Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo 672-osios daugiabučio namo Parko g. 52 savininkų bendrijos pirmininkei M. L., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Andželikai Šeikinai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 672-osios daugiabučio namo Parko g. 52 savininkų bendrijos ieškinį atsakovui A. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas, iki 2016-07-19 buvęs bendrijos (ieškovo) pirmininkas, nuo 2016-08-01 savavališkai užėmė 19,71 kv.m rūsio patalpą daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė joje savo daiktus iki kol 2019-04-24 (jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo) iš šių patalpų išsikėlė. Ieškovė nurodo nuo 2016-08-01 galėjusi ginčo patalpą išnuomoti ir gauti pelno, tačiau dėl atsakovo veiksmų negalėjo to padaryti. Dėl to ieškovė atsakovui 2018-01-29 išrašė sąskaitą 1951,29 Eur sumai (skaičiuodama už 19,71 kv.m patalpos nuomą po 5,50 Eur už 1 kv.m už mėnesį) už 18 mėnesių, 2018-10-10 išrašė dar vieną sąskaitą 975,65 Eur sumai, apskaičiuotai analogišku principu) už 9 mėnesius.

Nesutinka sumokėti už naudojimąsi rūsio patalpa, nes jam nebuvo pasiūlyta jokia nuomos ar panaudos sutartis, neaišku, kokiu pagrindu ieškovė nustatė 5,50 Eur už 1 kv.m per mėnesį kainą už patalpą, į kurią atsakovas net negalėjo patekti, kai tas pats ieškovas nuomoja patalpas pirmame aukšte su visais patogumais 4,63 kv.m per mėn. už 1 kv.m įkainiu. Ieškovė nepateikė jokių nuostolio susidarymą pagrindžiančių dokumentų, nėra jokių preliminarių nuomos sutarčių. Be šios patalpos rūsyje yra ir daugiau patalpų, bet jos neišnuomotos, keliose gyventojai laiko savo daiktus, bet jokio mokesčio nemoka.

Nesutinka mokėti ir už spynos pakeitimą, nes 2019-05-20 teismo posėdžio metu ir po jo siūlė bendrijos pirmininkei raktą nuo rūsio durų, tačiau ji jo neėmė, pareiškė, kad spyna pakeista ir raktas nebereikalingas. Tačiau 2019-05-24 atsakovas praeidamas pamatė, kad durys atidarytos, o spyna nepakeista. Pagrindo keisti spynos nebuvo, nes visą laiką raktų užtekdavo, be to yra dar vienos durys į rūsį, kuriomis daugiausiai ir naudojamasi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

Byloje pateiktais dokumentais (b.l. 45-57) ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 19,71 kv.m ploto ginčo patalpa, esanti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, yra daugiabučio namo savininkų bendrojo naudojimo objektas.

Šalių paaiškinimais (CPK 187 str.) nustatyta, kad į daugiabučio namo rūsį, kuriame yra ginčo sandėliukas, galima patekti pro dvejas duris. Atsakovas turėjo raktą nuo vienų iš jų. Ieškovė patvirtino, kad laikė į šių durų spyną įkištą raktą iš vidaus, kad atsakovas negalėtų patekti į daugiabučio namo rūsį.

Ieškovė kreipėsi į teismą 2018-11-20 su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpos, taip pat dėl 2926,94 Eur nuostolių už neteisėtą naudojimąsi savavališkai užimtomis patalpomis priteisimo.

2019-04-26 atsakovas iš ginčo patalpos išsikraustė. 2019-05-20 teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkė teigė, kad išsikraustęs atsakovas raktų negrąžino, todėl ji pakeitė spyną. Dėl šios priežasties nebeėmė atsakovo siūlomo rakto. 2019-05-27 pateikė patikslintą ieškinį (b.l.103), kuriame didino ieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo 163 Eur suma, sumokėta už naują spyną ir jos sumontavimą, 2019-05-28 pateikė teismui įrodymus, kad sumokėjo 163 Eur UAB „Cargolita“ už spyną, jos sumontavimą ir rakto ruošinį (b.l. 107-109). 2019-05-28 ieškovė atsisakė reikalavimo dėl iškeldinimo, teismas atsisakymą priėmė 2019-05-30 nutartimi (b.l. 111-113).

2019-06-18 teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkė pripažino, kad būtent durys į rūsį, nuo kurių spynos atsakovas raktą turėjo, nufotografuotos atsakovo pateiktose nuotraukose (b.l. 120-122), taip pat pripažino, kad 2019-05-20, kuomet atsakovas jai siūlė grąžinti raktą nuo šių durų, o ji jo neėmė, spyna faktiškai dar nebuvo pakeista, tačiau aiškino, kad tuo metu jau buvo sumokėjusi už spynos pakeitimą ir spyna buvo pakeista vėliau.

