Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. 2S-549-460/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
2S-549-460/2020
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01462-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Aušra Maškevičienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-549-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01462-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) G. R. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) G. R. skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) G. R. kreipėsi su skundu į antstolę I. G., juo prašė panaikinti antstolės 2019 m. lapkričio 28 d. patvarkymą Nr. S-19-51-15716, kuriuo antstolė atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo bei prašė įpareigoti antstolę priimti patvarkymus dėl vykdomųjų bylų Nr. 0051/07/01925, Nr. 0051/10/00484, Nr. 0051/05/00415, Nr. 0051/07/02851, Nr. 0051/11/00467, Nr. 0051/11/00469, Nr. 0051/12/01559 nutraukimo arba vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojui, panaikinant visas taikytas priemones skolininko atžvilgiu.

2. Antstolė 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė patenkinti ir jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomosiomis bylomis: Nr. 0051/05/00415, Nr. 0051/07/01925, Nr. 0051/07/02851, Nr. 0051/10/00484, Nr. 0051/11/00467, Nr. 0051/11/00469, Nr. 0051/12/01559, persiuntė nagrinėti teismui.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į skundą, juo pritaria 2019 m. gruodžio 18 d. antstolės I. G. patvarkymui dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą bei prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) G. R. skundas netenkintas. Pagrindiniai teismo argumentai:

4.1. Teismas nustatė, kad antstolė duomenis iš viešųjų registrų apie skolininko (pareiškėjo) turtinės padėties pasikeitimą rinko nuo 2005 m. kovo 23 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. nuolat (v. b. Nr. 0051/12/01559, b. l. 6-31, 151-211). Dėl to paneigė pareiškėjo atstovo poziciją, kad bylose yra laikotarpių ilgesnių nei dveji metai, per kuriuos antstolė neatliko jokio veiksmo.

4.2. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad skolininko duomenų tikrinimas viešuosiuose registruose turėtų atsispindėti kiekvienoje pareiškėjo atžvilgiu užvestoje vykdomoje byloje, kadangi nei CPK vykdymo proceso dalyje nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei jokiame kitame norminiame akte nėra nurodyta, kad antstoliui privaloma formuoti visas vykdomąsias bylas, esančias antstolio kontoroje dėl to paties skolininko. Teismas sutiko su antstolės atstovės pozicija, kad formuoti atskiras vykdomąsias bylas, t. y. atlikti analogiškas užklausas kiekvienoje byloje, spausdinant jų išrašus ir segant į visas vykdomąsias bylas, būtų tiesiog neekonomiška ir prasilenktų su protingumo principu, o tokie antstolės atliekami veiksmai tik didintų vykdymo išlaidas bei sudarytų prielaidas skųsti tokius antstolio veiksmus kaip perteklinius.

4.3. Šiuo metu skolininko (pareiškėjo) skolų išieškojimas yra nukreiptas į jo sutuoktinės turtą / pajamas, todėl sprendė, kad vykdomosiose bylose atlikti ne visi įmanomi veiksmai, kad būtų išieškotos skolos iš pareiškėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti apelianto G. R. skundą: panaikinti antstolės I. G. 2019m. lapkričio 28 d. patvarkymą Nr. S-19-51-15716, įpareigoti antstolę priimti patvarkymus dėl vykdomosiose bylose Nr.0051/07/01925, Nr. 0051/10/00484, Nr. 0051/05/00415, Nr. 0051/07/02851, Nr. 0051/11/00467, Nr. 0051/11/00469, Nr. 0051/12/01559 vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojui, panaikinti visas taikytas priemones G. R. atžvilgiu. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Nei CPK vykdymo proceso dalyje nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra nurodyta, kad antstolis gali vykdomojoje byloje neatspindėti atliktų vykdymo veiksmų. Visi atlikti antstolio veiksmai yra žymimi veiksmų apyraše kiekvienoje vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas turi analizuoti duomenis, esančius kiekvienoje byloje, o ne reikalui esant, nurodyti, kad reikia vadovautis ir tam tikrais duomenimis iš kitos vykdomosios bylos. Teismas ir skolininkas negali vadovautis duomenimis, kurių nėra vykdomojoje byloje. Vienintelėje vykdomojoje byloje Nr. 0051/12/01559 yra pridėti užklausų duomenys, kurie net toje vykdomojoje byloje nėra aprašyti ir įtraukti į tos bylos apyrašą.

