Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomynėn patrauktam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2023-12-19 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialistas V. G. 2023-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 247 straipsnio 13 dalį, kuriame nurodė, kad 2023-10-11 13.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. V. su įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) priklausančia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė ir išpylė neapdorotas statybines atliekas į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas rašytiniame paaiškinime nurodė, kad neapdorotas statybines atliekas į minėtą žemės sklypą atvežė Įmonės vadovo A. P. nurodymu. Atvežtų ir išpiltų neapdorotų statybinių atliekų kiekis yra 12,67 m³. 2023-10-12 Įmonė neapdorotas statybines atliekas iš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išvežė ir perdavė statybines atliekas tvarkančiai įmonei. Pagal pateiktą atliekų perdavimo dokumentą perduota yra 12,6 t betono atliekų. Atlikus perduotų neapdorotų statybinių atliekų tankio pagal atliekų kodą (17 01 01) sąrašą 796 poziciją atliktas statybinių atliekų betono kub. m. paskaičiavimas. Perduotų atliekų kiekis yra 13,55 m³. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Įmonei priklausančia transporto priemone atveždama ir išpildama neapdorotas statybines atliekas į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), jomis atsikratė. Įmonė atsikratydama neapdorotomis statybinėmis atliekomis užteršė teritoriją žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 7 p. reikalavimus.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2023-12-19 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2 300 Eur bauda bei skirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teismo posėdyje A. P. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, kad neginčija, jog padarytas nusižengimas. Dirbo gretimais, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodavo, matydavo, kad ten kaip karjeras, važinėdavo buldozeriai. Tvarkė patalpas ir susidarė betono atliekos. Matė, kad ten toje teritorijoje pila atliekas. Matė, kad pila į krūvas, o jų pakrovėjas suvaro į kaupą ir paskui sumala. Nieko blogo nepagalvojo ir atvežė dvi mašinas betono sumalimui. Atstumas nuo jų iki tos vietos apie tris kilometrus. Jo nurodymu atvežė, kad sumaltų. Norėjo paklausti, ar galima, bet nebuvo kieno paklausti, buvo tuščia aikštelė. Kai dirbo, matė, kad ten stovėjo malūnas, malė akmenis, „grūzą“. Susmulkinti turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes, kai sukaupia didelį kiekį, atsivaro malūną ir sumala. Nusižengė dėl to, ką padarė. Pirmą kartą taip pasielgė. Inspektorius V. G. jam paskambino ir paaiškino, kad ten savivaldybės teritorija. Liepė viską išsivežti. Išvežė ir pridavė „(duomenys neskelbtini)“. Išvežė viską, ką buvo atvežę. Padarinius pašalino kitą dieną. Mano, kad gamtai nieko blogo nepadarė, nes atvežė švarų betoną. Keista, kad patikrinimo pažymoje parašyta, kad pažeidimas mažareikšmis, viską išvežė, sutvarkė ir paskyrė transporto priemonės konfiskavimą. Jau kai pasakė, kad negalima ir liepė išsivežti, taip buvo gėda, o jeigu dar automobilį konfiskuos. Šiai dienai įmonėje dirba apie 20 žmonių. Ši transporto priemonė yra pagrindinė įmonės