Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingos r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus: 2021 m. birželio 16 d., apie 20.00 val., kelyje Kartena - Kūlupėnai - Salantai, 14,876 km, Barzdžių k. Imbarės sen. Kretingos r., dviejų eismo juostų kelyje, kai kiekviena kryptimi buvo po vieną eismo juostą, V. Ž., vairuodamas automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, sukdamas (apsisukdamas) į kairę, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam motociklui KTM 1290 Superduke R18, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. Č., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu, dėl patirtų sužalojimų, motociklininkas V. Č. žuvo. Šiais neatsargiais veiksmais V. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 109 punkto (sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2021 m. birželio 16 d., apie 20 val. tarp Kalnalio ir Salantų. Įvykio vakarą jis buvo išvažiavęs palaistyti kapus ir grįždamas į namus, važiuodamas nuo Salantų link Kartenos, prisiminė, jog nenusipirko grietinės. Norėjo grįžti atgal į miestą, todėl nusprendė apsisukti. Automobiliu važiavo vienas. Privažiavo prie dešinės pusės, pažiūrėjo į priekį, tada pro galinį veidrodėlį pažiūrėjo į Salantus, ten nieko nebuvo. Kelias buvo tiesus, iš priekio matomumas buvo labai geras, apie 500 metrų, oro sąlygos buvo geros, lauke buvo šviesu, kelio danga sausa. Prieš kirsdamas punktyrinę liniją į dešinę pusę galėjo nepažiūrėti. Apsisukimą atliko įjungęs posūkio signalą. Įvažiavęs į priešingo eismo juostą pajuto smūgį į dešinę automobilio pusę, iš pradžių nesuprato, kas į jį atsitrenkė. Apsisukimo manevras galėjo užtrukti apie 2-3 sekundes. Kol privažiavo iki punktyrinės linijos ir pasisuko į priešingą eismo juostą, tai galėjo užtrukti apie 5 sekundes. Jis išlipo iš automobilio, tuoj pat į įvykio vietą avyko žuvusiojo draugai, kurie šaukė, kur yra nukentėjusysis ir nubėgo į pievą jo ieškoti. Draugai buvo trys, jie sakė, kad važiavo iš paskos žuvusiajam. Vienas iš draugų minėjo, kad jis važiavo apie 200 km/h greičiu. Po įvykio motociklas gulėjo už 2-3 metrų nuo automobilio. Nuo motociklo iki nukentėjusiojo atstumas buvo apie 50 metrų. Vienas iš draugų dar bandė gaivinti motociklininką. Po to atvyko greitoji medicinos pagalba, policija. Mano, kad eismo įvykio priežastis yra jo apsisukimas, užblokuojant motociklininkui kelią. Jei motociklininkas būtų važiavęs leistinu greičiu, galbūt avarija nebūtų įvykusi. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1982 metų, automobiliu į Salantus nuolat važiuoja apsipirkti. Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau susipažinęs su ekspertizės aktu, savo kaltę jis pripažįsta. Labai gailisi dėl įvykio ir atsiprašo žuvusiojo artimųjų. Iš karto po įvykio su nukentėjusiais jis nebendravo, nes pasitaręs su žmona nusprendė, kad galbūt nukentėjusieji nenorės jo matyti. Žalos neatlygino, nes tyrėja jam pasakė, kad tai padarys draudimo bendrovė. Jis dirba santechniku, gyvena iš atlyginimo. Turi namą, kuriame gyvena. Yra vedęs, vaikai jau pilnamečiai. Palaiko prašymą dėl laidavimo ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. L. Ž. jo žmona yra jau 32 metus, jų santykiai geri. Žmona gali daryti jam teigiamą įtaką.

Teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta laiduotoja pageidaujanti būti L. Ž. parodė, kad yra kaltinamojo V. Ž. sutuoktinė, kartu su juo gyvena jau daugiau nei 30 metų. Supranta laidavimo esmę. Santykiai su vyru yra geri, jis įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus įvairiais gyvenimo klausimais, reaguoja į jos pastabas. Apie įvykį ji sužinojo iš karto, nes vyras pats jai paskambino. Jai nuvažiavus į įvykio vietą, jis buvo nesavas, labai pergyveno. Po įvykio jis savaitėmis nerado sau ramybės, savijauta buvo tragiška, todėl jie ieškojo vaistų pas gydytoją. Jie svarstė susisiekti su nukentėjusiojo šeima, bet ji pagalvojo, kad tokio situacijoje ji pati nenorėtų, kad pas ją atvažiuotų pareikšti užuojautos, todėl abu su vyru nusprendė „nebeaitrinti žaizdų“. Sutuoktinis išvadas dėl eismo įvykio padarė. Žmogus labai pergyveno dėl įvykio. Savo sutuoktinį gali apibūdinti kaip žmogų iš senosios kartos, gyvenantį pagal įstatymus ir taisykles, negirtuokliaujantį, atsakingą, rūpestingą, darbštų. Ji pati yra pradinių klasių mokytoja, dirba (duomenys neskelbtini). Prašo taikyti laidavimą be užstato, bet jeigu teismas nuspręstų kitaip, ji gerbs tokį sprendimą. Jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur darbo užmokestį, jokio papildomo verslo neturi. Bendros pajamos per mėnesį kartu su sutuoktiniu yra iki 2 000 Eur. Jų turtą sudaro automobilis ir namas, kuriame gyvena. Kreditorių ir išlaikytinių neturi. Teoriškai galėtų sumokėti 500 Eur užstatą, bet praktiškai būtų sunku. Ji nėra teista ar bausta administracine tvarka.

Kaltinamajam V. Ž. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui, kaltinamajam ir jo gynėjui, taip pat nukentėjusiųjų atstovams sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2021 m. birželio 17 d. vyr. patrulio R. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. Ž. asmens blaivumo testu nustatyta 0,00 promilės (1 t., b. l. 39).

Dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Atsižvelgdamas į byloje surinktus ir įrodymais pripažintinus duomenis, teismas konstatuoja, kad 2021 m. birželio 16 d., apie 20.00 val., kelyje Kartena - Kūlupėnai - Salantai, 14,876 km, Barzdžių k. Imbarės sen. Kretingos r., dviejų eismo juostų kelyje, kai kiekviena kryptimi buvo po vieną eismo juostą, V. Ž., vairuodamas automobilį Opel Signum, elgdamasis neatsargiai, sukdamas (apsisukdamas) į kairę, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam motociklui KTM 1290 Superduke R18, vairuojamam V. Č., ir su juo susidūrė, o šio eismo įvykio metu, dėl patirtų sužalojimų, motociklininkas V. Č. žuvo. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Byloje buvo gautas kaltinamojo gynėjo ir L. Ž. prašymas atleisti V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį sutuoktinės L. Ž. atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 123-124). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas ir asmuo, prašantis perduoti jai kaltinamąjį pagal laidavimą, šį prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras taip pat prašė taikyti laidavimo institutą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje dalyvavę nukentėjusiųjų atstovai su tokiu kaltinamojo ir jo gynėjo prašymu nesutiko ir prašė neatleisti kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. Ž. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, todėl remiantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius aptariamą nusikaltimą šiuo pagrindu yra galimas. Atsižvelgiant į tai, byloje spręstinas klausimas dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų egzistavimo.

Kaltinamasis V. Ž. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 58). Per pastaruosius 5 metus kaltinamasis 1 kartą baustas administracine tvarka už sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinio nusižengimo padarymą, t. y. 2018 m. gruodžio 8 d. automobilį paliko stovėti taip, jog trukdė įvažiuoti į kiemą, už tai jam paskirtą 15 Eur baudą yra sumokėjęs (2 t., b. l. 60). Byloje nėra duomenų apie jam pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus ar administracinio nusižengimo teisenas. Kaltinamasis nuo 2012 m. birželio 6 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 125). Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamojo sutuoktinė L. Ž. jį charakterizavo kaip pagal įstatymus ir taisykles gyvenantį žmogų, atsakingą, rūpestingą ir darbštų. Taigi pagal šioje byloje esančius duomenis teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog kaltinamasis turi susiformavusias neigiamas antivisuomenines nuostatas, yra linkęs nusikalsti ar sistemingai daryti kitus teisės pažeidimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.

