- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-483-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18790-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3822-937/2024 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020-11-19 Vilniaus miesto apylinkės nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – 3 mėn. suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2020-11-17 (kai ieškovas buvo laikinai sulaikytas) iki 2021-02-17. Suėmimas ieškovui skirtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, pareiškus įtarimus, jog jis, veikdamas bendrininkų grupėje iš savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip iki 2020-07-06 disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, organizavo, vykdė neteisėtą jų gabenimą kontrabandos būdu iš Latvijos į Lietuvą. Šiais savo veiksmais ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos nutartimi ieškovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas šį terminą skaičiuojant nuo 2021-02-17 iki 2021-05-17. Ieškovas pabrėžė, jog nutartyje nurodyti iš esmės tie patys motyvai, kaip ir skiriant suėmimą, pažymint, kad suėmimo pagrindai nėra išnykę.
4. Vėliau buvo priimtos analogiškos nutartys pratęsti ieškovui kardomąsias priemones, t. y. 2021-05-13, 2021-07-22, nutartys. Taip pat suėmimo terminas buvo pratęstas ir vėlesne nutartimi, tačiau ieškovas jos neturi.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2021-06-21 Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-11-30 ieškovo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, jog atsakovas dalyvavo padarant nusikalstamas veikas bei panaikino ieškovui paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. 2022-07-05 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras ieškovo kaltę bandė įrodyti netiesioginiais įrodymais apie atskirus tarpinius faktus, kurie tarpusavyje nesijungia, taip pat tai, jog vadovaudamasis netiesioginiais įrodymais darė prielaidas, kuriomis bandė užpildyti aiškias kaltinimo spragas ir tokiu būdu pagrįsti kaltę.
6. Ieškovas pabrėžė, kad jis suėmime buvo nuo pat jo sulaikymo iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. daugiau nei vienerius metus. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai priimant nutarimą sulaikyti asmenį, prokuroro veiksmai teikiant prašymus taikyti/pratęsti suėmimą, teismo veiksmai taikant jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą nepagrįstai ilgą laiką buvo neteisėti, sankcionuoti tam nesant teisinio pagrindo.
7. Teigė, kad teismo nutartyse taikyti/pratęsti kardomąją priemonę suėmimą nurodyti duomenys patvirtina vienintelį faktą, jog ieškovas tiriamuoju laikotarpiu kartu su kitu įtariamuoju vyko į Latviją ir grįžo atgal į Lietuvą, nes ieškovas jam palaikė kompaniją. Taigi nesuprantama, kokiu pagrindu minėti duomenys laikytini pagrįstais sprendžiant, kad ieškovas galėjo padaryti inkriminuojamas veikas, kai iš šių duomenų matyti, jog ieškovo veiksmuose nieko nusikalstamo nėra. Duomenys nepatvirtina net tikimybės, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas. Duomenų nepakankamumą taikant/pratęsiant suėmimą patvirtina ir išteisinamasis nuosprendis, nutartis, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas, nes ieškovo išteisinimo pagrindas ir buvo duomenų nepakankamumas.
8. Ieškovas darė išvadą, jog teismai netinkamai vertino ikiteisminio tyrimo medžiagoje, baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo/pratęsimo ir tokiu būdu pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovo vertinimu, jo atžvilgiu taikyti/pratęsti suėmimą nebuvo esminio kardomosios priemonės taikymo pagrindo, t. y. pakankami duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.
