Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko V. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutarties dėl skolininko V. G. prieštaravimų priėmimo klausimo civilinėje byloje Nr. eL2-7698-477/2023 pagal kreditorės UAB „GelvoraSergel“ pareiškimą skolininkui V. G. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GelvoraSergel“ (toliau – ir kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti 24,06 Eur skolos, 0,87 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,23 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko V. G. (toliau – ir skolininkas).

2. Teismas šio pareiškimo pagrindu 2022 m. lapkričio 23 d. išdavė teismo įsakymą ir išaiškino skolininkui, jog teismo įsakymas įsiteisėja po 20 dienų nuo pranešimo skolininkei įteikimo, jeigu skolininkas raštu nepraneša teismui apie įsakymo įvykdymą ir nepareiškia prieštaravimų dėl kreditorės pateikto reikalavimo.

3. 2023 m. gegužės 8 d. teisme gauti skolininko prieštaravimai dėl kreditorės pateikto pareiškimo, kuriuose nurodoma, kad nors teismas laikė, jog skolininkui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau šie dokumentai faktiškai įteikti skolininkui nebuvo, o apie teismo priimtą teismo įsakymą skolininkas sužinojo tik 2023 m. balandžio 23 d., tikrinant banko sąskaitą atsitiktinai pamatė, kad antstolis priverstinai nuo jo sąskaitos nurašė pinigus. Per EPP sistemą jis nemato nei teismo pranešimo, nei teismo priimto įsakymo. Jis EPP sistema naudojosi daugiau kaip prieš metus laiko ir tik epizodiškai. Skolininkas nieko nežinojo apie skolą ir jam nebuvo pranešta, teismas neišnaudojo visų galimybių ir būdų apie tai jį inormuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti skolininko prieštaravimus dėl UAB „GelvoraSergel“ pareiškimo.

5. Teismas nustatė, kad skolininkas yra elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) vartotojas, procesiniai dokumentai jam išsiųsti per EPP 2022 m. lapkričio 23 d. Teismas, vadovaudamasis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, kurioje nurodyta, kad, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis (nagrinėjamu atveju – per EPP), procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, procesinių dokumentų įteikimo skolininkui diena laikė 2022 m. lapkričio 24 d.

6. Teismas nustatė, kad teismo įsakymas skolininkui įteiktas tinkamai 2022 m. lapkričio 24 d., Teismo įsakymas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 14 d. Skolininko prieštaravimai teisme gauti 2023 m. gegužės 8 d., t. y. praleidus įstatymo numatytą 20 dienų terminą pasinaudoti savo teise pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti skolininkas nepateikė, jokių aplinkybių, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis realizuoti teisę kreiptis į teismą, ir kuriomis galima pagrįsti termino prieštaravimams paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos rašytiniai įrodymais, nepridėjo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu skolininkas prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti, atnaujinti teismo procesą, kuris vyko pagal 2022 m. lapkričio 23 d. UAB “GelvoraSergel” pareiškimą, bei atnaujinti prieštaravimo pareiškimui pateikimo terminą.

8. Nurodo, kad apie tai, kad teismui yra pateikta pretenzija atsitiktinai sužinojo tikrindamas savo banko sąskaitą šių metų balandžio menesio pabaigoje, kai pamatė, jog antstolis priverstinai nurašė nuo jo sąskaitos pinigus. Daugiau kaip prieš metus jo epizodiškai naudota EPP jokių ženklų kompiuteryje (kaip tai įprastai automatiškai įvyksta gavus naują elektroninį laišką) neinformavo/neįspėjo/nepranešė jam kompiuterio ekrane, kad į jo paskyrą yra įkelti nauji procesiniai dokumentai. Šiuo metu jo EPP paskyra yra deaktyvuota.