5.2. Nė vienoje vykdomojoje byloje nėra duomenų apie skolininko turimą turtą. Po pareiškėjo kreipimosi antstolė bando inicijuoti papildomus darbus, kurie galėjo ir turėjo būti atlikti jau prieš 5 metus, nes Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi yra nustatytos skolininko ir jo sutuoktinės pajamų dalys. Bylos duomenys patvirtina, jog šiuo metu skolininkas turto neturi.

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta skolininko skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės I. G. kontoroje yra septynios vykdomosios bylos, jose vykdomas skolų išieškojimas iš skolininko G. R..

11. Vykdomoji byla Nr. 0051/05/00415 užvesta 2005 m. balandžio 13 d. pagal 2005 m. vasario 25 d. Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Plungės r. PK) nutarimą Nr. E081964/G-78-K1-154 dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo išieškotojos VMI naudai. Vykdomoji byla Nr. 0051/07/01925 užvesta 2005 m. kovo 22 d. pagal 2005 m. vasario 3 d. Plungės r. PK nutarimą Nr. E082431/78-K1-203 dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo išieškotojos VMI naudai. Vykdomoji byla Nr. 0051/07/02851 užvesta 2006 m. rugpjūčio 21 d. pagal 2006 m. liepos 18 d. Plungės r. PK nutarimą Nr. E550521/78-P-K1-1398 dėl 5,79 Eur baudos išieškojimo išieškotojos VMI naudai. Vykdomoji byla Nr. 0051/10/00484 užvesta 2010 m. kovo 25 d. pagal 2010 m. vasario 8 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-115-363/2010 dėl 362,03 Eur baudos išieškojimo išieškotojos VMI naudai. Vykdomoji byla Nr. 0051/11/00467 užvesta 2011 m. balandžio 28 d. pagal 2011 m. balandžio 22 d. Plungės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-121-363/2011 dėl 941,27 Eur baudos išieškojimo išieškotojos VMI naudai. Vykdomoji byla Nr. 0051/11/00469 užvesta 2011 m. balandžio 29 d. pagal 2011 m. balandžio 27 d. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 06-19-1267 N45-37 dėl 7206,66 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo išieškotojos VMI naudai. Vykdomoji byla Nr. 0051/12/01559 užvesta 2012 m. spalio 3 d. pagal 2012 m. spalio 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM Sprendimą Nr. (23.17-08)-320-47208 dėl 2105,73 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo išieškotojos VMI naudai.

12. Pareiškėjas skunde teigė, kad vykdomosios bylos turėtų būti nutrauktos skolininko atžvilgiu, kadangi bylose suėjo išieškojimo senaties terminai. Akcentavo, jog vykdomosiose bylose yra ilgesnių nei dviejų metų laikotarpių, per kuriuos antstolė neatliko jokio veiksmo. Jo nuomone, vykdomosioms byloms tęsti nebėra pagrindo, kadangi skolininkas neturi nei turto nei pajamų bei Lietuvoje nebegyvena.

13. Kaip žinoma, vykdomosios bylos nutraukimo atvejai numatyti CPK 629 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde apeliantas nebeginčija fakto ir nebeteikia argumentų dėl to, kad vykdomosiose bylose yra ilgesnių nei dviejų metų laikotarpių, per kuriuos antstolė neatliko jokio veiksmo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė duomenis iš viešųjų registrų apie skolininko (pareiškėjo) turtinės padėties pasikeitimą rinko nuo 2005 m. kovo 23 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. nuolat (v. b. Nr. 0051/12/01559, b. l. 6-31, 151-211). Dėl to paneigė pareiškėjo poziciją, kad bylose yra laikotarpių ilgesnių nei dveji metai, per kuriuos antstolė neatliko jokio veiksmo.

15. Apeliantas skunde ginčija tai, kad ne visose vykdomosiose bylose yra įsegti duomenys apie antstolės atliktus veiksmus. Apelianto nuomone, antstolės atliktas tas pats veiksmas skolininko atžvilgiu turi būti nurodomas / atvaizduojamas kiekvienoje jo atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje.