9. Nurodė, jog teismo nurodytas suėmimo pagrindas nepakankamai motyvuotas, pagrįstas. Teigia, jog teismui buvo žinoma, kad ieškovas dirba Rusijoje, todėl nedirba Lietuvoje ir dėl to nuolat kirsdavo Lietuvos sieną. Nurodyta aplinkybė nesusijusi su suėmimo pagrindu. Teismai neatsižvelgė į gynybos pateiktus argumentus, tai patvirtinančius dokumentus, jog ieškovas dėl savo silpnos sveikatos, būtino nuolatinio gydymo, neturėtų net teorinės galimybės pabėgti, pasislėpti nuo teismo, nes paleistas į laisvę pirmiausia tęstų gydymą, užsiimtu savo sveikatos gerinimu, kuo būnant suimtam nebuvo galima daryti. Būnant suimtam ieškovo sveikatos būklė pablogėjo. Mano, jog teismas taikydamas/pratęsdamas suėmimą ilgą laiką, netinkamai vertino arba išvis nevertino ieškovą charakterizuojančius duomenis, kitas aplinkybes, nes ieškovo dalyvavimą procese buvo galima užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
10. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos, ieškovas pažymėjo, kad aptariamas įvykis turėjo įtakos ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai. Suėmimo metu ieškovo sveikatos būklė buvo prasta, nuo 2020-09-03 buvo diagnozuota išeminė širdies liga, dėl to nuolat kamavo skausmai įvairiose kūno vietose, dusulys, bendras silpnumas ir kt. Diagnozavus ligą ieškovui taikytas medikamentinis gydymas, paskirta aortos vainikinio šuntavimo operacija su paskesne reabilitacija, operacijos data buvo numatoma 2020 m. lapkričio – gruodžio mėn. Dėl suėmimo ieškovas negalėjo atlikti operacijos, o tai lėmė jaučiamų simptomų paūmėjimą, sveikatos būklės pablogėjimą. Teigia, jog ieškovas buvo priverstas nuolat nerimauti dėl sveikatos būklės, jautė baimę, jog dėl diagnozuotos ir negydomos ligos gali pasireikšti kiti sutrikimai. Nurodo, jog būdamas suimtas ieškovas jautė nuolatinį nerimą, kad, pablogėjus sveikatai, pastaruoju nebus tinkamai pasirūpinta. Būdamas suėmime dėl antisanitarinių sąlygų buvo išbertas, o tai vėl kėlė baimę. Suėmimo laikotarpiu buvo paskelbta COVID-19 pandemija, suėmimo vietose užsikrėtimas virusu buvo platus, o tai kėlė nerimą dėl sveikatos, gyvybės, nes, kaip buvo minėta, sirgo gretutinėmis ligomis. Ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepagrįstai ilgą laiką buvo atribotas nuo socialinio gyvenimo, šeimos, draugų. Negalėjo vykdyti darbinės veiklos, kas sukėlė ne tik nuostolių, bet ir nerimą dėl finansinės ateities. Suėmimo metu patyrė žymų psichologinės būsenos pablogėjimą, kuris pasireiškė nerimu, baime, nuolatine įtampa, o tai lėmė miego sutrikimus. Dėl miego ir kitų sutrikimų ieškovas kreipėsi į laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2020-12-02 jam paskirta vartoti bromazepamą, 2021-06-07 diagnozuotas nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas. Teigia, jog buvimas neteisėtai suimtam daugiau nei vienerius metus, ieškovui paliko negrįžtamas traumas, patyrė psichinį šoką, pažeminimą, jautė nesaugumo, įtampos, baimės jausmus. Prarado pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, teisėsaugos pareigūnais. Teigia, jog tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo V. A. ieškinį atmetė.
12. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, išteisinamojo nuosprendžio reabilituojančiais pagrindais priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Be to, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai(pvz.: 2015 m. gruodžio18 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015; 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018 ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais (kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga) gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).
13. Vertindamas ieškovui taikytą suėmimą baudžiamajame procese pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismai kardomąją priemonę V. A. skyrė ir jos terminą pratęsė dviem BPK 122 straipsnio pirmosios dalies pagrindais: įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teismo nuomone, visos nutartys dėl suėmimo yra motyvuotos, pagrįstos faktine ikiteisminio ir baudžiamosios bylos medžiaga. Suėmimas skirtas ar jo terminas pratęstas įvertinus visas V. A. ir jo gynėjo nurodytas svarbias faktines aplinkybes. Nutartyse nurodomos faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai taikyti suėmimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nutartys dėl suėmimo taikymo/termino pratęsimo buvo skundžiamos, išskyrus paskutinę teismo nutartį. Aukštesnės instancijos teismai išnagrinėję skundus, nenustatė, kad nutartys buvo neteisėtos ir nepagrįstos. Vien tai, kad yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, nedaro pagrindo spręsti, kad nutartys dėl suėmimo ir jo termino pratęsimo buvo neteisėtos.
