra neteisingi, nes jis buvo tardomas ne taip, kaip pridera, buvo gąsdinamas, sumuštas policijos pareigūnų, nors dėl pareigūnų elgesio nesiskundė. Kaltinamasis nurodė, kad, kiek atsimena, jis su su A. P. sustojo ir šalia prie automobilių stovėjimo aikštelės esančio suoliuko sėdėjo, gėrė, apie automobilius nevaikščiojo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. S. nurodė, kad 2012-02-26 vakare jis ir jo draugas A. buvo kazino, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) II aukšte. Buvo stipriai išgėrę. Po Kazino nuėjo į parduotuvę, kur dar išgėrė ir nupirko alaus. Eidami į (duomenys neskelbtini) kazino, sudavė kelis kartus per kieme stovinčias mašinas, tačiau nieko nesudaužė, tokio tikslo neturėjo. Praeidami pro automobilį Renault, A. pamatė, kad viduje yra automagnetola ir pasiūlė ją pagrobti. Pasakė, kad jis pastovėtų, pasižiūrėtų, kad niekas neitų, o jis lips į vidų. Jis sutiko. Gerdamas alų jis stovėjo šalia mašinos. A. išdaužė minėto automobilio galinį langą, kuo išdaužė nematė, ir įlipo į vidų. Būdamas viduje jis apžiūrinėjo daiktadėžę ir kt. Kažkuriuo momentu pamatė ateinančius policijos pareigūnus. Jis liko stovėti vietoje, o A. pabėgo. Jį pagavo pareigūnas. Kaip pas jį atsidūrė automobilio draudimas ir atsuktuvas paaiškinti negali, nes buvo stipriai išgėręs. Į automobilio vidų jis įlipęs nebuvo, jis tik stovėjo ir stebėjo aplinką (t. 1, b. l. 115).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. nurodė, kad kaltę, jog 2012-02-27 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), išdaužė nukentėjusiajam S. R. priklausančio automobilio „Renault Clio“ galinį stiklą ir įsibrovė į automobilį, pripažįsta. Tą dieną jie su I. S. buvo apsvaigę nuo alkoholio. A. P. alkūne išdaužė galinį automobilio „Renault Clio“ lango stiklą, bet kodėl tai padarė, paaiškinti negali. Jokio susitarimo su I. S. dėl stiklo daužymo nebuvo. Nebuvo tikslo kažką pavogti iš to automobilio. Išdaužęs stiklą, įlindo į automobilį, tačiau iš automobilio nieko nepaėmė, nes ten nieko nebuvo. Automobilyje jokių daiktų neieškojo, nes nebuvo tikslo, ką nors pavogti. Kaltinamasis apskritai negali paaiškinti ko lindo į tą automobilį, jis buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio ir nelabai suprato, ką daro. Tuo metu, kai išdaužė automobilio stiklą ir įlindo į automobilio vidų, I. S. stovėjo šalia. Paskui, kai A. P. jau lipo iš to automobilio, priėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Kaltinamasis teigė, kad nei pas jį, nei pas I. S. pareigūnai nieko nerado. Kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiojo S. R. pareikštu ieškiniu sutinka, žalą, kai turės galimybę, atlygins.