Ieškovė į bylą pateikė 2016-08-01 bendrijos pirmininkė sprendimą sudaryti komisiją patikrinti rūsio patalpas, pakeičiant spynas nuo patalpų, nuo kurių neperduoti raktai (b.l. 58). 2016-08-16 patikrinimo akte (b.l. 59) nurodyta, kad nupjovus šios bylos ginčo patalpos spyną, patalpa rasta aklinai užpildyta baldais, buitiniais daiktais, rasta statybinių įrankių, kibirų, dėžių, sekcijos dalių, pagalvė ir t.t. Nurodyta, kad daiktų suskaičiuoti nepavyko, nes neįmanoma užeiti į vidų. Komisija duris užrakino pakabinama spyna, pirmininkė jas užplombavo ir užantspaudavo.

Ieškovė nurodė 2019-06-06 rašiusi įspėjimą atsakovui dėl bendrijos dokumentų neperdavimo ir neteisėto rūsio patalpų užėmimo (b.l. 60). 2017-10-09 parašė prašymą 2017-10-20 17 val. atvykti ir perduoti bendrijos dokumentus bei raktus (b.l. 61). 2017-10-09 prašymu pareikalavo susimokėti bendrijai už naudojimąsi rūsio patalpa ir nedelsiant ją atlaisvinti (b.l. 62). 2017-10-09 raštai (2 lapai) atsakovui įteikti pasirašytinai 2017-10-19 (b.l. 63). 2017-08-29 ir 2018-01-30 prašymuose (b.l. 64, 65) atsakovui pakartotas reikalavimas susimokėti ir išsikelti (b.l. 64).

Ieškovė 2018-01-29 išrašė atsakovui sąskaitą 1951,29 Eur sumai, 2018-10-01 – 975,65 Eur sumai (b.l. 66-67), duomenų apie jų pateikimą atsakovui iki ieškinio byloje nėra.

Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šias sąlygas privalo įrodyti į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo besikreipiantis ieškovas (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neneigia, kad laikė savo daiktus ginčo patalpoje, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Teismo posėdžio metu jis pripažino, kad nebuvo pakankamai aktyvus ir, ieškovei reikalaujant išsikelti, delsė tai padaryti, nes iš pradžių neturėjo, kur pasiimtų daiktų susidėti, po to buvo supykęs ant bendrijos pirmininkės, o vėliau neturėjo laiko. Tačiau šios bylos kontekste svarbu ir tai, kad laikotarpiu, už kurį ieškovė jam skaičiavo nuomos mokestį, kurį, kaip negautas pajamas prašo priteisti šioje byloje, atsakovas faktiškai negalėjo savarankiškai patekti į ginčo sandėliuką, o tokią situaciją savo veiksmais sukūrė būtent ieškovė. 2016-08-16 pačios ieškovės sudaryto akto duomenimis, jos sudaryta komisija, nupjovusi ginčo sandėliuko spyną, duris užrakino pakabinama spyna, jos buvo užplombuotos ir užanspauduotos. Patekimo į rūsį durys, nuo kurių spynos atsakovas raktą turėjo, buvo laikomos užrakintos iš vidaus, kad jis negalėtų jų atsirakinti ir patekti į rūsį, tuo tarpu ieškovė ginčo laikotarpiu naudojosi kitu patekimu, nuo kurio durų rakto atsakovas neturėjo.

Dėl nuostolių už naudojimąsi patalpa priteisimo

Į bylą pateiktos ieškovės atsakovui išrašytos sąskaitos nėra atsakovo priimtos ir savaime nesukuria šiam jokios prievolės. Atsakovas su ieškove nebuvo sudaręs jokių sutarčių dėl naudojimosi ginčo patalpa, tuo tarpu nuomos teisiniai santykiai negali būti sukurti vienašališkai (CK 6.477 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo nuostolius negautų pajamų forma, teikdama, kad jei jis nebūtų savavališkai užėmęs ginčo sandėliuko, ji būtų šį išnuomojusi ir gavusi 5,50 Eur už 1 kv.m per mėnesį dydžio pajamas.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų, yra žala, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018 ir kt).