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog nors faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo pratęstas suėmimo terminas, ir kartojosi, tačiau tai iš esmės nepaneigia suėmimo pagrįstumo. Be to, kaip matyti iš nutarčių taikyti suėmimą ir pratęsti suėmimo terminą, V. A. gynėjas skunduose prašė taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau teismai, įvertinę visas aplinkybes, nematė pagrindo tai daryti, įvertinę duomenis apie V. A. ir ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos medžiagą bei specifiką.
15. Nors byloje buvo keliamas klausimas dėl V. A. sveikatos būklės, tačiau net ir iki ar per šios bylos nagrinėjimą jam nebuvo atlikta širdies operacija. Jau 2020-11-18 teismo posėdyje buvo užfiksuota, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu. Apklausiant ieškovą teismo posėdyje civilinėje byloje jis taip pat patvirtino, kad ir paleistas į laisvę jis vartodavo alkoholį. Tad argumentas dėl būtinybės atlikti širdies operaciją, kaip pagrindą skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nepasitvirtino. Tuo labiau, kad būtina medicininė pagalba jam galėjo būti suteikta teisės aktų nustatyta tvarka, kas buvo išaiškinta ir teismo nutartyse dėl suėmimo.
16. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, jog nors keliose nutartyje pažymėta, kad V. A. yra nevedęs, neturi šeimos (vedęs ir turi suaugusį sūnų, tačiau ne Lietuvoje), tačiau tai iš esmės nepaneigė suėmimo pagrindo, tuo labiau, kad kitose nutartyse ši klaida buvo ištaisyta. Nors ieškovas teigė, kad nebuvo pakankami duomenų apie tai, kad jis padarė nusikaltimą, tačiau nutartyse yra pabrėžta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys kaltės aspektu nėra vertinami, o medžiagoje buvo pakankamai duomenų, kad V. A. galėjo būti padaręs jam inkriminuojamas veikas.
17. Taigi, įvertinus nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, taip pat tai, kad ikiteisminis tyrimas turėjo tarptautinių elementų, byloje buvo 4 įtariamieji, kad buvo būtina atlikti visus veiksmus, siekiant atskleisti nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei ieškovo sulaikymas, nei kardomosios priemonės jam skyrimas ar pratęsimas nebuvo neteisėti. Teismui nenustačius neteisėtų veiksmų, žala pagal CK 6.272 straipsnį ieškovui negali būti priteisiama, todėl ieškovo ieškinys atmestas, kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
18. Atsakovas V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo V. A. ieškinį tenkinti visiškai.
18.1. Nurodo, kad pagrindinis ieškinio argumentas dėl neteisėtų veiksmų skiriant/pratęsiant apeliantui kardomąją priemonę – suėmimą, buvo duomenų, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą veiką, nepakankamumas. Prokuroras teikdamas pareiškimą dėl suėmimo taikymo/pratęsimo bei teismai, kurie tenkino minėtus pareiškimus, padarė esminį BPK 121 straipsnio 2 dalies pažeidimą.
18.2. Iš surinktos medžiagos buvo galima pagrįstai manyti tik tai, kad apeliantas 2020-07-06 kartu su A. M. vyko į Latviją kur naudodamiesi transporto priemonių pervežimo paslaugomis, pasikrovė ten buvusį automobilį “M. B.” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir grįžo atgal į Lietuvą. Jokių duomenų apie tai, kad nurodytu laikotarpiu minėtame automobilyje buvo narkotinės medžiagos ar apie tai, kad apeliantas apie jų buvimą žinojo, nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylą nagrinėjant teisme. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kardomoji priemonė apeliantui buvo paskirta ir tęsiama nepagrįstai.
18.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo akivaizdžios motyvacijos stokos, nepateikiat konkrečių argumentų dėl esminių bylos aspektų – duomenų dėl pagrįsto manymo, kad apeliantas galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką, nepakankamumo, toks sprendimas objektyviai negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
18.4. Kartu pabrėžiama, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo negu padarytoji baudžiamajame procese. Be to, asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais.
