Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Trečiojo suinteresuoto asmens asociacijos (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovas A. B. 2021 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos prašymą patenkinti, kadangi plečiantis gyvenvietei vis didesnis tampa viešųjų erdvių, kurių šiandien iš viso nėra, poreikis.

Tretieji suinteresuoti asmenys D. A., R. B., V. C. 2021 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos prašymą atmesti, palaikė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos poziciją.

Administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 29 d. raštą Nr. 7SD-4306-(14.7.137E.) „Dėl žemės sklypo, pripažinto būtinu visuomenės poreikiams“ nutrauktina, likusi pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 14 d. rašto Nr. 7SD-4025-(14.7.137E.) „Dėl prašymo pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 7VĮ-446-(14.7.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 7VĮ-450-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ pakeitimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 29 d. rašto Nr. 7SD-4306-(14.7.137E.) „Dėl žemės sklypo, pripažinto būtinu visuomenės poreikiams“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1SD-2603-(8.52E.) „Dėl jūsų skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos išduoti pareiškėjai formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Kauno apskrities valdytojo administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. I. nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,33 ha žemės (duomenys neskelbtini), grąžinta ekvivalentine natūra 0,33 ha žemės (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities valdytojo administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės atstatymo ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui Kauno rajone“ nustatyta, kad A. A. I. atkuriama nuosavybė į 0,33 ha žemės, suteikiant naudoti 0,31 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. rugsėjo 8 d. duomenimis, 0,31 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 7VĮ-522-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės atstatymo ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui Kauno rajone“ pakeitimo“ pagrindu.

Po A. A. I., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties turtą paveldėjo mirusiojo sesuo M. B. Kauno miesto 19 notaro biuro (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog M. B. palikimą, t. y. 0,31 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo pagal įstatymą tretieji suinteresuoti asmenys R. B., V. C., D. A. ir R. S. (po A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties) (valstybės įmonės Registrų centro duomenys).

Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija (toliau – ir (duomenys neskelbtini) seniūnija) 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. UŽSD-49 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją prašydama žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) seniūnijoje: 0,12 ha ploto sklypą (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini), 0,32 ha sklypą (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), 0,35 ha sklypą (duomenys neskelbtini) sankryžoje, 0,06 ha sklypą (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), skirti visuomenės poreikiams, siekiant užtikrinti augančios (duomenys neskelbtini) seniūnijos bendruomenių ir gyventojų poreikius, įrengiant laisvalaikio ir poilsio vietas (0,32 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šiuo nagrinėjamu atveju yra ginčo objektas (dėl kitų keturių žemės sklypų ginčo nekilo).

(duomenys neskelbtini) bendruomenė 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. 19-01 „Dėl leidimo perimti žemes (duomenys neskelbtini) bendruomenės rekreacinėms reikmėms“ taip pat išreiškė norą, kad valstybiniai laisvi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), t. y. 35 arų sklypas (duomenys neskelbtini), esantis šalia (duomenys neskelbtini) sklypų, (duomenys neskelbtini); 6 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) sankirtoje, (duomenys neskelbtini).; 32 arų sklypas (duomenys neskelbtini) gale, besiribojantis su (duomenys neskelbtini), būtų naudojami (duomenys neskelbtini) bendruomenių laisvalaikio ir rekreacinėms reikmėms. (duomenys neskelbtini) bendruomenė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės yra sparčiausiai besiplečiančios gyvenvietės, todėl vis didesnis poreikis viešosioms erdvėms. (duomenys neskelbtini) kaime už (duomenys neskelbtini) esantis 32 a žemės sklypas yra vienintelė galimybė (duomenys neskelbtini) gyventojams įsirengti viešąją erdvę, nes visa kita teritorija yra užimta (privati nuosavybė).

Kauno rajono savivaldybės administracija 2019 m. kovo 21 d. raštais Nr. SD-500, SD-501, SD-502, SD-503, SD-504 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių, prašydama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurių tikslas būtų suformuoti valstybinės žemės sklypus visuomenės poreikiams.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2019 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 7SD-2771-(14.7.104.) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą ir valstybinės žemės priskyrimą visuomenės poreikiams“ atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Šiame rašte Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius nurodė, kad pateiktame Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 28 d. sprendime Nr. TS-89 nėra nurodyta, kokioms bendruomenių reikmėms yra naudojami šiame sprendime nurodyti valstybinės žemės plotai, todėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane LVF Nr. 99 – 0,35 ha (duomenys neskelbtini) ir LVF Nr. 97 – 0,32 ha (duomenys neskelbtini) pažymėti žemės sklypai nebus pripažįstami būtinais visuomenės poreikiams priskiriant juos valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuotinai žemei.

