- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-395-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13527-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- UAB „Mobusta“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Mobusta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Mobusta“ dėl defektų pašalinimo ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 179-183, 1 tomas) prašė teismo priteisti iš atsakovo 8547,79 Lt statybos darbų defektų pašalinimui, 753,00 Lt turtinės ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-03-07 įsigijo iš V. K. butą, esantį S. Ž. g. 25-20, Vilniuje. Namas, kuriame yra butas, pastatytas atsakovo ir pripažintas tinkamu naudotis 2007-01-10. V. K. įsigijo butą iš atsakovo 2004-03-17 sudariusi preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir 2005-02-14 perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovas įgijo visas teises, kurias turėjo buvusi savininkė, tame tarpe ir teisę reikšti reikalavimus rangovui tiek dėl statybos darbų defektų pašalinimo, tiek dėl jų šalinimo išlaidų priteisimo (CK 4.48 str.). Garantiniu laikotarpiu bute pro namo stiklinį fasadą, kuris ribojasi su buto virtuve bei svetaine, į butą skverbiasi drėgmė, lyjant lietui į butą patenka vanduo. Šių defektų statinio priėmimo metu nebuvo ir nebuvo įmanoma pastebėti bei nustatyti. Atsakovui buvo siųstos pretenzijos, bet kadangi atsakovas defektų nepašalino, 2010-01-27 Šiaulių miesto apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys dėl buto remonto išlaidų priteisimo. Iki šios dienos defektai nėra pašalinti, į butą skverbiasi drėgmė. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad atsakovo atlikti darbai nepašalino defektų, nes vanduo ir toliau skverbiasi į butą. Ieškovo užsakymu firma „Tyrimai ir projektai“ atliko tyrimą, siekiant nustatyti drėgmės patekimo priežastis pro aliuminio/stiklo fasadą į butą bei teikė išvadas. Gavus ekspertų išvadas atsakovui dar kartą siūlyta spręsti ginčą be teismo, tačiau atsakymą teikė praleidęs terminą, o po to siūlė atlikti darbus, kuriuos atlikinėjo kelis kartus ir kurie priežasčių nepašalino. Ieškovas kreipėsi į specializuotą įmonę, kuri kvalifikuota atlikti aliuminio fasadų montavimus ir pateikė darbų sąmatą lygią 8547,79 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-18 sprendimu ieškinį patenkino pagal patikslintus reikalavimus. Priteisė iš atsakovo UAB „Mobusta“ ieškovo A. K. naudai 8547,79 Lt defektų pašalinimui, 753 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5571,15 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų dėl nustatytų defektų ir jų šalinimo būdų atsakovas neginčijo, vienok, teisminio nagrinėjimo metu nuolat akcentavo, kad sutinka pašalinti defektus, tačiau nurodė, kad ieškovas nesilaiko preliminarios ginčo turto pirkimo – pardavimo sutarties 6.9 p. nustatytos tvarkos, t.y. kad šalys per garantinį laikotarpį atsiradusius defektus fiksuoja šalių pasirašytu aktu. Teismas nurodė, kad ieškovas pirmą kartą Statybos darbų defektų 2009-07-08 aktą atsakovui išsiuntė 2009-10-09, 2009-11-03, kuriame ieškovas nurodė jam žinomus statybos defektus, ir nurodė tuščias grafas dėl defektų ištaisymo būdų ir tvarkos bei terminų (b.l. 23, 24-26, 1 tomas). Atsakovui nereaguojant, dokumentai buvo siųsti ir per antstolį (b.l. 27, 28, 1 tomas). Todėl įvertinus tai, kad atsakovas du kartus šalino defektus (2010-03-23 ir 2010-08-04), tačiau aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad defektai nebuvo pašalinti, todėl teismas pažymėjo, kad ieškovas paisė preliminarios sutarties 6.9 p. nurodytos defektų šalinimo ir fiksavimo tvarkos (LR CK 6.189 str.). Teismas nurodė, kad atsakovas siūlydamas pašalinti nurodytus defektus, į defektų šalinimo darbų aktus neįtraukė darbų, būtinų defektų priežastims pašalinti atlikti, t.y. fasadinių profilių remonto, įrengiant drenažą, darbai ir