16. Dėl šio aspekto pažymėtina, jog kaip teisingai nurodė teismas, nei CPK vykdymo proceso dalyje nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei jokiame kitame norminiame akte nėra nurodyta, kad antstoliui privaloma formuoti visas vykdomąsias bylas, esančias antstolio kontoroje dėl to paties skolininko. Jokios teisės normos nenurodė ir apeliantas. Svarbu ir tai, kad vykdymo veiksmai visose vykdomosiose bylose yra atliekami kompleksiškai skolininko atžvilgiu. Išieškotina suma, neužtenkant vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, būtų paskirstoma tam tikra eilės tvarka (CPK 753 straipsnis), laikantis reikalavimų patenkinimo eilės (CPK 754 straipsnis). Taigi, kiekvienas antstolės atliktas veiksmas vienoje vykdomojoje byloje neabejotinai sietinas su kitomis vykdomosiomis bylomis ir jas įtakoja. Atitinkamai antstolės atlikta viena turtinės padėties užklausa skolininko atžvilgiu turi įtakos kiekvienai kitai to paties skolininko bylai, nes, kaip minėta jų (į)vykdymas yra kompleksinis. Dėl nurodytų priežasčių pritartina teismo išvadai, kad privalomumo atlikti analogiškas užklausas kiekvienoje byloje, spausdinant jų išrašus ir segant į visas vykdomąsias bylas, nėra nustatyta, o to atlikimas būtų tiesiog neekonomiškas ir tokie antstolės atliekami veiksmai tik didintų vykdymo išlaidas bei būtų pertekliniai, nes jokios naujos informacijos apie skolininką jie nesuteiktų. Pridėtina, jog Teisingumo ministerija, atlikdama antstolių veiklos patikrinimus, yra nustačiusi, kad kai kurie antstoliai „iš to paties skolininko išieškodami penkias skolas, kiekvienoje byloje atlieka atskiras užklausas, susijusias su skolininko asmens ar jo turtinės padėties patikrinimu, ir už kiekvieną užklausą skaičiuoja vykdymo išlaidas, nors atlikta užklausa yra aktuali visoms to skolininko byloms ir atskirų užklausų atlikti nereikia“ (https://tm.lrv.lt/lt/naujienos/antstoliu-vykdomu-skolu-isieskojimo-tvarka-tapo-skaidresne). Taigi, Teisingumo ministerija, Sprendimų vykdymo instrukcijos rengėja, formuoja aiškų tikslą antstolio veiklai skaidrinti bei nedidinti vykdymo išlaidų atliekant atskiras užklausas kiekvienoje to pačio skolininko byloje. Dėl nurodytų motyvų šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Pastebėtina ir tai, jog vykdymo laikotarpis tęsiasi ilgą laiką, todėl antstolė pagrįstai periodiškai atlikdavo skolininko turtinės padėties patikrinimą, nes kaip matyti, skolininkas gera valia savo pareigos nevykdė. Skolininkas nesiėmė jokių veiksmų vykdomiesiems dokumentams įvykdyti, su antstoliu nebendradarbiavo, duomenų apie savo turtą neteikė. Byloje nenustatyta, kad antstolė nesuteikė kokių nors duomenų skolininkui apie vykdomųjų bylų eigą ar kitaip apribojo skolininko teisę žinoti apie procesą.

18. Apelianto nurodomos aplinkybės apie jo turtinę padėtį ir apie tai, kad antstolė 2019 m. lapkričio 11d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės banko sąskaitą ir skolininkui bei jo sutuoktinei išsiuntė sutikimą, šiuo metu įtakos neturi. Akcentuotina, kad šioje byloje svarstomas klausimas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, o ne dėl antstolės atliktų kitų veiksmų (ne)teisėtumo. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nors ir nurodo, kad jis turto neturi, tačiau pats nurodo, kad juda Europos Sąjungos erdvėje, gyvena Nyderlanduose. Be to, byloje jo interesus gina advokatas. Suprantama, kad tam reikalingos lėšos, tačiau apeliantas tikina, kad jų neturi iš viso (CPK 12, 178 , 185 straipsniai). Spręstina, kad minėtos apelianto nurodomos aplinkybės dėl antstolės atliktų veiksmų dėl skolininko turto nustatymo nesudaro pagrindo visas vykdomąsias bylas nutraukti. Tą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas bei antstolė, netenkindama skolininko skundo.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

20. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė