Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-458-966/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-06
Bylos Nr.: 1A-458-966/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20636-2022-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: L. Ž.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Mindaugas Vagonis

Kategorijos

1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-966/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20636-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; (S) 2.1.7.4.1;2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,nuteistajam L. Ž., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir L. Ž. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės - 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo pridėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 70 (septyniasdešimties) MGL (2 636,2 Eur) bauda, ir L. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 70 (septyniasdešimties) MGL (2 636,2 Eur) bauda.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaityta L. Ž. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. gegužės 10 d.) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš L. Ž. 2 010,71 Eur turtinei žalai atlyginti; procesas dalyje dėl 100 Eur civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. Ž. nuteistas už tai, kad turėdamas vieningą tikslą apgaule išvengti turtinės prievolės bei savo naudai įgyti svetimą turtą, 2022 m. kovo 28 d. apie 15.30 val., iš anksto žinodamas, kad nevykdys prisiimtų prievolių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. R., pasirašydamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu R. M. puspriekabės „PANAV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vieno mėnesio laikotarpiui nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei perdavimo – priėmimo aktą prie puspriekabių nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje: „Nuomininkas“ pasirašydamas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. R., suklastojo tikrus dokumentus - nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei perdavimo – priėmimo aktą prie puspriekabių nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule išvengė turtinės prievolės, pagal sutartyje nurodytas sąlygas nesumokėdamas už puspriekabės nuomą ir padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 484 Eur turtinę žalą bei apgaule įgijo svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią puspriekabę „PANAV“, 10 000 Eur vertės.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, L. Ž. parodymus, kad jis neketino apgauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nemokėti nuomos mokesčio bei neatiduoti puspriekabės, norėjo sumokėti įmonei, kai gaus pinigus už krovinį, vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją, kurie neturi jokio loginio ryšio su kitais byloje esančiais įrodymais ir jiems prieštarauja. Nuosprendyje konstatuota, kad L. Ž. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodo liudytojų R. M., V. R., R. B. parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė kilsiančius padarinius ir jų norėjo. Teismas konstatavo, kad L. Ž. veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti ir sušvelninti bausmę.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo veikoje nėra nustatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie buvo nepagrįstai kriminalizuoti. Veika negali būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nėra apgaulės elemento. Buvo sudaryta puspriekabės nuomos sutartis, su ja apeliantas išvežė krovinį į (duomenys neskelbtini), tikslo išvengti prievolės atsiskaityti jis neturėjo. Ketino atsiskaityti gavęs užmokestį už pristatytą krovinį. Savo prievolės atsiskaityti neneigia ir šiuo metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų savo pažeistų teisių ginti civilinio proceso tvarka ar toks teisių gynimas būtų apsunkintas. Savo prievolės apeliantas neginčija, šiuo metu jau yra sumokėjęs 100 Eur.

3.2. Skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad apeliantas apgaule įgijo svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią puspriekabę. Apeliantas (duomenys neskelbtini) pateko į ligoninę, tačiau puspriekabę keltu išgabeno į (duomenys neskelbtini), ją iš aikštelės atsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Šią aplinkybę patvirtina AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas. Taigi puspriekabės apeliantas nepasisavino, tokios tyčios neturėjo. Jeigu būtų norėjęs ją pasisavinti, būtų ją realizavęs (duomenys neskelbtini). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji. Nusikaltimas baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, tačiau apeliantas puspriekabės neįgijo, ją grąžino savininkui, todėl nesuprantama, kodėl buvo pripažintas kaltu.

3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad jeigu teismas manys, jog apeliantas nepagrįstai nuteistas dėl to, kad apgaule įgijo svetimą turtą, tačiau pagrįstai nuteistas dėl turtinės prievolės išvengimo, būtina atsižvelgti į BK pakeitimus ir veiką perkvalifikuoti. Atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliosiančius (šiuo metu įsigaliojusius) BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimus, 484 Eur suma turėtų būti vertinama kaip nedidelė vertė, kadangi neviršija 10 MGL. Dėl to veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas.

