Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-15 · Civilinė byla Nr. e2S-2296-863/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
e2S-2296-863/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33631-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Augodara“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2296-863/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33631-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11.; 3.5.26. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) SKR Grupė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Augodara“ dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB SKR Grupė 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė byloje patikslintą ieškinį (DOK-242499) prašydama teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo UAB „Augodara“; pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinę žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pateikti: 1) 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinę žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo UAB „Augodara“, 3) 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, 4) kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planą, kuriame yra išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas (pagal Taisyklių 8 punktą); 5) informaciją, kokiu pagrindu ir pagal ką NŽT Vilniaus miesto skyrius apskaičiavimo UAB ,, Augodara“ parduotą valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi patikslintą ieškinį atsisakė priimti.

3. 2022 m. vasario 24 d. nutartimi Nr. e2S-574-432/2022 Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartį panaikino ir grąžino patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

4. 2022 m. kovo 8 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei 7 dienų terminą patikslinto ieškinio (2021 m. gruodžio 31 d. (DOK-242499)) trūkumams pašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi Nr. e2S-1098-653/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį pakeitė – nutarties dalį, kuria ieškovė buvo įpareigota nurodyti, kokia teise ji naudojasi, teikdama patikslintą ieškinį, panaikino, likusią nutarties dalį, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą bei apskaičiuoti ir sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, paliko nepakeistą. Ta pačia nutartimi apeliacinės instancijos teismas nustatė ieškovei naują terminą – iki 2022 m. balandžio 29 d. ieškinio trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

6. 2022 m. gegužės 2 d. ieškovė UAB SKR Grupė pateikė byloje patikslintą ieškinį (DOK-76624) prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo UAB „Augodara“; pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.49SŽN-84-(14.49.57.), sudarytą tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB ,,Augodara“.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovės UAB „SKR Grupė“ patikslintą ieškinį (DOK-242499) laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Ieškovės UAB „SKR Grupė“ patikslintą ieškinį (DOK-76624) atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį (DOK-76624) ir grąžino UAB „SKR Grupė“ 2022 m. gegužės 2 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. d. nutartimi spręsdamas ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nustatė ieškovei 7 dienų terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.

9.1. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės 2022 m. gegužės 2 d. ieškinyje reiškiamus reikalavimus, neginčijant 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), teismui nėra aišku, kokie tiesioginiai teisiniai padariniai gali kilti ieškovei.

9.2. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti argumentai, jog netikslinga reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančia 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad tokį reikalavimą jau yra pareiškusi Vilniaus apygardos prokuratūra, yra nepagrįsti, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi teismas atsisakė priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro R. K. kaip trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus byloje, 2022 m. balandžio 27 d. teismui pateiktą savarankišką reikalavimą. Nutartis neapskųsta, taigi Vilniaus apygardos prokuratūros reikalavimai šioje byloje nėra priimti, todėl ieškovo teiginiai, kad nėra pagrindo ginčyti sutartį, nes ji jau ginčijama, nepagrįsti.

9.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog yra pagrindas nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumus pašalinti – t. y. įpareigoti ieškovę paaiškinti kokias teisines pasekmes sukels reiškiami reikalavimai, neginčijant sandorio dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovei nusprendus reikšti reikalavimą dėl sutarties ginčijimo, ji turi nurodyti ginčijamo sandorio vertę bei apmokėti ginčo reikalavimą žyminiu mokesčiu.

9.4. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog įvertinus tai, kad ginčo byloje Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2S-1098-653/2022, yra pažymėjęs, jog ginčo objektu yra sutartis, kuria Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valstybės vardu pardavė, o UAB „Augodara“ už sutartyje įtvirtintą kainą nupirko 8639/9917 Žemės sklypo dalį, o sutarties pripažinimas negaliojančia lems restitucijos taikymą – nuosavybės teisės į 8639/9917 žemės sklypo dalį grąžinimą valstybei, todėl ginčas yra turtinis. Atsižvelgiant į tai teismas įpareigojo ieškovę paaiškinti aplinkybes kaip reiškiami reikalavimai, neginčijant sutarties sukels teisinius padarinius, ginčijant sutartį nurodyti ginčo sumą bei sumokėti žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė UAB SKR Grupė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartyje pasisakė tiek dėl reikalavimo panaikinti įsakymą, tiek dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia nuomos sutartį, t. y. abiejų patikslinto ieškinio (DOK- 76624) reikalavimų t. y. apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nuspręsdamas, kad įsakymo panaikinimas ieškovei nesukels materialinių teisinių pasekmių, nepagrįstai pasisakė dėl ginčo esmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmos instancijos teismas, neįvertinęs ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų dėl jos materialiojo suinteresuotumo bylos baigtimi, nemotyvavęs išvadų dėl to, kad iš patikslinto ieškinio turinio nėra galimybės aiškiai identifikuoti konkretaus to asmens (ieškovės) galimo teisės pažeidimo, reikalavimo dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia priėmimo klausimą spręsdamas atsietai nuo kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nepagrįstai ieškovės 2022 m. gegužės 2 d. pateiktą patikslintą ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi Vilniaus apygardos teismas jau pripažino pirmosios instancijos teismo argumentus dėl to, kad ginčijamas įsakymas ir nuomos sutartis nesukels ieškovei teisinių padarinių, nepagrįstais, pakartotinis tų pačių argumentų išsakymas skundžiamoje nutartyje, jų pagrindu nustatant ieškovei ieškinio trūkumų šalinimo institutą, yra neteisėtas.