mašina. Ji turi manipuliatorių, t. y. kaip kranas, su kuriuo gali pasikelti. Ją labai naudoja. Iš viso su lengvosiomis mašinomis įmonė turi gal 8 automobilius. Prieš tris metus dalyvavo Užimtumo tarnybos projekte, laimėjo ir gavo lėšas, už kurias įsigijo transporto priemones, taip pat ir šį automobilį, įdarbino 4 žmones. Jeigu konfiskuos automobilį, turės grąžinti 50 procentų sumos, kurią gavo. Tokiu atveju prarastų mašiną ir dar 25 000 eurų reikėtų sumokėti Užimtumo tarnybai už netesybas ir sutarties sulaužymą. Praeiti metai įmonei buvo gana sunkūs, patyrė nuostolius. 2021 metai buvo neblogi. 2023 metais patyrė apie 26 000 eurų nuostolį. Administracine tvarka buvo baustas lyg ir pernai už KET pažeidimą. Žino, kad buvo paskirta minimali bauda. Į rankas gauna 1 150 eurų atlyginimą. Mano, kad bauda neproporcinga, nes nieko neužteršė. Išgalėtų ją susimokėti. Prašytų mažinti, nes nieko neužteršė, kitą dieną viską sutvarkė. Mano, kad teisinga ir protinga būtų skirti pusę minimalios nuobaudos. Turėjo pamoką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ankščiau fiksuota jokių pažeidimų. Mano, kad mažareikšmiškumas taikytas buvo įmonės pažeidimui. Ten atliekos pilamos ne tam, kad gulėtų. Ten pilama į kaupą ir, kai susidaro apie 1 000 m³, atvažiuoja technika ir sumala viską. Neturi sutarties su bendrove, kuri sumala. Ta bendrovė ten dirba pastoviai. Atvežė dvi mašinas. Būtų parašę sąskaitą už tą malimą ir būtų sumokėję. Matė, kad didžiulės „(duomenys neskelbtini)“ mašinos veža, o po to, kai susikaupia, sumala. Atvežė, paliko sumalimui. Būtų atgal pasiėmę tuos sumaltus. Planavo važiuoti pasikalbėti su tais savininkais, bet tuo momentu nebuvo. Būtų susitarę dėl tų sumaltų atliekų pasiėmimo. Nežino, kodėl nutarime nurodoma, kad vykdoma sistemingai. Tą dieną atvežė dvi mašinas ir viskas. Jie nėra atliekų tvarkytojai. Su „(duomenys neskelbtini)“ turi sutartį dėl atliekų tvarkymo. Ten yra nurodytas adresas, kur turi vežti atliekas. Iki pažeidimo turėjo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. Čia jiems buvo arčiau važiuoti nei per visą miestą, koks skirtumasm, ar čia sumals, ar ne. Būtų pasiprašę, kad jiems atiduotų sumaltas atliekas.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad vykdė tikslingą išvyką dėl atliekų tvarkymo. Pamatė mašiną, susistabdė, paklausė vairuotojo, ką čia daro. Jis paaiškino, kad vykdo darbus aviacijos bazėje ir atvežė atliekas. Sakė, kad atvežė du kartus, apie 8 m³. Pasakė, kad įmonės vadovas liepė atvežti atliekas. Surašė aktą, susisiekė su įmonės vadovu, kuris paaiškino, kad nurodė vežti, nors turi sutartį su atliekų tvarkymo įmone „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė bendravo, pripažino nusižengimą, pašalino padarinius ir pripažino tai mažareikšmiškumu. Pats vadovas nurodė, kad turi sutartį su atliekų tvarkymo įmone, mano, kad siekiant išvengti didesnių išlaidų, gal ir sąmoningai tai padarė. Žala gamtai nebuvo padaryta. Bendrovės vadovas pripažino, kad blogai padarė. Neturi informacijos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ankščiau yra padariusi panašių pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų - ir turto konfiskavimas. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir sprendžiant administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo klausimą.