3.4. Nuteistasis skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi inkriminuoto dokumento (puspriekabės nuomos sutarties) suklastojimas, prisistačius kito asmens vardu ir jo vardu pasirašius, nėra pavojinga veika baudžiamosios teisės požiūriu. Pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš pasirašydama nuomos sutartį, turėjo būti apdairi ir nustatyti apelianto tapatybę, paprašyti parodyti tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau to nepadarė. Be to, nors L. Ž. prisistatė ne savo vardu ir ne savo vardu pasirašė sutartį, dėl tokių veiksmų nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei kiti asmenys realios žalos nepatyrė, kadangi puspriekabė buvo grąžinta, o prievolės atsiskaityti už nuomos paslaugas apeliantas neginčija.

3.5. Skunde L. Ž. taip pat nurodo, kad jeigu teismas spręs, kad jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra pagrindas sušvelninti paskirtą bausmę ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prašo įvertinti su skundu pateiktą charakteristiką.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ir sušvelninti bausmę. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą, dėl veikos perkvalifikavimo neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims.

6. Pirmiau nurodytos baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turintys įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

7. Nuteistasis L. Ž., nesutikdamas su dėl jo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju buvo civiliniai teisiniai santykiai, kurie nepagrįstai kriminalizuoti, nes nenustatytas apgaulės elementas, tikslo pasisavinti puspriekabę neturėjo, ją keltu išgabeno į (duomenys neskelbtini) ir savininkas ją atsiėmė. Skunde taip pat nurodo, kad puspriekabės jis neįgijo, o sukčiavimas laikomas baigtu nusikaltimu, kai savininkas netenka turto. Dėl BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo L. Ž. teigia, kad jo veika nėra pavojinga baudžiamosios teisės požiūriu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pats turėjo būti pati turėjo būti apdairus ir patikrinti asmens tapatybę, jokios realios žalos veika nesukėlė, puspriekabė grąžinta savininkui, o savo pareigos sumokėti už puspriekabės nuomą nuteistasis neneigia.

8. Taigi, nuteistasis neginčija šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad būtent jis, prisistatęs kitu asmeniu, sudarė puspriekabės nuomos sutartį, į kurią įrašė kito asmens anketinius duomenis ir pasirašė, taip pat kito asmens vardu pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, už puspriekabės nuomą nemokėjo, išvyko į užsienį, puspriekabės savininkui pats negrąžino, puspriekabė keltu buvo pargabenta į (duomenys neskelbtini) uostą. Tačiau L. Ž. nesutinka su jo veiksmų, kaip nusikalstamų baudžiamosios teisės požiūriu, vertinimu. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių baudžiamasis įstatymas L. Ž. galėjo būti pritaikytas neteisingai, nenustatė.

9. Baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą nustatančio BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – neretai būna susiję su sutartiniais santykiais, todėl yra svarbus įvertinti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar asmeniui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo klausimas keliamas ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

10. Šiuo aspektu pažymima, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-17-976/2020 ir kt.) ir gali pasireikšti tokiomis formomis, kaip asmenų (institucijų) suklaidinimas pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, esminių aplinkybių apsisprendimui dėl turto perleidimo nutylėjimas ir panašiai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, be kita ko, išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-158-303/2021, 2K-6-976/2023 ir kt.).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė (t. y. objektyviosios tiesos iškreipimas), tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai nutyli reikšmingą nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą informaciją – pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai nustatyti ir motyvuotai atskleisti. Iš tikrųjų, nuteistojo L. Ž. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu R. M. sudaryta puspriekabės nuomos sutartis yra civilinė sutartis, sukurianti civilinio pobūdžio santykius, kurių reguliavimui taikomos ne baudžiamosios, o civilinės teisės normos. Tačiau nėra pagrindo sutikti su nuteistojo argumentais, kad šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai buvo dirbtinai kriminalizuoti, kadangi nenustatytas apgaulės elementas ir tikslas pasisavinti svetimą turtą.

