Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei R. M. (buvusi M.) dėl išlaidų už buto šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo ir patalpų administravimo paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. M. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu atsakovei R. M., prašydama priteisti iš atsakovės turėtų 1 737,05 Eur išlaidų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymui, t. y. komunaliniams mokesčiams už buto šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, vandens tiekimą, atliekų tvarkymą bei patalpų administravimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) mirusiojo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Po tėvo mirties paaiškėjo, kad jis 2016 m. gegužės 16 d. testamentu, patvirtintu Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės Vandos Kasiulynienės (notarinio registro Nr. 2279), po mirties visą jam priklausantį turtą paliko ne įpėdiniams pagal įstatymą, o slaugytojos darbą dirbusiai atsakovei R. M. (dabar M.). Atsakovė palikimą priėmė. 2020 m. kovo 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. 1165 atsakovei atiteko velioniui priklausęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad po tėvo mirties tarp jos kartu su broliu J. B. ir atsakovės vyko teisminis ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Pasibaigus teisminiam ginčui, atsakovė, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, 2020 m. kovo 9 d. butą įregistravo savo vardu. Ieškovės teigimu, ji visą laikotarpį nuo tėvo mirties iki teisminio ginčo dėl testamento pabaigos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn., butu rūpinosi ir mokėjo jo išlaikymo komunalinius mokesčius už buto šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo ir patalpų administravimo paslaugas, todėl patyrė 1 737,05 Eur išlaidas. Mano, kad ši suma turėtų būti priteista iš atsakovės. Kreipėsi į atsakovę dėl patirtų išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti patirtas išlaidas, motyvuodama tuo, kad ji nesinaudojo turtu.

3. Atsakovė R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 16 d. testamentu velionis J. B., miręs (duomenys neskelbtini), paliko jam priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jai. Šį testamentą teismine tvarka užginčijo testatoriaus vaikai – J. B. ir R. M., 2018 m. vasario mėn. pateikdami Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3-769/2019, juo atmetė ieškovų J. B. ir R. M. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Ieškovai šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi R. M. ir J. B. apeliacinį skundą atmetė. Šalių teisminis ginčas vyko dvejus metus – nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2020 m. vasario 14 d. Pažymėjo, kad per visą šį laikotarpį ji negalėjo naudotis paveldėtu turtu, juo neteisėtai, prieš jos valią naudojosi velionio J. B. vaikai – ieškovė R. M. ir jos brolis J. B.. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2020 m. kovo 5 d. po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė kreipėsi į ją (atsakovę) dėl velionio J. B. laidojimo išlaidų atlyginimo ir 1 737,00 Eur buto išlaikymo išlaidų atlyginimo. Atsakovė nurodo, kad pervedė ieškovei jos patirtas laidojimo išlaidas, bet atsisakė atlyginti buto išlaikymo išlaidas, nes ieškovė sudarė kliūtis jai naudotis paveldėtu turtu – butu, todėl ji negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisės.

4. Atsakovė taip pat nurodė, kad nors palikimą priėmė pateikdama pareiškimą notarų biurui, ji iki teismo sprendimo įsiteisėjimo negalėjo palikimu (butu) naudotis ir jį valdyti. Po J. B. laidotuvių ieškovė ir jos brolis pakeitė išorinių buto durų apatinę spyną, taip sudarydami kliūtį patekti į butą ir juo teisėtai naudotis. Palikėjo vaikai (ieškovė ir jos brolis) elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai užvaldė butą, trukdydami nuo palikėjo J. B. laidotuvių valdyti ir naudotis paveldėtu turtu.

