- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-452-576/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00601-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Daiva Kazlauskienė
- Advokatai
- Virginija Budrevičienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla A. Ž., jo gynėjai advokatei Virginijai Budrevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą S. Ž. vienerių metų terminui be užstato, baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 5 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (t. y. 500 Eur), dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2022 m. sausio 5 d., apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,KIA SORENTO", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog A. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai, atsiprašė dėl tokio savo poelgio, į tai, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, padeda savo ūkininkaujančiai motinai L. Ž., kas patvirtina tamprius jo socialinius ryšius su šeima, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio, į tai, kad jo darbingumas yra 55 procentai, įrašytas į priklausomybės ligų gydymo įskaitą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą.
3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog aptariamą nusikalstamą veiką A. Ž. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis šia teise 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog siekiant atgrasyti A. Ž. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ir nesudaryti jam bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, taip pat, kad baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu neatitintų administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytų baudų, tikslinga A. Ž. skirti 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 12 mėnesių sumokėjimo terminą. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog transporto priemonė KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosavybės teise priklauso A. Ž., sprendė, kad automobilį tikslinga konfiskuoti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės: A. Ž. skirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 34 MGL (1 700 Eur) baudą, kurios mokėjimą išdėstyti per 2 metų laikotarpį; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 5 d. specialiosios teisės sustabdymo dienos; panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliantas pateikė alternatyvų prašymą: tuo atveju jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad A. Ž. buvo teisingai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 5 d. specialiosios teisės sustabdymo dienos. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
4.1. Skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Ž. padaryta nusikalstama yra atsitiktinė. Nurodo, kad A. Ž. 2018 m. sausio 29 d. vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, už ką baustas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį; 2018 m. vasario 27 d. buvo baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes vairavo taksi automobilį būdamas neblaivus, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių; 2021 m. spalio 29 d. baustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už greičio viršijimą.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantas nurodo, kad pats A. Ž. paaiškino, kad jo tėvas mirė prieš trejus metus, praėjus pusei metų po jo mirties jis palūžo, pradėjo vartoto alkoholį, todėl daro išvadą, kad apie 2,5 metų A. Ž. nuolatos vartoja alkoholį. Be kita ko, jo sesuo S. Ž. nurodė, kad A. Ž. alkoholį vartojo ir prieš tėčio mirtį, todėl A. Ž. parodymai, kad alkoholį vartojo iš sielvarto dėl tėvo mirties, vertintini kritiškai, kaip siekis švelninti savo padėtį. Pažymima ir tai, jog policijos pareigūnų Body kamera darytame vaizdo įraše matyti, kad A. Ž. nepaklūsta policijos pareigūnų reikalavimui sustoti ir bando pabėgti, o kai A. Ž. sustoja, išlipęs policijos pareigūnas pribėga prie A. Ž. automobilio ir jam sako „vėl apšinešęs“, t. y. ir vėl neblaivus, taigi, tai parodo, kad policijos pareigūnai A. Ž. pažįsta kaip asmenį, linkusį pažeidinėti kelių eismo taisykles ir vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Nurodoma, jog pasikartojantys A. Ž. kelių eismo taisyklių pažeidinėjimai, tai, kad A. Ž. sistemingai vartoja alkoholį, dėl savo netinkamo elgesio išvadų nepadarė, vairavimas esant neblaiviam nėra atsitiktinis A. Ž. elgesys, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad A. Ž. nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas, todėl jam turėtų būti paskirta bausmė, o ne atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
4.3. Nurodoma, kad teismas, skirdamas A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 metams ir 6 mėnesiams naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, neatsižvelgė į tai, kad A. Ž. jau anksčiau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, atimant jam teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui, tačiau vėl padarė sunkesnį teisės pažeidimą, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nurodoma, jog pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, todėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė atitinka administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės ribas ir turėtų būti griežtinama.