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. P. nurodė, kad jis tikslaus laiko neatsimena, vėlai vakare, su I. S. susitiko mieste, gėrė alų. Tikslaus laiko neatsimena, pastebėjo automobilį „Renault Clio“, adresu (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių neatsimena. Priėjo prie jo ir ranka pradėjo trankyti į galinį automobilio stiklą. Jo tikslas buvo išdaužti automobilio stiklą, nes tuo metu buvo susinervinęs, kad jam šalta. S. stovėjo šalia jo ir nieko nedarė. Išdaužęs stiklą įlindo į automobilį ir jo viduje pradėjo viską laužyti. S. nebuvo į automobilį įlindęs. Padaręs automobilyje netvarką iš automobilio išlipo atidaręs vairuotojo dureles. Jam išlipus iš automobilio iškarto prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie jį ir S. sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Jo nebuvo tikslas ką nors pagrobti, jis norėjo tik automobilį apgadinti ir jame padaryti netvarką. Dėl automobilio apgadinimo labai gailisi (t. 2, b. l. 102-103).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. R. nurodė, kad kaltinamųjų I. S., R. U. ir A. P. nepažįsta. Automobilis RENAULT CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nukentėjusiajam. 2012-02-27 apie 1.00 val. jis ėjo iš darbo namo, praeidamas žvilgtelėjo į prie namo (duomenys neskelbtini), stovintį savo automobilį, viskas buvo gerai. Apie 3.00 val. jam į duris paskambino pareigūnai ir pranešė, kad išdaužtas jo automobilio stiklas ir sulaikyti įtariamieji. Automobilyje signalizacija nebuvo įrengta. Automobilio viduje jokių vertingų daiktų nebuvo. Automagnetolos taip pat nebuvo. Jokių daiktų nukentėjusysis nepasigedo, jam atrodo, kad niekas iš automobilio nedingo. Kitą dieną, t.y. vasario 28 d., nukentėjusysis servise pakeitė išdaužtą lango stiklą, lango stiklas bei jo keitimo darbai jam atsiėjo 250 Lt, todėl byloje pareikštą civilinį ieškinį šiai sumai palaiko. Nukentėjusysis teigė, kad pats asmeniškai įvykio nematė, apie įvykį jam pranešė policijos pareigūnai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. R. parodė, kad 2012-02-27 apie 00.00 val. ėjo namo iš darbo. Praeidamas žvilgtelėjo į prie namo (duomenys neskelbtini), stovintį savo automobilį RENAULT CLIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo techniškai tvarkingas. Automobilyje signalizacija neįrengta. Apie 1.30 val. pareigūnai paskambino į duris ir pranešė, kad išdaužtas minėto automobilio stiklas ir sulaikyti įtariamieji. Automobilio viduje jokių vertingų daiktų nebuvo. Automagnetolos taip pat nebuvo. Vietą skirtą automagnetolai įstatyti galima uždaryti spec. dangčiu, tačiau jis specialiai to nedaro, kad iškarto matytųsi, kad automagnetolos nėra ir niekas nelįstų į vidų. Asmenys, kurie išdaužė automobilio galinį stiklą, kurio vertė 123,96 Lt, išlaužė daiktadėžės spyną, kurios vertė 3 Lt, ir išėmė automobilio draudimo polisą. Iš automobilio nieko nedingo. Patyrė nuostolius tik dėl išdaužto stiklo ir jo keitimo darbų. Kadangi jokių daiktų automobilyje nebuvo, kokiu tikslu asmenys įlindo į automobilį paaiškinti negali. Kokiomis aplinkybėmis buvo sulaikyti asmenys, išdaužę jo automobilio stiklą, nežino (t. 1, b. l. 95).