Esminis argumentas, dėl kurio nukentėjusiųjų V. Č. ir J. Č. atstovai nesutinka su laidavimo instituto taikymu šioje byloje yra tai, jog kaltinamasis nevisiškai pripažino savo kaltę, o jo gailestis dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra nuoširdus, t. y. nukentėjusiųjų atstovai tvirtina, jog šiuo atveju nėra būtinosios BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, t. y. visiškas kaltės pripažinimas, teismų praktikoje paprastai konstatuojama, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga nereiškia kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 2K-181-788/2021).

Nagrinėjamu atveju teismas iš dalies sutinka su nukentėjusiųjų atstovų nurodytais argumentais, jog kaltinamojo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo proceso metu keitėsi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. Ž. iš pradžių savo kaltės nepripažino ir 2021 m. birželio 28 d. apklausos metu nurodė, jog Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, nes apsisukdamas buvo įsitikinęs, kad aplink nėra jokių kitų transporto priemonių. Įtariamasis teigė, kad, jo manymu, jei motociklininkas tame kelio ruože būtų važiavęs leistinu 90 km/h greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs (2 t., b. l. 43-44). Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 3 d. atliktos papildomos apklausos metu V. Ž. savo poziciją pakeitė ir pareiškė, jog visiškai pripažįsta kaltę ir labai gailisi (2 t., b. l. 51-52). Tokios pozicijos kaltinamasis laikėsi ir bylos nagrinėjimo teisme metu, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pareiškė, kad savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu V. Ž. savo pozicijos pasikeitimą dėl jam pareikšto kaltinimo aiškino tuo, kad tik susipažinęs su ekspertizės aktu suprato, jog tai jis yra atsakingas dėl kilusio eismo įvykio. Kaip matyti iš 2021 m. birželio 28 d. apklausos protokolo, pagrindinė priežastis, dėl kurios V. Ž. nesutiko su jam pareikštu įtarimu, buvo jo įsitikinimas, kad jei motociklininkas prieš įvykį būtų važiavęs leistinu 90 km/h greičiu, eismo įvykio nebūtų buvę. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus eismo įvykio ekspertizę buvo atmesta V. Ž. kelta prielaida, jog motociklininko važiavimas leistinu greičiu nebūtų lėmęs eismo įvykio kilimo, t. y. ekspertinio tyrimo metu buvo paneigta įtariamojo versija, dėl kurios jis iš pradžių nepripažino savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo. Pažymėtina, kad tiek eismo įvykio mechanizmo, tiek techninio priežastinio ryšio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantys klausimai, todėl logiška, jog ekspertams pateikus techninį eismo įvykio vertinimą, tai galėjo paskatinti V. Ž. pakeisti savo poziciją dėl jam pareikšto įtarimo, kuris iki tol buvo grindžiamas tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog dar iki ekspertizės atlikimo V. Ž. davė detalius ir nuoseklius parodymus apie faktines įvykio aplinkybes, kuriuos jis patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. V. Ž. duoti parodymai apie esmines įvykio aplinkybes sutampa su kitų byloje surinktų įrodymų pagalba nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Taigi V. Ž. šiuo atveju iš pradžių nesutiko su jo veikos teisiniu vertinimu, tačiau teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog V. Ž. siekė nuslėpti tyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodyti jas neteisingai ar kitokiu būdu klaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus. Kaip minėta anksčiau, kasacinio teismo praktikoje BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nėra aiškinama kaip asmens pareiga pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Anksčiau aptarti argumentai ir byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje V. Ž. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo.