9. Teismas neišnaudojo visų galimybių informuoti jį apie UAB “GelvoraSergel” pateiktą teismui pareiškimą, todėl, mano, kad įvyko elementari nekalta žmogiška klaida. Todėl tik 2023 m. gegužės 8 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams pateikė prieštaravimą dėl 2022 m. lapkričio 23 d. priimto teismo įsakymo, kuriuo buvo patenkintas kreditoriaus UAB “GelvoraSergel“ reikalavimas dėl aukščiau paminėtų pinigų sumų priteisimo.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB “GelvoraSergel” pareiškime minima jo neva būtent 2009 m. rugsėjo 1 d. pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB Tele2 neegzistuoja. Sutartį dėl paslaugų pirkimo su UAB Tele2 buvo pasirasęs 2009 m. rugpjūčio 11 d. Jokios su akcija neva įsigytos įrangos neturėjo, ja nesinaudojo, ką patvirtina pačios UAB Tele2 pateiktos jam apmokėjimui ir atsitiktine tvarka atrinktos bei teismui papildomai teikiamos PVM sąskaitos faktūros. Šį jo teiginį patvirtina ir paslaugų teikimo sutarties kopija, kurią prideda prie atskirojo skundo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal skolininko V. G. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas kreditorės UAB „GelvoraSergel“ pareikšto pareiškimo pagrindu 2022 m. lapkričio 23 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko V. G. 24,06 Eur skolos, 0,87 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 23 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,23 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės UAB „GelvoraSergel“ naudai. Pareiškimo ir jo priedų, teismo įsakymo kopijos bei pranešimas skolininkui išsiųsti 2022 m. lapkričio 23 d. per LITEKO VEP posistemį ir laikytas įteiktu 2022 m. lapkričio 24 d. Skolininko prieštaravimai pirmosios instancijos teisme gauti 2023 m. gegužės 8 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skolininkas buvo LITEKO VEP naudotojas, todėl teismo siųstus procesinius dokumentus skolininkas turėjo gauti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai skolininkui įteikti tinkamai ir skolininko prieštaravimus atsisakė priimti, nes nėra jokių aplinkybių, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis realizuoti skolininkui teisę kreiptis į teismą, ir kuriomis galima pagrįsti termino prieštaravimams paduoti praleidimo laikotarpį.

14. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada skolininkas nesutinka ir atskirąjį skundą argumentuoja, kad jam nebuvo žinoma apie skolą ir teismo procesą, nes jis daugiau nei prieš metus naudojosi EPP, jis negavo jokio pranešimo, kad jo atžvilgiu yra pradėta byla. Atskirajame skunde teigiama, kad apie priimtą teismo įsakymą skolininkas sužinojo tik 2023 m. balandžio 23 d. tikrinant banko sąskaitą bei pamatė, kad antstolis priverstine tvarka nurašė iš jo sąskaitos pinigus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Su atskiruoju skundu V. G. teikia naujus rašytinius įrodymus – sutartį dėl paslaugų teikimo, UAB “Tele 2” sąskaitas.

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juo priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes ( CPK 180 straipsnis).

17. Nors nagrinėjamu atveju, skolininkas su atskiruoju skundu, teikdamas rašytinius įrodymus jų neprašo prijungti prie bylos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, skolininko atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti kreditorius. Dėl šių aplinkybių ir priežasčių apeliacinės instancijos teismas skolininko pateiktus įrodymus priima į bylą ir jį vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

18. Bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, tokiu atveju procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Prieštaravimų padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 439 straipsnio 2 dalis). Nors įstatymuose nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012, 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015, 2016 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-470-241/2016 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skolininko V. G. nurodytas termino prieštaravimams paduoti praleidimą sąlygojusias priežastis ir aplinkybes.

20. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Be to, remiantis CPK 17 straipsniu, šalių procesinės teisės yra lygios.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra pasisakęs, kad jo nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, jog nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Apie valstybių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos elgtųsi ypač rūpestingai ir atidžiai, užtikrindami, kad atsakovai būtų informuoti apie prieš juos pradėtą procesą ir jiems būtų suteikta galimybė atvykti į teismą ir apsiginti, EŽTT pasisakė ir 2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Schmidt prieš Latviją (peticijos Nr. 22493/05). Taigi, procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

23. Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

24. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

26. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, toks aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y., jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

27. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas V. G. buvo EPP vartotojas (jo paskyra EPP sistemoje nuo 2023 m. birželio 28 d. yra deaktyvuota), kas pagal Taisyklių 7.2 punkto nuostatas reiškia, jog skolininkas sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šiuo atveju procesiniai dokumentai (pareiškimo ir jo priedų, teismo įsakymo kopijos bei pranešimas) skolininkui galėjo būti siunčiami per EPP, neįvertino tos aplinkybės, jog skolininkas nėra asmuo, kuris pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį turi imperatyvią pareigą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkui procesiniai dokumentai apie prasidėjusią bylą buvo siunčiami vieninteliu būdu – elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP. Duomenų, kad nurodyti procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsta ir paštu, byloje nėra, tokios aplinkybės nenurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

