- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- I-1267-394/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02513-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovei Eglei Šimkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais (1 t., 2-6, 15-20, 156-161 b. l., 2 t., 75 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunduose ir teismo posėdžiuose nurodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. buvo konvojuotas iš Lukiškių TI į Šiaulių TI ir apgyvendintas kameroje Nr. 69 kartu su nuteistuoju G. K.. Kamera Nr. 69 buvo nešvari, netvarkinga, joje nebuvo valymo priemonių ir inventoriaus, todėl jis raštais nedelsiant kreipėsi į Šiaulių TI direktorių dėl kameros netvarkos ir jos būklės, prašė valymo inventoriaus, tačiau juo aprūpintas nebuvo. Dėl kameros nešvaros Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas Z. S. surašė tarnybinį pranešimą, dėl ko jam buvo paskirta nuobauda, nors privalėjo atitinkamai spręsti iškilusias problemas. Z. S., netinkamai atlikdamas savo pareigas, neužtikrindamas jo teisių ir surašydamas tarnybinį pranešimą, padarė neatitaisomą žalą, nes nuobauda galioja ištisus metus ir įtraukiama į asmens bylą visam laikui. Šiaulių TI direktorius, skirdamas nuobaudą, nesilaikė įstatymo reikalavimų, nes nubaudė jį pagal BVK nuostatas, nors tuo metu jis buvo tik suimtasis. Paskirta nuobauda turėjo didelės įtakos sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimus. Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose jam tenka būti konvojuojamam iš pataisos namų, konvojavimas vyksta nežmoniškomis sąlygomis, dėl to jis patiria papildomų neigiamų išgyvenimų. Prašo teismo priteisti jam ir LR CK 6.37 str. 2 d. numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovė su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepimuose (1 t., 73-77, 82-83, 2 t., 61-62 b. l., 104-105) ir teismo posėdžių metu nurodė, kad 2013 m. gegužės 29 d. rytinio patikrinimo metu (apie 8 val.) buvo patikrinta kameroje Nr. 69 esama švara ir tvarka, nustatyta, kad kamera netvarkinga, nešvari, už tvarką buvo atsakingas R. K., kuris pasiaiškinime nurodė, jog buvo patalpintas į nešvarią kamerą ir nebuvo aprūpintas valymo inventoriumi. 2013-06-07 Šiaulių TI direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-767 R. K. buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose patys gyvena. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, numatytas teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys suimtieji bei nuteistieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodami pagal suimtųjų/nuteistųjų žodinius prašymus, po valymo užbaigimo grąžinami atgal į valymo inventoriui skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Bendra netvarka ir nešvara kameroje sąlygojama pačių laikomų asmenų nustatytų pareigų rūpintis savo aplinka nevykdymo. Paskirtą nuobaudą R. K. skundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, tačiau jam nebuvo atnaujintas terminas skundui paduoti, todėl prašymas dėl nuobaudos panaikinimo atmestinas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas, nes mano, kad CK 6.37 str. 2 dalies ir 6.210 str. 1 d. nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, o šiuo atveju žala kildinama iš viešosios teisės normų.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas R. K. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina dėl jo patalpinimo 2013 m. gegužės 27 d. į nešvarią ir netvarkingą kamerą, valymo inventoriaus jam neišdavimo, pareigūno Z. S. veiksmų, surašant 2013-05-29 tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – papeikimas, kuri turėjo įtakos sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, bei dėl tokių pareigūno veiksmų kilusios būtinybės inicijuoti teismo procesą ir patirti nepatogumus vykstant į teismo posėdžius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