Kauno rajono savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 22 d. skundu Nr. SD-846 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. rašto Nr. 7SD-2771-(14.7.104.)“ apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. raštą Nr. 7SD-2771-(14.7.104.) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą ir valstybinės žemės priskyrimą visuomenės poreikiams“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui. Kauno rajono savivaldybės administracija skundu prašė patenkinti jos prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojant valstybinės žemės sklypus visuomenės poreikiams.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. birželio 21 d. išnagrinėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 22 d. skundą Nr. SD-846 ir raštu Nr. 1SS-1203-(5.9) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. rašto Nr. 7SD-2771-(14.7.104.)“ nurodė, kad Kauno rajono skyrius, vertindamas valstybinės žemės plotų, esančių (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priskyrimą valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei, neatsižvelgė į Savivaldybės tarybos sprendimu aiškiai deklaruotą Savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojų interesą minėtus valstybinės žemės plotus naudoti visuomenės reikmėms, t. y. įkurti parkus, skverus, aktyvaus laisvalaikio zonas ir pan. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjui pavedė priskirti minėtus valstybinės žemės plotus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei, patikslinti Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sąrašą bei pažymėti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje arba šio plano ištraukoje naujus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus. Atitinkamai patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 7VĮ-450-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2019 m. liepos 1 d. raštu Nr. 7SD-4530-(14.7.137E.) „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės (duomenys neskelbtini).“ informavo, kad priėmė sprendimą dėl visų žemės sklypų pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. TS-89 pripažinimo būtinais visuomenės poreikiams ir jų priskyrimo valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. ĮS-1172 „Dėl pradedamo rengti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ leido organizuoti naujo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. 7SD-4025-(14.7.137E.) „Dėl prašymo pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 17 d. prašymas netenkinamas, kadangi buvo nustatytos naujos aplinkybės, t. y. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 52-6030 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui A. A. I.“ į 0,32 ha žemės sklypą buvo atkurta nuosavybės teisė, tačiau žemės sklypas ir daiktinės teisės į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Rašte taip pat nurodė, kad rengiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymo projektas, kuriuo 0,32 ha žemės sklypas bus išbraukiamas iš patvirtinto Kauno apskrities Kauno rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško, vandens telkinių plano.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2020 m. liepos 29 d. raštu Nr. 7SD-4306-(14.7.137E.) informavo Kauno rajono savivaldybės administraciją apie priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 7VĮ-446-(14.7.2.).

Kauno rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 11 d. skundu Nr. SD-2265, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 ,,Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, 30.3 papunkčiu, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 14 d. raštą Nr. 7SD-4025-(14.7.137E.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 7VĮ-446-(14.7.2.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 29 d. raštą Nr. 7SD-4306-(14.7.137E.).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 1SD-2603-(8.52E.) „Dėl Jūsų skundo“ išnagrinėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. skundą Nr. SD-2265 ir jį atmetė.

Pareiškėja Kauno rajono savivaldybės administracija, nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. 7SD-4025-(14.7.137E.) „Dėl prašymo pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-446-(14.7.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 7VĮ-450-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ pakeitimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 29 d. raštu Nr. 7SD-4306-(14.7.137E.) „Dėl žemės sklypo, pripažinto būtinu visuomenės poreikiams“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1SD-2603-(8.52E.) „Dėl Jūsų skundo“, prašė panaikinti šiuos administracinius aktus, nes, pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės administracijos įsitikinimu, aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) metais atkurtos nuosavybės teisės į 0,32 ha žemės sklypą piliečiui A. A. I., nesudaro pagrindo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui atsisakyti išduoti pareiškėjai šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Ir nors Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius nurodo, kad į 0,32 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), yra atkurtos nuosavybės teisės pagal Kauno apskrities valdytojo administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui A. A. I.“, tačiau šio sprendimo nei su vienu raštu atsakovė pareiškėjai nepateikė. Atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo dieną žemės sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, A. A. I. nuosavybės teisės į žemės sklypą taip pat nebuvo įregistruotos, galima daryti išvadą, kad žemės sklypas yra laisvas, gali būti pripažintas būtinu visuomenės poreikiams ir gali tarnauti visuomenei. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis atsakovė neturėjo objektyvaus pagrindo 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. 7SD-4025-(14.7.137E.) atsisakyti išduoti pareiškėjai Kauno rajono savivaldybės administracijai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus ir vėliau priimti 2020 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 7VĮ-446-(14.7.2.). Taigi skundžiami administraciniai aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių nuostatų, kadangi nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl turi būti panaikinti.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2021-01-01) VIII skyriuje. Šio įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintos Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma, kad laisvos valstybinės žemės fondui priskiriama neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, negrąžintina natūra.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 46 straipsniu valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę (1 dalis). Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (2 dalis).

Vadovaujantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: 1) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti; 2) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų įrenginiams; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; 5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; 7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; 9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams. Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalį, visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020-02-01) (toliau – ir Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (1 punktas). Projekto rengimo atvejai numatyti Taisyklių 2 punkte. Vienas iš jų – kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms (Taisyklių 2.3 papunktis).

Pagal Taisyklių 24.1 papunktį, kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas) (toliau – reikalavimai). Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi ir į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės. Pagal Taisyklių 26 punktą, jei reikalavimai per Taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti Projektą. Kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, Projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius.

Nagrinėjamoje byloje aktualiais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. 7SD-4025-(14.7.137E.) „Dėl prašymo pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 17 d. prašymas netenkinamas, kadangi buvo nustatytos naujos aplinkybės, t. y. Kauno apskrities valdytojo administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 52-6030 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui A. A. I.“ į 0,32 ha žemės sklypą buvo atkurta nuosavybės teisė, tačiau žemės sklypas ir daiktinės teisės į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-446-(14.7.2.) pakeitė Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, papildytą Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano ištraukose naujai pažymint ar patikslinant valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotus ir ribas, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 7VĮ-498-(14.7.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 7VĮ-450-(14.7.2.) pakeitimo“, ir išbraukė valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei priskirtą, pripažintą būtinu visuomenės poreikiams 0,32 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (2000 m. gruodžio 21 d., 2003 m. kovo 4 d. ir 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, analizuodamas Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu. Pagal Konstituciją, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas). Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją, paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, taip pat 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Taigi nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas, jeigu: visuomenės poreikiai, kuriems gali būti paimama nuosavybė, yra visos visuomenės ar jos dalies interesai; tai ne bet kokie interesai, o tik tie, kuriuos valstybė yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti ir kurie objektyviai negali būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus nuosavybės objektas; paimant nuosavybę siekiama visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (2012 m. spalio 25 d. sprendimas byloje V. ir P. prieš Latviją, Nr. 71243/01, 108 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-699-822/2020).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) (akto redakcija, galiojusi nuo 1997-10-04 iki 1998-10-01) 120 punkte buvo numatyta, kad priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemės, miško sklypus ar vandens telkinius natūra arba perduodant juos nuosavybėn neatlygintinai, šie sklypai (vandens telkiniai) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (iki bus įsteigtas Nekilnojamojo turto registras, žemės teisinę registraciją vykdo miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai Valstybinio žemės kadastro duomenų registre).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikintos apskričių viršininkų pareigybės ir likviduotos apskričių viršininkų administracijos. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 4, 12, 16, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. liepos 1 d. likviduotų apskričių viršininkų administracijų vykdytos valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos perduotos Nacionalinei žemės tarnybai.

Nustatyta, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 52-6030 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo A. A. I.“ A. A. I. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,33 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendraturčiais yra tretieji suinteresuoti asmenys. Šis sprendimas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 7VĮ-522-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities valdytojo administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės atstatymo ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui Kauno rajone“ pakeitimo“ pagrindu.

Vertinant šias Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nuostatas, Tvarkos nuostatas dėl teisės įregistruoti administracinį aktą, konstatuotina, kad žemės sklypo savininku galima laikyti asmenį, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas administracinis aktas, t. y. sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Taigi, 0,32 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), negalėjo būti įrašytas į laisvos žemės fondo žemės plotus, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 7VĮ-446-(14.7.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 7VĮ-450-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ pakeitimo“ bei dėl šio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjus pareiškėjos skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. 1SD-2603-(8.52E.) „Dėl jūsų skundo“ yra teisėti ir pagrįsti, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. liepos 14 d. raštas Nr. 7SD-4025-(14.7.137E.) „Dėl prašymo pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ yra motyvuotas atsakymas, kuriame yra nurodyta apie reikalavimų nepateikimo priežastis, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išduoti pareiškėjai formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 1.75 straipsniu nuosavybės teisių registracija Nekilnojamojo turto registre nėra privaloma, todėl nuosavybės teisių registravimas yra asmens, įgijusio nuosavybės teises, teisė, bet ne pareiga. Tačiau tuo atveju, jeigu nuosavybės teisių neįregistravimas pažeidžia suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, šios teisės gali būti ginamos įstatymuose nustatytais būdais (nagrinėjamu atveju vadovaujantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, kai žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą).

Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos 2021 m. balandžio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 18/2021 bei 2021 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu.