- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- e2-69-759/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01997-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Linas Mažonas, Regina Šaltinienė
viešame teismo posėdyje nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. S. bei atsakovo A. S. priešieškinį ieškovui V. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atidalinti ieškovui V. S. ir atsakovui A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr: (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui V. S. priteisiant natūra atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančius ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr: (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas V. S. išmoka atsakovui A. S. 21550 eurų piniginę kompensaciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino ieškinio dalyką, nurodęs, kad išmokėtų atsakovui piniginę kompensaciją 21 000 eurų per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
3. Atsakovas A. S. pateikė priešieškinį, prašydamas atidalinti nesant ieškovo sutikimo, ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr: (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini), paliekant jo asmeninėn nuosavybėn, išmokant V. S. 31 000 eurų piniginę kompensaciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra itin konfliktiški santykiai, atsakovas ne kartą yra grasinęs ieškovui jį nužudyti, padaryti invalidu ar kitaip sužaloti ieškovo sveikatą, taip pat yra panaudojęs ieškovo atžvilgiu fizinį smurtą, ieškovas daug kartų kreipėsi į policiją dėl atsakovo veiksmų, atsakovas neleidžia ramiai gyventi, todėl neįmanoma šalims bendrai naudotis Nekilnojamuoju turtu. Dėl susidariusios situacijos, t. y. konfliktiškų ieškovo ir atsakovų santykių, neadekvataus atsakovo elgesio, ne kartą atsakovo panaudoto fizinio smurto ieškovo atžvilgiu, pastovių grasinimų, sukelto sveikatos sutrikdymo - ieškovas gyvena pastovioje baimėje, bijo, kad atsakovas įgyvendins savo grasinimus su juo susidoroti. Atsakovas nesutinka gražiuoju išspręsti kilusio ginčo dėl Nekilnojamojo turto, todėl dėl nesąžiningo ir žiauraus atsakovo elgesio ieškovas negali disponuoti jam nuosavybės teise priklausančia 1/2 dalimi Nekilnojamojo turto, negali pilnai įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra pensinio amžiaus, šiame Nekilnojamame turte ieškovas gyvena, jame yra visas ieškovo ūkis, gyvuliai, tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę ypatingai konfliktiški santykiai ir būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovas negali pilnavertiškai disponuoti jam priklausančia Nekilnojamojo turto dalimi, rūpintis ūkiu ir gyvuliais, tai, kad atsakovas atsisako išspręsti kilusį ginčą dėl Nekilnojamojo turto gražiuoju - ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl Nekilnojamojo turto atidalijimo.
5. Atsakovas nesutinka su ieškovo ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad nepateikta įrodymų, kurie galėtų pagrįsti ieškovo nurodomas aplinkybes, nėra įrodymų, kad nurodomo įvykio metu ieškovui padaryta skriauda, byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovas savo tėvo atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką, nėra įrodymų apie netinkamą atsakovo elgesį, kuris yra griežtai smerktinas. Atsakovo mama V. S. po savo mirties (duomenys neskelbtini) sudarė Testamentą ir visą jai priklausanti turtą paliko atsakovui. Iki atsakovo mamos V. S. mirties (duomenys neskelbtini), tarp jo, atsakovo ir ieškovo buvo normalūs, šilti santykiai, buvo tarpusavio pagarba. Ieškovas, atsakovo tėvas, sužinojęs apie jam, atsakovui mamos paliktą Testamentą, pradėjo su atsakovu konfliktuoti, provokuoti muštynes, atsirado tarpusavio nesutarimai, nuomonių išsiskyrimas, nebendravimas. Ieškovas tiesiog nenori pasidalinti po motinos mirties likusio nekilnojamojo turto. Mano, kad visas nekilnojamasis turtas turi priklausyti tik jam. Taip pat nurodė, kad su ieškovu V. S. niekada nebuvo artimi, galbūt, dėl to, jog šis vengdavo būti namuose, buvo palikęs šeimą, buvo išvaręs savo nėščią dukrą iš gimtų namų, nuolatos žeminančiai elgdavosi su sūnumi, atsakovu. Atsakovas turi šeimą ir tris nepilnamečius vaikus. Ieškovas gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), netvarko, jų neprižiūri. Tai yra jo, atsakovo tėviškė, jis nori ją išsaugoti. Ne vieną kartą ieškovą nubaudė gamtos aplinkos apsaugos tarnyba. Jis ir ieškovas tarpusavyje mažai bendrauja ir negali susitarti dėl bendrų namo reikalų, bendravimo tvarkos nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys (patikslintas teismo posėdžio metu) tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Ieškovas ir atstovas teismo posėdyje patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr: (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), tą patvirtina ir 2022-04-20 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas apie ieškovo V. S. ir Atsakovo A. S. nuosavybės teisę.