medžiagos, dėl ko teismas pripažintino, kad atsakovo siūlomi atlikti darbai (iš esmės savo pobūdžiu ir apimtimi tokie partys kaip ir 2010-03-23 ir 2010-08-04 aktuose fiksuoti) nepašalins defektų iš esmės. Nurodė, kad reikalavimas dėl 753 Lt turtinės žalos atlyginimo (buto remonto darbams atlikti) tenkintinas pilnai pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu, atsakovui šių sumų neginčijant (b.l. 103, 1 tomas). Taip pat teismas įvertinęs bylos aplinkybes priteisė 1000 Lt neturtinės žalos ieškovui iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Mobusta“ apeliaciniu skundu (b.l. 47-51, 2 tomas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, nes ieškovo reikalavimai jau buvo išspręsti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011 sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-772/2011. Vienašališkai A. K. surašytas ir paštu išsiųstas aktas, kuriame jis nurodė jam žinomus statybos defektus ir paliko tuščias vietas dėl defektų ištaisymo būdų, tvarkos ir terminų, negali būti prilyginamas šalių surašytam aktui. Nurodo, kad ieškovas su atsakovu nebendradarbiavo ir nesudarė sąlygų tinkamai įvertinti defektus. Nurodo, kad teismo teiginiai, kad ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų dėl nustatytų defektų ir jų šalinimo būdų atsakovas neginčijo, neatitinka tikrovės, kadangi savo atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad V. M. įmonės „Tyrimai ir projektai“ tyrimo aktas Nr.l2-80T neturėtų būti laikomas objektyviu ir išsamiu, nes tyrimas atliktas šališkai, neišaiškinus visų reikšmingų aplinkybių. Nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo argumentus. Pirmos instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų apie nepagrįstai priskaičiuotą per didelę sumą. Atsakovo pateiktas sąmatas, kuriose buvo pateikta žymiai mažesnė suma, teismas atmetė be jokių motyvų. Nurodo, kad neatsisakė ištaisyti trūkumų savo lėšomis ir rizika, arba pakviesti darbams atlikti specializuotą įmonę. Teismui buvo pateikęs kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas apie šiuos atsakovo pateiktus įrodymus nepasisakė visiškai, todėl mano, kad ieškovas neturi pagrindo trūkumų šalinimui pasitelkti kitos įmonės. Nurodo, kad 1000 Lt neturtinė žala buvo priteista nepagrįstai, kadangi pagal preliminariosios būsimo buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.3 6.9 punktą garantinio laikotarpio metu atsiradę statybos darbų defektai fiksuojami šalių surašytu aktu, tačiau toks aktas sudarytas nebuvo. Nurodo, kad dėl tokio ilgo problemos sprendimo yra kaltas ir pats ieškovas, todėl jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Nurodo, kad ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad žyminio mokesčio sumokėjo 114 litų, tačiau teismas priteisė 369 litus žyminio mokesčio, nors pagal patenkintus reikalavimus (10300,79 Lt) žyminis mokestis sudaro 309,02 Lt. Nurodo, kad ieškovas prie ieškinio pridėjo 2009, 2010, 2011 m. faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagos nuorašus, tačiau ši medžiaga jau buvo pateikta ankstesnės bylos nagrinėjimo metu ir teismas į ją atsižvelgė spręsdamas ginčą. Kadangi pirmos instancijos teismas nenurodė iš ko susideda 597,15 Lt išlaidų antstolio faktinėms aplinkybėms konstatuoti, todėl laikome, kad ši suma priteista nepagrįstai. Taip pat nurodo, kad jeigu ieškovas būtų laikęsis preliminariosios būsimo buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.3 6.9 punkte numatytos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos ir kreipęsis į atsakovą dėl darbų defektų akto surašymo, 605 Lt ekspertinio tyrimo išlaidos nebūtų reikalingos. Nurodo, kad šioje byloje buvo priteistos per didelės išlaidos, nes teismas patenkino tik patikslintą ieškinį. Pradinis ieškinys buvo ydingas ir negalėjo būti patenkintas, todėl jo paruošimo išlaidos neturėtų būti atlygintos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 62-67, 2 tomas) į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, nurodė, kad atsakovui įvykdžius prievolę ištaisyti nustatytus defektus, pareiga įrodyti, kad šie defektų šalinimo darbai atlikti netinkamai, tenka kasatoriui, o jeigu defektai nepašalinti, atsakovas tebeturi prievolę juos pašalinti arba atlyginti jų pašalinimo išlaidas. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad defektai nepašalinti, nes 2012 m. konstatuojant faktines aplinkybes (b.l. 54-67, 1 tomas), taip pat, kaip ir 2009, 2010 bei 2011 metais (b.l. 68-77, 83-90, 93-102, 1 tomas) buvo konstatuotas vandens patekimas į ieškovo buto patalpas, todėl atsakovui nepašalinus defektų, turėjo teisę kreiptis į teismą, o tokia apelianto pozicija tik dar kartą patvirtina, kad apeliantas niekada ir neketino pašalinti ginčo bute, esančiame jo pastatytame name, garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų defektų, nors tokia rangovo pareiga yra imperatyviai įtvirtinta įstatyme (LR CK 6.664 str. 3 d.). Nurodo, kad ne kartą kreipėsi žodžiu į atsakovą dėl defektų pašalinimo, tačiau iš atsakovo jokios reakcijos nesulaukė. Nesulaukė jokio atsakymo į paštu siųstus pranešimus, todėl pakartotinai atsakovui pranešimą siuntė ir per antstolį (b.l. 28, 1 tomas). Kadangi nei į vieną iš šių pranešimų nebuvo atsakyta, 2010 01 27 d. kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių miesto apylinkės teismą. Nurodo, kad apeliantas ne kartą apžiūrinėjo butą kuomet byla buvo nagrinėjama teisme ir nei vienos buto apžiūros metu nesurašė minėto akto. Nurodo, kad iš esmės atsakovas pripažino, kad defektai yra, tačiau neatliko ir net neketino atlikti jokių kitų darbų, būtinų defektų pašalinimui, išskyrus tuos, kuriuos ne vieną kartą atlikinėjo. Nurodo, kad tyrimo akte, ekspertų išvados yra kategoriškos, jie nustatė, kad buvo netinkamai sumontuoti aliuminio profiliai, netinkamai buvo hermetizuoti, dėl ko vanduo kaupėsi ir neturėjo kur ištekėti. Atsakovas drenažo niekada neįrenginėjo, kai bandė šalinti defektus. Nurodo, kad iki kreipimosi į teismą atsakovui buvo siūlyta pačiam surasti ekspertus, jeigu nesutinka su siūloma ekspertine įmone (b.l. 51-53, 1 tomas), tačiau į šį pasiūlymą atsakovas nereagavo, taip pat nepateikė ir į bylą įrodymų, kurie paneigtų tyrimo akto išvadas, todėl teismo išvada, kad atsakovas neginčijo ieškovo pateiktų įrodymų dėl nustatytų defektų šalinimo ir jų šalinimo būdų, yra pagrįsta. Nurodo, kad atsakovas, siūlydamas pašalinti defektus, į defektų šalinimo darbų aktus neįtraukė darbų, būtinų defektų priežastims pašalinti atlikti. Vieną iš apelianto pateiktų sąmatų sudarė įmonė UAB “Kontivis” (b.l. 7, 2 tomas), kuri yra išregistruota iš juridinių asmenų registro (b.l. 15, 2 tomas), todėl ši įmonė negalėtų atlikti darbų. Be to, apelianto atstovas teismo posėdžio metu taip ir nesugebėjo paaiškinti, kurioje paties apelianto UAB “Mobusta” parengtos sąmatos darbų pozicijoje yra priskaičiuoti drenažo įrengimo darbai bei medžiagos. Nurodo, kad kreipėsi išimtinai į įmones, kurios specializuojasi aliuminio stiklo fasadų įrengime ir pasirinko siūlomą pigiausią kainą, todėl apelianto nurodytas argumentas, kad ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas galimybę pašalinti defektus savo lėšomis ir rizika atsakovas turėjo nuo 2009 metų. Atsakovas savo jėgom defektus šalino jau du kartus ir abu kartus nesėkmingai. Taip pat nurodo, kad ieškinys iš esmės buvo patenkintas, nes pagrindiniai reikalavimai dėl išlaidų statybos darbų defektų pašalinimui 8547,79 Lt bei 753 Lt turtinės žalos atlyginimui patenkinti visiškai, o neturtinės žalos dydį visais atvejais nustato teismas (LR CK 6.250 str.). Nurodo, kad sumokėjo 369 Lt žyminio mokesčio per du kvitus. Taip pat nurodo, kad ekspertinis tyrimas buvo neišvengiamai reikalingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė prašymą priimti rašytinius įrodymus (b.l. 77-86, 2 tomas). Nurodo, jog UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atliko teismo sprendimu nustatytus defektų pašalinimo darbus ir už juos ieškovas jau atsiskaitė. Šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus ieškovas prašo prijungti prie bylos. Kolegija minėtus įrodymus priima, nes jie susiję su ginčo aplinkybėmis (remonto atlikimu) ir sudaryti jau po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, dėl ko jų nebuvo galimybės pateikti anksčiau (CPK 314 str.).
