Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2021 m. gegužės 26 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. L. patikslintą ir papildomą skundus atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys O. L., E. J., atstovaujama įstatyminio atstovo O. L., D. L., dėl sprendimo ir asmenų gyvenamos vietos deklaravimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Neatvykusiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėja O. L., gim. (duomenys neskelbtini), teismo prašo: 1) panaikinti Administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėjos 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (33.7)-GVD10-579; 2) panaikinti O. L. (ankstesnė pavardė T.), gim. (duomenys neskelbtini), ir jos dukters E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 16 d.; 3) panaikinti Administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėjos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (2021-8-SPR)-216 dėl O. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Taigi, ginčas šioje byloje yra dėl atsakovės 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo ir 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos išvestinio reikalavimo panaikinti O. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos dukters E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 16 d.

Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymą nustato Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (toliau – ir GVDĮ).

Lietuvos Respublikos gyventojų – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių, užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės gyvenamosios vietos deklaravimo, išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimo, gyvenamosios vietos deklaracijų ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaracijų pildymo, pateikimo ir priėmimo, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų teikimo, taisymo, keitimo ir naikinimo, gyvenamąją vietą patvirtinančio dokumento išdavimo, deklaravimo duomenų naudojimo, užsienio valstybėse gyvenančių asmenų išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse, deklaracijų pateikimą elektroniniu būdu, deklaracijų saugojimo tvarką reglamentuoja Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 patvirtintos Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Atsakovė, priimdama sprendimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020-10-31) 8 straipsnio 1 – 3 dalys reglamentavo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą yra imperatyviai konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais. Naujos redakcijos VAĮ 8 straipsnis skirtas viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrai. Senos redakcijos VAĮ 8 straipsnį atitinka naujos redakcijos VAĮ 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo viršenybės), 5 punkte (išsamumo), 8 (nepiktnaudžiavimo valdžia), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumo) įtvirtintus viešojo administravimo principų reikalavimus. Skundžiami sprendimai atitinka keliamus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Dėl atsakovės 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo ir asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 20 d. Administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui pateikė pareiškimą, prašydama: „pašalinti teisės pažeidimus, nesusijusių su valdymo netekimu ir panaikinti neteisėtą deklaravimą adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2019­-06-16 d. pil. O. T., dabartinė O. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos dukrai E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurie buvo nuo 2007-09-21 iki 2019-06-15 deklaruoti ir turi nuoavybė adresu: (duomenys neskelbtini)“ (past. - kalba netaisyta).

Atsakovė 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu atsisakė pradėti administracinę procedūrą dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčio D. L. sutuoktinės O. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnametės dukters E. J. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, vadovaujantis Taisyklių 70 punktu bei atsižvelgiant į VĮ Registrų centro 2016 m. sausio 19 d. pateiktą išaiškinimą Nr. (117.1.)S-272, nes gyvenamosios patalpos savininkas ar vienas iš bendraturčių negali prašyti panaikinti savo, bendraturčio, savo ar bendraturčio sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų duomenis.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualios GVDĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios deklaravimo duomenų panaikinimą, ko šiuo atveju siekia pareiškėja. GVDĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai: 1) Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinamas dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pasibaigia užsieniečiui išduoto dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojimo laikas; 5) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu šis asmuo per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikia prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo; 6) patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Pažymėtina, jog GVDĮ 8 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant deklaravimo įstaiga gali panaikinti deklaravimo duomenis.

Gyvenamosios vietos deklaravimo, gyvenamosios vietos deklaracijų pildymo, pateikimo ir priėmimo, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų teikimo, taisymo, keitimo ir naikinimo, gyvenamąją vietą patvirtinančio dokumento išdavimo, deklaravimo duomenų naudojimo, deklaracijų saugojimo tvarką nustato Taisyklės.

Taisyklių 68 punkte įtvirtinta, kad deklaravimo duomenys naikinami, jeigu: gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Patalpos, iš kurios prašoma panaikinti deklaravimo duomenis, adresas turi būti tikslus - su namo, korpuso, buto numeriu (numeriais); panaikintas užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje; atsisakyta išduoti užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje; pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas; Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikė prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo; Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje; yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo; asmeniui mirus.