Teisiamajame posėdyje liudytoja T. K. nurodė, kad ji yra VPK PR vyresnioji patrulė, kaltinamųjų I. S. ir A. P. pavardės girdėtos, tikėtina, kad teko juos sulaikyti, bet asmeniškai jų nepažįsta. Kaltinamojo R. U. nepažįsta, susidurti neteko. Datos tikrai dabar nepasakys, bet tai galėjo būti 2012-02-27, ji dirbo kartu su vyr. patruliu V. S.. Patruliuodami gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) du jaunuoliai spardo automobilius ir kioskus. Atvykę į minėtą vietą, nieko nerado, tačiau buvo gauta papildoma informacija, kad minėti jaunuoliai pasišalino link (duomenys neskelbtini) namo. Apsidairę, ant sniego pastebėjo dviejų žmonių pėdsakus, kurie vedė nuo (duomenys neskelbtini) namo kiemo link (duomenys neskelbtini). Palikę tarnybinį automobilį, ji su kolega nuėjo pėdsakų kryptimi. Prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo raudonos spalvos automobilį, kurio galinis stiklas buvo išdaužtas, o vairuotojo durelės praviros. Vienas iš jaunuolių buvo įlindęs iki pusės į automobilių vidų, o kitas stovėjo šalia. Pareigūnai priėjo prie jaunuolių ir paklausė, ką jie daro, paprašė pateikti automobilio dokumentus, tačiau jaunuoliai automobilio dokumentų neturėjo, taip pat nesugebėjo paaiškinti, ką jie ten darė, todėl ji su kolega nusprendė, kad jie įsibrovė į svetimą automobilį ir juos sulaikė. Liudytoja sulaikė vieną jaunuolį, o porininkas kitą. Per raciją paprašė pagalbos, kad atvažiuotų dar vienas ekipažas. Vienas iš vaikinų, kurį buvo sulaikęs liudytojos porininkas, pradėjo bėgti. Porininkas jį nusivijo, liudytoja liko vietoje su kitu sulaikytuoju. Paskui per radijo ryšį liudytoja išgirdo, kad buvo sulaikytas ir antrasis vaikinas. Po to privažiavo dar vienas patrulių ekipažas ir sulaikyti asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. Liudytoja nurodė, kad jai atrodo, kad su kolega sulaikė du vaikinus, kurie šiuo metu teismo salėje sėdi tarp pareigūnų (liudytoja rodo ranka į kaltinamuosius I. S. ir R. U.), tačiau liudytoja negali tvirtinti, ar buvo sulaikytas būtent R. U., praėjo daug laiko. Liudytoja teigė, kad ji neatsimena, ar kaltinamieji buvo paėmę kokių nors daiktų iš automobilio ir, ar ką nors aiškino, taip pat neatsiminė, kuris kuris iš kaltinamųjų buvo įlindęs į automobilį.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. K. parodė, kad dirba AVPK PER patrulės pareigose. 2012-02-27 dirbo kartu su vyr. patruliu V. S.. Apie 1.30 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) jaunuoliai spardo automobilius ir kioskus. Atvykus į minėtą vietą, ant sniego buvo pastebėta dviejų žmonių pėdsakai, kurie vedė nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Palikus tarnybinį automobilį ėjo pėdsakų kryptimi. Eidami išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Nuėję prie (duomenys neskelbtini) namo, prie raudonos spalvos automobilio, kurio galinis stiklas buvo išdaužtas, o vairuotojo durelės praviros, pamatė du jaunuolius. Abu jaunuoliai stovėjo prie automobilio. Kaip vėliau paaiškėjo, I. S. rankose laikė minėto automobilio draudimo polisą, atsuktuvą. Kitas vaikinas bandė iš įvykio vietos pasišalinti, tačiau (duomenys neskelbtini) esančioje stovėjimo aikštelėje buvo sulaikytas. I. S. aiškino, kad automobilis yra jo. Abu vaikinai buvo pristatyti į pirmąjį PK (t. 1, b. l. 101).

