- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2S-1098-653/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33631-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SKR grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dalies pardavimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Augodara“ (toliau – Įsakymas), trečiasis asmuo UAB „Augodara“.
2. Ieškovė 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė pateikė teismui procesinį dokumentą, įvardintą patikslintu ieškiniu, kuriame atsakove nurodė ne tik Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, bet ir UAB „Augodara“. Jame ieškovė formuluoja papildomą materialinį teisinį reikalavimą – pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi patikslintą ieškinį atsisakė priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi patikslintame ieškinyje ieškovė pareiškė naują savarankišką reikalavimą, kuris negali būti vertinamas kaip anksčiau pareikšto materialinio teisinio reikalavimo panaikinti įsakymą papildymas, ir šio reikalavimo suma viršija 40 000 Eur sumą.
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį ir grąžino patikslinto ieškovės UAB „SKR Grupė“ 2021 m. gruodžio 31 d. ieškinio, pareikšto atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir UAB „Augodara“, priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos jos pateikto procesinio dokumento, įvardinto patikslintu ieškiniu, trūkumams, nurodytiems šios nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti.
6. Teismas nesutiko su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra neturtinis. Vien tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje neformuluoja reikalavimo taikyti restituciją, nesudaro pagrindo teigti, kad reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia yra neturtinis. Priešingai, aplinkybė, kad ginčo objektu yra Sutartis, kuria Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valstybės vardu pardavė, o UAB „Augodara“ už Sutartyje įtvirtintą kainą nupirko 8639/9917 Žemės sklypo dalį, liudija, kad Sutarties pripažinimas negaliojančia lems restitucijos taikymą – nuosavybės teisės į 8639/9917 Žemės sklypo dalį grąžinimą valstybei.
7. Teismas ieškovei nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti patikslintu ieškiniu reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo sumą bei per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams šalinti įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nuo jos patikslinto ieškinio sumos ir jo sumokėjimą patvirtinančius duomenis pateikti teismui. Taip pat per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti teismas ieškovę įpareigojo nurodyti, kokia teise ji naudojasi, teikdama patikslintą ieškinį šioje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) UAB „SKR grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą 2022 m. kovo 8 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. ieškovė 2021 m. gruodžio 31 d. patikslintą ieškinį pateikė dėl to, kad 2021 m. gruodžio 29 d. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų sužinojo, kad atsakovės įgyvendino ieškovės šioje byloje ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo UAB „Augodara“, t. y. 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, pardavė, o UAB „Augodara“ nupirko 8639/9917 ginčo žemės sklypo dalį. Dėl neteisėtos ir nepagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė šioje byloje buvo priversta reikšti išvestinį reikalavimą – prašyti teismo pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris yra sudarytas įgyvendinant pirminiame ieškinyje ginčijamą administracinį aktą. Tai yra išvestinis reikalavimas ir tai yra ieškinio reikalavimo tikslinimas.
9.2. Pagal teismų formuojamą praktiką išvestinis reikalavimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl skundžiama teismo nutarties, kurios tikslas iš esmės yra susijęs su žyminio mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu, yra priklausoma nuo to, ar reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra išvestinis ar savarankiškas reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl paties valstybinės žemės perleidimo sandorio, yra ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo UAB „Augodara“ nustatytos žemės sklypo dalies, kurią ketinama parduoti minėtu įsakymu. Ieškovės reikalavimas naikinti minėtą administracinį aktą pareikštas dėl to, kad ji taip pat turi analogišką teisę į ginčo žemės sklypo dalies pardavimą, o ginčijame įsakyme pagal įstatymą turėjo būti nustatytos konkrečios žemės sklypo dalys, kurios yra priskiriamos žemės sklype esančių statinių eksploatacijai, ir tuomet tos statinių naudojimui priskirtos dalys galėjo būti parduodamos statinių savininkams. Taigi šis reikalavimas yra dėl imperatyvios valstybinio turto pardavimo tvarkos pažeidimo ir atitinkamai tinkamai nenustatytų parduodamų valstybinio žemės sklypo dalių, nesiejant to su statinių naudojimu, o ne dėl to, kad ieškovė pretenduotų šioje byloje į tą valstybinę žemę, kuri pagal įstatymus būtų priskirta UAB ,,Augodara“ priklausančių statinių eksploatacijai. Reikalavimas dėl pagal tą įsakymą sudarytos valstybinės žemės pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra išvestinis iš reikalavimo naikinti administracinį aktą, kuriuo pažeidžiant įstatymą nustatyta parduodamo žemės sklypo dalis.
