Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. M. ieškinį atsakovui BĮ Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo G. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pažymėtina ir tai, kad pagal LR CPK nuostatas šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Iš visos bylos medžiagos turinio matyti, kad šioje civilinėje byloje tarp šalių kilo esminis ginčas - ar šalys visgi susitarė (nesusitarė) ir ar sudarė (nesudarė) sutartį dėl parodos organizavimo ir kaip matyti iš visos bylos medžiagos, šalys skirtingai interpretuoja pagrindinę faktinę aplinkybę apie tai, ar atsakovas akceptavo (priėmė ar nepriėmė) ieškovo pasiūlymą (ofertą) dėl sutarties rengti ieškovo parodą atsakovo patalpose sudarymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovo įgaliotas asmuo 2018 metų balandžio 26 dieną ir 2018 metų rugpjūčio 8 dieną elektroniniais laiškais, nurodydamas konkrečią ieškovo parodos rengimo datą, akceptavo ieškovo rašytinę 2018 metų kovo 22 dienos ofertą ir tokiu būdu tarp ieškovo ir atsakovo visgi buvo sudaryta sutartis bei atitinkamai susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai dėl parodos organizavimo. Atsakovas nurodė, kad atsakovas aplamai niekada neakceptavo ieškovo ofertos, kadangi su ieškovu sutarties salygų šalių derybose nebuvo galutinai susitarta net dėl esminių sutarties sąlygų, todėl šalių sutartis ir nebuvo sudaryta.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju šalys visgi nebuvo sudariusios galutinės sutarties dėl parodos organizavimo, nors dėl sutarties sąlygų šalys ir derėjosi, tačiau dėl galutinio bendro kompromiso (t. y. sutarties sudarymo) šalys visgi nesusitarė, be to, nėra laikytina nesvarbia aplinkybe tai, jog pagrindinis šalių nesutarimas šiuo atveju visgi atsirado būtent dėl ieškovo teksto viešo spausdinimo (nespausdinimo) ir jame esančių istorinių faktų publikavimo. Kaip matyti, atsakovas yra viešas subjektas, t. y. BĮ Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, ir atsakovas savo tiek pagrindinėmis, tiek papildomomis funkcijomis savotiškai reprezentuoja Lietuvą bei jos įvaizdį, tiek Lietuvos mastu, tiek už Lietuvos ribų, todėl bet kokių istorinių faktų iškraipymas arba kitoks jų interpretavimas bei tokių faktų paviešinimas pas atsakovą jo ervėje, kad ir meninės parodos metu, nėra suderinimas su atsakovo, t. y. kaip viešojo subjekto, funkcijomis bei tinkamu įvaizdžiu. Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais apie tai, jog toksai ieškovo neredaguotas istorinis tekstas (t. y. apie Lietuvos genocidą ir kt.), kad ir menine išraiška, negalėjo būti viešinamas viešose erdvėse, kadangi tai yra tik subjektyvi ieškovo nuomonė, kaip menininko, o ne tikrų bei patvirtintų istorinių faktų išdėstymas. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas, kaip patsai nurodė teismo posėdžio metu, turi tik fotografinį išsilavinimą, tačiau išsilavinimo, susieto su istorija, ieškovas neturi, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovo kaltės ir jokių neteisėtų veiksmų dėl sutarties sudarymo nėra, byloje tokių įrodymų nėra, o iš bylos medžiagos turinio matyti, jog visgi tik dėl paties ieškovo veiksmų (neveikimo) sutartis tarp šalių buvo nepasirašyta (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Pažymėtina tai, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, yra reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas : neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.), taigi reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui yra perkelta įrodinėjimo našta įrodyti esant visas sąlygas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę : neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (LR CK 6.246 str. - 6.249 str.).