Nukentėjusiųjų atstovai taip pat kėlė klausimą dėl kaltinamojo gailesčio padarius nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis neneigia, jog po įvykio nebuvo nuvykęs atsiprašyti žuvusiojo V. Č. artimųjų, tokį savo elgesį aiškindamas tuo, kad savo atvykimu jis galėtų tik dar labiau įskaudinti artimuosius. Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamojo sutuoktinė L. Ž. patvirtino, jog jie svarstė susisiekti su nukentėjusiojo šeima, tačiau būdama analogiškoje situacijoje ji pati nenorėtų, kad pas ją atvažiuotų pareikšti užuojautos, todėl buvo nuspręsta su nukentėjusiaisiais ryšių neieškoti. Pažymėtina, kad kaltinamojo atvykimas pas žuvusiojo artimuosius, jų asmeniškas atsiprašymas bei pagalbos pasiūlymas būtų pageidautinas ir geros moralės požiūriu priimtinas kaltinamojo elgesys. Vis dėlto, šių veiksmų neatlikimas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, jog asmuo nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos. Iš byloje esančio 2022 m. vasario 3 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog dar ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. išreiškė gailestį dėl nusikalstamos veikos padarymo (2 t., b. l. 51). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. Ž. taip pat nurodė, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Teisiamojo posėdžio metu išklausęs kaltinamojo parodymus, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo išreikštas gailestis yra tik formalus, nes V. Ž. emocingai ir kritiškai vertino savo elgesį, išgyvena dėl eismo įvykiu sukeltų pasekmių, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų atstovų. Tai patvirtina ir kaltinamojo sutuoktinės L. Ž. duoti parodymai, kuri kaltinamojo savijautą po įvykio įvertino kaip „tragišką“, dėl ko buvo kreiptasi vaistų į gydytoją. Taigi pagal šioje byloje surinktus duomenis teismas neturi pagrindo pripažinti, jog V. Ž. nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos ar kad jo gailestis yra tik deklaratyvus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje byloje yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Nagrinėjamu atveju laiduotoja prašoma skirti L. Ž., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė. L. Ž. sutinka būti V. Ž. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę ir laiduotojo atsakomybę. Teisiamojo posėdžio metu L. Ž. nurodė, kad santuokoje su kaltinamuoju gyvena jau daugiau nei 30 metų, jų santykiai yra geri, jis įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus įvairiais gyvenimo klausimais, reaguoja į jos išsakomas pastabas, todėl mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. L. Ž. neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 126, 127). L. Ž. dirba pedagoginį darbą, yra pradinių klasių mokytoja (duomenys neskelbtini). Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad L. Ž., kuri daug metų gyvena su V. Ž. ir su juo kasdien bendrauja, gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje nėra pareikštas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo J. Č. atstovas patvirtino, jog nukentėjusieji J. Č. ir N. Č. iš draudimo bendrovės gavo po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat draudimo bendrovė sumokėjo 1 400 Eur išmoką už antkapio pagaminimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje byloje yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta būtinoji laidavimo instituto taikymo sąlyga.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. Ž. atsakomybei ir baudžiamąją bylą V. Ž. nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Nors laidavimo terminą buvo prašoma nustatyti 1 metams, tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusias pasekmes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgiant į BK 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų, šiuo atveju nustatytinas 2 metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Teismui pateiktame prašyme yra prašoma laidavimą paskirti be užstato. Vis dėlto, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo ir L. Ž. pateiktus paaiškinimus apie jų šeimos turtinę padėtį (bendros šeimos pajamos per mėnesį yra apie 2 000 Eur, šeima turi automobilį ir namą, kreditorių ir išlaikytinių neturi) bei galimybes mokėti užstatą, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog laidavimo paskyrimas su užstatu būtų išskirtinai didelė ir neproporcinga finansinė našta laiduotojai. Be to, laidavimo paskyrimas su užstatu skatins laiduotoją tinkamai vykdyti laiduotojo pareigas ir padės užtikrinti, jog laidavimo instituto tikslai būtų pasiekti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, laidavimas paskirtinas su 500 Eur dydžio užstatu (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog vien tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-181-788/2021). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei įvertinus tai, kad BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas yra numatytas šio kodekso VI skyriuje, atleidus V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad V. Ž. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, per pastaruosius 5 metus 1 kartą buvo baustas administracine tvarka už administracinio nusižengimo padarymą. Eismo įvykio metu transporto priemonę V. Ž. vairavo būdamas blaivus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad V. Ž. yra linkęs nusikalsti ar sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus. Vis dėlto baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis, be kita ko, yra užtikrinti teisingumą, apriboti asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taikyti jam proporcingas ir individualizuotas teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, ir kartu apsaugotų kitų asmenų ir visuomenės teisėtus interesus. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vairuodamas automobilį, V. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 109 punkto reikalavimus, elgdamasis itin neatidžiai užblokavo kelią priešinga kryptimi važiuojančiam motociklo KTM 1290 Superduke R18 vairuotojui V. Č., nors įvykis įvyko šviesiu paros metu, kelio danga buvo sausa, oro sąlygos ir matomumas buvo geri. Be to, šiuo aspektu būtina įvertinti ir tai, kad aptariamas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin sunkias ir nepataisomas pasekmes – motociklą vairavusio V. Č. mirtį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, siekiant apriboti asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, įskaitant ir teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tuo apsaugoti kitų asmenų ir visuomenės teisėtus interesus, yra pagrindas paskirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto minimalaus draudimo naudotis specialiąja teise termino nustatytas, įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, yra proporcinga poveikio priemonė, kuri padės užtikrinti ne tik teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir tai, kad V. Ž. šiuo laikotarpiu nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, siekiant jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, V. Ž. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas 10 MGL (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. BK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Byloje yra pateikti duomenys apie susidariusias proceso išlaidas – 120 Eur už motociklo KTM 1290 Superduke R18 bei 120 Eur už automobilio Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą į saugojimo vietą pagal UAB „Okreta“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras Klaipėdos AVPK (1 t., b. l. 33-36). Atsižvelgiant į teisinį tokių išlaidų atlyginimo reglamentavimą, į faktiškai patirtas išlaidas, kurios atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, minėtų transporto priemonės nuvežimo išlaidos Klaipėdos AVPK naudai priteistinos iš kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Automobilis Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas transporto priemonių saugojimo aikštelėje Klaipėdos g. 80, Gargžduose (1 t., b. l. 31, 42), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui V. Ž..

