Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neringos savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės poilsio namų „Ąžuolynas“ skundą atsakovui Neringos savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) poilsio namai „Ąžuolynas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T1-257 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2023 metams lengvatos UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T1-257); 2) panaikinti Tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T1-258 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio 2023 metams lengvatos UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-258); 3) įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. prašymą suteikti valstybinės žemės nuomos mokesčio (toliau – ir nuomos mokestis) bei nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NT mokestis) lengvatą ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus atitinkančius sprendimus per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2.1. Vadovaudamasis Neringos savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. T1-97 „Dėl mokesčių lengvatų teikimo aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Mokesčių lengvatų teikimo aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė atsakovui ir Neringos savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) prašymą dėl 40 proc. nuomos mokesčio ir NT mokesčio lengvatos už 2023 metus suteikimo.

2.2. Administracija 2023 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (4.16) V15-3549 atsiuntė pareiškėjui Sprendimą Nr. T1-257 bei Sprendimą Nr. T1-258 (toliau – ir ginčijami sprendimai). Minėtais sprendimais Taryba nusprendė netenkinti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. prašymo ir atsisakė suteikti nuomos mokesčio ir NT mokesčio lengvatas.

2.3. Sprendimai Nr. T1-257 bei Nr. T1-258 yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti pažeidžiant VAĮ nuostatas. Abiejų sprendimų preambulėje nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis jie buvo priimti, tačiau nepateikti jų priėmimo motyvai ir argumentai. Skundžiami sprendimai grindžiami ne faktais ar objektyviais duomenimis, o tiesiog konstatavimu, jog Taryba nusprendė nesuteikti prašomų mokestinių lengvatų.

2.4. Ginčijamuose sprendimuose teigiama, jog jie priimti atsižvelgiant į Neringos savivaldybės tarybos Jungtinio komiteto (toliau – ir Komitetas) 2023 m. spalio 18 d. posėdžio protokole Nr. T-35 nurodytas aplinkybes. Iš Komiteto 2023 m. spalio 18 d. posėdžio darbotvarkės turinio matyti, kad jam buvo pateikti svarstyti tik Tarybos sprendimų projektai dėl mokestinių lengvatų Bendrovei suteikimo, tačiau šis komitetas nesvarstė alternatyvių projektų dėl lengvatų nesuteikimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 17 straipsnio 10-11 punktuose, kuriems ir buvo pritarta Tarybos posėdyje 2023 m. spalio 26 d.

2.5. Iš Komiteto protokolo matyti, kad sprendimai nesuteikti lengvatų paremti Komiteto narių išreikšta nuomone, kad asmuo galimai neatitinka Aprašo 6.2.2 papunkčio reikalavimų, taip pat matyti, kad Tarybos nariams buvo pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Neringos vanduo“ pažyma. Pareiškėjo teigimu, Tarybos posėdyje ši pažyma nebuvo nagrinėta, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu protokole nurodyta, kad Tarybos nariai šią pažymą išnagrinėjo.

2.6. Tame pačiame 2023 m. spalio 26 d. Tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl protokolinio pritarimo „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ apskundimo apeliacine tvarka“, kuris net nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, ir nutarta skųsti šį teismo sprendimą apeliacine tvarka. Pareiškėjas paaiškino, kad Regionų administracinis teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1710-438/2023 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokolo Nr. T14-11 28 ir 29 punktus ir įpareigojo Neringos savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. prašymą dėl lengvatų suteikimo. Taryba, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu dar kartą atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėjas apskundė 2023 m. balandžio 27 d. Tarybos sprendimą Regionų administraciniam teismui, kuris 2023 m. spalio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-2153-609/2023 tenkino pareiškėjo skundą konstatavęs, kad sprendimai yra nemotyvuoti, todėl prieštarauja VAĮ 10 straipsnio 5 daliai. Pareiškėjo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas Tarybos posėdyje nusprendė skųsti teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažintas neteisėtu Tarybos sprendimas dėl tų pačių mokesčių lengvatų nesuteikimo pareiškėjui 2022 metams, buvo pagrindinis motyvas priimti sprendimus dėl mokesčių lengvatų nesuteikimo pareiškėjui 2023 metams, kadangi, jokių teisėtų ir pagrįstų duomenų, motyvų, faktinių aplinkybių, argumentų, kodėl priimti sprendimai nesuteikti lengvatų, nėra nurodyta.