28. Nagrinėjamos civilinės bylos LITEKO kortelėje nėra duomenų apie skolininkui LITEKO VEP posistemiu 2022 m. lapkričio 23 d. išsiųstų procesinių dokumentų pristatymo skolininkui datą ir laiką, taip pat apie perskaitymo datą – nurodyti laukai bylos kortelėje yra tušti. Be to, Liteko kortelėje yra pažymėta, kad skolininkui procesiniai dokumentai buvo siųsti per paštą. Duomenų, kad skolininkas būtų gavęs teismo procesinius dokumentus byloje nėra. Liteko kortelėje nėra pažymėta, kad skolininkas būtų gavęs procesinius dokumentus, taip pat nėra pažymėta, kad jie buvo jam tinkamai įteikti. Vadinasi, byloje nėra jokių įrodymų, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti ir su jais buvo faktiškai susipažinta, jie būtų perskaityti, taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkas būtų žinojęs apie LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus teismo procesinius dokumentus.

29. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skolininkui procesinius dokumentus siųsdamas elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP, siekė operatyviai ir ekonomiškai informuoti skolininką apie jam pradėtą civilinę bylą, todėl tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra iš esmės suprantami ir pateisinami. Tačiau pirmosios instancijos teismui iš LITEKO duomenų nematant, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, skolininkui nepateikus jokio procesinio dokumento byloje, nesant jo tiesioginio ar netiesioginio (pvz., konkliudentiniais veiksmais) sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jo LITEKO VEP posistemį, taip pat nesant kitų įrodymų, kad skolininkas žinojo apie išsiųstus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į anksčiau paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalį. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti skolininko informavimą apie prasidėjusį prieš ją procesą, pvz., išsiųsti procesinius dokumentus skolininko adresu.

30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditorė UAB „GelvoraSergel“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. G., kurio pagrindu buvo pradėta visiškai nauja civilinė byla. Todėl aplinkybė, kad skolininkas buvo davęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kitose bylose, savaime nereiškia, jog ir nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eL2-7869-477/2022 skolininkas buvo davęs tokį sutikimą. Juolab, jog šiuo metu skolininkas deaktyvavo savo EPP, kas patvirtina, jog jis nesutinka gauti šioje byloje procesinius dokumentus per EPP sistemą.

31. Kadangi skolininkas nebuvo laiku ir tinkamai informuotas apie išduotą teismo įsakymą, vadinasi, jis neturėjo realios galimybės per įstatymo nustatytą terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo. Prieštaravimus skolininkas padavė 2023 m. gegužės 8 d., t. y. per protingą laiką po to, kai jis 2023 m. balandžio 23 d. tikrindamas savo banko sąskaitą pamatė, kad 2023 m. balandžio 7 d. antstolis priverstine tvarka nurašė iš jo sąskaitos 74,15 Eur. Taigi byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo spręsti, kad savo procesines teises skolininkas įgyvendino akivaizdžiai aplaidžiai ar nerūpestingai, jog jis piktnaudžiauja procesine teise paduoti prieštaravimus, siekdamas vilkinti procesą. Dėl nurodytų priežasčių teisės paduoti prieštaravimus ribojimas termino praleidimo pagrindu nagrinėjamoje situacijoje prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, paneigtų asmens teisę į teisminę gynybą.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas skolininko V. G. nurodomas termino prieštaravimams paduoti praleidimo priežastis, neįvertino šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir neatsižvelgė į skolininko realias galimybes per įstatymo nustatytą terminą paduoti prieštaravimus. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, jog skolininkas dėl savo pačios kaltės per įstatymo nustatytą terminą šios teisės nerealizavo, nenustatytos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti skolininkui terminą prieštaravimams paduoti (CPK 78 straipsnis, 439 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – priimami skolininko prieštaravimai dėl kreditorės UAB „GelvoraSergel“ pareiškimo ir perduodama byla toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą bei priimti skolininko V. G. 2023 m. gegužės 8 d. pateiktus prieštaravimus dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ pareiškimo ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.