LR Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnis įtvirtina specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas; 1-oje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 p), administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose (3 p.). Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato analogišką pareigą suimtiesiems - tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012-04-01 iki 2014-12-23), 109 punkte numatyta, kad suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis asmens higienos, dėvėti tvarkingus drabužius pagal sezoną, kamerose palaikyti tvarką ir švarą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (galiojo iki 2015-11-01) 54 punktas nustatė, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, 56 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, o 58 punkte – kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. K. į Šiaulių TI atvyko 2013 m. gegužės 27 d. ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 69. 2013 m. gegužės 28 – 30 dienomis pareiškėjas rašytiniais prašymais – reikalavimais dėl netinkamų laikymo sąlygų ir švaros kameroje į Šiaulių TI direktorių kreipėsi devynis kartus (1 t., 30-40 b. l.), tačiau išsamiai į jo prašymus buvo atsakyta tik 2013 m. liepos mėn. raštu, kuriame nurodyta, kad Ūkio skyriaus darbuotojai 2013-07-09 apžiūrėjo kamerą Nr. 69 ir nustatė, jog kameroje lubos švarios, neaprašinėtos, išdažytos baltai, keliose vietose nusilupę dažai, tos vietos užglaistytos glaistu, sienos švarios, sausos, išdažytos gelsvos spalvos dažais, tinkas nebyra, drėgmės kameroje nėra, sanitarinis mazgas tvarkingas, pelėsio nėra, lovos tvarkingos, nemalonus kvapas kameroje neužuodžiamas, sumontuotos lentynėlės daiktams susidėti, bendrai kameros būklė vertinama kaip vidutiniška (1 t., 28-29 b. l.). Pareiškėjui buvo atsakyta ir 2013 m. birželio 19 d. raštu, kurį pareiškėjas skundė Kalėjimų departamentui, o šis nustatė, kad į nuteistojo prašymuose iškeltus klausimus nebuvo tinkamai atsakyta ir nurodė atsakyti R. K. į jo 2013-05-28, 2013-05-29 ir 2013-05-30 rašytus prašymus bei atsakymo kopiją pateikti departamentui (1 t., 151 b. l.). Iš įrašų gyvenamųjų patalpų tvarkymo žurnale matosi, kad R. K. tvarkyti gyvenamąsias patalpas – kamerą Nr. 69 buvo pakirtas 2013-05-28 ir 29 dienomis ir savo parašu patvirtino, kad su gyvenamųjų patalpų tvarkymo tvarkos aprašu jis supažindintas (2 t., 86-88 b. l.). Būrio viršininko Z. S. 2013-05-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-05-29 rytinio patikrinimo metu apie 8.00 val. nustatyta, jog kameroje Nr. 69 grindys nevalytos drėgnuoju būdu, ant kamerose esančių įrenginių yra dulkių, aplink šiukšlinę pastebėta šiukšlių, R. K. neatliko kameros tvarkytojo pareigų (1 t., 85 b. l.). 2013 m. gegužės 30 d. rašytame paaiškinime R. K. nurodė, kad Šiaulių TI administracija 2013-05-27 jį patalpino į nešvarią kamerą Nr. 69, kurioje daugybė pažeidimų, jam nebuvo galimybių susitvarkyti, tik surinko šiukšles, jo neaprūpino valymo inventoriumi (1 t., 86 b. l.). 2013 m. birželio 7 d. Šiaulių TI direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-767 R. K. paskirta nuobauda – papeikimas dėl to, kad jis 2013-05-29 padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą - apie 8.00 val. būdamas paskirtas tvarkyti gyvenamąsias patalpas, drėgnuoju būdu nevalė gyvenamosios patalpos sienų, grindų, tualeto, prausyklės, sanitarinių ir kitų įrenginių ir baldų paviršių, tuo pažeisdamas BVK 110 str. 1 d. 1 p., 3 p., Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo 7.2 p.
Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad atliktų patikrinimų metu užfiksuota ir kameros Nr. 69, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, būklė. 2011 m. sausio 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-1 (1 t., 42–47 b. l.) nurodyta, kad kameroje Nr. 69 patalpų sienų, lubų danga atsilupusi, krentanti, vietomis iškritusios plytelės, patalpoje esantis sanitarinis įrenginys neizoliuotas, nustatyti dirbtinės apšvietos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio pažeidimai. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2011 m. gegužės 2 d. patikrinimo akte Nr. EP-144 (1 t., 48–52 b. l.) konstatuota, kad kameroje Nr. 69 higienos normos HN 76:2010 62 p. pažeidimas pašalintas – patalpoje atliktas dalinis remontas, nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas, oro temperatūra ir oro judėjimo greitis nepažeisti. 2013 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. EP-229 (1 t., 53–58 b. l.) nurodyta, kad kameroje Nr. 69 buvęs atliktas einamasis remontas, tačiau sienos vėl aprašinėtos, durys vietomis su rūdimis (HN 76:2010 62 p. pažeidimas), plytelės prie sanitarinio mazgo išklijuotos, kamera išvalyta, pelėsio nėra, praustuvė tvarkinga, sanitarinis mazgas išvalytas, iš sanitarinio mazgo smarvės, dvoko nejaučiama, kameroje yra lentynėlė susidėti tualeto reikmenims, kabykla rūbams yra, naktinė lempa tvarkinga, lango stiklas išimtas, nes vasaros sezono metu daugelyje apgyvendinimo kamerų langų stiklai išimami; valymo inventorius įstaigoje išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameroje vonelė ir šiukšlių kibiras yra, šiukšlių maišus įsigyja laisvės atėmimo vietoje patys suimtieji, kaip ir šepečius tualetams valyti. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. spalio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-388 (1 t., 59–65 b. l.) konstatuota, kad kameroje Nr. 69 langų stiklai yra, jie skaidrūs, sudaužytų nėra, kameroje buvęs atliktas remontas, tačiau sienos vėl aprašinėtos, išpurvintos, prie sanitarinio mazgo vietomis ištrupėję sienų dažai, tualeto pakopos plytelės išdaužytos, palangė purvina, apie langą matosi pelėsis, durys su rūdimis, kameroje esantys asmenys nesirūpina švaros ir tvarkos palaikymu (HN 76:2010 28 p., 62 p. pažeidimas). Taigi byloje esantys Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis buvo patalpintas į kamerą Nr. 69, neatitinkančią Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Tačiau pareiškėjo laikymas Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis kameroje Nr. 69 2013 m. gegužės 27-30 dienomis jau yra įvertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7910-580/2014, kurioje 2014-12-02 sprendimu pareiškėjui priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sprendimas įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą dėl higienos normų pažeidimų kameroje Nr. 69 dar kartą.
Kaip jau buvo minėta, suimtųjų (nuteistųjų), laikomų Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose, aprūpinimą valymo priemonėmis ir inventoriumi reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 58 punktas, kuriame nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Šiaulių TI ūkio skyriaus 2014-11-27 pažymoje Nr. 62/08-428 nurodyta, kad kiekvienos kameros atskirai aprūpinti valymo inventoriumi neįmanoma dėl nuolatinio inventoriaus gadinimo ir lėšų stokos, todėl valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, o po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą; kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui (skudurai, šepečiai, WC šepetys, dubenys, soda bei tarkuotas muilas) laikyti (1 t., 41 b. l.). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. EP-229 (1 t., 53–58 b. l.) taip pat nurodyta, kad valymo inventorius įstaigoje išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameroje (tuo metu buvo tikrinama Nr. 69) vonelė ir šiukšlių kibiras yra, šiukšlių maišus įsigyja patys suimtieji, kaip ir šepečius tualetams valyti. Teismo posėdyje liudytoju apklausus Šiaulių TI korpuso skyriaus vyresnįjį budėtoją R. G., pastarasis paaiškino, kad valymo priemonės ir inventorius į kameras išduodamas kamerose laikomiems asmenims paprašius (pabeldus į kameros duris), išduodama ta priemonė, ar tas inventorius, kurio asmuo prašo, valymo skudurai ir valomoji soda į kameras išduodama negrąžintinai, o šepečiai yra grąžinami į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą, asmenys, kurie kamerose gyvena tvarkingai, spėja susitvarkyti per tam skirtą laiką, be to, valymo inventorius išduodamas ne tik rytais, bet ir dienos eigoje, asmenys gali tvarkytis ir kitu laiku, ne tik iš ryto. Iš byloje esančios suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Šiaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58, matosi, kad kamerų tvarkymas numatytas nuo 7.00 iki 7.30 val. (2 t., 93-94 b. l.). Pareiškėjas nurodo, kad jis 2013 m. gegužės 29 d. paskirtas atsakingu už kameros tvarkymą asmeniu, prašė būrio viršininko Z. S., kad jam būtų išduotas valymo inventorius, tačiau jam niekas nebuvo išduota. Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Z. S., apklaustas teismo posėdyje liudytoju (2 t., 79-83 b. l.), paaiškino, kad valymo inventorių į kameras išduota korpuso budėtojai, o į jo, kaip būrio viršininko, pareigas valymo inventoriaus išdavimas neįeina, ar pareiškėjas R. K. 2013 m. gegužės 29 d. prašė jo išduoti valymo inventorių, nepamena. Pareiškėjas nurodo, kad valymo inventoriaus prašė ir raštu, kas užfiksuota Šiaulių TI 2014-11-24 pažymoje (1 t., 26 b. l.), tačiau iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2013-05-28 prašymu dėl inventoriaus išdavimo pareiškėjas prašė jam raštu paaiškinti, kodėl nėra išduodamas minkštas inventorius - užvalkalas antklodei (1 t., 30 b. l.), apie valymo inventoriaus poreikį ir jo išdavimą nėra nei viename pareiškėjo 2013-05-28 – 2013-05-30 rašytame prašyme-reikalavime, juose tik konstatuota kameros Nr. 69 būklė, nurodyta, kad kalinimo sąlygos turi būti tinkamos (1 t., 26-40 b. l.). Pareiškėjas į bylą pateikė ir kartu su juo 2013-05-28 kameroje Nr. 69 buvusio asmens – G. K. paaiškinimą, tačiau ir jame kalbama tik apie kameros būklę, bet neužsimenama apie valymo inventorių (2 t., 74 b. l.). Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013 m. liepos 10 d. patikrinimo metu (1 t., 53–58 b. l.) higienos normos HN 76:2010 58 punkto pažeidimų dėl asmenų aprūpinimo valymo inventoriumi nenustatė, patikrinimo akte pažymėjo, kad valymo inventorius įstaigoje išduodamas pagal suimtųjų prašymus. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas R. K. prašė valymo inventoriaus, tačiau jis jam nebuvo išduotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.
Iš byloje esančio būrio viršininko Z. S. 2013-05-29 tarnybinio pranešimo matosi, kad 2013-05-29 rytinio patikrinimo metu apie 8.00 val. nustatyta, jog kameroje Nr. 69 grindys nevalytos drėgnuoju būdu, ant kamerose esančių įrenginių yra dulkių, aplink šiukšlinę pastebėta šiukšlių, R. K. neatliko kameros tvarkytojo pareigų (1 t., 85 b. l.). Kad R. K. 2013 m. gegužės 28 ir 29 dienomis buvo paskirtas tvarkyti kamerą Nr. 69 matosi iš įrašų gyvenamųjų patalpų tvarkymo žurnale (2 t., 86-90 b. l.), pareiškėjas ginčija jo paskyrimą budėti 2013-05-28, nurodo, kad žurnale ne jo parašas, sutinka, kad turėjo tvarkyti kamerą 2013-05-29. Suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2011-06-22 Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-205 (2 t., 89-91 b. l.), 7 p. nurodyta, kad suimtieji (nuteistieji), skirti atsakingais už gyvenamųjų patalpų tvarkymą, privalo: iš gyvenamojoje patalpoje esančių talpų buitinėms atliekoms dienotvarkėje nustatytu laiku pašalinti buitines atliekas (7.1.); gyvenamosios patalpos sienas, grindų, tualetų, prausyklų, sanitarinių bei kitų įrenginių ir baldų paviršius valyti kiekvieną dieną drėgnuoju būdu (7.2.). Pareiškėjas neginčija, kad paskirtas kameros tvarkytoju 2013-05-29 kameros nevalė, motyvuodamas tuo, kad jį patalpino į nešvarią kamerą, kurioje daugybė pažeidimų, jo neaprūpino valymo inventoriumi, todėl jam nebuvo galimybių susitvarkyti. Pagal Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigybės aprašymą (2 t., 65-67 b. l.), jis organizuoja nuolatinį priskirtų suimtųjų/nuteistųjų gyvenamųjų patalpų (kamerų) tvarkymą (7.1.12 p.), kontroliuoja, kad suimtieji (nuteistieji) griežtai laikytųsi nustatyto režimo reikalavimų ir vidaus tvarkos taisyklių (7.1.17.2. p.), todėl pareiškėjo skunde nurodomas pareigūnas – socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas Z. S., patikrinimo metu nustatęs režimo pažeidimą, turėjo teisę apie tai tarnybiniu pranešimu informuoti Šiaulių TI direktorių (1 t., 85 b. l.