Nagrinėjamu atveju vyriausiasis specialistas 2023-12-19 nutarimu A. P. už ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė minimalaus dydžio - 2 300 eurų baudą ir taikė administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Pareigūnas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo jį išsiaiškinti, taip pat į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad A. P. nesilaikė atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes jo nurodymu jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas minėtai įmonei priklausančia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė ir išpylė kaltinime nurodytu adresu 12,67 m³ neapdorotų statybinių atliekų, tokiu būdu jomis užteršdamas aplinką. Nusižengimas neabejotinai padarytas, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau skiriant administracines nuobaudas ir taikant bet kokią valstybės prievartą, kaip jau minėta, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda ar poveikio priemonė švelninama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės rūšies bei dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos ar poveikio priemonės, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas, būtų neprotingas ir neteisingas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaip matyti, A. P. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti, tai skundžiamame nutarime buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Tačiau iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad administracinį nusižengimą A. P. padarė būdamas 66-erių metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini), nusižengimo padarymo laikas – 2023-10-11), todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas nutarime nepagrįstai nepripažino A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 str. 1 d. 9 p., t. y., kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. P. pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 str. 1 d. 9 p. Taigi, tai jau antra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal ANK 35 str. nuostatas.

Tiek iš skundžiamo nutarimo, tiek ir iš skundo, pareiškėjo teisme duotų paaiškinimų matyti ir tai, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neleistinoje vietoje atvežtas ir išpiltas neapdorotas statybines atliekas jau kitą dieną po pažeidimo užfiksavimo išvežė ir perdavė statybines atliekas tvarkančiai įmonei. 2023-10-24 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, jog įmonės direktorius bendradarbiavo su pareigūnais, padėjo išaiškinti pažeidimą, ėmėsi veiksmų jį pašalinti. Nurodyta, kad įmonė pažeidimą pašalino tikrinimo metu, o įmonės padarytas pažeidimas žalos aplinkai nesukėlė. Nors realios žalos gamtai padaryta nebuvo, kadangi, kaip nurodyta minėtame patikrinimo akte, betonas yra inertinė atlieka ir joje nevyksta jokie pastebimi fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai, tačiau A. P. ėmėsi visų priemonių pažeidimui pašalinti ir ši aplinkybė, kaltininkui šalinant neteisėtos veikos padarinius, remiantis ANK 35 straipsnio nuostatomis, taip pat laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl A. P. pripažintina ir dar viena (jau trečia) jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 str. 1 d. 2 p., t. y. kad kaltininkas savo noru pašalino padarytą žalą.

A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.) nenustatyta.

Iš pažymos apie administracinį baustumą matyti, kad A. P. penkerių metų laikotarpyje tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, kelis kartus baustas tik už nežymiai viršytą greitį, tačiau visas paskirtas nedidelio dydžio baudas (6 Eur ir 15 Eur) yra sumokėjęs, kas liudija apie atsitiktinį nagrinėjamo pažeidimo pobūdį, o ne sistemingą teisės normų nesilaikymo rezultatą.

Įvertinus visus aukščiau aptartus duomenis, t. y. net tris nustatytas A. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 2 p., 9 p.), realios žalos aplinkai nepadarymą, itin operatyvų neteisėtos veikos padarinių pašalinimą, nuoširdų gailėjimąsi dėl savo poelgio, itin kritišką požiūrį į savo netinkamą elgesį, administracinių baustumų istoriją, kuri neleidžia teismui teigti, jog asmuo linkęs nesilaikyti įstatymų, asmens amžių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinus asmens gaunamas pajamas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-01-26 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, įvardintus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, yra pagrindas A. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje, skirti jam mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, baudą, t. y. nutarimu skirtą 2 300 Eur baudą sumažinti iki 1 300 Eur. Teismo vertinimu, 1 300 Eur dydžio bauda yra proporcinga tiek padarytam administraciniam nusižengimui, tiek asmenybei, tiek atitinkanti teisingumo, protingumo principus. Dar labiau mažinti nuobaudos dydžio teismas pagrindo nemato, kadangi administracinis nusižengimas neabejotinai padarytas, atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti ir nors žala gamtai nepadaryta, tačiau aplinka buvo užteršta.