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. R. nurodė, kad kaltinamųjų R. U., A. P. ir I. S., taip pat nukentėjusiojo S. R. nepažįsta. 2012 m. vasario mėnesį, gali būti, kad 2012-02-27 naktį, išgirdusi lauke triukšmą, pasižiūrėjo pro langą (iš Žirmūnų g. 4 – ojo namo trečio aukšto), pamatė du jaunuolius, kurių vienas buvo aukštesnio ūgio, kitas - žemesnio, abu buvo apsirengę tamsiais drabužiais. Jų veidų liudytoja nematė ir tų jaunuolių atpažinti negalėtų. Liudytoja matė, kad tie jaunuoliai spardė kioską, esantį prie visuomeninio transporto sustojimo, o vėliau priėjo prie kieme stovinčių automobilių ir pradėjo juos spardyti kojomis. Tada liudytoja paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Liudytoja matė kaip atvažiavo pareigūnai, bendraudama telefonu su bendrojo pagalbos centro operatore, ji nurodė, kur nuėjo jaunuoliai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. R. parodė, kad 2012-02-27 apie 01.30 val. ji miegojo, kuomet išgirdo lauke triukšmą. Pasižiūrėjus pro langą pamatė du jaunuolius – vienas aukštesnio ūgio, kitas žemesnio, abu apsirengę tamsiais drabužiais. Jų veidų nematė, atpažinti negalėtų. Šie jaunuoliai spardė kioską (nuo stotelės antrą). Lyg nulaužė ventiliaciją. Spardė abu jaunuoliai. Vėliau jie priėjo prie kieme stovinčių automobilių ir pradėjo juos spardyti kojomis. Suveikė automobilių signalizacijos. Daugiausiai jie spardė WV POLO. Ryte specialiai pasižiūrėjo, tačiau apgadinimų nepastebėjo, kieno šis automobilis – nežino. Tuomet jie nuėjo toliau į viršų, o ji iškvietė policiją. Matė kaip atvažiavo pareigūnai, ji bendraujant telefonu su operatore, nurodė kur nuėjo jaunuoliai (t.1, b. l. 100).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rintkinės 1-os kuopos 2-ojo būrio patrulės T. K. 2012-02-27 tarnybinio pranešimo nustatyta, jog šiame pranešime ji nurodė, kad 2012-02-27, dirbant kartu su vyr. patruliu V. S., apie 1.30 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) jaunuoliai spardo automobilius ir kioskus. Atvykus į minėtą vietą, ant sniego buvo pastebėti dviejų žmonių pėdsakai, kurie vedė nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Palikus tarnybinį automobilį, ėjo pėdsakų kryptimi. Eidami išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Nuėję prie (duomenys neskelbtini) namo, prie raudonos spalvos automobilio, kurio galinis stiklas buvo išdaužtas, o vairuotojo durelės praviros, pastebėjo du jaunuolius. Kaip vėliau paaiškėjo, I. S. rankose laikė minėto automobilio draudimo polisą ir galimai iš automobilio salono paimtą atsuktuvą. Kitas vaikinas, kaip vėliau nustatyta – A. P., bandė iš įvykio vietos pasišalinti, tačiau (duomenys neskelbtini) esančioje stovėjimo aikštelėje buvo sulaikytas. I. S. aiškino, kad automobilis yra jo. Abu vaikinai buvo pristatyti į pirmąjį 1 PK (t.1, b. l. 89).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio postinio P. S. 2012-02-27 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2012-02-27 apie 01.56 I. S. įtariant nusikaltimų padarymu, jo asmens apžiūros metu buvo rastas civilinio draudimo polisas (t. 1, b. l. 102).

Iš 2012-02-27 Apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad automobilio bagažinės stiklas yra išdaužtas, išlaužta daiktadėžė, jos spyna neužsifiksuoja (t. 1, b. l. 83-86).

Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad 2012-02-27 02.06 val. I. S. nustatytas 2,31 promilės neblaivumas (t. 1, b.l. 109).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamiesiems I. S. ir A. P. pareikštus kaltinimus dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugyklą bei nedidelės vertės svetimo turto apgadinimo. Kaltinamųjų I. S. ir A. P. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., kadangi jie įsibrovę į automobilį (pagal susiformavusią teismų praktiką automobilis yra laikomas saugykla) pasikėsinto pagrobti jame buvusius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais vagystės įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją atvejais, kai ne tik pagrobiamas turtas, bet įsibraunant sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veikos turi būti kvalifikuojamos atskirai kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 187 straipsniuose, sutaptis. Išdaužus automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, kaltinamųjų padaryta 250 Lt žala nukentėjusiojo S. R. turtui pagal BK 190 straipsnyje nustatytą turto vertės išaiškinimą yra nedidelės vertės, todėl kaltinamųjų veika atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. S. nurodė, kad kaltę dėl šios nusikalstasmos veikos pripažįsta, teigė, kad buvo piktas ant J., nes buvo jos apkalbėtas ir dėl to kilo konfliktas. Sudavė J. smūgį į veidą, gali būti, kad ir stumdė ją. Normalu tai nėra, bet negali paaiškinti, kodėl taip įvyko. Gal buvo galima išsiaiškinti ir kitaip, bet išėjo taip, kaip išėjo. J. nespardė. Jis tuo metu nežiūrėjo, kas yra aplinkui, gal ir buvo vaikai. Jis bandė iš pradžių aiškintis su J., bet ji pradėjo toliau meluoti ir jam trūko kantrybė. J. papasakojo jo buvusiai merginai, kad jis ateidavo pas ją, vedžiodavo jos šunį, eidavo jai pirkti produktų, neva norėjo iš jos kažkokių santykių. Dėl šių apkalbų jis ir susipyko su M. M.. Kaltinamasis nurodė, kad parke su nukentėjusiąja susitiko neatsitiktinai, jis paskambino jos pažįstamam, jis paskambino J. ir ji atėjo, ji nežinojo, kad ten bus kaltinamasis, ji galvojo, kad ten bus tik jos pažįstamas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-03-24 apklausos metu I. S. dėl šios nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad 2013-03-23 jis, M., kiti draugai išgėrinėjo (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) parke. Kaltinamasis buvo neblaivus. Pas juos atėjo M. draugė J., kuri prieš porą savaičių prišnekėjo I. S. draugei apie jį nesąmonių. Jis jai pradėjo priekaištauti, kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir, kiek prisimena, 3-4 kartus delnais trenkė jai per veidą. Ant veido pasirodė kraujas, kad ją muštų kojomis – neprisimena, nes buvo neblaivus. Ji pradėjo bėgioti aplinkui pažįstamus, tuo metu atvažiavo policija. Kiek prisimena, ant žemės J. nebuvo nukritusi (t. 2, b. l. 8). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodymus duoti atsisakė (t. 2, b. l. 26, 37).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. M. nurodė, kad kaltinamąjį I. S. pažįsta, su juo yra tiesiog pažįstami, šiuo metu jokių ryšių nebepalaiko. 2012-03-23 ji su drauge A. B., jos berniuku, kuriam dabar apie 3 metai, ir nukentėjusiosios dviem vaikais - mergaite, kuriai dabar 9 metai, ir berniuku, kuriam dabar 5 metai, vaikščiojo (duomenys neskelbtini) rimties parke. Nukentėjusioji matė, kad I. S. buvo tame parke kartu su tuometine savo drauge M. M.. Nukentėjusioji I. S. ten susitiko netyčia. Staiga nukentėjusioji pamatė kaip link jos atbėga I. S.. Jis buvo girtas ir agresyvus. I. S. matė, kad nukentėjusioji buvo ne viena, matė, kad ji buvo su drauge, jos važinėjo su vežimėliais. Jis pradėjo šaukti, reikšti nukentėjusiajai pretenzijas, kam ji pasakė M., kad jis buvo porą kartų pas nukentėjusiąją atėjęs ir delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į nosį. Nukentėjusiajai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vaikai išsigando ir pradėjo verkti. Nukentėjusioji stengėsi nuo I. S. pabėgti, bet jis bėgo paskui ją. Pasivijęs I. S. spyrė jai, tampė už rūbų, suplėšė striukę. Nors I. S. sudavė ir daugiau smūgių, labai stiprių sužalojimų nukentėjusiajai padaryta nebuvo. Nukentėjusioji parkrito ant žemės. Tada iš kažkur atsirado senutė, kuri stengėsi I. S. sudrausminti. Išgirdusios triukšmą, verkiančius vaikus, nuo autobusų stotelės atėjo dar dvi moterys, kurios bandė sudrausminti I. S. ir paskui iškvietė policiją. Nukentėjusioji nurodė, kad tas tampymasis su I. S. truko gal 15-20 minučių, I. S. nustojo tampyti nukentėjusiąją, kai priėjo tos moterys. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl suplėšytos striukės jai buvo padaryta 70 Lt turtinė žala, be to ji palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos, kadangi ji ir jos vaikai įvykio metu patyrė stresą bei fizinį skausmą. Nukentėjusioji nurodė, kad iki šio įvykio I. S. buvo porą kartų pas ją užėjęs, bet apskritai jie nedaug bendravo, o šios muštynės buvo po to, kai nukentėjusioji papasakojo apie tai jo draugei.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2012-03-23 apie 16.40 val. buvo (duomenys neskelbtini) parke, netoli (duomenys neskelbtini), arčiau teniso aikštelės, (duomenys neskelbtini). Ji buvo su savo vaikais S. ir D.. Su ja buvo draugė A. su sūnumi A.. Jos turėjo vaikiškus vėžimėlius. A. vaikas buvo vežimėlyje, o jos vaikai vaikščiojo. Staiga ji pamatė, kaip link jų atbėga iš matymo pažįstamas vaikinas. Jis yra jos pažįstamos M. vaikinas. Ji jo vardo nežino. M. taip pat buvo netoliese. Jis buvo girtas ir agresyvus. Jis pradėjo šaukti ką ji prikalbėjo M.. Ji pasakė, kad ji M. yra pasakiusi, kad jis buvo pora kartų pas ją atėjęs cigarečių. Tuomet jis ją pradėjo mušti delnais per veidą. Ji tiksliai neįsidėmėjo kur dar jis mušė, nes ji stengėsi žiūrėti kur jos vaikai. Vaikai verkė. Ji stengėsi nuo jo pabėgti, bet jis bėgo paskui ją. Pasivijęs 3-4 kartus spyrė, tampė už rūbų, suplėšė striukę. Ji parkrito ant žemės. Iš kažkur atsirado senutė, kuri stengėsi jį sudrausminti. Išgirdusios triukšmą nuo autobusų stotelės atėjo dvi moterys, kurios taip pat stengėsi jį sudrausminti. M. iškarto pabėgo. Įvykio metu patyrė stresą. Kas išvietė policiją, nežino. Jai buvo sumuštas veidas, galva. Įvykio metu buvo išgąsdinti vaikai (t. 1, b. l. 144-145). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. M. parodė, kad anksčiau nurodytomis aplinkybėmis (duomenys neskelbtini) parke ją užpuolė iš matymo pažįstamas I.. Pirmas jo smūgis buvo ranka į nosį, nuo kurio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuomet jis mušė rankomis į įvairias kūno vietas bei sudavė ne mažiau 4 smūgių kojomis į nugaros sritį. Ne mažiau 3-jų kartų jis stūmė ją nuo parke esančio kalno, ji krito. Tampydamas už striukės jis ją suplėšė – išplėšė striukės kapišoną, kurio po įvykio ji net nerado, suplėšė aplink kapišoną. Striukės vertė 70 Lt. Dukra S. G. patyrė didelį stresą – ji cypė ją gindama, nesuprato kas darosi, kodėl jos mama yra mušama. Po įvykio ji bijojo eiti į mokyklą, į lauką. Bijojo būti (duomenys neskelbtini), todėl nukentėjusiosios tėvai ją išvežė į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 147).

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. B. nurodė, kad kaltinamąjį I. S. pažįsta, su juo yra pažįstami apie trejus metus, susipažino per bendrą draugą. Liudytoja nurodė, kad ji su I. S. bendravo nedažnai, buvo tiesiog pažįstami. Nukentėjusiąją J. M. pažįsta, su ja susipažino per savo draugę, kuri su J. buvo kaimynės. Datos tiksliai nebeatsimena, bet tai galėjo būti 2012-03-23, liudytoja su J. ir vaikais (dviem J. vaikais ir liudytojos vaiku) vaikščiojo lauke. Iš pradžių buvo prie upės, paskui laiptukais užlipo į (duomenys neskelbtini) parką. Buvo diena, todėl parke buvo nemažai žmonių. Parke susitiko porą pažįstamų. Tarp jų buvo ir I.. Jis priėjo prie J., kažką jai pasakė, bet liudytoja neišgirdo ką. Paskui liudytoja