18.5. Pažymima, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas išskyrė ne tik duomenų nepakankamumą, vertinant nusikalstamos veikos požymių buvimą ieškovo veiksmuose (jo žinojimas ir suvokimas), kas yra nagrinėjama sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės, bet būtent ir duomenų nepakankamumą apskritai vertinant nusikalstamos veikos egzistavimo faktą (narkotinių medžiagų gabenimas). Akcentuotina ir tai, kad teismas išskyrė iš esmės tuos pačius duomenis (liudytojų parodymus, telekomunikacijų įvykių išklotines ir jų analizę, kitus byloje esančius įrodymus), kuriais buvo remiamasi sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo/pratęsimo apeliantui. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas ne tik pritarė nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl duomenų nepakankamumo, bet ir konstatavo, kad prokuroras V. A. kaltę bandė įrodyti netiesioginiais įrodymais apie atskirus tarpinius faktus, kurie tarpusavyje nesijungia į nuoseklią, logišką bei chronologinę įvykių seką, be to, vadovaudamasis minėtais netiesioginiais įrodymais, darė prielaidas, kuriomis bandė užpildyti aiškias kaltinimo spragas ir tokiu būdu pagrįsti asmens kaltę. Būtent aiškių kaltinimo spragų konstatavimas patvirtina ir duomenų nepakankamumą sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo/pratęsimo apeliantui. Šie argumentai buvo nurodyti ir ieškinyje, tačiau kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas jų nenagrinėjo, konstatuodamas, kad tai nesudaro pagrindo pripažinti nutarčių dėl suėmimo neteisėtomis.
18.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog formalūs motyvai kad „medžiagoje buvo pakankamai duomenų“, nenurodant apie kokius konkrečius duomenis kalbama bei kaip teisiškai vertinamas realus šių duomenų pakankamumo faktas, negali būti pripažinti nei teisėtais nei pagrįstais, kas tuo pačiu lemia ir skundžiamo sprendimo neatitiktį įstatymo taikomiems reikalavimams tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus. Vien aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo duomenys kaltės aspektu nėra vertinami, nepaneigia fakto, kad šie duomenys, kuriais konstatuojamas pagrįstas manymas, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą veiką, privalo būti vertinami atidžiai, sąžiningai bei objektyviai, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
18.7. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neišsprendė esminių bylos klausimų, kurie buvo keliami ieškinyje, iš esmės nenagrinėjo apeliantui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo teisėtumo bei institucijų neteisėtų veiksmų, neanalizavo duomenų, kuriais remiantis buvo pagrįstai manoma, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamą veiką, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
18.8. Papildomai apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl duomenų, kuriais remiantis buvo pagrįstai manoma, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamą veiką, reikšminga atkreipti dėmesį ne tik į konkrečius duomenis kuriais rėmėsi teismai skyrę/pratęsę suėmimą, bet ir į su tuo susijusias aplinkybes. Iki 2021-06-09 ieškovui buvo pareikštas įtarimas dėl veikimo bendrininkų grupėje su A. M., K. K. ir R. A. (vėliau buvo inkriminuojamas veikimas bendrininkų grupėje tik su A. M.), tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo jokių duomenų, kurie patvirtintų nurodytų asmenų tarpusavio ryšį. Ieškovas savo apklausos metu nurodė, kad iš šių asmenų pažįsta tik A. M., priešingi duomenys nebuvo pateikti ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Nepaisant to, teismai taikę/pratęsę kardomosios priemonės terminą darė išvadą, kad konkretūs ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad ieškovas galėjo padaryt jam inkriminuojamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad vėliau iš įtarimo buvo pašalintas bendrininkavimas su K. K. ir R. A., darytina išvada, kad tokie duomenys nebuvo gauti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau taikant apeliantui kardomąją priemonę, teismas visgi klaidingai konstatavo faktą, kad nurodytas aplinkybes patvirtina konkreti ikiteisminio tyrimo medžiaga. Vertinant konkrečius duomenis, kuriais vadovavosi teismai konstatuodami, kad ieškovui paskirtas/pratęstas suėmimas atitinka BPK 121 straipsnio 2 dalies sąlygą, matyti, kad šie duomenys nepatvirtino galimos nusikalstamos veikos požymių buvimo apelianto veiksmuose. Taigi, aptariami duomenys patvirtino tik faktą, kad apeliantas 2020-07-06 kartu su A. M. vyko į Latviją kur naudodamiesi pervežimo paslaugomis, pasikrovė ten buvusį automobilį „M. B.” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir grįžo atgal į Lietuvą. Ieškovas į Latviją vyko savo pažįstamo prašymu ir tik palaikė kompaniją A. M., kuris į Latviją vyko konkrečiu tikslu, taip pat apeliantas padėjo A. M. suorganizuoti automobilio pervežimo paslaugą, tačiau šiuose apelianto veiksmuose nėra jokio nusikaltimo.