5. Atsakovė neginčija, kad pagal įstatymą nuosavybės teisės į butą yra įgyjamos nuo palikėjo mirties, nepriklausomai nuo to, kada išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad nuo palikėjo mirties momento jai atsirado pareiga apmokėti išlaidas paveldėtam turtui išlaikyti ir išsaugoti. Ieškovė ir jos brolis, laikydami save velionio J. B. įpėdiniais pagal įstatymą, nepripažino paveldėjimo teisės ir ją neteisėtai apribojo, neleisdami naudotis paveldėtu turtu, į kurį nuosavybės teisė jai atsirado nuo palikėjo mirties momento. Mano, kad šis ginčas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo turėtų būti sprendžiamas, vadovaujantis bendraisiais teisės principais (teisingumo, protingumo ir proporcingumo). Jos teisė naudotis butu buvo apribota, t. y. faktiškai iš jos atimta. Realizuoti nuosavybės teisę ji negalėjo dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji (atsakovė) turėjo pareigą mokėti butui apskaičiuotus komunalinius mokesčius, atlyginti ieškovės išlaidas, susijusias su buto išlaikymu. Jei ji (atsakovė) būtų galėjusi naudotis šiuo butu ir jį valdyti, tai būtų ir mokėjusi jo išlaikymo komunalinius mokesčius. Kito buto ji neturėjo, nuomojosi gyvenamąsias patalpas ir dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius. Neteisėtai ir nesąžiningai valdydama svetimą daiktą, ieškovė privalėjo jį išlaikyti, t. y. mokėti šiam butui apskaičiuotus mokesčius už šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, vandenį, atliekų tvarkymą bei patalpų administravimo paslaugas.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad iki bylos dėl testamento nuginčijimo baigties mokėjo mokesčius už butą, todėl, atsakovei paveldėjus butą, ji turi sumokėti ir mokesčius. Su atsakove nuo tėvo mirties visiškai nebendravo, ji net neprašė patekti į butą, atsakovė į ieškovę nesikreipė dėl patekimo į butą. Ji butu nesinaudojo, bute niekas negyveno, nes jame nebuvo įmanoma gyventi dėl jo būklės, mokesčiai buvo administravimo. Ji vienintelė turėjo raktus, ateidavo laistyti gėlių, galbūt dėl to susinaudojo kažkiek vandens.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės R. M. atstovas advokatas Eduardas Antonenko ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad atsakovė laidojimo išlaidas sumokėjo tik neseniai. Ieškovė mokėjo už butą, tai buvo buto administravimo mokesčiai, t. y. mokesčiai už eksploatavimą, už bendro naudojimo objektus, sumos nedidelės. Objektyvių duomenų, kad ieškovė būtų naudojusis butu, nėra.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė R. M. prašė ieškinį atmesti. Teigia, kad po J. B. mirties ji norėjo patekti į butą, prašė ieškovės raktų, bet ji raktų nedavė. Ieškovė už butą jokių mokesčių mokėti nesiūlė. Už elektrą, už vandenį, kai niekas negyvena, nereikia mokėti, išskyrus už šildymą. Teigia, kad, įėjus į butą, viskas buvo suversta, mėtėsi buteliai. Mano, kad bute kažkas gyveno. Į butą pateko tik išlaužus spyną. Netikrino buto skaitiklių, jų nefiksavo. Kaimynai sakė, kad kažkas gyveno, taip pat pravažiuodama matydavo, kad dega šviesa. Laidojimo išlaidas atlygino praeitais metais, jas atlyginti sutiko geranoriškai.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės R. M. atstovė advokatė Vida Šeikienė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pati pripažįsta, jog pakeitė raktus, vadinasi, ji pati naudojosi butu, buvo sunaudota elektra, vanduo, dujos ir kt. Ieškovė valdė butą, todėl už jį ir mokėjo. Buto valdytoja buvo ieškovė, jos reikalas buvo, kaip naudotis tuo butu, ir pan. Iš sąskaitų matyti, kad buvo naudotas vanduo. Mano, kad, laistant gėles, nebuvo įmanoma išnaudoti 4 kubus vandens. Kadangi butu naudojosi pati ieškovė, todėl ji ir turi mokėti mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei R. M. iš atsakovės R. M. 1 737,05 Eur išlaidų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 737,05 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 669,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl to, kas turi padengti komunalinių mokesčių išlaidas už laikotarpį, kai vyko ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

12. Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

13. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė būtų ėmusis ginti savo galbūt pažeistas teises. Teismo vertinimu, atsakovė pati prisiėmė savo veiksmų pasekmes, o jos teiginiai, kad ji negalėjo palikimu naudotis ir jį valdyti, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė, laikydama save paveldėto turto savininke, būtų dėjusi pastangas išlaikyti butą.

14. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus mokėjimo pranešimus, mokėjimų kvitus ir paslaugas teikiančių įmonių pažymas, padarė išvadą, kad buvo mokami mokesčiai, susiję su bendrojo naudojimo patalpomis, apskaitos veiklos mokesčiai, kuriuos privaloma mokėti, nepriklausomai nuo to, ar patalpose kas nors gyvena, ar ne, ir iš esmės per ginčo laikotarpį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nebuvo išnaudota nei vandens, nei elektros, nei dujų, t. y. buvo mokami privalomieji mokesčiai butui išlaikyti, tokiu būdu užkertant prielaidas skolų susidarymui, iki kol bus išspręstas ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

15. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį.

16. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. (toliau – apeliantė), atstovaujama advokatės Vidos Šeikienės, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, o byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus įvertino neobjektyviai.

18.2. Neginčija, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, tačiau pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį pėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

18.3. Teigia, kad atsakovei buvo sudarytos kliūtys naudotis paveldėtu butu ir šias kliūtis valdyti paveldėtą turtą sudarė ieškovė (ar jos nurodymu kitas asmuo), o pirmosios instancijos teismas neįvertino šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, eliminavusios turto valdymą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo aspektais.

18.4. Pažymėjo, kad savo teisių ginimo būdą pasirenka ginčo šalis priklausomai nuo konkrečios situacijos ir šalių tarpusavio santykių. Nors priešieškinio dėl įkeldinimo į butą byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atsakovė nepareiškė, tačiau tiek žodžiu, tiek raštu prašė ieškovės atiduoti jai buto raktą. O pirmosios instancijos teismas, užuot konstatavęs ieškovės neteisėtus veiksmus, nepagrįstai nustatė, kad atsakovė buvo nepakankamai aktyvi, gindama savo pažeistas teises.

18.5. Mano, kad esminė aplinkybe, turinčia reikšmės bylai, laikytina ne fakto – gyveno ar negyveno – nustatymas, o tai, kad ieškovė (ne atsakovė) turėjo galimybę bute gyventi ar kitaip juo naudotis ir valdyti.

18.6. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė už butą mokėjo tik mokesčius, kuriuos privaloma mokėti nepriklausomai nuo to, ar patalpose kas nors gyvena, ar ne, ir per ginčo laikotarpį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nebuvo išnaudota nei vandens, nei dujų, nei elektros. Mano, kad mokėjimai už elektrą, dujas ir ypač už vandenį rodo, kad butu ieškovė naudojosi. Pažymėjo, kad šioje byloje esminę reikšmę turi ne naudojimosi butu, o jo faktinio valdymo nustatymas.

18.7. Teigia, kad teismas nepagrįstai perkėlė atsakovei įrodinėjimo pareigą ir konstatavo, kad ji neįrodė aplinkybių, kad norėjo rūpintis ir naudotis paveldimu turtu, tačiau to daryti negalėjo dėl jai sudarytų kliūčių. Mano, kad toks aplinkybių vertinimas yra neobjektyvus ir neteisingas.

18.8. Teigia, kad ieškovė užvaldė butą be teisėto pagrindo, atlikdama neteisėtus veiksmus, ribojančius atsakovės nuosavybės teisę. Neteisėtai ir nesąžiningai valdydama svetimą turtą, ieškovė turėjo prisiimti ir su turto valdymu susijusias pareigas ir laisva valia jas prisiėmė, mokėdama šiam turtui apskaičiuotus mokesčius.

19. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė R. M., atstovaujama advokato Eduardo Antonenkos, prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teismas iki galo ir visapusiškai ištyrė bylos įrodymus ir aplinkybes, jo padarytos išvados yra objektyvios.

19.2. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė realiai nesiekė įgyvendinti savo nuosavybės teisės ir butu naudotis iki to laiko, kol vyko minėtas teisminis ginčas dėl testamento.

19.3. Atsakovė, manydama, kad yra pažeistos jos teisės, turėjo galimybę imtis teisinių veiksmų jas ginti, tačiau to nedarė, atsakovė pati savo neveikimu leido ieškovei rūpintis paveldimu turtu.

19.4. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė butu naudojosi prieš atsakovės valią ir iš atsakovės buvo atimta teisė naudotis butu, yra formalūs ir deklaratyvūs.

19.5. Pažymėjo, kad už namo bendrojo naudojimo patalpų sunaudotą elektros energiją, dujų ir vandentiekio prietaisų priežiūrą komunalinių paslaugų tiekėjams yra privaloma mokėti nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo bute naudotasi vandeniu, dujomis ar elektra. Šie privalomieji mokesčiai nustatyti teisė aktais ir atsispindi pridėtose sąskaitose bei tiekėjų pateiktose suvestinėse.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

21. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

23. Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaidų už buto šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo ir patalpų administravimo paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės išlaidas už buto šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo ir patalpų administravimo paslaugas.

26. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl ieškovės ir jos brolio (įpėdinių pagal įstatymą) neteisėtų veiksmų negalėjo naudotis paveldimu turtu. Mano, kad ieškovė savo laisva valia mokėjo mokesčius už paslaugas, teikiamas paveldimam turtui, savo veiksmais prisiėmė neteisėtų veiksmų padarinius.

27. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, konstatuodamas, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismo vertinimu, atsakovė, manydama, kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeidžiamos, galėjo jas ginti įstatyme nustatytais būdais, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė būtų ėmusis tokių veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, laikydama save paveldėto turto savininke, būtų dėjusi pastangas jį išlaikyti. Teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu buvo mokami tik privalomieji mokesčiai butui išlaikyti. Mokesčius mokėjo ieškovė, atsakovė savo veiksmais (neveikimu) leido ieškovei rūpintis paveldimu turtu, todėl, atsakovei tapus paveldėto turto savininke, būtų nesąžininga turto išlaikymo išlaidas perkelti ieškovei, kuri teisėtais būdais gynė galbūt pažeistas savo teises.

28. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, o byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus įvertino neobjektyviai. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovei įrodinėjimo pareigą.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovo nurodytų argumentų.

Dėl naujų įrodymų

30. Atsakovė R. M. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinus įrodymus – advokatės Vidos Šeikienės kontoros 2018 m. birželio 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymus AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Klaipėdos būstas“ ir AB „Klaipėdos energija“, prašo juos pridėti prie bylos medžiagos.

31. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

32. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovė, prašydama pridėti papildomus rašytinius įrodymus, motyvuoja tuo, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi ieškovė savo procesiniuose dokumentuose tokių argumentų nenurodė, išvada atsirado tik teismo sprendime, todėl mano, kad pateiktų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado dabar. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pastebėjimais dėl teismui pateiktų papildomų įrodymų, kad atsakovė nepateikia duomenų, patvirtinančių, kad teismui pateikti paklausimai buvo išsiųsti adresatams. Be to, nėra pateikti adresatų atsakymai į paklausimus. Nors atsakovė nurodė, kad jos atstovė nėra išsaugojusi atsakymų į paklausimus, tačiau, siekdama pagrįsti savo teiginius, nenurodė, ar kreipėsi į paslaugų tiekėjus tokiems atsakymams gauti.

33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima tik išimtiniais atvejais, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad atsakovė nepagrindė papildomų rašytinių įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti dokumentai patys savaime nei patvirtina, nei paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, todėl teismui pateikti papildomi rašytiniai įrodymai prie bylos nepridėtini ir apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, jais nesivadovaus. Kadangi šie dokumentai, kuriuos teismas atsisako priimti, buvo pateikti per elektroninių paslaugų portalą, jie apeliantei negrąžintini.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

34. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neobjektyviai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

35. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ieškovės tėvas. Jam nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės tėvas 2016 m. gegužės 16 d. sudarė testamentą, patvirtintą notarės Vandos Kasiulynienės, notarinio registro Nr. 2279, juo visą savo turtą paliko R. M. (dabar M.).

36. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-769/2019, išnagrinėję ieškovės bei jos brolio J. B. ieškinį dėl 2016 m. gegužės 16 d. testamento pripažinimo negaliojančiu, ieškovų J. B. ir R. M. ieškinį atsakovei R. M. (dabar M.), trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarei Vandai Kasiulynienei atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

37. VĮ Registrų centras duomenimis, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1165 nuo 2020 m. kovo 5 d. priklauso atsakovei.

38. Byloje pateikti duomenys, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius buvo sumokėta 1 737,05 Eur, t. y. pateiktos AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Klaipėdos būstas LT“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Mano būstas Klaipėda“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir kt. PVM sąskaitos faktūros ir pinigų mokėjimo kvitai / čekiai, patvirtinantys jų apmokėjimą. Mokesčius sumokėjo ieškovė.

39. Byloje kilo ginčas, kas turi padengti komunalinių mokesčių išlaidas už laikotarpį, kai vyko ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

40. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

41. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Neginčija, kad palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas, tačiau pažymi, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Teigia, kad nors atsakovė pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau ji paveldimo turto valdyti negalėjo tol, kol vyko mirusiojo įpėdinių pagal įstatymą inicijuotas teisminis ginčas dėl testamento nuginčijimo.

42. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad ieškovė butą užvaldė be teisėto pagrindo, atlikdama neteisėtus veiksmus, apribojusius atsakovės nuosavybės teisę. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Butu, esančiu adresu Reikjaviko g. 6-16, Klaipėdos m., ieškovė naudojosi prieš ieškovės valią, taip realizuodama tariamą savo, kaip įpėdinės, teisę. Toks atsakovei priklausančio turto valdymas buvo neteisėtas (CK 4.39 straipsnio 1 dalis) ir nesąžiningas. Nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo ar privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą (CK 4.26 straipsnio 4 dalis). Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė yra J. B. turto (ginčo buto) įpėdinė pagal testamentą, o ieškovė neturi teisės šio buto valdyti. Neteisėtai ir nesąžiningai valdydama svetimą daiktą, ieškovė turėjo prisiimti ir su turto valdymu susijusias pareigas ir savanoriškai jas prisiėmė, mokėdama šiam butui apskaičiuotus mokesčius už šildymą, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, vandenį, atliekų tvarkymą bei patalpų administravimo paslaugas (CK 6.636 straipsnis). Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokį faktinį turto valdymo eliminavimą patvirtinančią aplinkybę, kurią sąlygojo ieškovės neteisėti veiksmai, retrospektyvinį palikimo priėmimo padarinių atsiradimo konstatavimą turėjo atlikti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau tokio vertinimo teismas neatliko.

43. Be kita ko, apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas neobjektyviai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, mano, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jų nepagrindžia civilinėje byloje esantys įrodymai, t. y. teismas pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ir nutarties 42 punkte nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tik teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatytas byloje faktines aplinkybes ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus įvertino neobjektyviai.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra taikytinos teisės normos, reglamentuojančios faktinį paveldėto turto valdymą ir teisinius tokio palikimo faktinio valdymo padarinius. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad po palikėjo mirties tiek mirusiojo paveldėtojai pagal įstatymą, tiek atsakovė dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą, nepraleisdami įstatymo nustatyto termino. Ieškovei ir jos broliui aplinkybės dėl mirusiojo įpėdinio pagal testamentą paaiškėjo tik kreipusis į notarą. Įpėdiniams pagal įstatymą manant, kad testamentu pažeidžiamos jų, kaip įpėdinių pagal įstatymą teisės ir teisėti interesai, buvo inicijuotas teisminis ginčas dėl tokio testamento nuginčijimo. Todėl šios aplinkybės dėl faktinio paveldimo turto valdymo nėra teisiškai reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui.

46. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovei įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neva savo veiksmais (neveikimu) leido ieškovei rūpintis paveldimu turtu, tačiau tai nepaneigia atsakovės pareigos vykdyti prievoles, susijusias su paveldėtu turtu, nepaisant to, kada buvo įformintas mirusiojo turto perėjimas atsakovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

47. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

48. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kurių neginčija ir pati atsakovė, išanalizavo ir įvertino ir atsakovės nurodytas aplinkybes dėl neva jai sudarytų kliūčių naudoti (valdyti) paveldimą turtą. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino visumą byloje esančių įrodymų, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, išskyrus kreipimąsi į antstolę, kad būtų konstatuotas faktas, jog yra pakeistos paveldimo buto durų spynos ir atsakovė negali patekti į butą. Tačiau jokių kitų aktyvių veiksmų, susijusių su siekiu įgyvendinti savininkės teises į paveldimą turtą, atsakovė nesiėmė. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo, kad buto durų spynos po velionio mirties buvo pakeistos, tačiau spynos buvo pakeistos po laidotuvių. Teisėjų kolegijos vertinimu, natūralu, kad įpėdiniai pagal įstatymą imasi tam tikrų veiksmų, susijusių su paveldimo turto apsauga, priežiūra. Aplinkybė, kad yra įpėdinis pagal testamentą, tapo žinoma tik kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė aktyviais (neteisėtais) veiksmais siekė apriboti atsakovės teises į paveldimą turtą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, atsakovei tapus paveldėto turto savininke, būtų nesąžininga šias išlaidas perkelti ieškovei, kuri teisėtais būdais gynė galbūt pažeistas savo teises.

50. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus ir jų pagrindu darant išvadas, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

51. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

52. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

54. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 350,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovės R. M. 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.