- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-254-417/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19692-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Eugenijus Antanauskas, Kristina Kakurinė
- Nukentėjusysis
- J. Č.
- Advokatai
- Alius Galminas, Sigitas Čepas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Eugenijus Antanauskas, Kristina Kakurinė ir Eduardas Maškevičius (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022-05-18 nuosprendžio, kuriuo:
V. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. Ž. atsakomybei 2 metų terminui.
Nuspręsta laidavimą paskirti su 500 Eur užstatu bei baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuspręsta paskirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Priteista iš V. Ž. 240 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus: 2021 m. birželio 16 d., apie 20.00 val., kelyje Kartena–Kūlupėnai–Salantai, 14,876 km, Barzdžių k., Imbarės sen., Kretingos r., dviejų eismo juostų kelyje, kai kiekviena kryptimi buvo po vieną eismo juostą, V. Ž., vairuodamas automobilį „O. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, sukdamas (apsisukdamas) į kairę, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam motociklui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. Č., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų motociklininkas V. Č. žuvo. Šiais neatsargiais veiksmais V. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 109 punkto (sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu V. Ž. gynėjas advokatas Alius Galminas (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022-05-18 nuosprendžio dalimi, kuria V. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 500 (penkių) šimtų eurų dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą. Apeliantas taip pat nurodo, kad sutinka su nuosprendžio dalimi, kuria V. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nesutinka su laidavimo terminu. Priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais skirdamas baudžiamojo poveikio priemones (taikydamas jų dydžius). Apelianto nuomone, šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą netaikyti V. Ž. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skundu prašo: 1) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022-05-18 nuosprendį iš dalies panaikinti ir V. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. Ž. atsakomybei vienų metų laikotarpiui, laidavimą paskirti su 500 Eur užstatu; 2) panaikinti V. Ž. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl laidavimo termino atleidžiant V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės
2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kitus byloje esančius duomenis, dėl to nepagrįstai V. Ž. neskyrė minimalaus įstatyme numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą termino, t. y. 1 (vienerių) metų. Atkreiptinas dėmesys, kad V. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Jis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios labai gailisi, nurodo, kad daugiau gyvenime niekada nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad V. Ž. teisminio nagrinėjimo metu labai gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, atsiprašė viešai nukentėjusiųjų, draudimo bendrovė nukentėjusiesiems visiškai atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Teismas atleisdamas V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pripažino, kad lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis V. Ž. nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras taip pat prašė V. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos L. Ž. atsakomybei l (vienerių) metų laikotarpiui. Visiškai nesuprantama, kuo remdamasis teismas mano, kad yra tikslas skirti ilgesnį laidavimo terminą. Kaip matyti, V. Ž. yra charakterizuojamas puikiai, nėra teistas, yra baustas tik vieną kartą administracine tvarka, tai reiškia, kad V. Ž. nėra linkęs daryti kelių eismo taisyklių pažeidimų. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. Ž. ateityje darys nusikalstamas veikas ar pažeidinės kelių eismo taisyklių reikalavimus.
2.3. Apeliantas prašo šią apelianto skundo dalį patenkinti ir V. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos L. Ž. atsakomybei l (vienerių) metų laikotarpiui, palikti paskirtą piniginį 500 Eur užstatą, kurį V. Ž. jau įmokėjo. Piniginis 500 Eur užstatas per vienerius laidavimo termino metus papildomai užtikrins, kad V. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
2.4. Skunde nurodo, jog BK 67 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės. Šiuo atveju manytina, kad teismas V. Ž. visiškai be reikalo taikė baudžiamojo poveikio priemones, kurios yra visiškai nereikalingos ir perteklinės.
2.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas remdamasis BK 68 straipsnio l dalimi, V. Ž. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismas nurodė, kad V. Ž. pažeidė kelių eismo taisykles, t. y. elgdamasis itin neatsargiai užblokavo kelią priešinga kryptimi važiuojančiam motociklo vairuotojui V. Č., dėl to kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin sunkias pasekmes – motociklininko mirtį. Apylinkės teismo manymu, siekiant užtikrinti teisingumo įgyvendinimą, siekiant apriboti asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, įskaitant ir teisės pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, tuo apsaugoti kitų asmenų ir visuomenės teisėtus interesus, yra pagrindas paskirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones l metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2.6. Apelianto teigimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo skirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę. Valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras Darius Alekna baigiamojoje kalboje paprašė V. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių asmenų fondą. Kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo V. Ž. prokuroras neprašė, išsakė savo poziciją, kad šioje byloje V. Ž. specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas nėra taikomas, kadangi V. Ž. padaryta nusikalstama veika nepatenka į pažeidimų kategoriją, kurioje yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – teisių atėmimas. Prokuroras taip pat aiškiai nurodė, kada yra taikoma ir uždraudžiama asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis vairuoti kelių transporto priemones (l. Kai asmuo vairavo transporto priemones neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų; 2. Kai asmuo vairavo chuliganiškai ir kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui; 3. Kai asmuo sistemingai daro kelių eismo taisyklių pažeidimus). Prokuroras nurodė, kad nė į vieną kategoriją V. Ž. nepatenka, todėl nėra pagrindo jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisių atėmimą.