pamatė kaip I. J. kumščiu sudavė į galvą. Vaikai išsigando, pradėjo verkti ir klykti. Liudytoja bandė raminti vaikus. J. nuo to smūgio į galvą, nukrito, bet I. ir toliau ją mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, kur konkrečiai pataikė, liudytoja jau nebepasakys, vos nenuvertė jos nuo kalno. Liudytoja nurodė, kad nežino priežasties, dėl kurios I. užsipuolė J.. Galiausiai parke buvę žmonės, kadangi vaikai be perstojo verkė, iškvietė policiją. Liudytoja nurodė, kad J. su I. buvo pažįstami, tačiau kiek laiko nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. parodė, kad 2012-03-23 apie 16.30 val. ji ir pažįstama J. su vaikais vaikštinėjo (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) parke. J. ėjo jai iš paskos. Ji išgirdo, kad pradėjo rėkti jos vaikai. Atsisukusi pamatė kaip pažįstamas I. muša J.. Jis daužė ją rankomis į galvą, veidą, ji nukrito. Tuomet jis pradėjo spardyti ją kojomis. Kai ji atsistojo, jos sūnus D. įsikibo jai į koja, dukra stipriai verkė, taip pat verkė ir jos vaikas. Nežiūrint į vaikus, jis ją toliau daužė, tampė, stumdė. Parke buvę žmonės iškvietė policiją, bandė jį raminti. Jis prie jos priėjo ir sakė, kad daugiau jos nemuš, tačiau jau po kelių akimirkų vėl ją puolė, ji nuo jo bėgo, ar sudavė, neprisimena. Policijos pareigūnams ne iškarto pavyko jį apraminti, teko naudoti spec. priemones (t. 1, b. l. 156).

Teisiamajame posėdyje liudytoja M. M. nurodė, kad kaltinamąjį I. S. pažįsta, kažkada su juo draugavo, buvo pora, tačiau šiuo metu jokių ryšių nebepalaiko. Nukentėjusiąją J. M. pažįsta, su ja yra tiesiog pažįstamos, kartais susitinka, pabendrauja, tačiau artimai nedraugauja. 2012 m. pradžioje, tuo metu liudytoja dar draugavo su I. S., J. jai buvo sakiusi, kad I. pas ją ateina, kad lyg ir nori su ja pradėti kažkokius santykius. I. tai neigė. Po to, tiksliai dienos nurodyti negali, liudytoja su drauge buvo nuėjusi pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini) parką. Liudytoja matė, kad parke vaikščiojo ir J. su dviem savo vaikais, drauge, kuri buvo su visai mažu vaiku, bei I.. Liudytoja priėjo prie I. pasisveikinti. Jis pasakė, kad laukia J., kad išsiaiškintų. J. priėjo ir I. su J. pradėjo aiškintis, kodėl J. pasakė liudytojai, kad jis pas ją lankosi, nors tai yra netiesa. Tarp jų dėl liudytojos kilo konfliktas ir I. sudavė delnu J. į veidą, tačiau, kur pataikė tiksliai pasakyti negali. Paskui I. J. sudavė dar vieną smūgį, o kas vyko toliau, nematė, kadangi apsisuko ir išėjo. Tuo metu, kai vyko konfliktas tarp I. ir J. dar buvo šviesu, parke buvo daug žmonių. Šio įvykio nei su J., nei su I. liudytoja neaptarinėjo. Liudytoja nurodė, kad jos ir I. S. santykiai po to, kai J. papasakojo, kad I. pas ją ateina, visiškai nutrūko, bet ir taip jau tie santykiai nebuvo geri, jie nesutarė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. M. parodė, kad 2012 m. pradžioje iki kovo mėn. ji draugavo su I. S.. Kovo mėn. pažįstama J. jai pasakė, kad I. pas ją vaikšto ir nori su ja susitikinėti. Dėl to jie susipyko ir išsiskyrė. Tačiau jis ją tikino, kad tai netiesa. Dienos tiksliai nurodyti negali, I. su draugais buvo (duomenys neskelbtini) parke, kur su vaikais vaikščiojo J. su drauge. Ji su drauge taip pat buvo atėjusios į (duomenys neskelbtini) parką, kur visi kartu susitiko. I. priėjo prie J. ir jos paklausė, ar jis pas ją būna, ji atsakė teigiamai ir I. ją pradėjo mušti. Matė kaip jis jai sudavė mažiausiai penkis smūgius delnu į veidą, tuo metu ji išėjo. Kaip viskas pasibaigė nematė. Parke tuo metu buvo daug žmonių. Draugai pasakojo, kad atvažiavo policija ir jį išvežė (t. 1, b. l. 155).

