- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- II-146-369/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00251-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K. (V. K.), jo atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariato 2021 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 97-ANR_N-1776-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariato 2021 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 97-ANR_N-1776-2021 V. K. buvo nubaustas subendrinta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemone – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2021 m. rugsėjo 2 d. 14.14 val. Eišiškių pl., Vilniuje, vairuodamas motociklą „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus savo ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, o būtent: nepalikdamas saugaus tarpo iš šono, lenkė priekyje prieš sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui, stovinčių transporto priemonių koloną, užvažiavo pirmai transporto priemonei, stovinčiai prieš degantį raudonos spalvos šviesoforo signalą iš priekio, prieš pradėdamas ir baigdamas lenkti nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, važiavo kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją ir užvažiuodamas ant užbrūkšniuoto ploto. Tokiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, t.y., vairavo chuliganiškai, rodydamas nepagarbą kitų žmonių ir visuomenės interesams, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Motociklas buvo be nustatytoje vietoje pritvirtinto valstybinio numerio ženklo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 4, 9, 82.2, 117, 126, 225 punktus, 3 priedo 1.1 punktą (b.l. 5).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti arba pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad nutarimas neteisėtas, nagrinėjant bylą buvo pažeistos ANK 281 straipsnio nuostatos, nes ji buvo nagrinėta ne institucijos pagal nusižengimų padarymo vietą, bylą nagrinėjo ir nutarimą priėmė Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą, buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, nes Institucija nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bylai svarbias aplinkybes, taip pat netinkamai taikė teisės normas, dėl to buvo neteisingai nustatytas administracinis nusižengimas. O būtent, jo nusižengimas nepagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi jo veikoje nėra būtinojo šio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – veikos apdarymo motyvo- chuliganiškų paskatų. Jo atveju chuliganiškos paskatos buvo inkriminuotos nepagrįstai, neįvertinus visų byloje esančių aplinkybių visumos. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukėlė neigiamą vairuotojų reakciją, pasipiktinimą. Taip pat skunde prašoma pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad yra nustatytos tik pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jis pats tokį savo poelgį vertina kritiškai, gavo pamoką ir tikrai daugiau taip nebesielgs. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas atliekant darbo funkcijas. Kitų pažeidimų nėra padaręs ir nėra baustas. Jis nėra piktybinis KET pažeidėjas O šis KET pažeidimas padarytas atsitiktinai. Specialiosios teisės atėmimo taikymas būtų neteisinga ir neproporcinga nuobauda. Dėl padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo. Vien dalyvavimas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ir gresianti administracinė atsakomybė sustiprino jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir elgtis atsakingai, jis padarė išvadas dėl netinkamo savo elgesio (b.l. 1-2).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio V. K. elgesys buvo ne tik pavojingas, bet ir chuliganiškas. Jis kelyje elgėsi nepagarbiai, kėlė pavojų ir aiškiai išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams. Institucijos manymu, byloje nustatytos objektyviosios V. K. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks motociklo vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų asmenų eismo saugumui. Chuliganišką vairavimą apibūdina ir tai, kad V. K. aprašytu būdu viešojoje vietoje važiavo ne dėl eismo būtinumo, o dėl chuliganiškų paskatų, norėdamas atkreipti aplinkinių dėmesį, kadangi jo motociklas buvo be valstybinių numerių, be posūkio signalų įrenginių, be galinio vaizdo veidrodėlių. Pats V. K. dėl to nurodė, kad ruošėsi dalyvauti lenktynėse, dėl to viską nuėmęs tam, kad jį būtų sunkiau identifikuoti užfiksavus pažeidimus vaizdo fiksavimo priemonėmis. Institucijos vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad V. K. vairuodamas motociklą be valstybinio numerio ženklo bei manevruodamas kelyje kėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Tokie pareiškėjo veiksmai padaryti tyčia, sąmoningai siekiant parodyti savo išskirtinumą ir nepagarbą kelių eismo saugumo tvarkai ir kitų eismo dalyvių saugumui bei vertintini kaip chuliganiški ir atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad V. K., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui ir norėjo taip elgtis. Institucija prieštaravo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui V. K. atžvilgiu, nurodydama, kad pareiškėjas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti įstatymo leidėjo numatytas sankcijos ribas. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėjui kils nepatogumų, bus sudėtingiau vykdyti darbines funkcijas ir įsipareigojimus šeimai, tačiau tai nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti švelninti nuobaudą ar jos neskirti. Darbo funkcijų atlikimas, pareiškėjui netekus teisės vairuoti transporto priemones netaps neįmanomu, ribojimas bus tik laikino pobūdžio. Šioje byloje nenustatytas nei veikos mažareikšmiškumas, nei kelių pareiškėjo atsakomybę švelninančių aplinkybių buvimas. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimą tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Be to, V. K. turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 6-10).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje palaikė savo skundą bei nurodė, kad jis važiavo motociklu, pirmoje juostoje važiavo mašinos. Jis pradėjo lenkti leistinoje vietoje, kur buvo brūkšninė skiriamoji linija. Kai jam reikėjo grįžti į pirmą juostą, ten jau nebuvo galima lenkti, jis nespėjo grįžti į savo juostą. Todėl jis važiavo iš kairės pusės, grįžo per ištisinę juostą ir užvažiavo mašinoms priekyje. Pradėjus degti žaliam šviesoforo signalui, jis pradėjo važiuoti, prie kito šviesoforo sustojo vėl, paskui atsisuko ir pamatė, kad jį vijosi. Jis sustojo, pastatė motociklą, pristūmė prie stulpo. Jis lenktyniauja Lietuvos čempionate, yra Lietuvos rinktinės narys. Motociklas ne jo. Jis buvo be veidrodėlių, valstybinių numerių, nes jis buvo paruoštas varžyboms. Važiavo taisyti motociklo, nes kitą dieną jam reikėjo važiuoti į varžybas Estijoje. Išėjus pareigūnams, atvažiavo patruliai, pasakė jiems, kad jam išrašytų protokolą už nesaugų važiavimą. Po to pareigūnas paėmė jo dokumentus, atidavė raktus nuo motociklo ir pasakė, kad jis važiuotų, jis dokumentus dėl pažeidimo atsiųs į elektroninį paštą. Kitą dieną atsirado informacija per visas žinias, kad jis bėgo, kad važiavo 140 km/h greičiu, kad jį vijosi. Jo vairuotojo stažas 12 metų, motociklo vairavimo stažas - 6 metai. Pripažįsta, kad be veidrodėlių ir valstybinių numerių negalima važiuoti kelyje. Nerodė posūkio signalų, nes jų nebuvo. Pripažįsta, kad važiavo nesaugiai, bet tikrai ne chuliganiškai (b.l. 35).
Institucijos atstovas, būdamas informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimą, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo).
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
KET 4 ir 9 punktai nustato bendrąsias kelių eismo dalyvių pareigas elgtis savitarpio pagarbos ir atsargumo pagrindu, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti pareigą imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Ginčo dėl faktinių aplinkybių, o būtent dėl to, kad V. K. 2021 m. rugsėjo 2 d. 14.14 val. vairuodamas motociklą „Yamaha YZF-R1““, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio ženklų, nepalikdamas saugaus tarpo iš šono lenkė priekyje prieš sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui stovinčią transporto priemonių koloną, užvažiavo pirmai transporto priemonei, stovinčiai prieš degantį raudonos spalvos šviesoforo iš priekio, prieš pradėdamas ir baigdamas lenkti nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, važiavo kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją ir užvažiuodamas ant užbrūkšniuoto ploto, byloje nėra. Šias aplinkybes užfiksavo Vilniaus apsk. VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūnai A. G. ir V. J., važiavę nežymėtu tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė savo tarnybiniame pranešime (b.l. 4). Jų nurodytas aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų galinio ir priekinio matymo vaizdo kameromis daryti vaizdo įrašai 20210902_141408_NF.mp4 ir 20210902_141444_NF.mp4. Aukščiau nurodytais veiksmais V. K. pažeidė KET 4, 9, 82.2, 117, 126, 22 punktų, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių eismo taisyklių 82.2 punktas numato, kad vairuotojas prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka.
