Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Trečia, absoliučiai jokia žala nei aplinkai, nei kraštovaizdžiui, nei augalijai, nei gyvūnijai nebuvo ir negalėjo būti padaryta. UAB „X“ įvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos 2023 m. rugsėjo 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-678 surinkti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atgabentą ir išpiltą gruntą ir perduoti jį atliekų tvarkytojams, perdavė administracinio nusižengimo protokole nurodytas atliekas kodu 17 05 04 (nors šio grunto šiomis (ar bet kokiomis kitomis) atliekomis UAB „X“ vis tiek nelaiko) ir apie tai elektroniniu paštu buvo informuotas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Nuo 2023 m. spalio 13 d. šis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra visiškai atlaisvintas nuo UAB „X“ atvežto grunto. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, o Institucija jokių tyrimų neatliko, kurie patvirtintų, kad yra realiai kilusi žala (ar jos grėsmė) dėl 3 sunkvežimių išpilto grunto privačiame žemės sklype, pačiam žemės sklypo savininkui to reikalaujant / prašant. Duomenų apie žuvusią, sunaikintą augaliją ir gyvūniją - taip pat nėra ir negali būti. Duomenų, kad visuomenės sveikata ir saugumas yra pažeisti - taip pat nėra.

Skunde teigiama, jog turto vertės konfiskavimo būtinybė skundžiamame nutarime motyvuojama absoliučiai ydingai bei mėginant vadovautis teismų praktika, kuri priimta absoliučiai kitokio pobūdžio bylose (vairavimo neblaiviam ir eismo įvykio sukėlimo, naminės degtinės laikymo bylose). Be to ši administracinio poveikio priemonė nėra proporcinga padarytam nusižengimui, nes nei aplinkai, nei juridiniam, nei fiziniam asmeniui jokia žala vežant ir atvežus gruntą nebuvo padaryta, transporto priemonė priklauso ne pareiškėjui, o lizingo bendrovei. Skundžiamame nutarime nebuvo analizuotos ir vertintos R. M. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės.

Skunde apibendrinama, kad R. M. veiksmuose nėra ANK 247 straipsnio 13 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties (nes pagal žemės sklypo savininko pareikalavimą buvo atvežtas gruntas (ne atliekos), kuris buvo gautas vykdant kasimo darbus, dėl to jokios formos kaltės R. M. veiksmuose nėra; be to, aplinka nebuvo užteršta ir jokių priešingų duomenų nėra); nėra ANK 247 straipsnio 25 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties (buvo vežamas gruntas (ne atliekos), dėl ko negalėjo būti pažeisti ir Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimai, kadangi šios taisyklės taikomos atliekų tvarkymui, bet ne grunto (produkto) vežimui, laikymui ir pan.); nėra ANK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties (kadangi UAB „X“ jokiu sprendimu ar įsakymu nėra uždrausta vykdyti grunto kasimo darbus, grunto vežimo ar sandėliavimo darbus, kas, be jau aukščiau minėtų priežasčių, nėra ir negali būti laikoma atliekų tvarkymo veikla) (t. 2, b.l. 2-5).

Dėl skundo argumentų dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš pareiškėjo, Institucija nurodė, jog ANK 247 straipsnio 53 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kuriais atliekomis buvo atsikratoma, transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir atliekomis atsikratoma, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog krovininė transporto priemonė MAN TGS 26.480 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ŠIA „C“ (filialo kodas (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju norint pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus buvo privaloma skirti R. M. išieškotiną konfiskuotinos transporto priemonės - krovininės transporto priemonės MAN TGS 26.480 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą Pareiškėjas nebuvo nuoširdus, kaip matyti, iš skundo argumentų nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, priešingai, netaikant visų būtinų nuobaudų ir poveikio priemonių, akivaizdu, jog tokio pobūdžio pažeidimus darys ir ateityje (t. 1, b.l. 98-103).