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. Š. nurodė, kad kaltinamojo I. S. bei nukentėjusiosios J. M. nepažįsta. 2012 m. kovo mėnesį, dienos dabar nepasakys, jis su žmona atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) parko. Palikę automobilį prie teniso kortų, ėjo link parko, eidami pamatė kompaniją, kurioje buvo vyras, kuris pradėjo stumdyti moterį. Buvo barniai, šūksniai, buvo daug žmonių, vienas iš vaikinų bandė įspirti moteriai. Šalia moters buvo vaikas, kuris verkė. Kažkas iš tos kompanijos bandė vyrą patraukti nuo moters. Tų asmenų veidų liudytojas neatsimena, jis stebėjo viską iš toliau, artyn nebuvo priėjęs. Tokia situacija šokiravo, todėl liudytojas išvietė policiją. Atvažiavusi policiją sulaikė vyrą, kuris smurtavo prieš moterį. Liudytojas atvykusiems pareigūnams padėjo tą asmenį sulaikyti, padėjo uždėti jam antrankius, bet veido nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. parodė, kad 2012-03-23 apie 16.45 val. su drauge R. L. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) parko. Palikę automobilį prie teniso korto, ėjo link parko. Eidami pamatė kompaniją. Kompanijoje buvo vyras, kuris pradėjo stumdyti moterį. Šalia moters buvo vaikas, kuris verkė. Kažkas iš kompanijos bandė vyrą patraukti nuo moters. Tuomet moteris pradėjo bėgti nuo vyro į šalį. Jis ją pasivijo ir sudavė ranka, bandė spirti. Kiek buvo smūgių suduota moteriai, neprisimena. Tokia situacija juos šokiravo, todėl jis iškvietė policiją. Atvažiavusi policiją sulakė vyrą, kuris smurtavo prieš moterį (t. 1, b. l. 153).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. D. parodė, kad 2012-03-23 vakarop ėjo pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini) parką. Eidama iš tolo pamatė susirinkusią vyrų ir moterų kompaniją. Su jais buvo maži vaikai. Eidama pamatė kompanijoje sumaištį. Apie 6 m. mergaitė klykė. Priėjusi pamatė kaip jaunas vyras suėmęs merginą už rankos numetė ją nuo pakankamai stataus kalno. Ji nukrito žemyn. Vaikas nubėgo pas moterį į apačią. Ji priėjo prie jų, pradėjo vyrui sakyti, kad jis apsiramintų. Jis tam tikram laikui nurimo. Jis jai nieko nesakė, tačiau po kurio lako jis vėl moterį nustūmė nuo kalno. Mergaitė jai sakė, kad ji iškviestų policiją, tačiau ji neturėjo telefono. Ji vėl pradėjo raminti vyrą. Neužilgo atvažiavo policija ir išsivežė vyriškį (t. 1, b. l. 154).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 737/12 (01) nustatyta, kad joje yra nurodyta, jog nukentėjusiajai J. M. padarytos kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešinėje kojoje, kairiajame dilbyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-03-23), paveikus kietais bukais daiktais. Kraujosruva kairiame dilbyje būdinga suspaudimui pirštu, kitos kraujosruvos galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimų, sužalojimai padaryti šešiais trauminiais poveikiais, sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 151-152).

Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad I. S. 2012-03-23 17.20 val. nustatytas 2,04 promilių girtumas (t. 2, b. l. 3).

Kaltinamasis I. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas nuo 2012-02-27 01.30 val. iki 2012-02-28 10.15 val. (t. 1, b. l. 108, 119), nuo 2012-03-23 17.15 val. iki 2012-03-24 15.30 val. (t. 2, b. l. 1, 11). Į I. S. paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo laikas (BK 66 str.).