4.4. Skunde nesutinkama, kad S. Ž. yra tinkama laiduotoja. Teigiama, kad A. Ž. ir jo sesers S. Ž. santykiai nėra tokie, kad sesuo galėtų daryti A. Ž. teigiamą įtaką. Pasak apelianto, S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ji su broliu palaiko broliškus santykius, apie A. Ž. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo ne iš karto, jai apie tai pasakė mama, A. Ž. jai to nesakė, nors ir buvo susitikę. Prokuroro vertinimu, tai leidžia teigti, kad santykiai tarp jų nėra paremti visišku atvirumu, kyla pagrįstų abejonių, ar laiduotoja S. Ž. galės daryti teigiamą įtaką bei kontroliuoti A. Ž. elgesį. Akcentuojama, kad S. Ž. nesugebėjo padaryti įtakos broliui dėl nuolatinio alkoholio vartojimo nuo 2018 metų, todėl ji nėra tinkama laiduotoja.
4.5. Apeliantas pažymi ir tai, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra teismo teisė, o ne pareiga. Nurodydamas konkrečias kasacinio teismo nutartis apeliantas pažymi, kad išvadą, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, o laiduotojas gebės daryti jam teigiamą įtaką, teismas priima tik įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta byla A. Ž., prašo atmesti apelianto Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, jame nesiremiama įrodymų visuma. Teigiama, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas priimdamas nuosprendį ir atleisdamas A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus bei pagrįstai nustatė, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. A. Ž. teigia, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, siekia, kad ateityje nepasikartotų teisės pažeidimai, todėl po įvykio kreipėsi į medikus ir gydėsi VšĮ Ukmergės ligoninėje laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. sausio 17 d. Teigia, kad ir toliau tęsia gydymą, geria vaistus, lankosi pas psichologą.
5.2. Nurodoma, jog A. Ž. yra neįgalus, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jo materialinė padėtis sunki – gaunama netekto darbingumo pensija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus yra 95,83 Eur. Taip pat atsiliepime pateikiami A. Ž. charakterizuojantys duomenys ir nurodoma, jog jis nesusituokęs, gyvena kartu su mama ir seneliais, kuriuos prižiūri, charakterizuojamas teigiamai. A. Ž. vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jis yra nelinkęs daryti teisės pažeidimų.
6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, atleistas nuo atsakomybės A. Ž. ir jo gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. kaltė, veikos kvalifikavimas, nėra ginčijama, nuosprendis skundžiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 40 straipsnio) taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės bei dėl netinkamo baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo.
8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tačiau nei šiame, nei kitame BPK straipsnyje nenustatyta teismo pareiga atsakyti į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Atitinkamai teisėjų kolegija neatsako į atsiliepimo argumentus, susijusius su paties A. Ž. vertinimu, kad jis nelinkęs daryti pažeidimų, tačiau A. Ž. asmenybė vertinama visų bylos aplinkybių kontekste, tiek kiek tai reikšminga atsakant į apeliacinio skundo argumentus.
9. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausė laiduotoją S. Ž., kuri papildomai paaiškino, kad brolis A. Ž. iki tėvo mirties nuolat nevartojo alkoholio, tik per šventes. Ji su broliu negyvena kartu, ji gyvena Ukmergėje, į kaimą tik atvažiuoja. Jai mama pasakė, kad brolis išgėręs vairavo. Po to įvykio matė, kad brolis labai pergyvena ir mano, kad ji sugebės jam daryti teigiamą poveikį, kad nesikartotų toks elgesys. Brolis buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neblaivus, nesitikėjo, kad vėl vairuos. Susidėjo visuma aplinkybių – tėvo mirtis, senelių priežiūra ir jis vairavo neblaivus. Seneliai garbingo amžiaus, jiems reikalinga priežiūra. Nežino, kodėl brolis vairavo automobilį naktį išgėręs. Stengsis kontroliuoti brolį. Po įvykio ji bendrauja su broliu, tariasi dėl reikalų, jai tenka dažniau grįžti, kad nuvežti senelius pas gydytojus. Po įvykio brolis kreipėsi pas medikus savanoriškai, gulėjo ligoninėje, lankosi pas gydytojus, pas psichologą. Žalingi brolio įpročiai yra tai, kad jis išgeria per šventes.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
10. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog nėra pagrindo manyti, kad A. Ž. nedarys naujų nusikalstamų veikų, o S. Ž. nėra tinkama laiduotoja, nes negali daryti teigiamos įtakos broliui.
12. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).
13. Šioje byloje nustatyta, kad A. Ž. anksčiau neteistas, per pastarųjų 5 metų laikotarpį administracine tvarka baustas tris kartus. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (1 t., b. l. 73-75) matyti, kad A. Ž. baustas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, nes 2018 m. sausio 29 d. vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo; baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes vairavo taksi automobilį būdamas neblaivus; 2021 m. spalio 29 d. baustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, nes viršijo greitį. Taigi, jis jau vieną kartą baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, be kita ko, jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Taip pat nustatyta, kad A. Ž. nedirba, iš Darbo biržos sistemos išrašo nustatyta, kad 2021 m. spalio 26 d. darbo paieška A. Ž. nutraukta asmens pageidavimu. Šiuo atveju nusikalstama veika buvo padaryta būtent dėl vartoto alkoholio – A. Ž. parodė, kad būdamas namuose vienas vartojo alkoholį, kai išgėrė turėtą degtinę, sugalvojo važiuoti pas draugą, gyvenantį kitame miestelyje, tikėdamasis, kad pastarasis turi alkoholio ir jam duos išgerti. Paaiškino, kad nuvažiavus maždaug 5 kilometrus jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu nustatė neblaivumą. Šios aplinkybės, be jokios abejonės, patvirtina neatsakingą A. Ž. elgesį ir necharakterizuoja jo kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. Pastebėtina ir tai, kad jokio realaus poreikio vairuoti automobilį A. Ž. nebuvo. Be to, A. Ž. neabejotinai suvokė, jog vairuoja automobilį būdamas neblaivus, tačiau to nepaisė, siekdamas gauti daugiau alkoholio. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes (tai, jog jis baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už automobilio vairavimą būnant neblaiviam bei jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, tačiau jis vėl sėdo už vairo būdamas neblaivus; tai, jog veika padaryta neabejotinai suprantant, jog vairuoja automobilį būdamas neblaivus bei veiką darant su tikslu įgyti daugiau alkoholio; tai, kad jokio realaus poreikio vairuoti nebuvo), teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Ž. veika vertintina kaip atsitiktinė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius šias aplinkybes nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tuo pačiu tai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apsisprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti visapusiškai pagrįstas ir negali būti tik formalus.
14. Aplinkybės, kad A. Ž. po įvykio jis kreipėsi į medikus, kad atsisakytų priklausomybės nuo alkoholio, kad geria paskirtus vaistus, lankosi pas psichologą, padeda prižiūrėti garbaus amžiaus senelius, ūkininkauti, kaimo gyventojų charakterizuojamas teigiamai, vertintinos pozityviai, tačiau joms negali būti teikiamas prioritetas kitų, prieš tai nurodytų aplinkybių kontekste. Be kita ko, šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus.
15. Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju prokuroras nurodo, jog S. Ž. nėra laikytina tinkama laiduotoja, kadangi A. Ž. ir jo sesers S. Ž. santykiai nėra tokie, kad sesuo galėtų daryti A. Ž. teigiamą įtaką.
16. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Ž. neteista ir nebausta administracine tvarka, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojama teigiamai. S. Ž. ir A. Ž. gyvena atskirai. S. Ž. nurodė, kad ji brolio poelgį vertina kritiškai ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Nors S. Ž. ir A. Ž. sieja giminystės ryšiai, jie nurodo, kad yra artimi, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja S. Ž. savo broliui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių S. Ž.autoritetą A. Ž., o vien tai, kad jie tarpusavyje bendrauja, sutaria, neįrodo, kad broliui ji gali daryti teigiamą įtaką. Be to, laiduotoja nėra nurodžiusi, kaip konkrečiai planuoja padėti broliui, t. y. kaip pasireikš jos įtaka bei teigiamas pavyzdys. Apklausiama apygardos teisme S. Ž. taip pat negalėjo nurodyti, kokią teigiamą įtaką ji daro ar gali daryti broliui. Be kita ko, pritartina prokuroro skunde nurodytai aplinkybei, jog S. Ž. nesugebėjo padaryti teigiamos įtakos A. Ž. dėl alkoholio vartojimo vairuojant transporto priemones nuo 2018 metų, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog S. Ž. galimybė daryti teigiamą įtaką A. Ž. būtų akivaizdi, todėl sutinka su skundo argumentais ir sprendžia, kad ji nėra laikytina tinkama laiduotoja.
18. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimas dėl laidavimo instituto nuostatų taikymo A. Ž. pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas netinkamai, atsietai nuo jo asmenį apibūdinančių duomenų, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo bei kitų reikšmingų aplinkybių. Nustačius, kad BK 40 straipsnio nuostatos A. Ž. atžvilgiu taikytos nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, o laiduotojos pagal asmenines savybes galimybė daryti teigiamą įtaką yra abejotina, spręstina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 40 straipsnį), todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas ( BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Nustačius, jog A. Ž. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad jis turi būti baustinas. Skiriant bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Nusikalstama veika padaryta pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro siūlymu skirti A. Ž. švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos dydį nuo 50 iki 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl prokuroro siūlytinas baudos dydis – 51 MGL nelaikytinas per dideliu, nes jis yra artimas baudos minimumui. Be to, yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas (byloje vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) ir baudos dydį mažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 34 MGL dydžio baudą.
20. Prokuroras skunde prašo A. Ž. paskirtos baudos vykdymą išdėstyti dalimis per 2 metų laikotarpį. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei BPK, nei BVK nuostatos nenumato galimybės išdėstyti paskirtos baudos vykdymo dalimis. Vis tik, teismas turi teisę nustatyti savanoriško skiriamos baudos sumokėjimo terminą (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, įvertinus A. Ž. skiriamos baudos dydį, aplinkybę, jog A. Ž. yra bedarbis, gauna netekto darbingumo pensiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, yra neįgalus, teisėjų kolegija sprendžia, kad savanoriško baudos sumokėjimo terminas jam nustatytinas 2 metams.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymo trukmės
21. Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 1 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 5 d. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą padidinti iki 3 metų.
22. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.
23. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Nustatyta, kad A. Ž. tokią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,90 promilės), kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją (0,4 promilės), taip pat viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės), važiavo suprasdamas, kad nėra blaivus, nusikalstamą veiką padarė siekdamas įgyti daugiau alkoholinių gėrimų. Be to, kaip minėta prieš tai, A. Ž. jau buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už automobilio vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, tačiau A. Ž. tinkamų išvadų nepadarė ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi, A. Ž. nėra drausmingas eismo dalyvis, specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad neteisėti A. Ž. veiksmai, nors jais ir nebuvo sužaloti jokie asmenys, nebuvo padaryta turtinė žala, galėjo sukelti didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties A. Ž. sveikatai ar net gyvybei.
25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sutinka su skundo argumentu, kad paskirta artima minimaliai baudžiamosios poveikio priemonės trukmė, nėra proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat A. Ž. asmenybei ir turėtų būti griežtinama. Atsižvelgtina, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nedirba, neteistas, yra neįgalus. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro prašoma skirti 3 metų baudžiamojo poveikio priemonės trukmė laikytina per griežta. Teismas sprendžia, kad bausmės paskirčiai keliami tikslai bus įgyvendinti, o kartu bus užtikrinta ir kitų visuomenės narių apsauga, A. Ž. nustačius artimą vidurkiui baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymo terminą, t. y. 2 metams ir 6 mėnesiams. Toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju trumpesnis baudžiamojo poveikio priemonės terminas, nebūtų veiksmingas ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą
26. Vilniaus miesto apylinkės teismas, be kita ko, paskyrė A. Ž. ir baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skundu prašoma šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti.
27. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustato, kad kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Nagrinėjamu atveju panaikinant nuosprendžio dalį dėl A. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir skiriant jam baudos bausmę, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 51 MGL dydžio, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž. nustatyti 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.
Nustatyti, kad A. Ž. paskirtą baudą turi sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 23 d.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejiems metams šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. sausio 5 d.
Panaikinti A. Ž. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 (penkių šimtų) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.