2.7. Pareiškėjas yra Tvarkos aprašo 10 punkte nurodytas juridinis asmuo, vykdantis veiklą ištisus metus, kaip nustatyta Tvarkos aprašo 6.2.2 papunktyje.

2.8. Atsakovas, priimdamas visiškai nemotyvuotus sprendimus, pažeidė VAĮ įtvirtinus įstatymo viršenybės bei išsamumo principus ir VAĮ 10 straipsnyje nustatytus individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Šie Sprendimo Nr. T1-257 bei Sprendimo Nr. T1-258 trūkumai yra esminiai, sukliudę Bendrovei suprasti jų esmę bei turinį ir įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pažeistų interesų gynybą.

3. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsakovas paaiškino, kad Komitetui 2023 m. spalio 18 d. posėdžio metu svarstant klausimą dėl lengvatų pareiškėjui suteikimo, buvo gauta informacija apie UAB „Neringos vanduo“ 2023 m. spalio 17 d. raštą Nr. S-205, kuriame pateikti duomenys apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte suvartoto geriamojo vandens kiekį. UAB „Neringos vanduo“ rašte nurodyta, jog Bendrovė 2023 m. sausio–balandžio mėnesiais jai priklausančiame nekilnojamajame turte visiškai nevartojo geriamojo vandens. Atsižvelgiant į gautą informaciją ir nustačius, kad pareiškėjas galimai neatitinka Aprašo 6.2.2 punkte įtvirtinto reikalavimo vykdyti veiklą ištisus metus, Komitetas nutarė dėl lengvatos apsispręsti Tarybos posėdžio, vyksiančio 2023 m. spalio 26 d., metu. Tarybai svarstyti buvo pateikti du alternatyvūs sprendimų projektai – viename siūloma tenkinti pareiškėjo prašymą, o kitame – jį atmesti kaip nepagrįstą. Abu šie sprendimų projektai Taryboje buvo apsvarstyti ir dėl jų buvo balsuojama. Skundžiamuose sprendimuose aiškiai nurodyta, kad jie priimti vadovaujantis Aprašo 6.2 punkto nuostatomis.

5. Atsakovo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktą sprendimų teikti mokesčių lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas yra išimtinė atsakovo kompetencija. Iš sisteminio Apraše įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimo matyti, jog Tarybai suteikta diskrecija spręsti – skirti ar neskirti lengvatą. Atsakovo vertinimu, Bendrovės teiginiai, jog skundžiami sprendimai prieštarauja VAĮ nuostatoms, kadangi yra nemotyvuoti ir neaiškūs, yra nepagrįsti bei atmestini. Ginčijamų sprendimų motyvai yra nurodyti pačiuose sprendimuose, taip pat yra aiškūs iš Tarybos posėdžio protokolo ir garso įrašo, kurie yra sudėtinė Sprendimų Nr. T1-257 bei Nr. T1-258 dalis.

6. Atsakovas nesutinka, kad sprendimai nesuteikti lengvatos nebuvo apsvarstyti Komitete.

II.

7. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T1-257 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2023 metams lengvatos UAB poilsio namai „Ąžuolynas“, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T1-258 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio 2023 metams lengvatos UAB poilsio namai „Ąžuolynas“, priteisė pareiškėjui UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ iš atsakovo Neringos savivaldybės administracijos 1 225,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.1. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į atsakovą, Administracijos Biudžeto skyrių ir Administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyrių su prašymu suteikti 40 proc. NT mokesčio ir žemės nuomos mokesčio lengvatą. Prašyme pareiškėjas akcentavo, kad jis atitinka Aprašo 6.2 bei 7.2 punktuose nustatytus reikalavimus, kadangi jam nuosavybės teise priklausančiame objekte teikia turizmo ir kurortines paslaugas bei šią komercinę veiklą vykdo ištisus metus, neturi mokestinių įsiskolinimų valstybės ir savivaldybės biudžetams, Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, valdomi pastatai nėra pripažinti netvarkomais arba apleistais.