Liudininkas R. K. (R. K.) teismo posėdyje paaiškino, kad jo kaip pareigūno darbo stažas nuo 2019 m. Dirbo (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijoje, nuo 2020 balandžio įsidarbino (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijoje, dirbo inspektoriumi iki 2022 m. gegužės, po to nuo 2023 m. kovo mėn. Jo darbo sritis gan plati - ir atliekos, ir nuotekos, ir brakonieriai. (duomenys neskelbtini) prie tos atliekų krūvos, pora dienų iki įvykio (atliekų vežimo), kada tiksliai, neatsimena, buvo pastatyta slapta kamera. Kamerą statė jis su kartu su M. P., surašytas tarnybinis pranešimas dėl jos pastatymo. Ją pakabino ant berželio šalia atliekų krūvos, kad matytųsi išvažiavimas, kad matytųsi, kas pakraunama. Ta kamera fiksavo judesį. Gal po kelių dienų pradėjo matyti, kad ten važiuoja automobiliai, ta krūva stumdoma ir kraunama į transporto priemonę, kuria vėliau tos atliekos buvo vežamos. Kol jie atvyko, jau buvo padaryti du reisai. Kai jie atvažiavo, buvo daromas trečias reisas. Jie pasekė automobilį ir atvažiavo iki tos (duomenys neskelbtini) gatvės, kur ir buvo išpiltos tos atliekos. Kai jie atvažiavo į tą vietą, mašina jau buvo atliekas iškrovusi, ten buvo vairuotojas ir R. M.. Jie apžiūrėjo, kas ten yra, ir pamatė, kad ten yra gruntas, sumaišytas su statybinėmis atliekomis. Proporcijos, kiek buvo statybinių medžiagų, negali įvardinti. Priėjo prie tos krūvos, pasiėmė bet kokį akmenį, rodė R. M., sakydamas: „žiūrėkite čia plytos gabalas“. Pasiėmė kitą galimai akmenį, irgi nebuvo akmuo, taip trečią, ketvirtą, penktą parodė R. M., kad čia nėra paprastas gruntas. Reiktų pažiūrėti vaizdo medžiagą, kiek tokių buvo. Kažkokių proporcijų nėra, kiek turi grunte būti metalo, stiklo, kad jis taptų atlieka, bet yra kodai, koduose numatytos atliekos, tų atliekų pavadinimai. Kodas 17 05 04 gruntas ir akmenys, nenurodyti 17 05 03; 17 05 03 gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų medžiagų; 17 09 04 mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03. Tų akmenų buvo žymiai daugiau nei 5-6. Čia yra inspektoriaus nuomonė, kada taikomas kodas, inspektoriaus gali priimti sprendimą, jeigu yra viena plyta, tai gal ta plyta sklype atsirado. Nurodytu atveju buvo daug plytgalių ir plastiko, ir metalo, viskas nuotraukose fiksuota. Tą krūvą jie apžiūrėjo vizualiai, kastuvo neturėjo, tai negalėjo jos kasti. Pagal kameras matė, kad atliekos atvežtos, iš (duomenys neskelbtini) gatvės. R. M. jam rodė sutartis, bet jos buvo 2021 m., 2022 m. Jis nežino, ar čia buvo konkrečiai tas gruntas. Jis buvo susipažinęs su įmonės „Viamatika“ raštu, jis bandymų nedarė, pakomentuoti jo negali. R. M. buvo įteiktas privalomas nurodymas visas tas atliekas išvežti, R. M. paprašė privalomo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti, nes (duomenys neskelbtini) gatvėje iškasta duobė ir trukdo. Jie nuvyko į tą vietą pažiūrėti, ar taip tikrai yra, čia jau buvo spalio mėn. Tame sklype buvo duobė. Šalia tos duobės matėsi, kur iškastas gruntas iš tos duobės ir kur atvežtos atliekos. Tos atliekos jau buvo pagulėjusios, lietus jas nuplovė, ir apžiūros akte matosi, kad toje krūvoje pilna plytgalių, detalių, o šalia iškastas gruntas, nėra jokių priemaišų. Dabar atliekos (duomenys neskelbtini) g. sklype jau sutvarkytos. Mano, kad nėra metodikos, kuri nurodytų, kokia priemaišų procentinė išraiška leidžia teigti, kad čia atliekos, o ne gruntas. Darbuotojo patirtis ir spendimas nuspręsti, kada tai yra gruntas, o kada atliekos. Tas aktas galbūt liepos mėnesio ir prie to akto yra priedai, tuose prieduose ir matosi ta krūva, kur buvo. Aktas turi būti tos dienos, kaip paėmė mašiną. Surašius protokolą byla buvo perduota administracinių bylų skyriui, vėliau jie jam grąžino bylą su prašymu patikslinti protokolą. Tikslindamas protokolą jis įrašė ne tik kodus, daug dalykų pridėjo (t. 2, b.l. 130).

