Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

3. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, atvejais, kai veika neperkvalifikuojama bei administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., bylų teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

4. Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, taip pat nurodoma, kad vadovaujantis šio kodekso 306 straipsniu arba 313 straipsniu atidėjus nutarimo vykdymą arba išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, senaties termino eiga sustabdoma iki atidėjimo arba išdėstymo termino pabaigos. Šiuo metu galiojantis įstatymas taip pat numato, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, o pagal šio kodekso 675 straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, – nuo išdėstymo termino pabaigos (ANK 672 str. 3 d.).

5. Vis dėlto, teisės pažeidimą S. T. padarė 2014 m. birželio 6 d., nutarimas skirti nuobaudą priimtas 2014 m. birželio 16 d., todėl šiuo atveju svarbios būtent ATPK nuostatos galiojusios pažeidimo padarymo metu. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-57-795/2020 pažymima, kad iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios ATPK 308 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustatė nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino. Jo trukmė iki 2015 m. liepos 1 d. buvo įtvirtinta tik teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo išaiškinęs, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).