- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2S-574-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- UAB „SKR Grupė“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „SKR Grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-05 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SKR Grupė“ ieškinį dėl įsakymo panaikinimo, pareikštą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Augodara“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021-08-19 įsakymą Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0068:1234), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo UAB „Augodara“ (toliau – įsakymas).
2. 2021-12-31 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu nurodė ne tik Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, bet ir UAB „Augodara“. Patikslintame ieškinyje ieškovas pareiškė papildomą materialinį teisinį reikalavimą – pripažinti negaliojančia ab initio 2021-12-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 16262 (toliau – sutartis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-05 nutartimi atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Teimas iš ieškovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad sutarties objekto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2006-06-07, lygi 578 000 Eur. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas priėjo išvadą, kad ieškovo teikiamo materialinio teisinio reikalavimo suma viršija 40 000 Eur sumą, todėl toks reikalavimas teismingas ne Vilniaus miesto apylinkės, o Vilniaus apygardos teismui.
5. Nutartį priėmęs teismas atkreipė dėmesį, kad materialinio teisinio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškimas negali būti vertinamas kaip jau anksčiau pareikšto materialinio teisinio reikalavimo panaikinti įsakymą padidinimas, nes tai yra visiškai naujas, savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, o ne materialinio teisinio reikalavimo panaikinti įsakymą apimties padidinimas (CPK 33 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 99 punktas).
III. Atskirojo skundo esmė.
6. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-05 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-05 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
7. Apeliantas nurodo, kad vienintelė ir tiesioginė patikslinto ieškinio reiškimo šioje byloje priežastis yra pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas. Ieškovui nebūtų poreikio reikšti patikslinto ieškinio (reikalavimo dėl valstybinės žemės pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia), jeigu teismas, 2021-12-13 gavęs pirminį ieškinį ir jame išdėstytą prašymą uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0068:1234, (duomenys neskelbtini) ar jo dalies pardavimo sutartį, būtų šį prašymą išnagrinėjęs per CPK nustatytą trijų darbo dienų terminą ir jį patenkinęs. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutartis pagal ginčijamą atsakovo įsakymą nebūtų sudaryta ir skundžiamojoje teismo nutartyje nurodyti tariami trūkumų šalinimo pagrindai neegzistuotų. Teigia, kad teismas, vilkinęs prašymo dėl laikinųjų apsaugo priemonių nagrinėjimą, kai ieškovas buvo aiškiai nurodęs, kad tai apsunkins teismo sprendimo šioje byloje priėmimą ir įvykdymą, skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, remdamasis aplinkybėmis, kurių atsiradimą pats tiesiogiai nulėmė savo neveikimu.
8. Skunde nurodyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl to, kad pretenduotų į tą žemės sklypo dalį, kurią pagal įstatymą turi teisę įsigyti UAB „Augodara“. Ieškovo reikalavimas panaikinti minėtą administracinį aktą pareikštas dėl to, kad jis taip pat turi analogišką teisę į žemės sklypo dalies pardavimą, o ginčijame įsakyme pagal įstatymą turėjo būti nustatytos konkrečios žemės sklypo dalys, kurios yra priskiriamos žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti ir tuomet tos statiniams naudoti priskirtos dalys galėjo būti parduodamos statinių savininkams. Taigi šis reikalavimas yra dėl imperatyvios valstybinio turto pardavimo tvarkos pažeidimo, o ne dėl to, kad ieškovas pretenduotų šioje byloje į tą valstybinę žemę, kuri pagal įstatymus būtų priskirta UAB ,,Augodara“ priklausantiems statiniams eksploatuoti. Reikalavimas dėl pagal nurodytą įsakymą sudarytos valstybinės žemės pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti minėtą administracinį aktą, kuriuo, pažeidžiant įstatymą, nustatyta parduodamo žemės sklypo dalis.
9. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pagal CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Nagrinėjamas atvejis nepatenka į CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus taigi teismo išvada apie bylos teismingumą Vilniaus apygardos teismui yra nepagrįsta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, yra teisėta.
12. Nustatyta, kad skundžiamąja nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2021-12-31 pareikštą patikslintą ieškinį dėl to, kad jo suma viršija 40 000 Eur ir dėl to, kad 2021-12-31 patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu „negali būti vertinamas kaip anksčiau pareikšto materialinio teisinio reikalavimo panaikinti įsakymą padidinimas, nes tai yra visiškai naujas, savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas <...>“.
13. CPK 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės. CPK 34 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Dėl to CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
14. Pažymėtina, kad 2021-12-31 pareikštas patiklintas ieškinys turi sumą, kurios ieškovas nenurodė. Spręstina, jog jeigu ieškinio sumai nustatyti trūko duomenų, pirmosios instancijos teismas turėjo pritaikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Spręsdamas ieškinio, kuris turi ieškinio sumą, priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis). Vadinasi pirmosios instancijos teismas neatliko veiksmų, būtinų sprendžiant ieškinio jau pradėtoje byloje priėmimo klausimą.
15. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas negali būti vertinamas kaip anksčiau pareikšto materialinio teisinio reikalavimo panaikinti įsakymą padidinimas, nėra įstatyme numatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, kuriame toks reikalavimas pareikštas. Pažymėtina, jog pradiniame ir vėliau pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareikštų reikalavimų „suderinamumo“ klausimas aktualus, taikant CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl ieškovo galimybės pakeisti vieną iš ieškinio elementų: ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką. Pirmosios instancijos teismas 2022-01-05 nutartyje neįvertino ieškovo pareikštų reikalavimų pagal CPK 141 straipsnio nuostatas.
16. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį. Skundžiamoji nutartis panaikintina ir ieškovo 2021-12-31 patikslinto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti, kad būtų atlikti veiksmai, kuriuos teismas pagal CPK 34 stripsnio 1 dalies, 80, 85, 141 ir 137 straipsnio nuostatas privalo atlikti, priimdamas ieškinį pradėtoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-05 nutartį ir grąžinti patikslinto ieškovo UAB „SKR Grupė“ 2021-12-31 ieškinio, pareikšto atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir UAB „Augodara“, priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.