9.3. Pripažinus, kad reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra išvestinis jis yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl tokio reikalavimo vertinimas kaip turtinis ar neturtinis nebeturi prasmės. Jeigu teismas išvestinį reikalavimą vertina kaip turtinį ir (ar) teismas nesutinka su tuo, kad šis reikalavimas yra išvestinis arba su tuo, kad išvestiniai reikalavimai nėra apmokestinama žyminiu mokesčiu, tai teismas turi visas galimybes nustatyti pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą ir pagal tai apskaičiuoti žyminį mokesčio dydį. Sprendžiant, ar išvestinis reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pareikštas nagrinėjamoje byloje, yra turtinis ar neturtinis, svarbu yra tai, kad ieškovė nepretenduoja į tą žemės sklypo dalį, kuri perleista UAB ,,Augodara“. Ieškinio tenkinimo atveju ieškovė neįgis jokių teisių į to sandorio dalyku esančią žemės sklypo dalį. Ieškinio patenkinimo atveju NŽT paprasčiausiai turėtų padaryti tai, ką ji privalėjo padaryti prieš priimdama ieškovės ginčijamą įsakymą ir sudarymą jame numatytą sandorį, t. y. patvirtinti Taisyklių 8 punkte nurodytą planą ir priskirti žemės sklype esantiems statiniams atitinkamas žemės sklypo dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą, sumokėti žyminį mokestį bei nurodyti, kokia teise ji naudojasi, teikdama patikslintą ieškinį šioje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma, jais paprastai laikytini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirminiu ieškiniu reiškė reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo UAB „Augodara“ panaikinimo, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui įgyvendinus ginčijamą įsakymą ir 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavus UAB „Augodara“ 8639/9917 dalis ginčo žemės sklypo, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė ir reikalavimą dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia.
14. Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-127-781/2020, 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-130-464/2021). Taigi pagrindas konkretaus ieškinio reikalavimus kvalifikuoti kaip „pagrindinį“ ir „išvestinį“ yra šių reikalavimų tarpusavio ryšys, pagal kurį „pagrindinio“ reikalavimo patenkinimas tampa „išvestinio“ reikalavimo tenkinimo faktiniu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021). Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimo pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013; 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017).
15. Šiuo atveju ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė du reikalavimus: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dalies pardavimo UAB „Augodara“ ir pripažinti negaliojančia 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareikštu ieškiniu ieškovė siekia apginti savo galimai pažeistą teisę į valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimą ne aukciono būdu. Tuo tikslu ji ginčija tiek įsakymą, tiek pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškinio tenkinimo atveju kiltų būtinybė spręsti restitucijos taikymo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių, priešingai, nei nurodo ieškovė, reikalavimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nelaikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl įsakymo panaikinimo, kadangi šio reikalavimo tenkinimas sukels savarankiškus teisinius padarinius – restitucijos taikymą.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje 2022-02-24 Vilniaus apygardos teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad pareikštas patikslintas ieškinys turi sumą, kurios ieškovas nenurodė.
17. Pažymėtina, kad CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad teismui teikiamame ieškinyje turi būti nurodyta ieškinio suma, jei ieškinys turi būti įkainotas. Ieškinio sumą nurodo ieškovas (CPK 85 straipsnio 2 dalis). Taigi būtent ieškovui tenka pareiga nurodyti ieškinio sumą.
18. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė ir terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą bei apskaičiuoti ir sumokėti žyminį mokestį.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti, kokia teise ji naudojasi, teikdama patikslintą ieškinį šioje byloje. Ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus yra numatyta tiek CPK 42 straipsnio 1 dalyje, tiek 141 straipsnyje. Pateikto procesinio dokumento turinys yra pakankamai aiškus, ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio teisinio pagrindo. Be to, procesinio dokumento, iš kurio turinio yra aišku, kas yra keičiama, pateikimas negali būti laikoma procesinio dokumento trūkumu (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos nutartis keičiama: nutarties dalis, kuria apeliantė įpareigota nurodyti, kokia teise ji naudojasi, teikdama patikslintą ieškinį šioje byloje, naikintina, likusi nutarties dalis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą bei apskaičiuoti ir sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
21. Kadangi pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį pakeisti: nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota nurodyti, kokia teise ji naudojasi, teikdama patikslintą ieškinį šioje byloje, panaikinti, likusią nutarties dalį, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą bei apskaičiuoti ir sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SKR grupė“ naują terminą – iki 2022-04-29 ieškinio trūkumams pašalinti.