Liudininkė G. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė. Dirba virš dviejų metų. Dalyvavo tame tyrime ne nuo pačių pradžių, paskui prisijungė prie kolegų ir atliko veiksmus. Dalyvavo patikrinimuose, iš kur atvežtas gruntas, ir jos buvo duotas privalomasis nurodymas priduoti atliekas atliekų tvarkytojui. Buvo nuvykusi ir į tą vietą, į kurią buvo nuvežtas gruntas. Kad grunte yra metalo, stiklo, plastiko priemaišų nustatė pareigūnai atvykę į vietą. Procentaliai nebuvo nustatyta, kiek buvo priemaišų grunte. Atliekų (grunto) tūrį išmatavo pagal Aplinkos ministro nustatytą metodiką. Matavo metru, metras turėjo galiojančią meteorologinę patikrą, tai buvo užfiksuota akte. Negali pakomentuoti nustatytų atliekų kodų, nes nematė nutarimo.

Jeigu gruntas yra su atliekų priemaišomis, tai jis yra kaip atlieka. Kiek jai žinoma, nėra nurodyta koks dydis ir koks kiekis turi būti akmenų, kad gruntas taptų atlieka. Prieš įvykį jai skambino R. M. ir klausė, ar gali vežti gruntą iš tos teritorijos. Jos atsakymas buvo, kad negali. Gruntas buvo vežtas iš tos aikštelės teritorijoje (duomenys neskelbtini), kur buvo vykdoma atliekų tvarkymo veikla. Toje aikštelėje (duomenys neskelbtini) buvo tik atliekos, taršos leidimas buvo panaikintas, buvo pripažinta, kad tai kas liko, yra atliekos ir buvo duotas privalomas nurodymas atliekas priduoti. 2024 m. lapkričio 24 d. patikrinimo metu ta 6 krūva buvo apsnigta. Jie nustatė, kad tai gruntas iš R. M. žodžių, kur jis sakė, kad gruntas. Paskui buvo ir kitas patikinimo aktas, kur nustatyta, kad tai atliekos. Netikrino tada, kai surašytas patikrinimo aktas 2024 m. lapkričio 24 d., tos krūvos, nes nebuvo galimybės patikrinti, buvo tokios sąlygos ir vizualiai nesimatė, kokia ten krūva ir kokia tos krūvos sudėtis. (duomenys neskelbtini) gatvėje tas krūvas vizualiai apžiūrėjo, jų nekasė. Stiklas, plastmasė matėsi paviršiuje. Atliekama nebelaikoma atlieka, kada pakeičiamos jos savybės, gali būti išrūšiuoja, kažkokiu būdu apdorota, bet tokiu atveju reikia turėti taršos leidimą (t. 2, b.l. 166-167).

Liudytojas D. D. teismo posėdyje paaiškino, kad jam teko bendrauti su R. M.. Susitiko sklype, jis atvažiavo į vietą pažiūrėti, kiek telpa žemių, nes nebuvo sutarę tikslių kiekių, ir jau rado aplinkosaugos mašinas. Jo sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis buvo įdėjęs skelbimą internete, kad reikia žemių. R. M. paskambino ir pasakė, kad gali atvežti gruntą. Reikėjo grunto sklypo pakėlimui, nebuvo apibrėžta, kiek reikės sunkvežimių atvežti, būtų žiūrėję vietoje, kiek telpa. Kai atvežė pirmą mašiną, jis dar nebuvo toje vietoje. Kai jis atvyko į tą sklypą, jame rado sunkvežimį, porą krūvų ir gamtos apsaugą. Jį tenkino to grunto kokybė. Tamsi žemė, viskas tvarkoje, kaip ir kiti gruntai, buvo viena kita nuolaužėlė ar plytelė. Tokių pačių žemių jam vežė ir kiti. Jis nematė plastmasių, plytų nuotrupų buvo, padarytas užsakymas jį tenkino. Paskui paskambino jam R. M. ir pasakė, kad buvo įpareigotas išsivežti gruntą ir išsivežė. Atvežė paskui gruntą kiti. Jo manymu, kad toks pats gruntas buvo. Kainos tikslios nebuvo sutarę, sutarties nepasirašė. Prieš tai jau buvo atlikęs sklypo pakėlimo darbus, buvo atvežtas prieš tai iš kitų gruntas, spalva gal skyrėsi, buvo ir tokių pačių (t. 2, b.l. 167-168).

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

ANK 247 straipsnio 13 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu.

ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus), pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

ANK 235 straipsnio 4 dalis ir ANK 247 straipsnio 25 dalis yra blanketinės teisės normos, nukreipiančios į kitus teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

Byloje nėra ginčo, kad UAB „X“ direktorius R. M. nurodė vairuotojui V. R. iš bendrovės veiklos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrovės krovinine transporto priemone „MAN TGS 26.480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežti ir išversti gruntą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir V. R. vykdydamas šį nurodymą 2023 m. rugsėjo 8 d. laikotarpiu nuo 12:40 val. iki 13:40 val. atliko 3 grunto vežimus išvertė jį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (koordinatės LKS 94 sistemoje (duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes patvirtina R. M., V. R., D. D. parodymai, R. K. 2023 m. rugsėjo 8 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. rugsėjo 11 d. apžiūros aktas Nr. TVR-7261 ir kt. bylos medžiaga. Skundu ginčijamas teisinis šių veiksmų vertinimas ir aplinkybė, kad minėtas gruntas buvo užterštas statybinėmis ir griovimo atliekomis.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti <...>. Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis bei Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punktas nustato, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą (ar pagal Taisykles atliekančios atliekų apdorojimą), perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktas nustato, kad Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vadovaujatis šiomis teisės aktų nuostatomis, UAB ”X” nebeturėdama galiojančio leidimo tvarkyti nepavojingas atliekas, nordėdama jas pašalinti iš savo atliekų tvarkymo aikštelės (duomenys neskelbtini), privalėjo jas perduoti atliekų tvarkytojams, pati jų tvarkyti (šalinti) neturėjo teisės.

Byloje yra pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. lapkričio 3 d. išduoto UAB „X“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4.7-02-300 kopija, pagal kurią bendrovei leista nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini), vykdyti ūkinės veiklos rūšis; atliekų surinkimą, atliekų vežimą, atliekų importą (įvežimą), atliekų eksportą (išvežimą), atliekų paruošimą šalinti ir naudoti, atliekų naudojimą, atliekų laikymą, pagal leidimo sąlygas matyti, kad bendrovė numato vykdyti nepavojingų atliekų apdorojimą (paruošti šalinti ar naudoti ir naudoti), veiklos metu bus gamina produkcija – skalda, naudojant žaliavą – statybines atliekas (t. 1, b.l. 50-57).

Iš 2022 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akto Nr. (18.1)-PA-6584 nustatyta, kad UAB „X“ vykdoma veikla – nepavojingų atliekų surinkimas, atliekų vežimas, atliekų importas-eksportas, atliekų paruošimas šalinti ir naudoti, atliekų laikymas. Įmonė vykdė veiklą 2011 m. lapkričio 3 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4.7-02-300 pagrindu.

2023 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu Nr. PA-2644 nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2023 m. gegužės 16 d. raštu NR. (30-4)-A4E-5052 panaikino UAB „X“ nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4.7-V-02-300 galiojimą.

Taigi bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad vykdyti atliekų tvarkymo veiklą atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo mėnesį UAB „X“ jau neturėjo, šią aplinkybę pripažino ir pats R. M., nurodė, kad leidimo panaikinimo faktas jam buvo žinomas.

Pagrindinis skundo argumentas yra tai, kad medžiaga, kuri buvo 2023 m. rugsėjo 8 d. atvežta iš bendrovės atliekų tvarkymo aikštelės (duomenys neskelbtini), bei išpilta žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo paprastas gruntas, jis nebuvo užterštas statybinėmis atliekomis, todėl savo esme jis nebuvo atliekos, vadinasi R. M. organizuodamas jo atvežimą ir išpylimą minėtame žemės sklype, nevykdė jokio ATĮ ar Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo. Minėtas argumentas yra paneigtas bylos medžiaga.

Iš 2022 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. (18.1)-PA-6584 nurodyta, jog patikrinus veiklavietę (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad teritorijoje: 1) koordinatės LKS-94: (duomenys neskelbtini) į kaupą sukrautas ir sandėliuojamas gruntas, 2) koordinatės LKS-94: (duomenys neskelbtini)į kaupą sukrautos statybinės atliekos, 3) koordinatės LKS-94 (duomenys neskelbtini) į kaupą sukrautos statybinės atliekos, 4) koordinatės LKS-94: (duomenys neskelbtini) į kaupą sukrautos statybinės atliekos, 5) koordinatės LKS-94: (duomenys neskelbtini) į kaupą sukrautos statybinės atliekos, 6) koordinatės LKS-94: (duomenys neskelbtini) į kaupą sukrautas sandėliuojamas gruntas (t. 1, b.l. 42-49).