8.2. Administracijos Biudžeto skyrius, teisės aktų nustatyta tvarka patikrinęs bei įvertinęs minėtą Bendrovės prašymą ir jo priedus, pateikė visą medžiagą svarstyti Komitetui. Taip pat iš Sprendimus Nr. T1-257 bei Nr. T1-258 lydinčių dokumentų turinio matyti, kad Administracijos Biudžeto skyrius parengė du skirtingus Tarybos sprendimų projektus – viename nusprendžiama tenkinti pareiškėjo prašymą ir suteikti pageidaujamas mokestines lengvatas, o kitame nusprendžiama prašymo netenkinti ir pateikė juos svarstyti atsakovui.

8.3. Iš Komiteto 2023 m. spalio 18 d. posėdžio protokolo Nr. 35 nustatyta, kad Komiteto posėdžio pirmininkas atkreipė Komiteto narių dėmesį, jog yra gautas UAB „Neringos vanduo“ 2023 m. spalio 17 d. raštas Nr. S-205 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pateikta informacija apie pareiškėjui priklausančiame nekilnojamajame turte suvartotą vandens kiekį laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Pažymima, jog minėtame rašte pateikti duomenys kelia abejonių, ar Bendrovė atitinka Apraše įtvirtintą reikalavimą, jog mokestinę lengvatą siekiantis gauti subjektas vykdo veiklą ištisus metus, todėl nuspręsta galutinį sprendimą dėl Bendrovės prašymo pagrįstumo priimti Tarybos posėdžio metu.

8.4. Taryba 2023 m. spalio 26 d. vykusio posėdžio metu priėmė Sprendimus Nr. T1-257 bei Nr. T1-258, kuriais nusprendė netenkinti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. prašymo ir nesuteikti jam valstybinės žemės nuomos mokesčio (Sprendimas Nr. T1-257) bei NT mokesčio (Sprendimas Nr. T1-258) lengvatos.

9. Teismas, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“, Aprašo nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. prašymo nagrinėjimo procedūra nebuvo pažeista – Bendrovė kartu su prašymu pateikė visus Aprašo 11 punkte nurodytus dokumentus, prašymas buvo perduotas svarstyti Komitete, Administracijos Biudžeto skyrius parengė du sprendimų projektus ir pateikė juos svarstyti 2023 m. spalio 26 d. vykusiame Tarybos posėdyje.

10. Byloje nustatyta, jog Taryba skundžiamus sprendimus priėmė remdamasi UAB „Neringos vanduo“ 2023 m. spalio 17 d. rašte Nr. S-205 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktais duomenimis. Minėtame rašte teigiama, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. jai nuosavybės teise priklausančiame objekte nenaudojo geriamojo vandens. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad UAB „Neringos vanduo“ rašte pateikta informacija įrodo, kad pareiškėjas turizmo bei kurortines paslaugas teikia tik šiltuoju metu laiku, todėl jis neatitinka Aprašo 6.2.2 papunktyje nustatyto kriterijaus ir jam negali būti suteikta NT mokesčio bei nuomos mokesčio lengvata. Pareiškėjas, nesutikdama su Tarybos išvada, pabrėžė, jog jis turizmo ir apgyvendinimo paslaugas teikia ištisus metus, tačiau dėl Neringai būdingo sezoniškumo 2023 m. sausio – balandžio mėnesiais nebuvo poilsio namuose pageidaujančių apsistoti turistų, todėl šaltuoju metų laiku per mėnesį nebuvo išnaudojama virš 1 kub. m geriamojo vandens, todėl toks neženklus sunaudoto geriamojo vandens kiekis nebūdavo deklaruojamas UAB „Neringos vanduo“. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad jo valdomuose poilsio namuose ištisus metus yra naudojama elektros energija, dirba darbuotojai (2023 m. sausio – balandžio mėn. poilsio namuose dirbo keturi asmenys), į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetą kiekvieną mėnesį yra mokamos socialinio draudimo įmokos už dirbančiuosius. Bendrovė akcentavo, kad apgyvendinimo paslaugas galima užsisakyti ištisus metus tiek naudojantis jos internetiniame tinklalapyje esančia rezervavimo sistema, tiek naudojantis tarptautine www.booking.com sistema. Atsakovo vertinimu, dokumentų turinys partvirtina tik aplinkybę, kad pareiškėjas ištisus metus išlaiko bei prižiūri objektą, kuriame šiltuoju metu laiku yra teikiamos turizmo bei kurortinės paslaugos.