Taisyklių 70 punkte (juo vadovaujantis priimtas ginčijamas sprendimas), sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo priima deklaravimo įstaigos vadovas. Sprendimas užregistruojamas Sprendimų dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir naikinimo registre. Pakeisti ar ištaisyti deklaravimo duomenys įrašomi į Gyventojų registrą. Gavusi patalpos savininko (bendraturčio) prašymą panaikinti negyvenančių asmenų deklaravimo duomenis, prieš priimdama sprendimą deklaravimo įstaiga privalo patikrinti, ar nurodytas asmuo (asmenys) nurodytu adresu tikrai negyvena.

Pažymėtina, jog patalpos savininkas negali prašyti naikinti savo, sutuoktinio ir savo ar sutuoktinio nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, išskyrus atvejus, kai vaikų gyvenamoji vieta teismo nustatyta su kitu sutuoktiniu. Gyvenamosios vietos deklaravimas nėra susijęs su deklaranto nuosavybės teisės į atitinkamą nekilnojamąjį turtą turėjimu ar neturėjimu gyvenamosios vietos deklaravimo adresu, todėl asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį (ar kilnojamąjį) turtą prasme pats savaime šių teisių nepakeičia ir nepanaikina.

Atsakovei, priimant skundžiamą 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, buvo nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams – pareiškėjai O. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D. L..

Trečiojo suinteresuoto asmens O. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos dukters E. J. gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota per administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“ (www.epaslaugos.lt). Prašymą dėl jų gyvenamosios vietos deklaravimo pateikė minėto buto bendraturtis D. L.. Atsakovė iš pateiktų dokumentų nustatė, kad O. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra D. L. sutuoktinė, o E. J. jos nepilnametė duktė. Šias faktines aplinkybes pripažįsta ir pareiškėja.

2020 m. rugsėjo 9 d. (ginčui aktualiu laiku) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų bazės duomenimis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė pareiškėjai O. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D. L.. Šiuo atveju prašymas pateiktas vieno iš minėto buto bendraturčių, todėl akivaizdu, kad D. L. prašymą dėl sutuoktinės ir jos nepilnametės dukters gyvenamosios vietos deklaravimo pateikė kaip GVDĮ nustatytas sąlygas atitinkantis subjektas.

Pareiškėja nagrinėjamoje administracinėje byloje siekia apginti savo, kaip minėto ginčo metu buto savininkės, nuosavybės teises. Pažymėtina, jog gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys neapsprendžia nuosavybės teisių apimties. GVDĮ paskirtis yra nustatyti Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, nevaržant asmenų teisės laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, laisvai išvykti iš Lietuvos, išskyrus atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų. Deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas, užtikrinant, kad duomenys apie asmens gyvenamąją vietą būtų pateikiami tik vienai šiuos duomenis renkančiai institucijai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad gyvenamosios patalpos savininkas ar vienas iš bendraturčių negali prašyti panaikinti savo, bendraturčio, savo ar bendraturčio sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų duomenis. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, Šis atsakovės sprendimas yra išsamus, pagrįstas teisės aktais, priimtas kompetentingo subjekto, sprendimu paaiškintas taikytas reglamentavimas. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020-10-31) 8 straipsnio reikalavimus. Taigi, nėra teisinio pagrindo panaikinti Administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėjos 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (33.7)-GVD10-579. Netenkinus šio pareiškėjos skundo reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas dėl O. L. (ankstesnė pavardė T.), gim. (duomenys neskelbtini), ir jos dukters E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimo adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 16 d. panaikinimo. Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl atsakovės 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo panaikinimo.

2021 m. kovo 2 d. Administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje gautas D. L. prašymas panaikinti jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravusių ir ją pakeitusių O. L., gim. (duomenys neskelbtini), M. L., gim. (duomenys neskelbtini), neteisingus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

Atsakovė, išnagrinėjusi minėtą D. L. prašymą ir pateiktus dokumentus, 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu, vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 6 punktu ir Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės registrų centro direktoriaus 2018-01-15 įsakymu Nr. v-24, 68.1 ir 70 punktais, panaikino pareiškėjos ir M. L. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini).