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad jokios rūsio patalpos daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo nuomojamos. Bendrijos pirmininkė teisme tvirtinusi, kad buvo daug norinčių atsakovo patalpą išsinuomoti, konkrečiai galėjo įvardinti tik vieną besidomėjusį, t.y. veterinarą, kurio klinika yra tame pačiame daugiabučiame name. Tačiau be bendrijos pirmininkės teiginio jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šio asmens ketinimų realumą, byloje nėra. Be to, bendrijos pirmininkė teismo posėdžio metu patvirtino ir tai, kad faktiškai namo rūsyje veterinaras laiko savo daiktus be jokio mokesčio. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad galimybė išnuomoti ginčo patalpą nebuvo reali.

Byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad ginčo patalpa realiai galėjo būti išnuomota už ieškinyje nurodomą kainą. Ieškovės į bylą pateikti skelbimai iš internetinio portalo (b.l. 124-128) kaip tik patvirtina, jog ieškovės nurodoma seno daugiabučio rūsio patalpos kaina yra nereali, nes artima naujesnių, įrengtų administracinės paskirties patalpų su visais patogumais kainai. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad aplinkybė, jog seno daugiabučio namo rūsio patalpa be patogumų galėtų būti realiai išnuomota už ieškovės nurodytą kainą, t.y. 5,50 Eur už 1 kv.m per mėnesį, yra neįtikėtina (CPK 176, 178, 185 str.).

Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad ieškovė nuostolių negautų pajamų forma neįrodė, o tai sudaro pagrindą šį jos reikalavimą atmesti.

Dėl nuostolių keičiant spyną priteisimo

Atsakovas be pagrindo laikė savo daiktus ginčo patalpoje dar nuo 2016 metų vasaros. Ieškovė su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo į teismą kreipėsi tik 2018-11-20. Visą šį laiką spyna, nuo kurios durų raktą turėjo atsakovas, nebuvo keista, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė tuo laikotarpiu būtų ketinusi šią spyną keisti. Be to, byloje nustatyta, kad nurodytomis durimis visu šiuo laikotarpiu niekas faktiškai nesinaudojo, jose buvo laikomas iš vidaus įkištas raktas, o į rūsį ieškovė ir kiti asmenys vaikščiojo pro kitas duris. Ieškovė, daugiau kaip du metus delsusi kreiptis į teismą dėl savo teisių gynybos (atsakovo iškeldinimo) jam neteisėtai naudojantis ginčo patalpa, nusprendė rūsio durų spyną pakeisti jau po to, kai atsakovas iš ginčo patalpos faktiškai išsikėlė. Maža to, byloje nustatyta, kad tuo metu, kai atsakovas siūlė ieškovei atiduoti raktą, durų spyna dar net nebuvo pakeista, ką bendrijos pirmininkė patvirtino 2019-06-18 teismo posėdžio metu, nors tiek patikslintame ieškinyje, tiek 2019-05-20 teismo posėdžio metu teigė priešingai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad objektyvios būtinybės keisti spyną ieškovei nebuvo, ji tai padarė išimtinai savo sprendimu ir nuožiūra.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės patirtos išlaidos keičiant rūsio durų spyną nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo veiksmais, todėl negali jam tekti. Dėl to ieškovės reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už ieškovo pareikštą turtinį reikalavimą, kurio suma 3089,94 Eur, mokėtinas 93 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Byloje ieškovas taip pat reiškė reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios 19,71 kv. m. rūsio patalpos, už kurį mokėtinas 100 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p.). Iš viso už byloje pareikštus reikalavimus turėjo būti sumokėtas 193 Eur žyminis mokestis. Ieškovas yra sumokėjęs 207 Eur žyminio mokesčio, t.y. daugiau nei numato įstatymas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui turi būti grąžinta 14 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios 19,71 kv. m. rūsio patalpos ir ši bylos dalis nutraukta. Ieškovas šio reikalavimo atsisakė, kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu geranoriškai išsikėlė iš patalpų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas reikalavimą dėl iškeldinimo patenkino po bylos iškėlimo teisme dienos, už šį reikalavimą ieškovo sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis priteistinas ieškovui iš atsakovo (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas byloje prašė priteisti iš atsakovo 250 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsniu, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 21,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš šios sumos išskaičiuotina ieškovui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis ir sprendimu iš ieškovo valstybės naudai priteistina 7,21 Eur pašto išlaidų. Ši suma būtų susidariusi nepriklausomai nuo to, kiek reikalavimų byloje pareikšta, todėl priteistina iš ieškovo, kurio galutiniai reikalavimai atmesti. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui 672-oji daugiabučio namo Parko g. 52 savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 124984861, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo 672-oji daugiabučio namo Parko g. 52 savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 124984861, valstybės naudai 7,21 Eur (septynis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.