Motociklas KTM 1290 Superduke R18, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas transporto priemonių saugojimo aikštelėje Klaipėdos g. 80, Gargžduose (1 t., b. l. 32, 143), V. Č. motociklininko šalmas, kairės rankos pirštinė, striukė, marškinėliai, kelnės ir diržas, apatiniai rūbai, saugomi Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje, esančiame Kauno g. 6, Klaipėdoje (1 t., b. l. 61-63), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiesiems. Išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu dėl šių daiktų priklausomybės kiltų ginčas, tokie ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Kompaktiniai diskai (4 vnt.), pridėti prie bylos, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. Ž. atsakomybei 2 metų terminui.

Laidavimą paskirti su 500 Eur užstatu, kuris iki 2022 m. gegužės 30 d. turi būti sumokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Luminor Bank AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT134010043000040204, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Išaiškinti, kad jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. Ž., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš V. Ž. 240 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Nustatyti, kad proceso išlaidos turi būti sumokėtos į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT42 7044 0600 0819 3708, SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant PVM sąskaitų faktūrų duomenis – 2021 m. birželio 21 d. OKR Nr. 25039 ir 2021 m. liepos 7 d. OKR Nr. 25132.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą transporto priemonių saugojimo aikštelėje Klaipėdos g. 80, Gargžduose, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinti savininkui V. Ž..

Motociklą KTM 1290 Superduke R18, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą transporto priemonių saugojimo aikštelėje Klaipėdos g. 80, Gargžduose, V. Č. motociklininko šalmą, kairės rankos pirštinę, striukę, marškinėlius, kelnes ir diržą, apatinius rūbus, saugomus Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje, esančiame Kauno g. 6, Klaipėdoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiesiems J. Č., N. Č., V. Č. atstovei pagal įstatymą E. Č. arba bet kuriam iš jų.

Kompaktinius diskus (4 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, valstybės įmonei „Regitra“ pranešti apie V. Ž. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.