11. Įvertinęs nurodytus šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad visuotinai žinoma, jog Neringos savivaldybėje teikiamoms turizmo bei kurortinėms paslaugoms yra būdingas sezoniškumas, todėl akivaizdu, kad į poilsio namus atvykstančių poilsiautojų srautai ženkliai skirsis priklausomai nuo metų laiko ir pareiškėjas negali tam daryti įtakos, todėl atsakovo pasirinktas kriterijus, kuriuo grindžiamas vertinimas dėl veiklos nepertraukiamumo, laikytinas objektyviai nepagrįstu. Teismo vertinimu, veiklos vykdymo nepertraukiamumas tokiuose objektuose, kurie teikia apgyvendinimo ir turizmo paslaugas, negali būti vertinamas išimtinai jų užimtumo kriterijumi, nes sezoniškumo aspektas gali turėti lemiamos įtakos jų veiklos dinamikai.

12. Teismas, įvertinęs Sprendimų Nr. T1-257 ir T1-258 ir jų lydinčių dokumentų atitikimą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, sutiko su pareiškėjo pozicija, jog sprendimai turi faktinio ir teisinio motyvavimo trūkumų.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamuose sprendimuose vienas iš jų priėmimo teisinių pagrindų yra nurodomas Aprašo 6.2 punktas, tačiau minėta teisės norma yra sudaryta iš dviejų papunkčių, o sprendimuose nėra aiškiai nurodyta, ar pareiškėjo prašymas neatitinka abiejuose papunkčiuose nurodytų kriterijų, ar vieno iš jų. Kita vertus, teismas pastebėjo, kad Komiteto ir Tarybos posėdžių medžiaga yra viešai skelbiama ir visiems prieinama, todėl ydingas skundžiamų sprendimų teisinis motyvavimas neturėjo iš esmės sutrukdyti pareiškėjui suprasti jų priėmimo teisinio pagrindo.

14. Tačiau teismas vertino, kad Sprendimai Nr. T1-257 ir Nr. T1-258 turi esminių faktinio argumentavimo trūkumų. Juose nėra aiškiai nurodyta, kokiais objektyviais duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 6.2.2 papunkčio reikalavimų. Skundžiamuose sprendimuose yra pateikta nuoroda į Komiteto 2023 spalio 18 d. posėdyje iškeltas abejones dėl pareiškėjo veiklos vykdymo ištisus metus. Aplinkybė, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 6.2.2 papunkčio reikalavimų yra išskirtinai grindžiama tik UAB „Neringos vanduo“ 2023 m. spalio 17 d. rašte pateiktais duomenimis. Teismas vertino, kad minėtas raštas įrodo tik aplinkybę, jog Bendrovė nedeklaravo sunaudoto geriamojo vandens kiekio 2023 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpiais. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia Taryba, tokie duomenys nėra pakankamas įrodymas, kad asmuo nevykdė veiklos ištisus metus. Taip pat priimant skundžiamus sprendimus nebuvo atsižvelgta į Neringos savivaldybei būdingą turistų srautų svyravimą priklausomai nuo metų laiko, todėl teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimai Nr. T1-257 bei Nr. T1-258 neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo pagrįsti individualų administracinį aktą objektyviais duomenimis ar kitomis sprendimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis.

15. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nustačius, jog Neringos savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. T1-257 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2023 metams lengvatos UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ bei Neringos savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. T1-258 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio 2023 metams lengvatos UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolynas“ skundas patenkintas ir skundžiami sprendimai panaikinti.

16. Teismas pažymėjo, kad administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į pirmiau buvusią padėtį ir sukuria atsakovui Neringos savivaldybės tarybai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. prašymą suteikti NT mokesčio ir žemės nuomos mokesčio lengvatas.

III.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

18.1. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas iš esmės galėjo ir turėjo suvokti priimtų Tarybos sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus, jų priėmimo motyvus, nepagrįstai pripažino sprendimus prieštaraujančiais VAĮ. Teismas peržengė skundo ribas vertindamas pačių sprendimų turinį, t. y. nepagrįstai sprendė dėl lengvatos nesuteikimo teisėtumo. Pareiškėjas neskundė sprendimų neatitikimo aukštesnės galios norminiams teisės aktams, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti sprendimų šiuo aspektu.

18.2. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo naštą, t. y. atitikimą Apraše nurodytiems kriterijams turi įrodyti lengvatos prašantis asmuo, o ne savivaldybė. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl lengvatos taikymo, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis vykdo veiklą ištisus metus. Atsakovui gavus informaciją iš UAB „Neringos vandenys“, pareiškėjas turėjo pareigą paneigti aplinkybę, kad jis nevykdo veiklos ištisus metus.

18.3. Pareiškėjo pateikti dokumentai, kuriuos jis pateikė tik bylos nagrinėjimo metu, nepatvirtina, kad pareiškėjas vykdo veiklą ištisus metus, tik patvirtina, jog jis veikia kaip juridinis asmuo.

18.4. Teismas neįvertino, kad visiškai nelogiška ir tai, jog per kelių mėnesių laikotarpį pas pareiškėją neapsigyvena nė vienas asmuo. Be to, pareiškėjas nurodė, kad yra įdarbinti darbuotojai, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog darbuotojai dirbo objekte, už kurį pareiškėjas prašo lengvatos.

18.5. Taryba, priimdama sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo, turi įvertinti tai, kad lengvatos suteikimas neabejotinai turi įtakos savivaldybės biudžetui ir savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimo užtikrinimui. Nagrinėjamu atveju, kilus pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atitikimo Tvarkos apraše numatytam reikalavimui, pareiškėjui nepateikus pagal Aprašo 10.1 punktą motyvuoto prašymo, buvo pagrįstai priimti sprendimai netaikyti pareiškėjui mokesčių lengvatų.

19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad UAB „Neringos vanduo“ 2023 m. spalio 17 d. raštas Nr. S-205 „Dėl informacijos pateikimo“ niekur nėra paviešintas, pareiškėjui nepateiktas ir teikiant skundą teismui nebuvo žinomas šio rašto turinys. Nė viename skundžiamame sprendime ir su juo susijusiuose dokumentuose (Komiteto, Tarybos posėdžių protokoluose) nėra pagrįsta ir motyvuota, kaip UAB „Neringos vanduo“ 2023 m. spalio 17 d. raštas Nr. S-20T paneigia UAB poilsio namai „Ąžuolynas“ atitikimą Aprašo 6.2.2 punkto sąlygai.

21. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime yra išskirtas ginčijamų sprendimų teisinis pagrindimas, t. y. nurodoma, kad nors šis pagrindimas ir turi trūkumų, tačiau šie trūkumai neturėjo iš esmės sutrukdyti pareiškėjui suprasti jų priėmimo teisinio pagrindo, ir faktinis pagrindas – nurodoma, kad Sprendimai Nr. T1-257 ir Nr. T1-258 turi esminių faktinio argumentavimo trūkumų. Atsakovas neteisingai interpretuoja šiuos teismo argumentus ir nepagrįstai tvirtina, jog teismas sprendime nurodė, kad Tarybos sprendimai yra motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skundžiamuose sprendimuose nenurodyta, kokiais objektyviais duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas neatitinka Aprašo 6.2.2 punkte nurodyto kriterijaus.

22. Atsakovo paaiškinimai, kad nesuvartojant vandens šaltojo sezono metu, kai neatvyksta turistai ir nesinaudoja jiems teikiamomis kurortinėmis apgyvendinimo paslaugomis, jo manymu reiškia, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos ištisus metus, buvo pateikti tik atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą, tai nebuvo administracinių sprendimų motyvai. Todėl teismas sprendime pateikė savo vertinimą dėl atsakovo atsiliepimo paaiškinimų ir nurodė, kad toks UAB „Neringos vanduo“ raštas ir jo duomenys nėra tas sprendimo nesuteikti mokesčių lengvatų dėl to, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos ištisus metus, faktinis pagrindas, kuris galėtų būti laikomas atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

23. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sprendimų atitikimą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, pagrįstai vertino pačių atsakovo sprendimų turinį, nes šioje teisės normoje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, administracinio sprendimo turiniui.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo naujus pareiškėjo prašymo netenkinimo motyvus, kurie nebuvo nurodyti skundžiamuose sprendimuose, nebuvo net svarstyti nei Komitete, nei Taryboje, t. y., jog pareiškėjo prašymas dėl lengvatų nemotyvuotas.

IV.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Neringos savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus dėl NT mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų suteikimo 2023 metų mokestiniam laikotarpiui.

26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo pagrįsti individualų administracinį aktą objektyviais duomenimis ar kitomis sprendimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis; UAB „Neringos vanduo“ 2023 m. spalio 17 d. rašte pateikti duomenys nebuvo pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Aprašo 6.2.2 punkte nustatytos sąlygos vykdyti veiklą ištisus metus.

27. Atsakovas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad ginčijamų sprendimų motyvai yra aiškiai nurodyti pačiuose sprendimuose, taip pat kituose administracinės procedūros dokumentuose (aiškinamuosiuose raštuose, posėdžių protokoluose). Atsakovas laikosi pozicijos, kad UAB „Neringos vanduo“ pateikta informacija apie vandens suvartojimą nekilnojamojo turto objekte, už kurį pareiškėjas turi mokėti mokesčius, patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas šiame objekte nevykdo veiklos visus metus, kaip numatyta Aprašo 6.2.2 punkte, o pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina tik turto išlaikymo faktą, bet ne objekte teikiamų turizmo ir kurortinių paslaugų teikimo ištisus metus faktą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nevertins pareiškėjo ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų, taip pat jie nepridedami prie bylos, nes nenustatytos priežastys, kodėl šių paaiškinimų nebuvo galima pateikti anksčiau.

29. Kaip jau minėta, vienas iš pagrindinių argumentų, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamus sprendimus – jų neatitikimas VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytam reikalavimui pagrįsti individualų administracinį aktą objektyviais duomenimis ar kitomis sprendimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis.

30. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

31. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (žr., pvz., LVAT 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1342-968/2024).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų sprendimų turinį bei kitus privalomus administracinės procedūros dokumentus (aiškinamuosius raštus, Komiteto ir Tarybos posėdžių protokolus) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų. Ginčijamų sprendimų turinys buvo iš esmės aiškus, o nustatyti trūkumai savaime nesudarė reikšmingų kliūčių suprasti ginčijamų sprendimų motyvus ir pareiškėjui ginti savo subjektines teises teisme.

33. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad jei atitinkamas administracinis sprendimas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju administraciniame sprendime nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju administracinio sprendimo įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas administracinis sprendimas, ir juos pridėti prie administracinio sprendimo. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinio sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to administracinio sprendimo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (šiais aspektais žr., pvz., 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015, 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-18-575/2024). Administracinių teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas administracinis sprendimas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis. Pagal tokią procedūrą priimtame administraciniame sprendime nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Administracinis sprendimas, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, sudarančiu to akto motyvuojamąją dalį, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio prasme negali būti vertinamas neatitinkančiu šios įstatymo normos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad administracinis sprendimas priimtas, remiantis procedūriniu dokumentu, kuris nepagrįstas, nemotyvuotas ir pan. Asmuo, nesutinkantis su jam sukeliančiu materialines teisines pasekmes administraciniu sprendimu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, paduodamas teismui skundą dėl tokio akto, gali išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio administracinio akto, turi vertinti jį kartu su procedūriniu dokumentu (motyvuojamąja dalimi) kaip vientisą aktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1035/2014, 2014 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-779/2014, 2025 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025).

34. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijami sprendimai buvo priimti laikantis Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje numatytos procedūros, t. y. savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti klausimai buvo pateikti su sprendimų projektais, aiškinamaisiais raštais. Minėti dokumentai, taip pat Komiteto ir Tarybos posėdžių protokolai patvirtina, jog svarstant lengvatų suteikimo klausimą Komitete posėdžio pirmininkas informavo apie gautą UAB „Neringos vanduo 2023 m. spalio 17 d. raštą S-205, kuriame pateikta informacija apie vandens suvartojimą pareiškėjo valdomame nekilnojamojo turto objekte ir prašė šią informaciją persiųsti Tarybos nariams. Protokole nurodoma, kad atsižvelgiant į gautus duomenis ir tai, jog pareiškėjas galimai neatitinka Aprašo 6.2.2 punkto reikalavimo Komitetas nutarė apsispręsti dėl lengvatos Tarybos posėdžio, kuris vyks 2023 m. spalio 26 d. metu. Analogiška informacija yra pateikiama ir aiškinamuosiuose raštuose bei Tarybos posėdžio protokole. Taigi, vertinant ginčijamus sprendimus in corpore (bendrai) nėra pagrindo daryti išvadą, kad jie yra nemotyvuoti ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais. Analogiška išvada, be kita ko, darytina ir atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą.

35. Kaip jau minėta, ginčas byloje kilo dėl mokesčių lengvatų nesuteikimo.

36. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog, Konstitucijos 127 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios Lietuvos biudžetinę sistemą, nurodančios valstybės (savivaldybės) biudžeto pajamų formavimo šaltinius, kartu įtvirtina konstitucinę pareigą mokėti mokesčius (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1997 m. liepos 10 d. nutarime pažymėjo, kad nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku valstybės (savivaldybės) biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Be to, vieniems ūkinės veiklos subjektams nemokant mokesčių, kiti jos subjektai – sąžiningi mokesčio mokėtojai atsiduria jiems nepalankioje padėtyje, yra pažeidžiami esminiai laisvosios rinkos, grindžiamos sąžininga konkurencija, principai.

37. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad mokesčių išimčių ir lengvatų nustatymas yra socialinio ir ekonominio tikslingumo dalykas, kuris priklauso įstatymų leidėjo kompetencijai. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi diskreciją įstatymu nustatyti mokesčių išimtis ir lengvatas atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, ekonominės ir socialinės politikos prioritetus, paisydamas kitų svarbių veiksnių (Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimas).

38. Savivaldybės teisė savo biudžeto sąskaita sumažinti NT mokestį arba visai nuo jo atleisti yra įtvirtinta Nekilnojamojo turto įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, o teisė mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.8 dalyje.

39. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 14 punktu sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto lėšomis, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto lėšomis priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.

40. Vadovaudamasi paminėtų teisės aktų nuostatomis Neringos savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. T1-97 patvirtino mokesčių lengvatų teikimo aprašą, nustatantį valstybinės žemės nuomos ir NT mokesčių lengvatų teikimo tvarką. Aprašo 6 punkte numatyta, kad juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą), gali būti suteikiamos paskutinio mokestinio laikotarpio (pagal mokesčio deklaracijos duomenis) mokesčių lengvatos: <...> 40 procentų, jeigu asmuo atitinka šiuos kriterijus: objekte teikiamos turizmo ir kurortinės paslaugos (6.2.1 p.); asmuo vykdo veiklą ištisus metus (6.2.2 p.).

41. Kaip jau minėta, mokesčių lengvatos taikymas yra įstatymo pripažįstama galimybė, nukrypstanti nuo bendro principo, jog mokestį moka visi mokesčio mokėtojai, todėl šią išimtį apibrėžiančios nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-748-602/2015).

42. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

43. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, yra įrodyta, kad pareiškėjo valdomame nekilnojamojo turto objekte 2023 m. sausio–balandžio mėnesiais nebuvo suvartota vandens, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 6.2.2 punkte nustatytos sąlygos vykdyti veiklą ištisus metus. Šios teisėjų kolegijos išvados nekeičia pareiškėjo pateikti įrodymai ir paaiškinimai, nes jie neįrodo, kad ginčo objekte buvo vykdoma veikla ištisus metus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ginčijamų sprendimų pagrįstumo. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra ta administracinio santykio šalis, kuri prašo taikyti jo atžvilgiu išimtį – teisės aktuose nustatyto mokesčio lengvatą. Todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti išimtį, tenka pareiga įrodyti savo prašymo pagrįstumą (šiuo aspektu žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-748-602/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodė, kad jis vykdo turizmo ir kurortinių paslaugų komercinę veiklą ištisus metus, todėl atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 6.2.2 punktu ir savo diskrecija teikti mokesčių lengvatas, turėjo teisę atsisakyti suteikti pareiškėjui mokesčių lengvatas 2023 metų laikotarpiui.

44. Šiame kontekste dar kartą primintina, kad mokesčiai yra savivaldybės biudžeto šaltinis, todėl priimdama sprendimą dėl mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo savivaldybė turi pasverti, kiek tai turės įtakos savivaldybės biudžetui ir ar bus galima užtikrinti savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimą. Svarbus ne tik piniginis aspektas. Paisytina ir lygybės principo kitų juridinių asmenų atžvilgiu, turinčių išskirtinių nekilnojamojo turto objektų toje pačioje miesto dalyje. Palankesnis apmokestinimas galimas, bet toks sprendimas turėtų būti aiškiai argumentuotas. Taigi savivaldybė sprendžia nekilnojamojo turto mokesčio (atleidimo ar mažinimo) klausimą jį analizuodama įvairiais pjūviais. Galutinį sprendimą priima įvertinus visetą aplinkybių, tačiau bet kuriuo atveju turi teisę rinktis, t. y. atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio (jį sumažinti) ar priimti priešingą sprendimą (šiuo klausimu žr., LVAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-743/2010).

45. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šioje nutartyje padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

46. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

47. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 622,64 Eur atstovavimo išlaidos ir 11,25 Eur žyminis mokestis.

48. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pačiam pareiškėjui atstovauja advokatas, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-551-662/2022; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas Neringos savivaldybė srityje, kurioje kilo ginčas, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Neringos savivaldybės administracijoje yra įsteigtas Teisės skyrius, kuriame dirba 6 darbuotojai, o vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti Neringos savivaldybei ir Neringos savivaldybės administracijai teisme, rengti procesinius dokumentus. Atsakovas bylai vesti teisme pasitelkė ne minėto padalinio darbuotojus, o advokatę. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neatitinka būtinumo ir racionalumo kriterijų, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, priešingai teismų praktika byloje nagrinėjamais klausimais yra suformuota, byla nėra didelės apimties ar itin sudėtinga, todėl atsakovo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkinamas.

51. Žyminio mokesčio sumokėjimui pagrįsti atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė 2024 m. gegužės 6 d. banko mokėjimo nurodymą Nr. 2992, kuris patvirtina, kad už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis. Pagal ABTĮ 36 straipsnio 2 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas už apeliacinį skundą, kuris, vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 2 dalimi, yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, yra sumokėjęs 11,25 Eur žyminį mokestį, todėl atsakovui Neringos savivaldybei gražintina jo sumokėta 11,25 Eur žyminio mokesčio suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo Neringos savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės poilsio namų „Ąžuolynas“ skundą atmesti.

Grąžinti atsakovui Neringos savivaldybei 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis centus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.