Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. (V. K.) atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria netenkintas V. K. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-1776-2021, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 90 Eur (devyniasdešimt eurų) dydžio bauda. V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 12 (dvylika) mėnesių. V. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda – bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-1776-2021 V. K. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2021 m. rugsėjo 2 d., 14.14 val., Eišiškių pl., Vilniuje, vairuodamas motociklą „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus savo ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, o būtent: nepalikdamas saugaus tarpo iš šono lenkė priekyje prieš sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui stovinčių transporto priemonių koloną, užvažiavo pirmai transporto priemonei, stovinčiai prieš degantį raudonos spalvos šviesoforo signalą, iš priekio, prieš pradėdamas ir baigdamas lenkti nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, važiavo kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją ir užvažiuodamas ant užbrūkšniuoto ploto. Tokiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo chuliganiškai, rodydamas nepagarbą kitų žmonių ir visuomenės interesams, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Motociklas buvo be nustatytoje vietoje pritvirtinto valstybinio numerio ženklo. Šiais savo veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 82.2, 117, 126, 225 punktus, 3 priedo 1.1 punktą. V. K. už ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta 90 Eur (devyniasdešimt eurų) dydžio bauda. V. K. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 12 (dvylika) mėnesių. V. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda – bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui (b. l. 5).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

V. K. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinis skundas atmetamas

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas. Toks V. K. veikimas pagrįstai kvalifikuotas kaip ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas, nes atitinka minėto administracinio nusižengimo požymius – motociklas „Yamaha YZF-R1“ buvo vairuojamas vienu metu padarant KET 4, 9, 82.2, 117, 126 punktuose, 3 priedo 1.1 punkte nustatytus pažeidimus, kurie ne formaliai, bet realiai kėlė grėsmę eismo saugumui.

21. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą V. K. paskirta vidurkį atitinkanti bauda, numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. 500,00 Eur dydžio bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 1 metų terminui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda – bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui (b. l. 5). Pažeidėjo apeliaciniu skundu yra keliamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, o būtent, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą V. K. trumpesnio nei straipsnio sankcijoje numatytos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo klausimas.

22. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

24. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).

26. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu nustatytas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – 1 metams terminas yra adekvatus V. K. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti.

27. Pažymima, kad aptariamas nusižengimas savo pobūdžiu yra šiurkštus, keliantis realų pavojų transporto eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad šiuo atveju nusižengimas buvo padarytas dienos metu, kelyje esant didesniam kitų eismo dalyvių srautui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta sunkesnių padarinių. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad, kaip pagrįstai pastebėjo apylinkės teismas, V. K. netvarkinga kelių transporto priemone (su išmontuotais galinio vaizdo veidrodėliais ir posūkio signalais, be to, be valstybinio numerio ženklo), neturėdamas galimybės įspėti ir faktiškai neįspėdamas rankų signalais kitų eismo dalyvių apie savo atliekamus manevrus, įvertinus dar ir tai, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad jis lenkimą atliko per priešpriešinę eismo juostą, kai tiek joje, tiek toje eismo juostoje, kuria judančią koloną jis lenkė, važiavo transporto priemonės, rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą V. K. padarė tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų. Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad V. K. elgėsi neatsakingai, pavojingais eismo saugumui veiksmais tenkindamas savo interesus demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip elgdamasis privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančią ir atsakomybę, todėl jo patiriami nepatogumai dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės už padarytą nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį yra jo pačio elgesio pasekmė.

28. Pastebima, kad V. K. nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir dar labiau sumažinti nutarimu nustatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Kaip minėta, administracinių nusižengimų sudėtys yra įrodytos, V. K. sukėlė realų pavojų eismo saugumui.

30.1. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad V. K. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus negali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

30.2. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020, 17 punktas).

30.3. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 16 punkte jau sprendė, kad nors V. K. pripažino dalį objektyviųjų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių (KET pažeidimus – siauros ištisinės ženklinimo linijos kirtimą ir užvažiavimą ant užbrūkšniuoto ploto), tačiau tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde ginčijo objektyvųjį požymį, kad sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, taip pat subjektyviuosius šio pažeidimo požymius, tai yra, kad jis veikė dėl chuliganiškų paskatų. Šiuo atveju nepakanka jo galimai kaltės jautimo bendrai dėl įvykusios situacijos, o turi būti nustatytas nuoširdus prisipažinimas ir dėl tyčios bei chuliganiškų paskatų. Apylinkės teismo posėdyje V. K. pripažino, kad nesaugiai važiavo, bet tikrai ne chuliganiškai. Apygardos teismo vertinimu, pareiškėjui, viena vertus, neigiant dalį objektyviųjų požymių, subjektyviuosius požymius, kita vertus, teigiant, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai elgiasi, prisipažinimas yra deklaratyvus, todėl nurodyta lengvinanti aplinkybė šiuo atveju negali būti pripažįstama.

30.4. Aukštesniojo teismo manymu, analogiškai pareiškėjui, viena vertus, neigiant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 3 dalyje, subjektyviuosius požymius (kaltę) (tai aptarta šios nutarties 9–11 punktuose), kita vertus, teigiant, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai elgiasi, nurodyta lengvinanti aplinkybė ir dėl šio pažeidimo šiuo atveju negali būti pripažįstama. Be to, netgi ir sumažinus administracinę nuobaudą dėl šio pažeidimo galutinė paskirta nuobauda ir poveikio priemonė dėl ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų nepasikeistų.

29. Pabrėžiama, kad aplinkybės, jog V. K. dirba ir jo darbas yra susijęs su reikalingumu turėti specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones, jis turi nacionalinę lenktynininko licenciją, kuri jam išduodama kasmet ir kuri leidžia jam dalyvauti plento žiedinėse lenktynėse atstovaujant L. tarptautinėse varžybose, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, V. K. anksčiau nėra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su eismo įvykio sukėlimu, chuliganišku vairavimu, negali būti laikomos pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl specialiosios teisės atėmimo trukmės mažinimo. Pažymima, kad teismų praktikoje apelianto darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-851/2018). Sutinkama, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės V. K. tam tikrą laiką gali patirti nepatogumų darbe, nedalyvauti lenktynėse, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeiminių, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju V. K. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbui, dalyvavimui lenktynėse, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikomi asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas nepagrindė, kodėl specialiosios teisės atėmimo trukmė galėtų būti sumažinta mažiau nei vieneriems metams nepakitus jokioms aplinkybėms, nurodytoms apeliaciniame skunde.

30. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai vertino, kad minimalus sankcijoje numatytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro matyti, jog V. K. keliolika kartų baustas administracine tvarka, iš jų neretai už KET pažeidimus, dažniausiai už greičio viršijimą, šie administraciniai nusižengimai yra ilgalaikio KET taisyklių pažeidinėjimo eilinis epizodas, jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, V. K. prisipažino padaręs nusižengimą, socialinės aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalią specialiosios teisės atėmimo trukmę.

31. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. V. K. skirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

32. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

33. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus daro išvadą, jog sprendžiant pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimą įrodymų vertinimo ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nebuvo padaryta. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. (V. K.) atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.