7. Ieškovas V. S. nuosavybės teisę į nurodytą turtą įgijo 2007-11-08 Dovanojimo sutarties Nr. 2919 pagrindu, atsakovas A. S. 2021-06-08 Dovanojimo sutarties Nr. VM 1798 pagrindu.
8. Ieškovas V. S. yra atsakovo A. S. tėvas.
DĖL TURTO PADALINIMO NATŪRA
9. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp abiejų šalių, ieškovo - tėvo V. S. ir atsakovo -sūnaus A. S. tarpusavio santykiai labai konfliktiški, įtempti, todėl teismas neanalizuoja ir nevertina ieškovo pateiktų duomenų apie baudžiamųjų ar administracinių bylų iškėlimą. Iš abiejų šalių pateiktų procesinių dokumentų, abiejų šalių elgesio teismo posėdžių metu, darytina išvada, kad šalių santykiai yra komplikuoti. Abi šalys sutinka, kad esant tarp šalių konfliktiškiems santykiams, nei viena šalis nenori ir neprašo turto padalinti natūra, nes nurodo, kad tėvas ir sūnus yra “karo kely”, negalėtų kartu gyventi. Nei ieškovas ieškinyje, nei atsakovas priešieškinyje nepateikė teismui ginčo Nekilnojamojo turto: namo, tvarto, daržinės, sandėlio, kitų statinių, žemės sklypo padalinimo schemų, brėžinių, planų, kadastrinių matavimų, kad turtas būtų padalintas natūra. Abi šalys prašo priteisti visa turtą vienam iš jų, kitai šaliai sumokant kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pažymėtina ir tai, kad abi šalys nurodė, kad nėra galimybės ginčo namo padalinti į dvi dalis, nes reiktų daug investicijų, nors teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad gal ir galima būtų namą padalinti, bet vistiek kartu gyventi negalėtų. Teismo vertinimu, kadangi namas turi vieną sanmazgą, viena šildymo, kanalizacijos, vandentiekio sistemas, vienas įėjimas, nėra galimybės daikto padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, be to, atidalinti natūra neprašo nei viena iš šalių.
12. Taigi, remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad Ginčo Nekilnojamasis turtas nėra dalinamas natūra.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
14. Ieškovas patikslinęs ieškinio dalyką teismo posėdžio metu pasiūlė atsakovui sumokėti 21000 eurų kompensaciją per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad jis ginčo name gyvena 34 metus, namą gavo atėjęs dirbti į ūkį, pats yra ūkininkas, turi pieno ūkį, augina gyvulius, šiai dienai apie 20 gyvulių: karvių, veršių, šias aplinkybes patvirtino prie bylos pridėdamas Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimu Nr. ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023-08-18 Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą. Nurodė, kad įsigijo šaldytuvą pienui, už kurį atsiskaitinėja, turi ūkio techniką: traktorių, bulvių sodinamąją, kultivatorius, laiko pašarus galvijams, privalo ūkininkauti dar 2 metus, kitaip grėstų sankcijos. Prie namų turi tvartus, kuriuose laiko pašarus bei gyvulius. Jis taip pat turi (duomenys neskelbtini), butą vieno kambario, tačiau jame negali gyventi, nes butas be elektros, 5 metus ten niekas negyvena. Nurodė, kad serga vėžiu, gydosi privačiai, gauna 300 eurų pensiją. Atsakovas ginčo name 10 metų negyvena. Pinigų išmokėti kompensacijai jam duotų giminės kaip labdarą. Pateikė įrodymus, kad atsakovas turi sodo pastatą su statiniais, garažu, šiltnamiu (duomenys neskelbtini) rajone, žemės sklypą mažaaukščių namų statybai (duomenys neskelbtini), žemės sklypą mažaaukščių namų statybai (duomenys neskelbtini), butą, kuriame atsakovas šiuo metu gyvena, Ukmergėje. Sutinka su teismo nutartimi paskirta ir atlikta ginčo turto vertinimo ekspertize, sutinka, kad turto vertė yra 39000 eurų, sutinka sumokėti atsakovui daugiau, t.y. 20 000 per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