12. Nuteistasis L. Ž. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, neneigė, kad sudarydamas puspriekabės nuomos sutartį, pinigų neturėjo ir žinojo, kad sumokėti nuomos mokestį sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka negalės. Taip pat patvirtino, kad nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kito asmens vardu sudarė sąmoningai, kadangi manė, jog dėl turimų jo skolų puspriekabės savininkas nesutiks ją išnuomoti, be to, jo biografija nebuvo gera, buvo teistas. Nors nuteistasis tvirtina, kad tikslo pasisavinti puspriekabę jis neturėjo, o sumokėti už nuomą ketino vėliau, užsidirbęs pinigų, šiuos teiginius paneigia pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertinti įrodymai.

13. Pagrindžiant pirmiau padarytą išvadą visų pirma pažymima, kad kaltininko parodymai dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, kaltės pripažinimas ar neigimas, nors ir yra svarbus įrodymų šaltinis, vis tik nėra vienintelis sprendžiant dėl nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimo ar nebuvimo kaltininko veikoje. Pagal suformuotą teismų praktiką, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-410-489/2016, Nr. 2K-219-693/2019), t. y. įvertinus ir kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K-210/2014).

14. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad L. Ž. dar iki sudarydamas puspriekabės nuomos sutartį susitarė su pažįstamu asmeniu V. R., kad įdarbins jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įsteigė juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi įregistravo V. R., tačiau šis direktoriumi buvo įregistruotas tik formaliai. Tai patvirtina ir V. R. parodymai, kad jokių direktoriaus funkcijų jis nevykdė, šio juridinio asmens veikloje nedalyvavo, atlygio negavo. Priešingų aplinkybių, t. y. kad V. R. buvo faktinis direktorius, nenurodė ir nuteistasis. Be to, kaip matyti iš pirmiau aptartų L. Ž. parodymų, pasiūlydamas V. R. būti direktoriumi, jis žinojo, kad faktiškai V. R. nevadovaus, kadangi, kaip pats nurodė, įmonės savo vardu neregistravo dėl savo biografijos ypatumų (teistumų) bei turtinės padėties (turimų skolų). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta ir direktoriumi formaliai įdarbintas kitas asmuo (V. R.) turint tikslą santykiuose su kitais asmenimis neatskleisti tikrųjų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant asmens patikimumą bei galėjimą tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Be to, puspriekabės nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistasis sudarė nuslėpdamas savo tapatybę, t. y. prisistatydamas formaliai direktoriumi įdarbintu V. R., įrašydamas jo vardą ir pavardę nuomos sutartyje bei perdavimo-priėmimo akte ir juos pasirašydamas. Sudarydamas nuomos sutartį, nuomos mokesčio nuteistasis nesumokėjo, jo nemokėjo ir vėliau, bet kokį bendravimą su nukentėjusiuoju nutraukė, nukentėjusiajam badant paskambinti, telefonas buvo išjungtas, trumposios žinutės taip pat neišsisiuntė. Nuteistojo versija, kad išsiuntęs puspriekabę į (duomenys neskelbtini) uostą, jis pateko į ligoninę, pametė telefoną, dėl to negalėjo praneši apie puspriekabę, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta. Ją vertinti kitaip teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. Iš tikrųjų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ puspriekabė buvo keltu pargabenta į (duomenys neskelbtini) uostą, tačiau apie tai savininkas nebuvo informuotas, sužinojo atsitiktinai, pradėjęs domėtis asmeniu, su kuriuo sudarė nuomos sutartį po to, kai negavo nuomos mokesčio ir negalėjo susisiekti su nuomininku. Kaip matyti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo, puspriekabė buvo grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 16 d., bendrovei sumokėjus su kelto paslauga susijusias išlaidas. Šiam pranešime nurodyta ir tai, kad užsakymas keltui buvo pateiktas telefonu, užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“, asmuo V. R., iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kėlėsi 2022 m. balandžio 17 d. Taigi, vieną mėnesį puspriekabė buvo laikoma sulaikyta, kadangi nuteistasis už kelto paslaugą nesumokėjo, apie puspriekabės išsiuntimą neinformavo ne tik nukentėjusiojo, bet ir kito asmens, kurio užsakyti automobiliai buvo pakrauti į puspriekabę ir už kurių pargabenimą tas asmuo taip pat buvo sumokėjęs. Nuteistasis teigė, kad jis po puspriekabės išsiuntimo, po Velykų (nuo 2022 m. balandžio 18 d.) apie dvi savaites, t. y. iki gegužės mėnesio pradžios, buvo ligoninėje, tačiau nei iš karto po to, nei vėliau su puspriekabės savininku susisiekti nebandė, buvo išjungęs telefoną. Taigi aplinkybė, kad puspriekabė buvo parplukdyta keltu į Lietuvą pagal nuteistojo užsakymą ir šią puspriekabę, sumokėjęs visus mokesčius ir skolas, savininkas atgavo, išvadų dėl tyčios nuteistojo veiksmuose buvimo nepaneigia ir jo kaltės nešalina.

16. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesys (įmonės įsteigimas direktoriumi formaliai įdarbinant kitą asmenį, savo tapatybės nuslėpimas sudarant nuomos sutartį kito asmens vardu, informacijos apie turimas skolas ir realios galimybės sumokėti už nuomą nuslėpimas, telefono išjungimas, dėl ko nukentėjusysis neturėjo galimybės jokiais būdais su nuteistuoju susisiekti, nepranešimas apie puspriekabės su kroviniu išsiuntimą į Lietuvą puspriekabės ir krovinio savininkams) leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai nuspręsti, kad nuteistais sąmoningai, panaudodamas apgaulę sudarė nuomos sutartį žinodamas, kad savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdys, nuomos mokesčio nesumokės, gavęs puspriekabę pagal perdavimo-priėmimo aktą, ją pasisavino, savininkui negrąžino, tokiais veiksmais apgaule išvengdamas prievolės sumokėti nuomos mokestį bei pasisavindamas svetimą 10 000 Eur vertės turtą. Nuteistasis, nuomos sutarties pagrindu gavęs puspriekabę, už jos nuomą nesumokėjo, ja naudojosi neteisėtai, kaip savo turtu, o puspriekabę savininkas atgavo ne dėl to, kad nuteistasis ją grąžino, o savo paties pastangų dėka, pradėjęs aiškintis su nuomininku susijusias aplinkybes ir atsitiktinai puspriekabę pamatęs saugojimo aikštelėje. Visos šios aplinkybės paneigia nuteistojo deklaratyvius teiginius, kad tikslo pasisavinti puspriekabę jis neturėjo ir ketino už ją sumokėti grįžęs į Lietuvą, kadangi tokie teiginiai akivaizdžiai prieštarauja jo paties elgesiui.

17. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nukentėjusysis turėjo būti apdairus ir patikrinti nuomininko tapatybę, nuosprendyje padarytų išvadų dėl sukčiavimo sudėtį sudarančių požymių buvimo L. Ž. veikoje nepaneigia. Iš tikrųjų bylose dėl BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo svarbus (tačiau ne vienintelis) kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-152-895/2019, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021 ir kt.).