10.2. Vilniaus apygardos prokuratūrai 2022 m. balandžio 27 d. šioje byloje pareiškus savarankišką ieškinį, kuriame išdėstė reikalavimą pripažinti negaliojančia 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikė nebetikslinga byloje reikšti identišką reikalavimą. Nors teismas neskundžiama nutartimi ir atsisakė priimti Vilniaus apygardos prokuratūros savarankišką ieškinį, tačiau inicijavus naują procesą reikalavimas yra pareikštas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2227-656/2022. Kadangi Vilniaus apygardos prokuratūra neginčija nuomos sutarties, teismui tenkinus prokuratūros ieškinį ir pripažinus valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ab initio, situacija sugrįš į buvusią iki 2021 m. gruodžio 22 d., t. y. į valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, kuriuos nustato 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartis. Šios nuomos sutarties pagrindu Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) yra perdavusi valdyti ir naudoti UAB ,,Augodara“ žemės sklypo, kuriame yra ir SKR grupė priklausantys statiniai, dalį. Išnuomota žemės sklypo dalis vietoje nėra nustatyta, jos išskyrimas nėra siejamas su UAB ,,Augodara“ priklausančių statinių naudojimu. Taigi akivaizdu, kad tokia nuomos sutartis pažeidžia ieškovės teises bei tokios sutarties pripažinimas negaliojančia atitinkamai sukels ieškovei teisines pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismaskontatuoja:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

16. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovas), inter alia (be kita ko) ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų.

17. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

18. CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

19. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia du reikalavimus: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo UAB „AUGODARA“ ir pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.49SŽN-84-(14.49.57.), sudarytą tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB ,,Augodara“. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi panaikindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-84(14.49.57), yra pasisakęs, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-84(14.49.57) įtakos ieškovės materialinėms teisėms ir interesams nebuvimo yra nepagrįsta jokiais objektyviais byloje nustatytais (surinktais) duomenimis (įrodymais). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmos instancijos teismo išvada, jog tokio ieškovės reikalavimo išsprendimas nesukels ieškovei materialinių teisinių padarinių.

21. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pardavimo UAB „AUGODARA“, yra nurodęs, jog ieškovė yra apibrėžusi savo materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nurodydama, kad įsakymas pažeidžia jos, kaip dalies ginčo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko, teises ir teisėtus interesus, nes, ieškovės vertinimu, ir jai priklausantis žemės sklypas ar jo dalis minėto įsakymo pagrindu parduodama trečiajam asmeniui UAB „Augodara“ (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties 32 punktas). Dėl ko teismas padarė išvadą, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia. Ieškinyje išsamiai išdėstydamas faktines aplinkybes ir argumentus ieškovė pagrindė reikalavimą apginti, jo manymu, pažeistas teises ir teisėtus interesus.

22. Iš nustatytų faktinių aplinkybių viseto matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi pasisakė dėl abiejų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų ir padarė išvadą, jog pirmos instancijos teismo išvados apie tai, jog reiškiami reikalavimai negali sukelti ieškovei materialiųjų teisinių padarinių, yra nepagrįstos. Grąžinus klausimą dėl ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo nagrinėti iš naujo, ieškovės reiškiami reikalavimai daugiau nebuvo tikslinami, tačiau ginčijama nutartimi pirmos instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus, dėl kurių nustatymo ieškinio priėmimo stadijoje, nepagrįstumo jau pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Susiklosčiusi situacija teisine prasme yra nepriimtina, nes asmuo yra įpareigojamas atlikti procesinius veiksmus dėl kurių atlikimo (ne)būtinumo jau yra pasisakęs aukštesnės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ginčijama pirmos instancijos nutartis pažeidžia teisinio apibrėžtumo ir asmens teisės į teisminę gynybą prieinamumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės UAB „SKR Grupė“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovės UAB „SKR Grupė“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Kristina Lysionok