18.9. Faktinių aplinkybių kontekste svarbiu aspektu laikytina tai, kad narkotinės medžiagos minėtame automobilyje buvo rasos tik po 24 d. po to, kai apeliantas buvo šalia šios transporto priemonės. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo jokių duomenų apie tai, ar laikotarpiu nuo 2020-07-06 iki 2020-07-30 kažkas naudojosi automobiliu, kokie asmenys galėjo į jį patekti, ar jis visada buvo toje pačioje vietoje ir kt. Pripažįstant įtarimo pagrįstumą, visose nutartyse kuriomis buvo skiriamas/pratęsiamas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, buvo remiamasi liudytojo apklausos protokolu (t. 3, b.l. 120-123; 124-127; 153-156) bei asmens parodymo atpažinti protokolu (t. 3, b.l. 142-147). Vienintelis apelianto atžvilgiu susijęs liudytojas buvo P. Č., iš kurio buvo įgyta automobilio transportavimo paslauga. Minėtas liudytojas atpažino Apeliantą ir paaiškino, kad V. A. suorganizavo transportavimo paslaugą ir 2020-07-06 buvo Rygoje, kai iš jos į Vilnių buvo transportuojamas automobilis. Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo jokių duomenų, kad narkotinės medžiagos nurodytu laikotarpiu buvo automobilyje ar, kad ieškovas tokią informaciją žinojo.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą.
19.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo šią civilinę bylą, pakankamai motyvavo teismo sprendimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo kardomosios priemonės skyrimo bei pratęsimo teisinį reguliavimą, faktines aplinkybes, dėl kurių buvo taikoma ši kardomoji priemonė, o kartu pagrįstai pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas.
19.2. Papildomai pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados visiškai atitinka ir EŽTT šiuo klausimu formuojamą praktiką, pagal kurią būtinoji suėmimo sąlyga yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankamai objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Be to, nors teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo negu tai nurodyta baudžiamajame procese, tačiau būtent nagrinėjamu atveju byloje instancine tvarka įvertintose nutartyse dėl kardomosios priemonės taikymo buvo įvertintos ir išanalizuotos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisiniai argumentai, reikšmingi sprendžiant keliamus klausimus.
20. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo.
22. Pažymi, kad tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11- 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Taigi, visi ieškovo skundo argumentai, kad sprendime nėra motyvų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė atitinkamas išvadas bei konstatavo, jog ieškovas neįrodė pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų, deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Atsiliepimas
23. Atsiliepime pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl baudžiamojo proceso metu atliktų pareigūnų ir teismo veiksmų. Teismas tinkamai vadovavosi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – neteisėti veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-19 nutartimi (6 b. b. t., 9-13 b. l.) tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymą ir skyrė V. A. kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-11-17 iki 2021-02-17 (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-12 nutartimi (6 b. b. t., 58-63 b. l.) tenkino prokuroro pareiškimą, įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-02-17 iki 2021-05-17. Vilniaus apygardos teismas 2021-05-13 nutartimi (6 b. b. t., 112-115 b. l.) pratęsė įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021-05-17. Vilniaus apygardos teismas 2021-07-22 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (8 b. b. t. 92-96 b. l.) nutarė įtariamajam V. A. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą pratęsti 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-08-17. Vilniaus apygardos teismas 2021-10-26 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 9 b. b. t., 104-108 b. l.) pratęsė V. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021-11-17.