Dėl pritaikytos administracinės poveikio priemonės - transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo teismas pažymi, kad transporto priemonės konfiskavimas nėra savitikslis, juo pirmiausiai siekiama neleisti šios priemonės tokiu pat būdu panaudoti ateityje, taip pat užkardyti įstatymo uždraustas pavojingas veikas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, jog kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Nagrinėjamu atveju matyti, kad vyriausiasis specialistas, priimdamas sprendimą dėl nusižengimo padarymo priemonės - transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nutarime transporto priemonė nepagrįstai įvardinta nusižengimo padarymo įrankiu), konfiskavimo, vertino aplinkybę, jog neteisėta veika buvo vykdoma sistemingai. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. V., vairavęs minėtą transporto priemonę ir ja vežęs neapdorotas statybines atliekas tikslu jomis atsikratyti į kaltinime nurodytą vietą, savo 2023-10-11 paaiškinime nurodęs, jog atliekas vežė vadovo nurodymu du kartus, kas, institucijos vertinimu, rodo veikos sistemingumą ir pavojingumą. Tačiau teismas su tokia institucijos pozicija sutikti negali. Pažymėtina, kad pagal ANK 247 straipsnio 53 dalį administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kuriais atliekomis buvo atsikratoma, transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir atliekomis atsikratoma, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas yra galimas, o ne privalomas. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina itin atsakingai įvertinti, ar šios administracinės poveikio priemonės taikymas atitiks visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, nepažeis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, kad ši priemonė netaps varžančia asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Nagrinėtinu atveju byloje užfiksuoti duomenys, paties A. P. paaiškinimai teismui nesuponuoja išvados, kad buvo veikiama sistemingai. A. P. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, vien ta aplinkybė, kad pats neteisėtas veiksmas susidėjo iš dviejų epizodų (atliekos buvo gabenamos per du kartus), savaime neleidžia kalbėti apie veiksmų sistemiškumą ar žymiai didesnį pavojingumą. Dar daugiau, neteisėtos veikos padariniai buvo pašalinti nedelsiant (kitą dieną po pažeidimo užfiksavimo atliekos buvo išvežtos ir pristatytos tokias atliekas turinčiai teisę tvarkyti įmonei), be to, nuo pat pradžių dėl tokio poelgio A. P. išreiškė nuoširdų apgailestavimą, patyrė gėdos jausmą. Labai svarbi aplinkybė ta, jog 2023-10-24 patikrinimo akte užfiksuota, kad neapdorotos statybinės atliekos (betonas), nors ir užteršė kaltinime nurodytą žemės sklypą, tačiau realios žalos gamtai nepadarė, kadangi betonas yra inertinė atlieka, kurioje jokie pastebimi fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai nevyksta. Patikrinimo akte pažymėta ir tai, kad įmonės direktorius padaręs pažeidimą pripažino ir ėmėsi visų priemonių pažeidimui pašalinti. Visos aplinkybės rodo, kad tai buvo vienkartinis, tinkamai neįvertinus galimas pasekmes, veikimas. Dar daugiau, tiek pateiktame skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu A. P. nurodė, kad transporto priemonė „ (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta su Užimtumo tarnybos subsidija pagal Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį už 48 400 Eur, iš kurių 25 300 Eur sudaro gauta dotacija. Pagal sutarties sąlygas be Užimtumo tarnybos sutikimo įmonė negali parduoti, įkeisti, išnuomoti, dovanoti ar kitaip perleisti arba kitaip suvaržyti teises į už subsidijos lėšas įsigytą turtą, o subsidijos gavėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą jam pervestą subsidiją, jeigu nevykdomi sutartyje nurodyti įsipareigojimai. A. P. paaiškino, kad, konfiskavus transporto priemonę, įmonė privalės grąžinti dotaciją, be to, bus panaikintos šios transporto priemonės vairuotojo ir stropuotojo darbo vietos, o tai neišvengiamai neigiamai atsilieptų tolimesnei įmonės veiklai, kadangi įmonės finansinė būklė šiai dienai ir taip yra pakankamai sudėtinga, ką patvirtina pateikti bendrovės finansiniai dokumentai.

Kompleksiškai įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teismo įsitikinimu, transporto priemonės konfiskavimas akivaizdžiai pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus ir suvaržytų asmens teises labiau nei reikia tokios rūšies administracinės poveikio priemonės siekiamiems tikslams pasiekti, todėl nagrinėtinu atveju nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas -panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundą tenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2023-12-19 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 13 dalyje, padarymą paskirta 2 300 eurų dydžio bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, pakeisti.

Pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas savo noru pašalino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 13 dalyje, padarymą A. P. paskirtą 2 300 Eur baudą sumažinti iki 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudos.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2023-12-19 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.