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Pažymėtina tai, kad teisinis ikisutartinių santykių reglamentavimas yra grindžiamas dviem bendraisiais civilinės teisės principais - sutarties laisvės ir sąžiningumo, kurie šiame civilinės teisės institute pasižymi tam tikra specifika. Sutarties laisvės principas teisės doktrinoje dar vadinamas šalių autonomijos principu. Šalių autonomija santykiuose pasireiškia trimis pagrindiniais aspektais : 1) šalių teise sudaryti sutartį ; 2) teise pačioms nustatyti įstatymo imperatyvioms normoms, gerai moralei ir teisės principams neprieštaraujantį sutarties turinį bei 3) teise atsisakyti sudaryti sutartį. Visi aukščiau paminėti sutarties laisvės principo aspektai atsispindi ir ikisutartiniuose santykiuose bei sudaro derybų laisvės turinį. Derybų laisvė pasireiškia tuo, kad šalys gali laisvai pasirinkti, kada ir su kuo pradėti darybas, jos yra laisvos nuspręsti, kokiu būdu ir kaip ilgai dėti pastangas derybų tikslui, t. y. šalių susitarimui pasiekti. Derybų pradėjimas nereiškia, kad jų rezultatas visada bus sutarties sudarymas, nes šalys gali nesusitarti dėl vienokių ar kitokių sutarties sąlygų ir derybas nutraukti. Kadangi niekas negali būti verčiamas sudaryti sutartį prieš jo valią, tai ir ikisutartiniuose santykiuose šalys turi teisę nutraukti derybas, jeigu aišku, kad abipusio susitarimo nebus pasiekta, šalies (-ių) siūlomos sąlygos yra nepriimtinos, todėl ir LR CK 6.163 str. 2 d. nuostatose yra įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas, t. y. šalims suteikiama teisė nutraukti prasidėjusias derybas. LR CK 6.163 str. 3 d. nuostatose yra nurodyta, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus.

Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais, kad atsakovas vykdė derybas siekiant su ieškovu sudaryti realią sutartį ir tai pagrindžia visas elektroninis susirašinėjimas su ieškovu bei paraiškos įtraukimas į parodų planą, tačiau derybos nebuvo toli pažengusios, kadangi šalys buvo susitarusios tik dėl parodos atidarymo datos ir laikotarpio, tačiau nebuvo sutarusios ir išgryninusios kitų esminių sutarčiai sudaryti būtinų sąlygų, t. y. nebuvo parengtas viešinimui skirtas tekstas, kuris privalo būti parengiamas pagal Tvarkos aprašo 35.11.6 ir 35.11.7 p. nuostatas. Be to, atsakovas pagrįstai nutraukė derybas dėl parodos, esant šioms svarbioms ir objektyvioms priežastims, t. y. tik dėl paties ieškovo kaltų veiksmų (negeranoriško bendradarbiavimo, sprendžiant parodos organizacinius klausimus - dėl teksto turinio, skirto parodai viešinti, suderinimo, interesų pusiausvyros ir tarpusavio sutarimo nebuvimo) ir šiuo atveju jokių atsakovo kaltų veiksmų nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškininis reikalavimas dėl pripažinimo parodos „BAXT“ atšaukimo neteisėtu yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Ieškovas savo ieškinyje yra pareiškęs keletą ieškininių reikalavimų, t. y. pripažinti parodos „BAXT“ atšaukimą neteisėtu, ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 752,00 EUR turtinės žalos atlyginimą, 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 500,00 Eur kompensaciją už autorių teisių pažeidimą, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas ir įpareigoti atsakovą savo tinklapyje www.lnb.lt publikuoti šį teismo sprendimą.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atmetus pirmąjį ieškovo ieškininį reikalavimą dėl pripažinimo parodos „BAXT“ atšaukimo neteisėtu aukščiau nurodytais argumentais, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, kiti ieškovo ieškininiai reikalavimai taip pat nėra tenkinami ir yra atmestini, kadangi kiti ieškovo ieškininiai reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo ieškininio reikalavimo ir šioje civilinėje byloje nenustačius visų salygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.246 str. - 6.249 str.)) nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir kitų ieškovo ieškininių reikalavimų dėl turtinės bei neturitnės žalos atlyginimo, todėl teismas dėl šių kitų atmetamų ieškininių reikalavimų plačiau ir nepasisako. Be to, pažymėtina ir tai, kad toksai ieškovo ieškininis reikalavimas, t. y. įpareigoti atsakovą savo tinklapyje www.lnb.lt publikuoti šį teismo sprendimą, pagal ieškovo reiškiamų ieškininių reikalavimų kontekstą (ieškinio dalyką bei pagrindą) yra neatitinkantis LR CK bei LR CPK nuostatų ir taip pat yra atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi tokio veiksmo, t. y. kaip teismo priimtų sprendimų publikavimas, nereglamentuoja nei LR CK, nei LR CPK nuostatos.

Pažymėtina tai, kad sutinkamai su LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 29 d. nuostatomis, kūrinys - tai originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos ir kūriniui yra keliamas originalumo elementas.