18. Nukentėjusysis neneigė, kad prieš sudarydamas nuomos sutartį, nuomininko tapatybės nepatikrino. Tačiau vertinant, ar nukentėjusiojo elgesys atitiko apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijų, šiuo atveju reikšmės turi tai, kad nukentėjusysis L. Ž. nepažinojo, taigi jam nebuvo žinomi ir duomenys apie jo ankstesnius teistumus, be kita ko, už sukčiavimą, taip pat jo turtinė padėtis, turimi skoliniai įsipareigojimai. Be to, L. Ž. prisistatė kitu asmeniu, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. R., būtent su šia įmone buvo sudaroma nuomos sutartis, o nuteistojo pateikta informacija apie įmonę atitiko informaciją, kuri buvo skelbiama viešai prieinamuose šaltiniuose. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jis palygino informaciją apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su nuteistojo pateiktais duomenimis, informacija atitiko, dėl to jam nekilo abejonių, kad sutartį sudaro būtent su tuo asmeniu, kuris nurodytas sutartyje. Taip pat parodė, kad jeigu dėl automobilio būtų atvykęs ne direktorius, o kitas asmuo, jis būtų paprašęs parodyti įgaliojimą, be įgaliojimo puspriekabės nenuomotų. Aptartų aplinkybių visuma neteikia pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis pats elgėsi itin neatsakingai ir nerūpestingai, turtą kitam asmeniui perleido rizikuodamas, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo.

19. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta skundo argumentus dėl BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumo momento. Skunde tvirtinama, kad sukčiavimas yra baigtas nusikaltimas tada, kai savininkas netenka turto, o šiuo atveju nukentėjusysis turtą atgavo, nuteistasis šio turto neįgijo. Sukčiavimo atveju kaltininkas ar kitas asmuo visuomet gauna turtinę naudą ir ją gauna neatlygintinai. Objektyvieji šio nusikaltimo požymiai (svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar panaikinimas) suponuoja, kad šia veika nukentėjusiajam paprastai padaroma žala. Taigi nuteistasis teisus nurodydamas, kad sukčiavimas laikomas baigtu nuo žalos atsiradimo momento. Tokia nuostata suformuota ir kasacinėje praktikoje, pagal kurią sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodyti padariniai – turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala, t. y. jis netenka turto ar turtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).

20. Iš puspriekabės nuomos sutarties matyti, kad puspriekabė buvo išnuomota neterminuotai, sutartyje numatant, kad puspriekabės nuomos mėnesiui kaina yra 400 Eur + PVM. Išnuomotą puspriekabę UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo-priėmimo aktu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (faktiškai nuteistajam L. Ž.) 2022 m. kovo 28 d. Taigi po puspriekabės perdavimo šio turto valdymas perėjo nuteistajam. Esant civiliniams santykiams, nuomos sutarties pagrindu įgyta valdymo teisė nėra pagrindas atsirasti nuomininko nuosavybės teisei į išsinuomotą turtą ir atitinkamai nėra pagrindas nuomos sutarties dalyko savininko nuosavybės teisės pasibaigimui. Tačiau šiuo atveju esminės reikšmės nuteistojo veiksmų teisiniam vertinimui turi tai, kad L. Ž., sudarydamas nuomos sutartį, tikslo sukurti civilinius santykius neturėjo. Šios išvados kontekste būtina pažymėti ir tai, kad civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021). Pirmiau aptartų duomenų visuma neabejotinai įrodo, kad nuteistasis nuomos sutartį sudarė iš anksto žinodamas, kad šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jis nevykdys ir kad ši sutartis yra tik priemonė kitai nusikalstami veikai padaryti.

21. Kaip jau nurodyta pirmiau, L. Ž., sudarydamas puspriekabės nuomos sutartį, žinojo kad pagal ją prisiimtų įsipareigojimų nevykdys, perdavus jam puspriekabę, nuomos mokesčio nemokėjo, puspriekabės savininkui negrąžino, ją pasisavino ir dėl šių veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala: ji neteko turto, taip pat negavo nuomos mokesčio. Aplinkybės, kaip nuteistasis elgėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu po to, kai šį turtą apgaulės būdu įgijo, neturi reikšmės, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, kilus BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytiems padariniams (nukentėjusiajam netekus turto ar turtinės teisės), nusikaltimas laikomas baigtu. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ puspriekabę po kurio laiko atgavo, yra svarbi vertinant nusikaltimu padarytos žalos dydį, tačiau nuteistojo veikos neteisėtumo nepaneigia. Konstatavus šią išvadą, nėra pagrindo L. Ž. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 182 straipsnio 4 dalį. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti, šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai neabejotinai įrodo, kad L. Ž. apgaule įgijo svetimą turtą – 10 000 Eur vertės puspriekabę, taip pat apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti 484 Eur nuomos mokestį. Taigi, nusikaltimo dalyko bendra vertė (10 484 Eur) ženkliai viršija nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytą MGL dydį (viršija 3 MGL (150 Eur) bet neviršija 10 MGL (500 Eur)), pagal kurį turtas laikomas nedidelės vertės.

