- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- e2-2259-446/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01179-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- E. N.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 2.6.16.10Lizingas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant nuotoliniu būdu (vaizdo konferencijų programa „Zoom“) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS atstovei V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui E. N. dėl skolos priteisimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „PlusPlus Capital“ AS teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. N. 3 838,87 Eur skolą, 1 777,01 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo ieškinį – priteisė ieškovui iš atsakovo 3 838,87 Eur skolą, 1 777,01 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. spalio 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 126 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2021 m. sausio 29 d. teisme gautas atsakovo E. N. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodo, kad su priimtu sprendimu už akių nesutinka. 2018 m. spalio 9 d. jis sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį su uždarąja akcine bendrove „MogoLT“, lizingo pagrindu pirko transporto priemonę „Volvo XC90“ 2004 m., iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ už 5 800 Eur. Pagal sudarytą sutartį turėjo mokėti įmokas iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., 36 procentų metines palūkanas, 870 Eur sutarties mokestį, bendra suma 10 201,98 Eur. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kodėl jo grąžinta transporto priemonė per metus laiko nuvertėjo daugiau kaip 50 procentų, nors jam nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl automobilio būklės jo grąžinimo metu. Mano, kad lizingo davėjas sąmoningai pusvelčiui pardavė lizingo dalyką, faktiškai turėjusį rinkos vertę apie 5 100 Eur. Jis lizingo davėjui yra sumokėjęs 2 830 Eur. Mano, kad automobilio grąžinimo data turi būti ir grąžinto daikto vertės nustatymo data, o tuo pačiu turi būti skaičiuojama, kad 2019 m. spalio 14 d. nuostoliai buvo padengti automobilio verte, kurią nurodo kaip buvusią 5 100 Eur. Jis nesutinka su ieškovo nurodyta 2020 m. sausio 8 d. stoviui nurodyta jo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo – 3 838,87 Eur. Jo skaičiavimu, po automobilio vertės 5 100 Eur gavimo, lizingo gavėjas jau buvo gavęs iš jo 6 840 Eur įmokų ir 1 100 Eur netesybų iš bendros 10 201,98 Eur finansavimo dalies.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atsakovo pareiškimą nurodė, kad atsakovas nereiškė pretenzijų pradiniam kreditoriui dėl transporto priemonės pardavimo kainos, nors turėjo visas galimybes ginčyti jos pardavimo kainą, surasti ir pasiūlyti pirkėją, tačiau buvo pasyvus. Ieškovė taip pat nurodo, jog už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2019 m. spalio 14 d. – iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos, atsakovas, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 1 777,01 Eur palūkanų, todėl ši suma ieškovo naudai priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.
2021 m. kovo 2 d. teismas nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2259-446/2021 ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo ieškinį pilnai palaiko ir prašo tenkinti. Atsakovas su uždarąją akcine bendrove „MogoLT“ 2018 m. spalio 9 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovui valdyti ir naudotis bei išsipirkti transporto priemonę „Volvo XC90“, o atsakovas priėmė transporto priemonę, ją valdė ir naudojosi su teise ją išsipirkti. Atsakovas įsipareigojo mokėti finansavimo sumą, palūkanas ir sutarties mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, neatliko laiku įmokų, 2019 m. spalio 14 d. sutartis buvo nutraukta. Transporto priemonė buvo grąžinta pradiniam kreditoriui. 2020 m. sausio 8 d. pradinius kreditorius transporto priemonę pardavė už 2 600 Eur ir šia suma sumažino atsakovo turimą skolinį įsipareigojimą iki 3 838,87 Eur, kuris transporto priemonės pardavimo dieną sudarė 6 438,87 Eur. 3 838,87 Eur skolos sumą sudaro negrąžinto finansavimo suma. Atsakovui transporto priemonė buvo parduota už 5 800 Eur, Sutarties sudarymo mokestis buvo visiškai padengtas paskirsčius už automobilio pardavimą gautą sumą. Reikalavimo perėmėjas, šiuo atveju ieškovas, perima visas teises kylančias iš sutarties, dėl to atsirado reikalavimas priteisti ir negautas pajamas. Negautos pajamos apskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties paskutinės mokėjimo grafike nurodytos įmokos dienos 2021 m. rugpjūčio 9 d., jos yra apskaičiuotos pagal sutarties grafiką. Negautos pajamos yra negautos pagal sutartį numatytos palūkanos, kurias atsakovas pagal sutartį įsipareigojo sumokėti. Bylinėjimosi išlaidos sudaro žyminis mokestis 126 Eur. Automobilio pardavimo momentu, pradinis kreditorius patyrė papildomas išlaidas remonto darbams 240,95 Eur sumai. Nors šioje byloje yra ginčas dėl automobilio pardavimo kainos, tačiau atsakovui buvo žinoma už kokią sumą transporto priemonė buvo parduota, atsakovas nesikreipė į pradinį kreditorių su prieštaravimais dėl