26. Vilniaus apygardos teismo 2021-11-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas V. A. buvo išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavus, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl to, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kontrabandos būdu buvo gabenama narkotinė medžiaga karfentanilis, taip pat ir dėl to, kad V. A. žinojo apie šią medžiagą ir ją laikė.
27. Lietuvos apeliacinio teismo 2022-07-05 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo paliktas nepakeistas ieškovui priimtas išteisinamasis nuosprendis, nurodyta, jog teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurios lėmė V. A. išteisinimą – jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kad iš Rygos į Vilnių apskritai buvo gabenamos narkotinės medžiagos ir, tuo atveju, jei narkotinės medžiagos vis tik buvo gabenamos, kad V. A. žinojo apie tai, jog narkotinės medžiagos yra automobilyje „M. B. (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei suvokė darantis nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinis teismas aptariamame procesiniame sprendime pabrėžė, kad byloje esantys netiesioginiai duomenys, bylojantys apie V. A. veiksmus bendraujant su A. M., jo pagalbą surandant autovežį, vykimą į Rygą yra aiškiai nepakankami V. A. kaltei pagrįsti ir daryti išvadoms apie tai, kad V. A. 2020 m. liepos 3 – 6 dienomis dalyvavo gabenant narkotines medžiagas iš Rygos į Vilnių, kurios buvo surastos 2020 m. liepos 30 d., kai jomis disponavo kiti baudžiamojoje byloje nuteisti asmenys, t. y. R. A. ir K. K.. Kartu Lietuvos apeliacinio teismo 2022-07-05 nutartyje nurodyta, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad į automobilį „M. B. (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), narkotinės medžiagos buvo pakrautos jau Latvijoje ir iš čia 2020 m. liepos 6 d. kontrabandos būdu išgabentos į Lietuvą, o be to byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis net 24 dienas stovėjo aikštelėje Vilniuje, nesekamas ir nestebimas.
28. Ieškovas V. A. 2023-12-22 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos, atsiradusios dėl ilgiau nei metus trukusio jo sulaikymo bei suėmimo, atlyginimo iš valstybės. Ieškovas nurodė, kad suėmime buvo nuo pat jo sulaikymo (2020-11-17) iki išteisinamojo nuosprendžio, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) priėmimo (2021-11-30), t. y. daugiau nei vienerius metus, dėl ko tai turėjo neigiamos įtakos ne tik jo fizinei sveikatai, tačiau ir psichologinei būklei.
Dėl suėmimo teisėtumo
29. Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).
30. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2019 m spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019). CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Neįrodžius bent vienos iš jų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014). CPK įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas turi įrodyti, kad prašoma priteisti žala yra patirta ir ji patirta dėl ieškinyje nurodytų pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
31. Kaip jau minėta pirmiau, nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovas sulaikytas ir suimtas buvo daugiau nei metus laiko (nuo 2020-11-17 iki 2021-11-30), o iš suėmimo paleistas priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Reikšminga ir tai, kad, iš esmės visų suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas buvo tikrinti apeliacine tvarka, ką visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kai teismų procesiniai sprendimai dėl suėmimo skyrimo/ termino pratęsimo nėra nuginčyti ar panaikinti, tačiau asmeniui yra priimtas išteisinamasis nuosprendis.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju būtent ir egzistuoja sąlygos vertinti, ar valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
33. Vertinant pareigūnų, teisėsaugos institucijų bei teismo veiksmus bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai kontekste, pirmiausia pažymėtina tai, jog ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas vertinant iš esmės tuos pačius duomenis, kurie buvo teikiami ir dėl ieškovui skirto suėmimo termino pratęsimo. Nors, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant suėmimo ar jo termino pratęsimo klausimus nėra nagrinėjamas asmens kaltės klausimas, tačiau ilgiau nei 6 mėnesius trunkantis asmens suėmimas sudaro pagrindą įvertinti pirminių bei ikiteisminio tyrimo metu jau surinktų įrodymų apimties, turinio bei konkretumo pokytį, taip pat galimybes įtariamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę.
34. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki 2021-06-09 ieškovui buvo pareikštas įtarimas dėl veikimo bendrininkų grupėje su A. M., K. K. ir R. A. (vėliau buvo inkriminuojamas veikimas bendrininkų grupėje tik su A. M.), tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo jokių duomenų, kurie patvirtintų nurodytų asmenų tarpusavio ryšį. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo medžiagoje iki baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nebuvo jokių duomenų apie tai, ar laikotarpiu nuo 2020-07-06 iki 2020-07-30 ieškovas naudojosi automobiliu „M. B.“ valst Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo ką nors ėmė ar į jį ką nors dėjo. Papildomai pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Policijos Kriminalinių tyrimų centro specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) (1 b. b. t., 46-49 b. l.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 b. b. t., 52-56 b. l.), kurios buvo atliktos 2020-12-16 bei 2021-01-19, nebuvo nustatyta, kad ant tirti pateiktų objektų buvo ieškovo pėdsakų. Tokie duomenys leidžia pagrįstai vertinti, jog jau 2021-01-19 byloje esančių duomenų, sudarančių pagrindą ieškovui taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, apimtis nebuvo reikšmingai pakitusi nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.
35. Kita vertus, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti ir tai, jog ieškovo atžvilgiu buvo taikytos ir kitos procesinės prievartos priemonės – krata (2020-11-17) ir asmens krata (2020-11-17), kurių metu buvo paimta: sim kortelės dėklai, užrašų knygutė, pirkimo – pardavimo sutartis, asmens dokumentai, sim kortelės, mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 6S“ (duomenys neskelbtini) su sim kortele, užrašų knygutė, banko kortelės, pinigai ir kt. Atlikus šių objektų apžiūras (2021-01-06, 2021-01-07 ir 2021-01-14 apžiūros) tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (1 b. b. t., 166-192 b. l.; 2 b. b. t., 1-16, 17-24, 25-28 b. l.). Taigi, nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių naujų ieškovo įtarimo pagrįstumą patvirtinančių duomenų, tačiau ieškovui taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pakeitimo klausimas nebuvo spręstas, o suėmimo skyrimo terminas buvo pratęsiamas iš esmės tų pačių duomenų pagrindu.
36. Papildomai pastebėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo proceso, taip pat kad jis į Kaliningradą, turėdamas jam išduotą vizą (galiojo nuo 2020-07-09 iki 2020-10-05; 1 t., 152 b. l.), išvyko jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir ieškovui apie tai žinant (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020-07-30), dėl ko egzistuotų pagrindas vertinti, jog ieškovas galėjo slėptis nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo proceso.
37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat papildomai ir į tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta ieškovo ryšių su K. K. ir R. A., kurie yra pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti bendrosios valstybės pareigūnų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, dėl kurio ieškovas buvo suimtas daugiau nei 1 metus laiko, nors, remiantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nebuvo įrodyta, kad ieškovas dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tokios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, kaip civilinės atsakomybės sąlygą.
Dėl priežastinio ryšio ir žalos
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, kad ieškovas buvo suimtas daugiau nei 1 metus laiko, o, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, sudaro pagrindą spręsti, jog pirmiau išdėstyti neteisėti veiksmai sudarė sąlygas žalai kilti, dėl ko egzistuoja priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga.