22. Apeliaciniame skunde nesutinkant su nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad puspriekabės nuomos sutarties suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamosios teisės požiūriu, tačiau sutikti su tokiu vertinimu ir dėl šio nusikaltimo padarymo L. Ž. išteisinti, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skundo argumentai suponuoja išvadą, kad šios veikos, kaip nepavojingos baudžiamosios teisės požiūriu, vertinimas yra grindžiama tuo, jog reali žala niekam nebuvo padaryta, puspriekabė grąžinta savininkui.

23. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nuteistasis L. Ž. neneigia suklastojęs dokumentą (puspriekabės nuomos sutartį, perdavimo-priėmimo aktą), t. y. nusikaltimo sudėtį sudarančių požymių buvimo jo veikoje neginčija, tačiau mano, kad jo veiksmai nėra tokie pavojingi, kad būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės taikymas.

24. BK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas, visų pirma, yra pavojinga veika. Teismų praktikoje vertinant BK 300 straipsnio 1 ir kitose dalyse nurodytų veikų pavojingumą yra pažymėta, kad nusikalstama veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali teisinėje apyvartoje įtvirtinti netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi, nors nusikaltimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, pagal suformuotą teismų praktiką, nusikalstama veika sukeltų padarinių buvimas (nebuvimas) yra svarbus kriterijus šios veikos pavojingumo vertinimui, taigi ir baudžiamosios atsakomybės taikymui.

25. Nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta veika nepasiekė baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingo pavojingumo laipsnio. Šiuo atveju svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad buvo suklastota nuomos santykio šalių teises ir pareigas apibrėžianti sutartis, joje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie nuomininką (nuteistajam melagingai prisistačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. R.) ir šios sutarties pagrindu puspriekabė buvo faktiškai perduota nuteistajam, taip apsunkinant nukentėjusiojo teisių gynimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis dėl tikrosios sutartį sudariusios šalies identifikavimo. Šia sutartimi nuomininko teisės ir pareigos buvo sukurtos V. R., kuris nuomos santykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo. Be to, suklastoti dokumentai (nuomos sutartis ir perdavimo priėmimo aktas) šiuo atveju buvo panaudoti kaip priemonė kitai nusikalstamai veikai (sukčiavimui) padaryti, šia veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta reali žala. Kaip matyti iš jau pirmiau aptartų R. M. parodymų, nuteistojo apie nuomininką nurodytų duomenų atitikimas viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose apie juridinį asmenį, leido jam manyti, kad sutartį sudaro su tuo asmeniu, kuris nurodytas sutartyje ir įtakojo jo apsisprendimą išnuomoti puspriekabę bei ją perduoti. Nuteistasis L. Ž., pripažinęs nuomos sutarties bei perdavimo-priėmimo akto suklastojimo faktą, parodė, kad kitu asmeniu prisistatė ir jo duomenis įrašė bei pasirašė dėl to, kad manė, jog jo ankstesni teisumai bei turimos skolos gali įtakoti nuomotojo apsisprendimą puspriekabės neišnuomoti. Taigi nuteistasis veikė suprasdamas, kad klastoja dokumentą, kad tokia veika sukels neigiamas pasekmes turto savininkui ir to norėjo (sąmoningai siekė suklastotą dokumentą panaudoti įgyvendinant kitą nusikalstamą sumanymą – apgaule gyti svetimą turtą).