Teismas daro išvadą, kad ne bet koks tekstas gali būti pripažįstamas autorių teisių objektu, ir vien ta aplinkybė, jog menininkas parengė tekstinę informaciją, tai jau netampa autorių teisių saugomu objektu. Be to, ieškovui iš anksto buvo žinoma, kad atsakovui yra reikalinga pateikti informaciją, t. y. tekstinę medžiagą apie parodą, kurios pagrindu atsakovo vardu rengiami šie tekstai : parodos aprašymas, pranešimai spaudai, naujiena apie parodą, atidarymo renginį, įvykių „Facebook“ socialiniame tinkle aprašymai, be to, ieškovui buvo žinoma, jog jo pateikta tekstinė medžiaga bus viešinama, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovo tekstas negali būti laikomas konfidencialiu ar neskelbtinu. Be to, atsakovas turėjo teisę viešinti ieškovo tekstą pagal teisės aktų reikalavimus. Pagal Tvarkos aprašo 35.11.7 p. nuostatas, parodos yra viešinamos remiantis bendra Nacionalinės bibliotekos viešinimo tvarka. Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais apie tai, kad ieškovo viešinimo teksto keturiose pastraipose išdėstytas turinys yra informacinio pobūdžio, kur ieškovas lakoniškai išdėlioja faktus apie istorinius pasaulio įvykius, savo biografiją ir informuoja visuomenę apie vyksiantį renginį (parodą) ir šiame tekste visiškai nėra atskleidžiama menininko asmenybė ar pasaulėžiūra, todėl patsai tekstas nėra tikslas pats savaime - kūrinys, o jo tikslas yra pagalbinis – informuoti visuomenę apie parodą (viešą renginį). Be to, tekste apie ieškovą kalbama trečioju asmeniu, kadangi tekstas turėjo būti publikuojamas (visas arba adaptuotas ir tapęs, pavyzdžiui, pranešimu spaudai, kitais mažesnės apimties reklaminio pobūdžio tekstais) atsakovo vardu ir parodos aprašymu buvo siekta apibendrinti, susisteminti informaciją ir ją pateikti visuomenei bendram įspūdžiui apie parodos objektą susidaryti. Be to, informacinis tekstas yra skirtas plačiajai visuomenei susidaryti pirmąjį įspūdį apie parodą, o svarbiausia sudominti ir paskatinti apsilankyti parodoje, kas tekstui suteikia ir reklaminį pobūdį, todėl darytina išvada, kad atsižvelgiant į teksto pobūdį bei tikslą, jis neatitinka LR ATGTĮ 2 str. 29 d. 4 str. nuostatų ir yra nelaikomas autorių teisių objektu, bei ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Atsakovas nurodė, kad atgaminimo teisė - tai kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą, tačiau atsakovas, pateikęs ieškovo tekstą, neatliko jokio atgaminimo veiksmo, kadangi šis tekstas jau buvo elektroninės formos, be to, ieškovui iš anksto buvo žinoma, jog atsakovui yra reikalinga pateikti informaciją (tekstinę medžiagą) apie parodą, kurios pagrindu atsakovo vardu yra rengiami šie tekstai : parodos aprašymas, pranešimai spaudai, naujiena apie parodą, atidarymo renginį ir įvykių „Facebook“ socialiniame tinkle aprašymai. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovui buvo žinoma, kad jo pateikta tekstinė medžiaga bus viešinama, todėl šis ieškovo tekstas negali būti laikomas konfidencialiu ar neskelbtinu, be to, Berno Konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 2 str. 8 d. nuostatose yra nustatyta, jog šioje Konvencijoje numatoma apsauga yra netaikoma pranešimams apie dienos naujienas arba įprastinės spaudos informacijos pobūdžio pranešimams apie įvairius įvykius, o LR ATGTĮ 5 str. 5 p. nuostatose yra nustatyta, kad autorių teisių objektais yra nelaikomi įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius. Be to, atsakovas turi teisę viešinti šį tekstą pagal teisės aktų reikalavimus, kadangi sutikimas duodamas jau paraiškos pateikimo metu ir pagal Tvarkos aprašo 35.11.7 p. nuostatas, parodos yra viešinamos remiantis bendra Nacionalinės bibliotekos viešinimo tvarka, be to, taip pat galioja prezumpcija, jog derybų metu šalių apsikeista informacija nėra konfidenciali, t. y. šalys neturi pareigos šios informacijos saugoti ir jeigu šalis yra nesuinteresuota, kad derybose atskleista informacija ar tam tikra jos dalis būtų panaudota nepageidautinais tikslais, ji turi nurodyti, jog atskleidžiama informacija yra konfidenciali.

Teismas pilnai sutinka su aukščiau nurodytais atsakovo argumentais ir laiko juos pagrįstais bei įrodytais bei daro išvadą, kad šiuo atveju, atsiželgiant į tai, jog ieškovo tekstas nėra ir negali būti pripažintinas autorių teisių objektu, tai atsakovas šiuo atveju ir nepažeidė LR ATGTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 8 p. nuostatų, todėl ieškovo ieškiniai reikalavimai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė visų aplinkybių, dėstomų ieškinyje, be to, ieškovas taip pat neįrodė ir atsakovo visų civilinės atsakomybės salygų, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.