15. Atsakovas nesutinka, kad ginčo turtas turi būti paliekamas ieškovui, nes nurodė, kad tai yra jo gimtinė, nori išsaugoti namą savo šeimai, ne V. S. šeimai, tai yra mamos palikimas. Paaiškino, kad turi virš 10 ha žemės, nori vystyti vyno ūkį. Jis su šeima ten apsigyventų, o jei neapsigyventų jo šeima, turto neapleistų. Nurodė, kad jo statybos įmonėje dirbo 5 darbuotojai, kurių pavardes išvardino, šiuo metu yra bedarbiai, jie neturi automobilių, juos vežiojant išaugtų kaštai, jis sukurtų darbo vietas šiems žmonėms, įdarbintų jaunimą, jie neprašytų bedarbio pašalpų. Taip pat nurodė, kad turi dar nekilnojamojo turto: neužbaigtą gyvenamąjį namą, sodo namą, butą. Kadangi šiuo metu sunki ekonominė padėtis, tai galėtų kompensaciją mokėti dalimis, taip pat parduotų turimą turtą.
16. Iš abiejų šalių paaiškinimų, pateiktų procesinių dokumentų, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, kad jam būtinas Ginčo Nekilnojamasis turtas. Ieškovas kito būsto, tinkamo gyventi neturi, tai yra vienintelis ieškovo gyvenamasis būstas, jis turi pieno ūkį, augina gyvulius, naudojasi prie namo esančiu tvartu, ten laiko pašarus gyvuliams, tuo tarpu atsakovas nurodė, kad jei jis pats su šeima ir negyventų Ginčo name, tuomet ten apgyvendintų nuomininkus, savo darbininkus. Be to, atsakovas turi kito nekilnojamojo turto. Atsakovas turi dviejų kambarių butą, kuriame gyvena, taip pat statosi gyvenamąjį namą. Todėl Nekilnojamasis ginčo turtas, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, paliktinas ieškovui, o atsakovui išmokėtina kompensacija. Teimas daro išvadą, kad ieškovui paskirtas nekilnojamasis ginčo turtas, nepažeis kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų.
17. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019, 39 punktas).
DĖL TURTO RINKOS VERTĖS
18. Visgi šalys sutaria, jog ginčo Nekilnojamasis turtas turi būti nuosavybės teise priteistas vienai iš šalių, kitai šaliai priteisiant piniginę kompensaciją, tačiau šalys nesutaria kuriai šaliai turtas turi atitekti ir dėl priteistinos piniginės kompensacijos dydžio.
19. Ieškovas patikslinęs ieškinio dalyką teismo posėdžio metu pasiūlė atsakovui sumokėti 20 000 eurų per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
20. Atsakovas sutinka ieškovui sumokėti 31000 eurų kompensaciją nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
21. Pažymėtina, kad abi šalys nurodė neturintys pinigų kompensacijai sumokėti, ieškovas nurodė, kad jam kaip labdarą pinigų duos giminaičiai, tuo tarpu atsakovas pinigų gautų pardavęs turimą nekilnojamąjį turtą. Nei ieškovas nei atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį ir galimybę išmokėti kompensaciją teismui nepateikė.
22. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu pateikė 2022-09-29 d. UAB „Konsultacijos ir auditas“ 2022-09-30 surašytą konsultacinę pažymą Nr. 340/3032(UKM):22 „Dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės“, kurios 10 lape nurodyta: Gyvenamosios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kurią sudaro: Pastatas - Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 140,40 kv. m, pažymėjimas plane 1A lž; pastatas tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas 42,00 kv. m, pažymėjimas plane 211 b; Pastatas - Daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas 46,00 kv. m, pažymėjimas plane 311 m; pastatas - Sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas 23,00 kv. m, pažymėjimas plane 411 m; Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Skysto kuro rezervuaras; 0.2657 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šio turto rinkos vertė 2022 m. rugsėjo 29 dienai yra 43100 eurų.