Minėti asmenys savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 2017 m. birželio 8 d. Santuoka tarp pareiškėjos ir D. L. nutraukta 2019 m. sausio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-723-971/2020 ir 2021m. vasario 4 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-122-459/2021 nustatė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso D. L.. Jo ir pareiškėjos nepilnamečio sūnaus M. L. gyvenamoji vieta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-549-1030/2018 nustatyta su mama O. L.. Patektame prašyme panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis nurodyta, kad pareiškėja ir M. L. negyvena ir niekada negyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė konstatuota ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-723- 971/2020 bei Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-A-122-459/2021. Pareiškėjos ir M. L. faktinė gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Prie D. L. prašymo pateikti 3 asmenų parašai, liudijantys, kad pareiškėja ir M. L., negyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų taisymas, keitimas ir naikinimas yra reglamentuotas GVDĮ 8 straipsnyje.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualios GVDĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatos ir 8 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos, reglamentuojančios deklaravimo duomenų panaikinimą, ko šiuo atveju siekia pareiškėja. Šioje įstatymo nuostatoje įtvirtinta, kad deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai: 1) Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinamas dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pasibaigia užsieniečiui išduoto dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojimo laikas; 5) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu šis asmuo per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikia prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo; 6) patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalis nustato, kad savininko nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu. Deklaravimo įstaiga netenkinti gyvenamosios patalpos savininko prašymo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo gali tik tuo atveju, jei yra pateikiama įsigaliojusi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnyje taikymo arba kai yra nustatoma, kad asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra teisingi. Atkreiptinas dėmesys, kad GVDĮ 8 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant deklaravimo įstaiga gali panaikinti deklaravimo duomenis.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo nustatyta, kad nuo 2021 m. kovo 1 d. butas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso D. L.. Pažymėtina, jog pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas išsiaiškinti registruotino daikto statusą, teisinį režimą, savininką, taikomus suvaržymus ir pan., turi vadovautis viešojo registro duomenimis ir preziumuoti, kad jie yra teisingi.

Atsakovei nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėja ir jos nepilnametis sūnus M. L. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nebuvo duomenų dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodytų CPK 145 straipsnyje, taikymo. Atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, rėmėsi faktu, kad pareiškėja ir sūnus M. L. negyvena ir niekada negyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas faktas konstatuotas 2021 m. vasario 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje Nr. e2-723-971/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-A-122-459/2021. Dabartinė faktinė pareiškėjos ir M. L. gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su D. L. prašymu buvo pateikti 3 asmenų parašai, liudijantys, kad minėti asmenys negyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Taisyklių 70 punkte, kuriuo vadovaujantis priimtas ginčijamas sprendimas, nustatyta, kad sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo priima deklaravimo įstaigos vadovas. Sprendimas užregistruojamas Sprendimų dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir naikinimo registre (6 priedas). Pakeisti ar ištaisyti deklaravimo duomenys įrašomi į Gyventojų registrą. Gavusi patalpos savininko (bendraturčio) prašymą panaikinti negyvenančių asmenų deklaravimo duomenis, prieš priimdama sprendimą deklaravimo įstaiga privalo patikrinti, ar nurodytas asmuo (asmenys) nurodytu adresu tikrai negyvena. Patalpos savininkas negali prašyti naikinti savo, sutuoktinio ir savo ar sutuoktinio nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, išskyrus atvejus, kai vaikų gyvenamoji vieta teismo nustatyta su kitu sutuoktiniu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės 2021 m. balandžio 2 d. sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, priimtas kompetentingo subjekto. Jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, jau nurodytus šiame sprendime. Taigi, nėra teisinio pagrindo panaikinti Administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėjos 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (2021-8-SPR)-216 dėl O. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Pareiškėjos papildomas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens D. L. prašymo skirti baudas pareiškėjai ir jos atstovui.

Tretysis suinteresuotas asmuo D. L. dėl pareiškėjos ir jos atstovo advokato piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nuolatinio bandymo apgauti teismą, su byla nesusijusių raštų teikimo prašo skirti pareiškėjai ir jos atstovui advokatui 2 270 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 punktus bei iš jų skirti jam 135 Eur turtinės žalos bei 1 000 Eur moralinės žalos kompensacijai (t. 2, b. l. 140-142). Nurodo, kad jam teko imti nemokamą darbo dieną (dirba 12 val. be išeiginių) atsiliepimo rašymui bei rašytinių įrodymų paruošimui. Dėl nuolatinių pareiškėjos skundų ir jos advokato nenoro pripažinti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus jam tenka daug savo laiko skirti atsakymų surašymui.

Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu ir papildomu skundais bei pareiškė reikalavimus, su kuriais tretysis suinteresuotas asmuo D. L. nesutiko, nėra ir negali būti pagrindas išvadai, jog pareiškėja ir jos atstovas advokatas piktnaudžiavo procesu. Dėl šių priežasčių jo prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjos O. L. patikslintą ir papildomą skundus.

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens D. L. prašymo dėl baudos pareiškėjai ir jos atstovui advokatui skyrimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.