26. Pirmiau aptartais veiksmais neabejotinai daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, todėl tokia veika negali būti laikoma nepavojinga ar negalinčia padaryti jokios žalos. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl L. Ž. veiksmų, kaip pavojingų baudžiamosios teisės požiūriu, vertinimo grindė įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teismo proceso metu išnagrinėtais įrodymais, jais remdamasis išdėstė nustatytas bylos faktines aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą ir pateikė motyvus, patvirtinančius L. Ž. kaltę dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis, jo nuomonė dėl padaryto nusikaltimo pavojingumo vertinimo, nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų proceso pažeidimų, nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia.

27. Dėl nuteistojo apeliaciniame skunde pareikšto prašymo švelninti bausmę visų pirma pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam paskirą bausmę švelninti, teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė.

28. Nuosprendyje nurodyti bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Buvo atsižvelgta į tai, kad L. Ž. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltės nepripažino, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos, atsakomybę sunkina tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas recidyvistas. Teismas įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. tai, kad praeityje jis ne kartą buvo teistas, be kita ko ir pagal BK 182, 300 straipsnius, ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, baustas administracine tvarka (už greičio viršijimą), paskirtos baudos nesumokėtos.

29. Skunde nuteistasis prašo įvertinti charakteristiką iš darbovietės, tačiau visų pirma pažymima, kad ši charakteristika buvo pateikta ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, aplinkybė, kad nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendyje nurodyta ir į ją atsižvelgta. Be to, esant pirmiau aptartiems nuteistojo elgesį visuomenėje neigiamai apibūdinantiems duomenims, vien tik įsidarbinimas nėra pakankama aplinkybė, kuriai esant būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti. Tokia aplinkybe nelaikytina ir tai, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 384 Eur (nuomos mokestis už puspriekabę). Pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu iš L. Ž. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 2 010,71 Eur turtinei žalai atlyginti, taigi didžioji dalis turtinės žalos nėra atlyginta. Be to, dalies turtinės žalos atlyginimas tik prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį, įvertinus nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį (nuteistasis kaltės nepripažino, atsakomybės neprisiėmė, nuoširdžiai nesigailėjo) bei tai, kad pinigus pervedė kitas asmuo (nuteistojo teigimu – jo giminaitė), suponuoja išvadą, jog dalis turtinės žalos buvo atlyginta tik siekiant sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį.

30. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina nuosprendyje padarytą išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, todėl neskirdamas švelnesnių bausmių (viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto), pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. L. Ž. pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos ar akivaizdžiai neteisingos. Bausmių skyrimą pirmosios instancijos teismas motyvavo nuteistojo padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumo vertinimu, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, ir pagrįstai nusprendė, kad nuteistajam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Bendrindamas bausmes tarpusavyje taip pat su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatas pritaikė teisingai.

31. Apibendrinant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į visumą ir padarė byloje esančiais įrodymais pagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad L. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai turėjo reikšmės nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumui. Baudžiamasis įstatymas L. Ž., jos veikoje nustačius visus inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymius, pritaikytas teisingai. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinus įrodymus, pateikiamas kitoks tų pačių įrodymų vertinimas, tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar nevisapusišką nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, įvertinimą. Bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų ir yra tinkamai individualizuota. Konstatavus šią išvadą, tenkinti nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą ir nuosprendį panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

32. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. liepos 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam L. Ž., kurias sudaro 110 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

33. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris, nenustačius pagrindo nuteistąjį išteitini ar sušvelninti jam skirtą bausmę, atmetamas. Šioje byloje nuteistajam L. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Paskirtas gynėjas atvyko į 2023 m. liepos 19 d. posėdį, tačiau nuteistajam L. Ž. sudarius susitarimą su kitu gynėju, nuo dalyvavimo šioje byloje buvo atleistas. Įvertinus šias aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 110 Eur (vienas šimtas dešimt eurų), iš nuteistojo L. Ž. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėJurga Vasiliauskienė