39. Vertinant žalos kriterijų pirmiausia pažymėtina tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti neturtinę žalą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 82, 84, 91 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neturtinės žalos faktą bei dydį grindžia tuo, kad jam taikytas suėmimas turėjo įtakos ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai. Suėmimo metu ieškovo sveikatos būklė buvo prasta, nuo 2020-09-03 buvo diagnozuota išeminė širdies liga, dėl to nuolat kamavo skausmai įvairiose kūno vietose, dusulys, bendras silpnumas ir kt. Diagnozavus ligą ieškovui taikytas medikamentinis gydymas, paskirta aortos vainikinio šuntavimo operacija su paskesne reabilitacija, operacijos data buvo numatoma 2020 m. lapkričio – gruodžio mėn. Dėl suėmimo ieškovas negalėjo atlikti operacijos, o tai lėmė jaučiamų simptomų paūmėjimą, sveikatos būklės pablogėjimą. Be to, ieškovas buvo priverstas nuolat nerimauti dėl sveikatos būklės, jautė baimę, jog dėl diagnozuotos ir negydomos ligos gali pasireikšti kiti sutrikimai. Būdamas suimtas jautė nuolatinį nerimą, kad, pablogėjus sveikatai, pastaruoju nebus tinkamai pasirūpinta. Būdamas suėmime dėl antisanitarinių sąlygų buvo išbertas, o tai vėl kėlė baimę. Suėmimo laikotarpiu buvo paskelbta COVID-19 pandemija, suėmimo vietose užsikrėtimas virusu buvo platus, o tai kėlė nerimą dėl sveikatos, gyvybės, nes, kaip sirgo gretutinėmis ligomis. Ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepagrįstai ilgą laiką buvo atribotas nuo socialinio gyvenimo, šeimos, draugų. Negalėjo vykdyti darbinės veiklos, kas sukėlė ne tik nuostolių, bet ir nerimą dėl finansinės ateities. Suėmimo metu patyrė žymų psichologinės būsenos pablogėjimą, kuris pasireiškė nerimu, baime, nuolatine įtampa, o tai lėmė miego sutrikimus. Dėl miego ir kitų sutrikimų ieškovas kreipėsi į laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2020-12-02 jam paskirta vartoti bromazepamą, 2021-06-07 diagnozuotas nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas. Ieškovas taip pat teigė, jog buvimas neteisėtai suimtam daugiau nei vienerius metus, paliko negrįžtamas traumas, jis patyrė psichinį šoką, pažeminimą, jautė nesaugumo, įtampos, baimės jausmus. Prarado pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, teisėsaugos pareigūnais.
41. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą dėl neturinės žalos bei jos dydžio, pažymi tai, kad daugiau nei metus trunkantis suėmimas, nesant tam pagrindo, neabejotinai sukėlė ieškovui neigiamus išgyvenimus, kadangi asmuo buvo izoliuotas nuo įprastos jam buitinės aplinkos, neturėjo galimybės gyventi įprasto kasdieninio gyvenimo bei užsiimti atitinkamomis tiek darbinėmis, tiek laisvalaikio veiklomis. Taigi, daroma išvada, kad neturtinės žalos egzistavimo faktas yra įrodytas.
42. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, kaip tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, išties yra teikiamos ir asmeniui esant suimtam, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2020-09-03 ieškovui buvo diagnozuota išeminė širdies liga, dėl ko nėra pagrindo netikėti ieškovo nurodomais argumentais, kad jį nuolat kamavo skausmai įvairiose kūno vietose, dusulys, bendras silpnumas ir kt. Taip pat kartu su ieškiniu pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovui buvo rekomenduota atlikti papildomus tyrimus ir galimai 2020 lapkričio – gruodžio mėnesiais atlikti šuntavimo operaciją, jam taip pat buvo skirtas medikamentinis gydymas. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui Laisvės atėmimo vietų ligoninės Medicinos dokumentų išraše/ siuntime užfiksuota, jog ieškovui nustatyta diagnozė yra hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, taip pat 2021-06-07 diagnozuotas nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas, dėl ko ieškovui buvo paskirtas medikamentinis gydymas, o pacientas skundėsi silpnumu, miego sutrikimu. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą sutikti su ieškovo nurodytais argumentais, kad jis, būdamas suimtas, jautė ne tik fizinį ir psichologinį diskomfortą, tačiau ir nerimą dėl savo sveikatos.
43. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, konstatuoja, kad ieškovo patirta neturinė žala įvertinama 8 000 Eur suma. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka individualias šiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo teisinius santykius, ir sprendęs, kad nenustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą (CPK 330 straipsnis).
45. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovės valstybės 8 000 Eur neturtinę žalą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
46. Teismas nusprendžia ieškovui iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą piniginių lėšų sumą (8 000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2023-12-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
47. Ieškovui nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat tokių duomenų neteikus ir pirmosios instancijos teismui, advokato teisinės pagalbos išlaidų klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo V. A. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės 8 000 Eur (aštuonis tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.