2.7. Pažymi, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad V. Ž. turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas kelių transporto priemones ir toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Visiškai nesuprantama, kuo remdamasis teismas padarė tokią klaidingą išvadą, kad V. Ž. vairuodamas transporto priemones darys naujas nusikalstamas veikas ar darys kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuos nepagrįstus teismo teiginius paneigia V. Ž. charakterizuojanti medžiaga, kad per visą ilgą vairavimo stažą jis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką ir praeityje nėra pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nėra pagrindo manyti, kad jis ir toliau darys nusikalstamas veikas ar kelių eismo taisyklių pažeidimus.
2.8. Apelianto teigimu, šiuo atveju V. Ž. vairuodamas blaivus automobilį ir važiuodamas lygiame kelyje nusprendė apsisukti, kadangi parduotuvėje pamiršo nupirkti grietinės, sustojo kelio dešiniame kelkraštyje ir, prieš atlikdamas kelyje apsisukimo manevrą, parodė kairiojo posūkio signalą, apsižiūrėjo į abi kelio puses, kad tiek iš priekio, tiek iš galo nebūtų atvažiuojančių kelių transporto priemonių, ir įsitikinęs, kad jų nėra, pradėjo apsisukimo manevrą. Kai V. Ž. apsisukdamas įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tuo metu pajuto stiprų smūgį į automobilį, nuo kurio automobilis buvo apsuktas 180 laipsnių kampu ir sustojo priešingos kelio juostos kelkraštyje. Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad motociklininkas viršijo leistiną greitį, kadangi tame kelyje buvo galima važiuoti 90 km/h greičiu, o motociklininkas važiavo ne mažiau kaip 143 km/h greičiu, t. y. viršydamas leistiną greitį daugiau kaip 53 km/h. Jeigu motociklo vairuotojas būtų išgyvenęs po šio eismo įvykio, policijos pareigūnai jam būtų skyrę privalomą teisių atėmimą, kadangi leistinas greitis buvo viršytas daugiau kaip 50 km/h. Su šiomis aplinkybėmis sutiko ir prokuroras, jis taip pat šias aplinkybes nurodė ir patvirtino.
2.9. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. Ž. ne tyčia padarė šią nusikalstamą veiką ir tikrai jos nenorėjo padaryti. Jeigu būtų matęs iš priekio atvažiuojantį motociklą, jį būtų praleidęs ir tik tuomet būtų atlikęs apsisukimo manevrą. Motociklo vairuotojas važiavo labai greitai ir galbūt didesniu greičiu nei nustatytas specialisto išvadoje, tuo metu, kai pažiūrėjo į priekį, motociklininko nebuvo, o kai jau įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, motociklininkas atvažiavo (atskriejo), dėl to ir įvyko eismo įvykis. Skunde nurodo, jog manytina, kad jeigu motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, galbūt šio eismo įvykio ir nebūtų buvę, o gal būtų buvusios visai kitokios įvykio pasekmės ir motociklo vairuotojas nebūtų žuvęs.
2.10. Skunde nurodo, kad šiuo atveju teismas V. Ž. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones už tai, kad atliko apsisukimo manevrą. V. Ž. po šio įvykio ir toliau vairuoja transporto priemones, nedaro nei kelių eismo taisyklių pažeidimų, nei nusikalstamų veikų. Jeigu V. Ž. būtų nedrausmingas vairuotojas, tai tas atsispindėtų ir jį charakterizuojančioje medžiagoje.
2.11. Apeliantas pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas V. Ž. yra labai reikalingas, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini) mieste, vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas nuvykti į darbą, po darbo grįžti į namus. Taip pat vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas nuvykti pas gydytojus į Kretingos miestą, į Klaipėdos miestą, į parduotuvę nuvykti nusipirkti maisto produktų, nuvažiuoti į kapines. Dėl šių nurodytų aplinkybių prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui, kadangi tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, be to, vairuotojo pažymėjimas V. Ž. yra labai reikalingas.