kainos, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pasiūlęs savo pirkėją. Ieškovas byloje yra pateikęs analogiškos transporto priemonės skelbimų kopijas, kurių kainos yra mažesnės nei pradinius kreditorius pardavė trečiajam asmeniui. Pilnai palaiko ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis pats pasirašė lizingo sutartį, sutarties sąlygas skaitė tik iš dalies. Sutartį pasirašė po 17 val., skubėjo, kadangi jau buvo „po darbo valandų“. Kitą dieną negalėjo pasirašyti sutarties, kadangi turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini). Jis automobilį nusipirko už 5 800 Eur. Automobilio rida buvo 240 000 km, kai transporto priemonę grąžino, galėjo būti apie 260 000 km. Jis automobilį grąžino į uždarosios akcinės bendrovės „MogoLT“ saugomą automobilių aikštelę. Kai pristatė transporto priemonę, jokio automobilio perdavimo akto nepasirašė, nes jam kiti darbuotojai teigė, jog mašina tvarkinga, o sumokėjęs skolą galės susigrąžinti savo automobilį. Jis kitą dieną paskambino dėl transporto priemonės susigrąžinimo, bet jam šią mašiną atsisakė parduoti. Jis pradiniam kreditoriui buvo pateikęs dokumentus, kad negalėjo tam tikru laiku mokėti įmokas pagal sutartį. Jis kreditoriui iš viso sumokėjo 2 930,46 Eur. Automobilio grąžinimo metu jis kreditoriui buvo skolingas 600 Eur. Mano, kad automobilis turėjo būti parduotas už brangesnę kainą, kadangi automobilio vertė ir šiai dienai yra apie 5 000 Eur. Automobilis turėjo tik mažų gedimų, grąžino automobilį tokį, kokį buvo gavęs. Jis mano, kad ieškovui galimai skolingas tik 1 500 Eur.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagrindinis ginčas yra dėl parduoto automobilio kainos. Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis buvo sugadintas. Lizingo gavėjas atsiimdamas automobilį privalėjo surašyti priėmimo-pardavimo aktą, o per metus laiko nuo priėmimo dienos ir pardavus jis nuvertėjo 50 procentų. Atsakovas yra nurodęs, kad jis buvo suradęs kitą automobilio pirkėją, tačiau jam niekas automobilio nepardavė. Ieškovas iš dalies reiškia teisingus reikalavimus, tačiau automobilio kaina pardavimo momentu trečiajam asmeniui yra neprotingai per maža ir nesant byloje jokių duomenų, kodėl būtent už tokią mažą sumą buvo parduotas automobilis, lizingo davėjas negali praturtėti lizingo gavėjo sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. spalio 9 d. uždaroji akcinė bendrovė „MogoLT“ (toliau – pradinis kreditorius) ir atsakovas E. N. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui už mokestį teisę laikinai valdyti, naudotis bei išpirkti transporto priemonę „VOLVO XC90“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš pradinio kreditoriaus ir ją valdė, naudojosi lizingo pagrindu su teise išsipirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartis 2019 m. spalio 14 d. buvo nutraukta dėl esminių sutarties pažeidimų, kadangi atsakovas nemokėjo įmokų numatyta tvarka. Nutraukus sutartį ir transporto priemonę atgavus pradiniam kreditoriui, ši 2020 m. sausio 8 d. buvo parduota.
Iš periodinės reikalavimų perleidimo sutarties matyti, kad pradinius kreditorius 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU, o vėliau 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS bei 2020 m. liepos 8 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu. Be to, įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas CPK nustatyta tvarka, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi ieškovas įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos sutarties pagrindu atsakovui turėjo teisę reikšti uždaroji akcinė bendrovė „MogoLT“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnis).
Įvertinęs sutarties nuostatas, teismas sprendžia, kad šalis siejo išperkamosios nuomos sutarties teisinis santykis. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartimi daiktas perduodamas fiziniam ar juridiniam asmeniui būtent verslo tikslais, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), o išperkamosios nuomos atveju asmuo gali įsigyti daiktą asmeniniams poreikiams tenkinti. Civiliniame kodekse tokios sutarties sąvoka nepateikiama, tačiau CK 6.503 straipsnyje nurodyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad kaip išperkamosios nuomos sutartis gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad CK nereglamentuojami išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir šalių atsakomybės pagal šią sutartį, todėl, sprendžiant ginčus dėl šalių atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai). Atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo praktiką, teismas darbo išvadą, kad sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės pagal šalių sudarytą sutartį, iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei netaikytinos lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį nėra pagrindo vadovautis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose buvo sprendžiami nuostolių atlyginimo, nutraukus lizingo sutartis, klausimai, suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika.
Taigi spręsdamas ginčą dėl šalių atsakomybės pagal sutartį, nagrinėjamoje byloje, teismas vadovaujasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai).