25. Atsakovas su priešieškiniu pateikė 2022-12-20 OBER HAUS Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 104582 VAT, kurioje ginčo turto vertė 2022-12-20 yra 62000 Eurai.
26. 2023 m. rugsėjo 26 d. teismas (2023-09-07 ieškovo prašymas ir atsakovo 2023-09-14 prašymas) nutartimi parengiamajame teismo posėdyje paskyrė turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertei Irmantai Krikščiūnienei, dirbančiai Krivita. 2023-11-30 atlikus turto vertinimo ekspertizę, nustatyta, kad ginčo turto vertė yra 39000 eurų.
27. Atsakovas nesutiko su tokia turto verte, nes nurodė, kad jo nuomone, ekspertė neteisingai nurodė gyvenamojo namo stogo dangą, namo sienų perdangas, lyginimui pateikė parduotus namus, kurie netinka palyginimui, kurie neturi santechnikos, vandentiekio, kanalizacijos.
28. Teismo posėdžio metu teismo ekspertė Irmanta Krikščiūnienė paaiškino, kad atliekant ekspertizę ji vadovavosi LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei 2012-04-27 d. LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 Dėl turto ir verslo vertinimo metodika. Taip pat paaiškino, kad minėtos metodikos 58.1 dalyje nurodyta, kad taikant lyginamąjį metodą: surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius dvylika mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas. Metodikos 58.2 dalyje nurodyta, kad yra įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Ekspertė nurodė, kad vertinant turtą į visas aplinkybes buvo atsižvelgta, vadovautasi įstatymais ir metodika, o nurodyta kita namo stogo danga ar sienų perdangos išvados nepakeistų, kaip ir nesikeistų turto rinkos vertė ir kaina, kuri nurodyta ekspertizės akte.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nurodė, kad ekspertė vertindama ginčo namo stogo dangą, nurodė ne tą, kuria stogas dengtas (ekspertizės akto 3 lentelė, psl. 26), t.y ne metalas, tačiau ir OBER HOUSE ataskaitoje taip pat nurodyta, kad namo stogas dengtas metalu (vertinimo pažymos 4.2 dalis, 12 psl.)
30. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti apžiūrint objektą, tačiau nedalyvavo ir pastabų nepateikė.
31. Taigi, teismas kritiškai vertina atsakovo nurodytus ekspertizės trūkumus, kadangi atsakovas niekaip nepagrindė savo argumentų, jie atmestini kaip nepagrįsti.
32. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog ginčo objekto - Nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 39 000 Eur ir ji nėra nuginčyta.
33. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidalijant daiktą, priteistina piniginė kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-466/2008; Nr. 3K-3-213/2011). Esminis reikalavimas, nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus. Teisinga kompensacija yra vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ir ieškovo reikalavime nurodyta suma, nes tik teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Net ir didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).
34. Ieškovas pasiūlė atsakovui sumokėti didesnę piniginę kompensaciją nei pusė 19500 eurų ginčo objekto sumos, o būtent - 21 000 eurų per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
35. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs šalių, ekspertės paaiškinimus, jų argumentus ir motyvus, poreikius, interesus, atsižvelgiant į išdėstytą, daro išvadą, jog nekilnojamąjį turtą – ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ žemės sklypo (unikalus Nr: (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius asmeninės nuosavybės teise atsakovui A. S., priteisti ieškovui V. S. natūra, atsakovui A. S. ieškovas išmoka 21000 eurų piniginę kompensaciją per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79, 88, 98 str. str.). Ieškovas už ieškinio padavimą sumokėjo 105 Eur žyminio mokesčio; patyrė 423,50 Eur išlaidų už papildomų įrodymų pateikimą (423,50 Eur už UAB “Auditas ir konsultacijos” atliktą gyvenamosios namų valdos, (duomenys neskelbtini), konsultacinės pažymos parengimą); patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei patyrė 800 Eur išlaidas už teismo ekspertės atliktą nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, viso ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 928,50 Eur, kurios ieškinio patenkinimo atveju yra priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Atidalinti ieškovui V. S. ir atsakovui A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr: (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui V. S. priteisiant natūra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr: (duomenys neskelbtini)) esančius (duomenys neskelbtini),
Priteisti iš ieškovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. S. 21000 eurų (dvidešimt vieną tūkstantį eurų) piniginę kompensaciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per du mėnesius.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 928,50 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.