KET 117 punktas nustato, jog jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Taisyklių 3 priedo 1.1 punktas nustato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
KET 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Pagal teismų praktiką ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
Pareiškėjas skunde ginčija savo atliktų veiksmų ir KET pažeidimų, vairuojant motociklą teisinę kvalifikaciją pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, o būtent, kad jis padarė KET pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, kad tai kėlė pavojų jam ir kitiems eismo dalyviams.
Teismas nesutinka su šiuo pareiškėjo vertinimu dėl tam tikrų aplinkybių. Iš pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad V. K. vairuojama transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga su išmontuotais galinio vaizdo veidrodėliais ir posūkio signalais, vadinasi jis objektyviai negalėjo parodyti lenkdamas automobilių koloną jokio posūkio signalo. Byloje nėra duomenų, kad jis apie lenkimo manevrą būtų įspėjęs kitus eismo dalyvius rankų signalais. Net ir nedarant kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų, lenkimo manevras, vien nerodant posūkio signalų yra pakankamai pavojingas, nes kiti eismo dalyviai judantys šalia tokios transporto priemonės ir neįspėti signalais apie planuojamą atlikti manevrą gali tuo pačiu patys pradėti keisti judėjimo kryptį ir susidarytų avarinė situacija, taigi pareiškėjas kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Šioje situacijoje V. K. atliko lenkimo manevrą pažeisdamas ir kitus KET reikalavimus, keliamus lenkimo manevrui. Iš pareigūnų pateiktų vaizdo įrašų 20210902_141408_NF.mp4 ir 20210902_141444_NF.mp4. matyti, kad pareiškėjas pradėjęs lenkimą esant brūkšninei ženklinimo linijai, jį baigė, jau esant ištisinei ženklinimo linijai tarp priešpriešinių krypčių eismo juostų. Pareiškėjas teisme nurodė, kad jis nespėjo aplenkti transporto priemonių iki baigėsi šį manevrą leidžianti kelio atkarpa, tačiau vaizdo įrašas patvirtina, kad jis net nebandė sugrįžti į savo eismo juostą, prašytis įleidžiamas į lenkiamą automobilių koloną rankos signalu. Jis nelėtindamas sąmoningai aplenkė visą automobilių koloną iki pat sankryžos su raudonu šviesoforo signalu, didžiąją dalį lenkimo važiuodamas priešpriešine eismo juosta už ištisinės linijos. Matyti, kad jis pradėjo lenkimą, kai iki ištisinės juostos buvo likę vos keli metrai, ši juosta prasidėjo jam vos aplenkus policijos automobilį, priekyje buvo aiškiai matoma sankryža, ir šios aplinkybės turėjo gerai būti matomos vairuotojui. Pagal savo vairavimo stažą pareiškėjas turėjo suprasti, kad jis pradėjęs lenkimą tokioje vietoje negalės baigti pradėto lenkimo pagal kelio ženklinimo taisykles. Šių faktų visuma pagrindžia teismo nuomonę, kad pareiškėjas neturėjo jokio ketinimo tvarkingai aplenkti vieną ar du automobilius. Jis KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, darbo dienos metu, matant daugumai eismo dalyvių.. Jo tikslas buvo naudojantis savo transporto priemonės mobilumu ir lenktynininko įgūdžiais, gauti išskirtinį pranašumą prieš kitus lėtai kolonoje judančius eismo dalyvius pirmam įvažiuojant į sankryžą. Teismas sutinka su institucijos vertinimu, kad tokiais veiksmais jis rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams.
Maža to, iš vaizdo įrašo Nr. 20210902_141408_NF.mp4 (14.14.39 min.) matyti, kad lenkimo pabaigoje važiuodamas priešpriešinio eismo juosta motociklininkas prasilenkė su priešpriešinio eismo krypties juostoje važiavusia transporto priemone. Tai kad motociklas yra maža transporto priemonė ir nesudaro kliūčių kitomis eismo juostomis važiuojančioms transporto priemonėms, nereiškia, kad jį vairuojantis asmuo gali pažeisti KET reikalavimus. Elgdamasis vaizdo įrašuose užfiksuotu būdu, ignoruodamas tiek priešpriešine eismo juosta judančių transporto priemonių sauguma, tiek jo eismo kryptimi važiavusių transporto priemonių pirmumo teisę įvažiuoti į sankryžą, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jų saugumą, teismo vertinimu, pareiškėjas demonstravo savo išskirtinumą, pranašumą prieš lengvųjų automobilių vairuotojus, tenkino tik savo interesus. Iš vaizdo įrašų matyti, kad jis lenkimą atliko per priešpriešinę eismo juostą, kai tiek joje, tiek toje eismo juostoje, kuria judančią koloną jis lenkė, važiavo transporto priemonės, todėl tarp motociklo ir iš abiejų pusių esančių transporto priemonių nebuvo susidarę saugūs tarpai ir kilo potencialiai pavojinga situacija, jei vairuotojai išsigandę būtų pradėję mėtytis kelyje. Lenkimą jis baigė jau praktiškai sankryžoje, sustodamas priešais pirmą prieš „Stop“ liniją stovinčią kolonos mašiną, taigi ir už „Stop“ linijos, žyminčios sankryžos pradžią, faktiškai pažeisdamas dar ir KET 165 punkto nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas analogišką vairavimo būdą, kai vairuotojas keldamas pavojų eismo saugumui, padarydamas kelis KET pažeidimus, lenkia automobilių koloną, stovinčią prie raudono šviesoforo signalo, matant šią aplinkybę keliu tvarkingai važiuojantiesiems eismo dalyviams, ne kartą įvertino kaip nebejotiną ANK 420 straipsnio 2 dalies pažeidimą, turintį subjektyvųjį požymį chuliganiškas paskatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-16-489/2017, Nr. 2AT-33-489/2020). Tai, kad asmuo pažeidė ne vieną, o kelis KET reikalavimus, kad jis tai darė netvarkinga kelių transporto priemone, neturėdamas galimybės įspėti ir faktiškai neįspėdamas kitų eismo dalyvių apie savo atliekamus manevrus, rodo cinišką požiūrį į kitų eismo dalyvių saugumą, abejingumą svetimam turtui ir asmenų sveikatai, kas pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ir sudaro chuliganiškų paskatų turinį.
Nors pareiškėjas pareigūnams nurodo, kad jo transporto priemonė buvo be būtinų dalyvavimui eisme įrenginių – posūkio signalų ir veidrodėlių, nes jis rengėsi lenktynėms, šis aplinkybė nepateisina jo poelgių ir nešvelnina atsakomybės. Tokia transporto priemone jis negalėjo dalyvauti viešajame eisme, nes neturėjo galimybės nei pats tinkamai stebėti kitų eismo dalyvių manevrų, nei įspėti kitus vairuotojus apie savuosius. Kaip ilgametis vairuotojas jis turėjo žinoti ir suvokti tokio vairavimo pavojingumą, ir bent jau nedaryti kitų KET pažeidimų. Įvertinus tą aplinkybę, kad jis ne tik įžūliai pažeidėjo KET taisykles, sukeldamas pavojų eismo saugumui, bet tai darė ir motociklu, neatitinkančių techninių reikalavimų, patvirtina, kad jo vairavimas buvo chuliganiškas.
Teismas iš kaltinimo formuluotės šalina teiginį, kad V. K. savo veiksmais siekė pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius. Jo veiksmai buvo nukreipti į savo pranašumo ir išskirtinumo demonstravimą prieš kitus eismo dalyvius, jais parodyta nepagarba kitiems eismo dalyviams, jų interesams, teisės normų reikalavimams, nepaisyta kitų eismo dalyvių saugumo, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas turėtų niekinančių nuostatų aplinkinių atžvilgiu.
Pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, kad jo vairuota transporto priemonė buvo be valstybinių numerio ženklų. Ši aplinkybė matyti ir policijos pareiktuose vaizdo įrašuose ir motociklo nuotraukoje. Vairuodamas transporto priemonę be valstybinio numerio ženklų, V. K. pažeidė KET 225 straipsnio nuostatas ir padarė ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
Dėl nuobaudos dydžio parinkimo.
Skunde keliamas ir Institucijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės. Pareiškėjo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė jam reikalinga išlaikyti darbo vietą, jis nėra sistemingas KET pažeidinėtojas, minėtas pažeidimas yra atsitiktinis, nusižengimas neigiamų pasekmių nesukėlė.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Pareiškėjo argumentai dėl jam pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių – neproporcingumo padarytam nusižengimui taip pat atmestini.
Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą vairuotojams nustatyta bauda nuo 450 Eur iki 550 Eur. Už jį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimu V. K. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 500 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Taigi jam už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra paskirtas ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmės minimumas.
Teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo skundo teiginį, kad jis nelaikytinas sistemingu Kelių eismo taisyklių pažeidėju, pažeidimas buvo atsitiktinis, jis nėra padaręs jokių kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis keturiolika kartų baustas administracine tvarka, iš jų dešimtų kartų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažniausiai už greičio viršijimą, visos nuobaudos galiojančios. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nelaiko pareiškėjo padarytų KET pažeidimų atsitiktiniais. Tai tiesiog ilgalaikio KET taisyklių pažeidinėjimo eilinis epizodas. Jo atsakomybę švelninančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodomos socialinės aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalią specialiosios teisės atėmimo trukmę. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje V. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
Pareiškėjas kaltina Instituciją nagrinėjant bylą pažeidusią administracinių nusižengimų bylų teisenos taisykles, kadangi bylą išnagrinėjo ne nusižengimo padarymo vietos Institucija, o Šalčininkų rajono policijos komisariatas. ANK 616 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Kai administracinis nusižengimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, byla gali būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą). Kadangi V. K. administraciniai nusižengimai užfiksuoti policijos tarnybinės transporto priemonės mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo priemonėmis – automobilyje įrengtomis vaizdo fiksavimo kameromis, Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariatas nepažeidė bylų nagrinėjimo teismingumo taisyklių, išnagrinėdamas bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą.
Pareiškėjas laiko skundžiamą nutarimą priėmusius pareigūnus šališkais jo atžvilgiu ir turinčiais priešišką nusiteikimą jo atžvilgiu, tačiau jis skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios rodytų tokio šališkumo buvimą ar būtų jų priežastimi. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo bylą tyręs ir nagrinėjęs pareigūnas asmeniškai pažinotų pareiškėją. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad anksčiau V. K. tik vieną kartą 2018 m. buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą Šalčininkų rajono policijos pareigūnų, visi kiti nutarimai jo atžvilgiu priimti kitų policijos įstaigų. Tai, kad Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai užfiksavo pažeidimą ir priėmė jo atžvilgiu sprendimą, o pareiškėjas nesutinka su jo veikos kvalifikacija, negali būti laikoma pareigūno šališkumą įrodančiu faktu. Pareigūnai tik atliko savo tarnybines funkcijas pagal jiems nustatytą veiklos įstatymą ir kitus teisės aktus, nutarimą priėmė vadovaudamiesi duomenų visuma, teisės aktais ir savo vidiniu įsitikinimu. Nuobaudos dydis, kuris yra praktiškai minimalus, taip pat nerodo, kad pareigūnas būtų turėjęs tikslą ypatingai nubausti V. K.. Šių aplinkybių visuma neduoda pagrindo teigti, kad būtų stebimas Šalčininkų rajono policijos pareigūnų šališkumas ar priešiškas nusiteikimas pareiškėjo atžvilgiu, galėjęs nulemti jų veiksmų ar sprendimų neobjektyvumą byloje.
Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariato 2021 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 97-ANR_N-1776-2021, kuriuo V. K. buvo nubaustas už ANK 415 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemone – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutarė:
netenkinti pareiškėjo V. K. (V. K.) skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariato 2021 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 97-ANR_N-1776-2021.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.