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 straipsnis, 6.256 straipsnis), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos finansavimo sumos – 3 838,87 Eur. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutarties nutraukimo dieną atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 3838,78 Eur, ieškovas nurodo, kad automobilio pardavimo dieną atsakovo įsiskolinimas sudarė 6 438,87 Eur, transporto priemonė buvo parduota už 2 600 Eur, taigi atsakovo įsiskolinimo suma pagal sutartį po transporto priemonės pardavimo sumažėjo ir prašo priteisti 3 838,78 Eur, t. y. atsakovo negrąžintos finansavimo sumos. Iš atsakovo teiktų procesinių dokumentų turinio ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, jog atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad automobilis buvo parduotas už 2 600 Eur, tačiau nurodo, kad jo pardavimo kaina neatitiko rinkos kainą, savo teiginiams pagrįsti į bylą pateikdamas „Autoplius.lt“ skelbimus apie analogiško automobilio „Volvo XC90“ vertę Lietuvoje. Savo ruožtu, ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus apie transporto priemonės rinkos vertę. Ieškovas taip pat teismui pateikė duomenis ir rašytinius įrodymus iš pradinio kreditoriaus (PVM sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kad dėl minėtos transporto priemonės patyrė 1 093,20 Eur papildomų išlaidų (transporto priemonės paieškos, pervežimo, remonto ir valymo išlaidas). Iš esmės atsakovo argumentai yra susiję su tuo, kad atsakovo nuomone, būtina atsižvelgti į tai, jog automobilio vertė jo grąžinimo metu buvo didesnė negu faktinė jo pardavimo kaina, todėl skolos suma turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į vertę, o ne į automobilio pardavimo kainą. Teismas dėl šių atsakovo argumentų atkreipia dėmesį į keletą šiuo atveju reikšmingų aspektų. Daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę, nereiškia (ne visada reiškia), kad daiktas gali būti už nustatytą kainą parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai ar jų visuma: turto vertinimo atlikimo metodika (buvo lyginami skelbimai informaciniuose šaltiniuose ar realiai įvykę sandoriai, vertinamas atliktas visos šalies ar atskirų regionų mastu ir pan.), daikto specifika, staigus ekonominės padėties pasikeitimas šalyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių daikto vertė gali kisti (sumažėti ar padidėti). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013 suformuotą taisyklę, sprendžiant dėl išperkamosios nuomos davėjo dėl neišpirktos daikto vertės patirtų nuostolių dydžio, o būtent, kad jei sugrąžintas nuomos sutarties dalykas buvo parduodamas, nustatant nuostolių dydį, atsižvelgtina į pinigų sumą, gautą pardavus daiktą, o ne į jo rinkos vertę. Nurodytais argumentais, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ir/ar pradiniu kreditoriumi visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteisiama 3 838,87 Eur nuostolių (nesumokėta finansavimo suma).
Šalis gali reikalauti atlyginti negautas pajamas (netiesioginius nuostolius), kurių iš tikrųjų negavo ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis, jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta, vykdoma iki sutarties termino pabaigos (CK 6.258 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 3 dalis). Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų - teisėtų lūkesčių - įgyvendinimas. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Nagrinėjamu atveju šalys sutarties bendrųjų nuostatų 7.1-7.2 punktuose susitarė, jog atsakovas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, lizingo terminas ir lizingo (išperkamosios nuomos) įmokų dydis bei jų struktūra visą lizingo terminą yra nurodyti grafike. Taip pat šalys patvirtino, kad lizingo (išperkamosios nuomos) įmokos apskaičiuotos, kad per visą lizingo terminą lizingo gavėjas, šiuo konkrečiu atveju atsakovas, sumokėtų pradiniam kreditoriui visą lizingo (finansavimo) sumą ir nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos paskaičiuotas grafike nurodyto dydžio palūkanas. Pagal prie pagrindinės sutarties pateiktą mokėjimo grafiką matyti, kad sutarties termino pabaiga nustatyta – 2021 m. rugpjūčio 9 d. Sutartyje šalys įtvirtino ieškovo teisę, sutartį nutraukus dėl atsakovo kaltės, reikalauti grąžinti jį į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (sutarties bendrųjų nuostatų 14.5 punktas). Teismo vertinimu, tinkamo sutarties vykdymo atveju uždaroji akcinė bendrovė „MogoLT“ (pradinis kreditorius) galėjo pagrįstai tikėtis atgauti finansavimo sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turėjo būti sumokėtos atsakovo per sutarties galiojimo laikotarpį. Remiantis teismų praktika ir sutarties 14.5 punktu iš atsakovo priteistinos 1 777,01 Eur negautos pajamos, apskaičiuotos po sutarties nutraukimo 2019 m. spalio 14 d. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos – 2021 m. rugpjūčio 9 d.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. spalio 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 126 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Sprendimą priėmus ieškovo naudai, iš atsakovo valstybei priteistina 6,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, 3 838,87 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 87 ct) skolą (nesumokėtos finansavimo sumos), 1 777,01 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 01 ct) negautas pajamas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. spalio 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 126 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,68 Eur (šešių eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.