2.12. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas V. Ž. paskyrė ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Mano, kad ir ši paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė ir visiškai nereikalinga, kadangi paskirtas 500 Eur piniginis užstatas atleidus V. Ž. pagal laidavimą užtikrins, kad V. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių aplinkybių prašo panaikinti šią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Alekna su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž. ir jo gynėjas advokatas Alius Galminas prašė skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo J. Č. atstovas advokatas Sigitas Čepas prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
6. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Nagrinėjamu atveju taip pat nekyla ginčas dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, apeliantas nesutinka tik su laidavimo terminu. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą terminu bei paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, būtent dėl šių klausimų apygardos teismas pasisakys plačiau. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas, atleidęs V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai neskyrė minimalaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą termino ir skyrė nepagrįstai griežtas baudžiamojo poveikio priemones. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
7. BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir bausme paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimant ar apribojant jiems galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą termino
8. Skundžiamu nuosprendžiu V. Ž. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Taigi, pirmosios instancijos teismo V. Ž. nustatytas laidavimo terminas yra šiek tiek didesnis negu įstatyme numatytas jo vidurkis. Iš nuosprendžio matyti, kad sprendimą atleisti V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė pripažinęs, jog yra pagrindas manyti, kad jis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad V. Ž. neteistas, turi tik vieną administracinę nuobaudą už nešiukštų administracinį nusižengimą, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, teismas nusprendė, kad V. Ž. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, ir nustatė ilgesnį negu įstatyme numatytas minimalus laidavimo terminą. Spręsti dėl laidavimo termino yra teismo diskrecija. Apygardos teismas, vertindamas laidavimo termino pagrįstumą, atsižvelgia į tuos pačius pirmiau išvardytus bylos duomenis, apibūdinančius tiek V. Ž. asmenybę, tiek jo nusikalstamą veiką. Be viso to, įvertintina ir tai, kad dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo kilo sunkūs ir nepataisomi padariniai – žuvo žmogus. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad 2 metų laidavimo terminas laikytinas optimaliu tam, kad laiduotojas padarytų teigiamą įtaką V. Ž. elgesiui ir jo asmenybės formavimuisi. Trumpinti šį terminą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
9. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo paliekama spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
10. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad V. Ž. padarė BK 281¹ straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskyrė 500 Eur užstatą, vadovaudamasis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise 1 metams ir 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
11. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog vien tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-181-788/2021).
12. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva.
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 1 (vieniems) metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Priešingai, spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones taikymo ir jo termino nustatymo, apylinkės teismas įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nors V. Ž. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, tačiau apylinkės teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę tinkamai įvertino ir atsižvelgė į tai, jog nusikalstamą veiką V. Ž. padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažeidė KET 9 ir 109 punkto reikalavimus, elgdamasis itin neatidžiai užblokavo kelią priešinga kryptimi važiuojančiam motociklo vairuotojui V. Č. ir tai sukėlė itin sunkias ir nepataisomas pasekmes – motociklininko mirtį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui ir daro išvadą, jog V. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jos terminas, kuris nustatytas minimalus, yra tinkami ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), padarius nusikaltimą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už daug lengvesnius – administracinius – nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis baudžiamojoje byloje 2K–85/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskyrimas, atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į apelianto įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nebūtų proporcingas jo padarytam nusikaltimui.
14. Apeliantas nepateikė jokių naujų duomenų, kurie leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Jis nurodo aplinkybes, kad yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad yra neteistas, teigiamai charakterizuojamas darbdavio bei laiduotojo, supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes ir dėl to gailėsis visą likusi gyvenimą, ikiteisminio tyrimo metu padėjo atskleisti visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Svarbiau už apelianto nurodomas aplinkybes yra tai, kad dėl nusikalstamos veikos, kurią padarė V. Ž., žuvo žmogus, t. y. dėl jo nusikalstamo elgesio kilo nepataisomi padariniai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog V. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog prieš įvykį, norėdamas kelyje apsisukti, jis apsižvalgė į abi kelio puses, tačiau nematė ir negirdėjo jokios artėjančios transporto priemonės, tačiau vertinant byloje surinktus duomenis, t. y. liudytojų parodymus, ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog V. Ž. turėjo bent jau girdėti artėjantį motociklą vien dėl to, jog tiek žuvusiojo vairuotas motociklas, tiek su juo kartu vykusių draugų motociklai buvo sportinio tipo, jie skleidžia didesnį garsą nei įprasti motociklai. Be to, kaip nurodė kaip liudytojai apklausti kartu su žuvusiuoju atskirais motociklais važiavę asmenys, kurie važiavo paskui žuvusįjį V. Č., važiuodami maždaug už 400–700 metrų, pamatė, kad į priešpriešinį kelią lėtai išvažiavo automobilis, kuris nerodė posūkio signalo ir sudarė jiems kelyje kliūtį. Remiantis minėtais duomenimis, darytina pagrįsta išvada, kad V. Ž. kelyje nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesielgė atsakingai, kaip to reikalauja KET taisyklės, dėl tokio jo nusikalstamo nerūpestingumo žuvo žmogus.
15. Esant tokioms aplinkybėms, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 1 metų terminui yra proporcingas. Nustatytas terminas yra minimalus numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, todėl yra pagrįstas ir atitinka atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens charakteristiką bei padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kilusius padarinius, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
16. BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
17. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuomone, jog siekiant paveikti asmenį, kuris atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad jis nedarytų daugiau nusikalstamų veikų, taip pat siekiant teisingumo principo įgyvendinimo, V. Ž. pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokos dydis buvo tinkamai nustatytas įvertinus V. Ž. turtinę padėtį – 10 MGL (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).
18. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju V. Ž. paskirtos aptartos baudžiamojo poveikio priemonės yra visiškai adekvačios jo padarytai nusikalstamai veikai, jos padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo. Apygardos teismas konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022-05-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. Ž. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą atmesti.