2023 m. rugsėjo 11 d. apžiūros akte TVR-7257 konstatuota, kad apžiūrėta bendro naudojimo teritorija (duomenys neskelbtini), koordinatės LKS94 sistemoje (duomenys neskelbtini)), teritorijoje užfiksuota atliekų krūva, pagal 2023 m. birželio 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA-2644 – smulkintų statybinių ir griovimo atliekų priemaišos (stiklo, betono, metalo, plastiko, plytų). Smulkintų statybinių ir griovimo atliekų priemaišų krūva Teritorijoje iš pažiūros atrodo neseniai stumdyta ir ženkliai sumažėjęs kiekis, nei buvo 2023 m. rugsėjo 6 d. (t. 1, b.l. 59-66).

R. M. teismo posėdyje aiškino, kad bendrovė UAB „X“ užsiėmė dvejopa veikla – statybinių atliekų perdirbimu ir iškasto grunto iš statybos objektų sandėliavimu. Kadangi buvo panaikintas leidimas atliekų perdirbimui, atliekų perdirbimo veikla sklype (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta, o buvo tik kasamas gruntas iš grunto sandėliavimo krūvos, vykdant pardavimo sandorį, ir vežtas užsakovui D. D. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) reljefo pakėlimui. Minėtas gruntas į grunto krūvą buvo atvežtas vykdant 2021 m. gruodžio 10 d. statybos rangos sutartį su UAB „V.“ bei 2022 m. birželio 3 d. rangos darbų sutartį su UAB „R“, tai yra iškasus šiose sutartyse nurodytuose objektuose gruntą, ko Institucija nevertino. Taigi šis gruntas nebuvo statybinės ir griovimo atliekos.

Pagal ATĮ 2 straipsnio 6 punktą atliekos yra atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 3 punktą statybinės atliekos – atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių III skyrių Atliekų sąrašas 17 punktą viena iš atliekų rūšių yra statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą), o pagal IV skyriaus nuostatas kodu 17 05 04 žymimas gruntas ir akmenys, nenurodyti 17 05 03, kodu 17 09 04 mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03. Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, gruntas pats savaime gali būti laikomas atlieka, jei jis yra kartu su akmenų priemaišomis arba iškastas iš vietų, užterštų griovimo ar statybos darbais. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl grunto kasimo vykdant nurodytų rangos sutarčių darbus, pažymėtina, kad tiek sutartis su UAB „R“, tiek sutartis su UAB „V“, numato ne tik grunto kasimo darbus, bet ir statinių griovimo darbus, o pagal kalendorinių darbų vykdymo grafikus abejuose objektuose pirma atliekami pastatų griovimo darbai, tik po to žemių kasimo ir sandėliavimo darbai. Statybos rangos sutarties su UAB „V.“ 2.1.9 punktas nustato, kad buvo užsakyti užteršto grunto iškasimas ir utilizavimas. Akivaizdu, kad atlikus statinių griovimo darbus, žemė aplink juos neabejotinai pasidengia statybos ir griovimo atliekomis ir iškasus tokią žemę (gruntą) tikėtinos joje statybos ir griovimo atliekų priemaišos. Šią aplinkybę patvirtina ir minėtos statybos rangos sutarties 2.19 punktas, kuriame konkrečiai kalbama apie užteršto grunto iškasimą ir utilizavimą. Pagal 2023 m. birželio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-2644 6.5 punktą, konstatuota, jog atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini), krūvoje Nr. 5 yra gruntas su smulkintų statybinių ir griovimo atliekų priemaišomis (t. 1, b.l. 5), tai yra kitaip tariant užterštas statybinėmis ir griovimo atliekomis gruntas. Pagal vyr. specialisto R. K. 2023 m. rugsėjo 19 d. tarnybinį pranešimą, 2023 m. rugsėjo 8 d. išvežtas gruntas buvo kasamas būtent iš krūvos Nr. 5 pagal 2023 m. birželio 16 d. patikrinimo aktą Nr. PA-2644 (t. 1, b.l. 74). Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo skunde minimos rangos sutartys niekaip nepaneigia apžiūrų aktais nustatytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkymo aikštelėje susandėliuotas gruntas iš pareiškėjo nurodytų statybos objektų galėjo būti Atliekų sąrašo 17 punkte ir 17 05 04 kode nustatytais požymiais apibrėžta atliekų rūšis, ar turėti 17 09 04 kodu nustatytų statybos ir griovimo atliekų priemaišų.