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad Šiaulių TI direktorius 2013-06-07 nutarimu Nr. 25/04-767 nuteistajam R. K. pagrįstai paskyrė nuobaudą už režimo pažeidimą, atsižvelgdamas į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko Z. S. surašytą tarnybinį pranešimą, vadovaudamasis Suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2011-06-22 Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-205, 7.2 p. (1 t., 88 b. l.). Tačiau teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjo atžvilgiu 2011-06-10 priimtas Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-193/2011 2013 m. gegužės 27 – 30 dienomis dar nebuvo įsiteisėjęs, jis įsiteisėjo tik 2013-12-09 Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus apeliacinius skundus ir priėmus nuosprendį byloje Nr. 1-53-193/2011 Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad nuteistieji terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo, laikomi suimtaisiais. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 1 p., suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, o Suėmimo vykdymo įstatymo 34 str. nustatyta galimybė suimtiesiems skirti nuobaudas už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei teisinę pareiškėjo padėtį, Šiaulių TI direktorius nuobaudą - papeikimą pareiškėjui galėjo paskirti ne už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, bet už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 34 str. 1 d. 1 p. Tačiau pažymėtina, kad tiek suimtiesiems pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 1 p., tiek nuteistiesiems pagal BVK 110 str. 1 d. 1 p. nustatyta analogiškas reikalavimas – laikytis nustatytos vidaus tvarkos, o už šio reikalavimo nesilaikymą gali būti skirta analogiška nuobauda – papeikimas. Todėl esant nustatytam vidaus tvarkos pažeidimui nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, vien ta aplinkybė, kad nutarime skirti nuobaudą nurodytas ne Suėmimo vykdymo įstatymo 34 str. 1 d. 1 p., o BVK 110 str. 1 d. 1 p ir 3 p., neturėjo sukelti pareiškėjui neturtinės žalos. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą skundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, tačiau praleido terminą skundui paduoti ir terminas jam nebuvo atnaujintas (administracinė byla Nr. I-1601-289/2013), taigi pareiškėjas pats nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, gindamas galimai pažeistas teises.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI direktoriaus paskirta nuobauda turėjo didelę įtaką sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimus. Iš byloje esančių Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų matosi, kad tik 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarime įvertinta, kad nuteistasis R. K. turi tris galiojančias nuobaudas (1 t., 174-176 b. l.), kituose nutarimuose apie nuobaudas nepasisakyta arba nurodyta, kad galiojančių nuobaudų neturi, todėl įvertinus, kad paskirta nuobauda galioja vienerius metus, jei nebuvo paskirta kita nuobauda (LR BVK 143 str. 9 d.), nėra pagrindo laikyti, kad būtent 2013-06-07 Šiaulių TI direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda turėjo esminės reikšmės sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą.
Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose jam teko būti konvojuojamam iš pataisos namų, konvojavimas vyko nežmoniškomis sąlygomis, dėl to jis patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad į teismo posėdį pareiškėjas buvo konvojuotas tik vieną kartą – 2016-02-17 (1 t., 141, 153-155 b. l.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, kai jiems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismas gali nuspręsti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas šioje byloje nebuvo pripažinęs pareiškėjo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, todėl pareiškėjas galėjo prašyti jo į teismo posėdį neetapuoti, jeigu dėl konvojavimo jis patiria nepatogumus, neigiamus išgyvenimus. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo konvojavimas iš pataisos namų į Šiaulių TI dėl dalyvavimo teismo posėdyje vyko pažeidžiant Konvojavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246. Taigi nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl konvojavimo į teismo posėdį 2016-02-17 pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti jam ir LR CK 6.37 str. 2 d. numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad delikto padarymas, t. y. žalos padarymo faktas, esant kitoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei, nes civilinės teisės ir pareigos atsiranda dėl žalos padarymo (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.245 str. 1, 4 d.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-342-858/2015). Tačiau procesinės palūkanos priteisiamos tik visiškai ar iš dalies patenkinus pareiškėjo reikalavimus ir priteisus tam tikrą sumą neturtinės žalos atlyginimui.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nenustatyti neteisėti Šiaulių TI pareigūnų veiksmai, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.