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovo ieškinį ir nagrinėjo bylą, nes ginčas jau išspręstas Šiaulių m. apylinkės teismo 2011 sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-772/2011. Iš byloje esančio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimo matyti, jog civilinėje byloje buvo sprendžiamas tarp tų pačių šalių kilęs ginčas dėl turtinės žalos, kilusios iš buto statybos darbų rangos sutarties (b.l. 29-50, 1 tomas). Bylą išnagrinėjus buvo konstatuota, jog dėl kilusių defektų yra atsakingas atsakovas, tačiau ieškovui neįrodžius patirtos žalos dydžio, ieškovo reikalavimas nebuvo patenkintas. Tačiau kolegija nurodo, jog minėtoje byloje priimtas sprendimas neužkirto kelio ieškovui kreiptis iš naujo į teismą, įrodinėjant savo patirtos žalos dydį. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „FF lizingas“ v. Finansų ministerija ir kt., bylos Nr. 3-3K-602/2013; kt.) ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ v. UAB „Ampolis“, bylos Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. MG AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v. L. W. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2013; kt.). Šioje byloje abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios ir ta pati jų procesinė padėtis. Tačiau ieškovas šioje byloje kelia reikalavimą dėl statybos darbų defektų pašalinimo išlaidų priteisimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei nurodo motyvus bei teikia naujus įrodymus savo argumentams pagrįsti bei savo reikalavimui įrodyti, todėl laikyti, jog ginčas tapatus ir yra jau išspręstas, nėra pagrindo. Kolegija pažymi, jog tame pačiame atsakovo nurodytame Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-31 sprendime yra nurodyta ieškovo teisė kreiptis į teismą pakartotinai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą įsiteisėjęs teismo sprendimas Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-43-772/2011 turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamojoje byloje. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teismas nepadarė ir šiais argumentais remiantis nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti.
Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog jis neginčijo nustatytų defektų ir jų šalinimo būdų. Taip pat nurodo, jog nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovas laikėsi defektų šalinimo ir fiksavimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybės, kad atsakovas du kartus taisė defektus, ieškovas statybos darbų defektų aktą atsakovui siuntė ne vieną kartą ir per antstolį, konstatavo, jog ieškovas laikėsi preliminarios sutarties 6.9 p. nurodytų defektų šalinimo ir fiksavimo tvarkos. Minėtos sutarties 6.9 p. numato, jog statybos defektų darbai fiksuojami šalių surašytu aktu. Kaip matyti iš byloje pateikto 2009-07-08 statybos darbų defektų akto (b.l. 23, 1 tomas), ieškovas surašė tokį aktą ir siuntė atsakovui kaip kitai sutarties šaliai. Todėl tai, jog apeliantas pats nereagavo ir nepasirašė minėto akto, nesudaro pagrindo teigti, jog minėtos sutarties sąlygos ieškovas nesilaikė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog aplinkybė, jog defektai buvo ir dėl jų atsakomybę turi prisiimti atsakovas, yra patvirtina ir nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-0131 sprendimas).
Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas nepasisakė ir nemotyvuotai atmetė jo argumentus dėl defektų pašalinimo darbų kainos nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, jog ieškovo prašoma priteisti defektų pašalinimo suma yra pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais, nurodė, jog atsakovas siūlydamas pašalinti nurodytus defektus, į defektų šalinimo darbų aktus neištraukė darbų, būtinų defektų priežastims pašalinti atlikti, t.y. fasadinių profilių remonto, įrengiant drenažą, darbų ir medžiagų kainų, dėl ko pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo siūlomi atlikti darbai nepašalins defektų iš esmės. Tokiu būdu teismas pasisakė dėl atsakovo argumentų, jog ieškovo prašoma priteisti išlaidų suma yra per didelė. Be to, ieškovo pateikti į bylą dokumentai (remonto darbų išlaidas patvirtinantys dokumentai) patvirtina ieškovo patirtų remonto darbų išlaidų sumą.
Apeliantas nurodo, jog neatsisako ištaisyti trūkumų, tačiau dėl oro sąlygų to nėra galimybės iš karto padaryti. Be to, nurodo, jog ieškovas neturi teisės pasitelkti kitų asmenų trūkumų šalinimui. Šiuos argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nagrinėjamu atveju turi teisę pasinaudoti alternatyviais savo teisių gynimo būdais ir reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus ištaisyti įmanoma. Kaip matyti iš bylos, tarp šalių ginčas dėl trūkumų ištaisymo yra kilęs nuo 2009 metų, todėl laikytina, jog atsakovas turėjo pakankamai laiko ištaisyti defektus, tačiau to nepadarė. Todėl ieškovas teisėtai pasirinko savo teisių gynimo būdą – prašyti atlyginti defektų darbų pašalinimo išlaidas bei turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.
Apeliantas nesutinka su priteista neturtine žala ir nurodo, jog ir ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie žalos kilimo, todėl CK 6.282 str. pagrindu žalos atlyginimas turėtų būti mažintinas arba atmestas. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tarp šalių kilę santykiai yra vartojimo teisiniai santykiai, todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą ieškovas turi. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir nustatė priteistinos ieškovui neturtinės žalos dydį, o apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog yra sąlygos CK 6.282 str. taikyti.
Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas.
Iš bylos matyti, kad ieškovas patyrė 597,15 Lt išlaidų antstolio faktinėms aplinkybėms konstatuoti, 605 Lt ekspertinio tyrimo išlaidų (b.l. 110-115, 1 tomas). Šios išlaidos pagal CPK 88 str. priskirtinos prie kitų būtinų išlaidų, nes susijusios su ieškovo įrodymų savo reikalavimui pagrįsti surinkimu, todėl buvo pagrįstai priteistos.
Ieškovas yra sumokėjęs iš viso 369 Lt žyminio mokesčio (b.l. 123, 184, 1 tomas), 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai (b.l. 151-155, 1 tomas).
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, nors ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė bylinėjimosi išlaidų kausimą, iš esmės patenkinęs visus ieškinio reikalavimus (buvo sumažintas tik neturtinės žalos dydis). Kolegijos nuomone, CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos numatančios, jog kai ieškinys tenkinamas iš dalies ir bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui atmestų reikalavimų daliai, negali būti aiškinamos ir taikomos taip, jog iš esmės bylą laimėjusi šalis, tik sumažinus priteistinos žalos sumą, patirtų dar ir nuostolių dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Todėl apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ginčą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1500 Lt (b.l. 68-70, 2 tomas) (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Mobusta“, į.k. 145642996, 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.