Tokios teismo išvados nekeičia ir pareiškėjo pateikti AB „Viamatika“ 2023 m. spalio 4 d. ir 2024 m. sausio 22 d. bandymų protokolų nuorašai (t. 1, b.l. 126, t. 2, b.l. 164). Kaip ir nurodė Institucija, iš 2023 m. spalio 24 d. bandymų protokolo Nr. P98489 turinio niekaip nematyti, kokiomis aplinkybėmis, iš kokios vietos buvo paimtas tyrimui gruntas. Akivaizdu, kad jis buvo paimtas ne iš sklypo (duomenys neskelbtini), kaip nurodė teismo posėdyje R. M., nes pačiame protokole paėmimo vieta – nurodyta – iš gamybos vietos. Antra, kaip matyti iš prie 2024 m. sausio 22 d. bandymų protokolo Nr. P103139 pridėto 2024 m. sausio 22 d. antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-24-09 nuotraukų, mėginys buvo kasamas kastuvu, kastuve yra gruntas su smulkiausiomis akmenukų priemaišomis, į kastuvą tikrai nepatenka gana stambūs akmenys ar plytų dalys, esančios kasamoje krūvoje (nuotraukos Nr. 5-6, 7-8 t. 2, b.l. 160-161), stambių akmenų kontūrų nematyti ir prikastame maiše. Todėl teismas abejoja, kad mėginiui tirti buvo pateiktame grunte tikrai buvo tokio dydžio akmenų ar plytų-betono gabalų, kokie yra užfiksuoti 2023 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokolo Nr. TVR-7261 nuotraukose Nr. 4, 5, 7, 8, 9 t. 1, b.l. 25-28) ir davė pagrindą išvadai apie grunto užteršimą statybinėmis ir griovimo atliekomis.

Pareiškėjas skunde vertina, kad nutarime nurodytos atliekų rūšys, pažymėtos kodais 17 05 04 ir 17 09 04, nustatytos nepaėmus mėginių ir neatlikus jų tyrimo, pagal žemės sklype (duomenys neskelbtini) darytas 2023 m. rugsėjo 8 d. nuotraukas akivaizdžiai matyti, kad jose nėra jokio metalo, plastiko ar stiklo, būdingo atliekų kodui 17 05 04. Pirma teismas pažymi, kad atliekoje 17 05 04 (gruntas ir akmenys) tokio pobūdžio atliekos (metalas, plastikas ir stiklas) ir nenumatytos. Susipažinus su 2023 m. rugsėjo 11 d. apžiūros akto Nr. TVR-7261 fotonuotraukų lentele (t. 1 , b.l. 25-, joje vizualiai matyti, kad gruntas yra kupinas gana stambių akmenų, oranžinių plytų (mūro) gabalų, betono plokščių nuolaužų, matyti metalo juostelės, mėlynos spalvos medžiagos (galimai plastiko ar metalo) gabalėliai. Teismo posėdyje apklaustas specialistai R. K. ir G. V. nurodė, kad atvežtose grunto krūvose buvo daug plytgalių, plastiko ir metalo. Grunto užsakovas D. D. teismo posėdyje pripažino, kad atvežtame grunte buvo plytgalių. Vertindamas aukščiau nurodytų duomenų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad skundžiamame nutarime buvo neteisingai nustatyti atliekų kodai 17 05 04 ir 17 09 04. Pagal Taisyklėse nurodytą atliekų klasifikaciją tai yra VN (veidrodinio nepavojingumo) kodu pažymėtos atliekos (t. 1, b.l. 24-28) (t. 1, b.l. 102-125).

Skunde daug dėmesio teikiama argumentams, kad realiai R. M. veiksmais (grunto atvežimu ir išvertimu žemės sklype (duomenys neskelbtini), jokia žala gamtai ir aplinkai nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 14 punktą teršimas – medžiagų, mišinių, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau – teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas. To paties straipsnio 21 punktas nustato, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes). Teismas sutinka su Institucijos vertinimu, kad išvertus ant žemės sklypo paviršiaus gruntą su statybinių ir griovimo atliekų priemaišomis, daroma žala augalijai, pabloginamos žemės sklypo paviršinio sluoksnio turimos savybės, dėl pasklidusių ant jų statybos ir griovimo atliekų priemaišų ir tokiais veiksmais užteršiama aplinka.