Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1233-467/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-22
Bylos Nr.
2A-1233-467/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29685-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
I. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1233-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29685-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. S., kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu iš jo priteistą 500 Lt (145 EUR) išlaikymo dydį nepilnametei dukrai L. S., gim. (duomenys neskelbtini), sumažinant jį iki 80 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad minėtu teismo sprendimu bendru sutuoktinių sutarimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutartyje buvo nustatyta, jog dukros išlaikymui ieškovas moka po 500 Lt (145 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Po šio teismo sprendimo priėmimo jo turtinė situacija pasikeitė. 2014 m. liepos 25 d. ieškovas dar kartą vedė, (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra A. S., kuriai taip pat reikalingas išlaikymas. Be to antroji jo sutuoktinė turi sūnų, kurį irgi reikia išlaikyti. Ieškovo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna tik pašalpą, tuo tarpu ieškovo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro vos 250 – 380 EUR. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas neturi finansinių galimybių teikti dukrai L. S. teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį.

Atsiliepimas

Atsakovė I. S. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovo turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: jo (ir jo sutuoktinės) gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į ieškovo elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Šalių santuokos nutraukimo metu ieškovo apytikslės oficialios darbo pajamos buvo tuometinės minimalios mėnesinės algos dydžio - 194 EUR, atskaičius mokesčius, tuo tarpu dabartinis ieškovo oficialus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - 326,37 EUR, atskaičius mokesčius. Tai reiškia, jog ieškovo darbo užmokestis padidėjo apie 132 EUR. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atitiko jų abejų tikrąją valią ir nepažeidė sutuoktinių bei nepilnamečio vaiko teisėtų interesų, kadangi priešingu atveju nebūtų teismo patvirtintas. Ieškovo dabartinė šeima gyvena jo sutuoktinės nuosavame bute, todėl ieškovo šeimos padėtis neapsunkinta atsiskaitymo su banku už būstą prievolėmis. Ieškovas yra darbingas, normalios sveikatos, 40 metų, aukštos kvalifikacijos statybininkas-elektrikas, dirba pagal specialybę ir turi didelę darbo patirtį, t.y. ieškovas objektyviai yra pajėgus užsidirbti didesnes už minimaliąją algą darbines pajamas, iš kurių gali ir toliau teikti jų nepilnametei dukrai teismo priteistą minimalųjį išlaikymą. Po santuokos nutraukimo atsakovės darbinės pajamos iš esmės nepakito ir išliko apie 463 EUR per mėnesį dydžio. Šalių dukra Laura šiuo metu yra trylikos metų paauglė, mokosi mokykloje. Natūralu, kad, vaikui augant, didėja ir atsiranda nauji jo materialiniai poreikiai. Be to Laura lanko šokių būrelį, su kuriuo keletą kartų per metus važiuoja į pasirodymus ir varžybas, kas reikalauja papildomų piniginių lėšų. Ieškovė moka 60,05 EUR jos su dukra gyvenamojo buto draudimo metinį mokestį, kas du mėnesius moka po 20,44 EUR jų su dukra naudojamo automobilio privalomojo draudimo įmoką, kas mėnesį moka po 21,90 EUR paskolos grąžinimo už Laurai nupirktą kompiuterį mokestį, kas mėnesį moka draudimo bendrovei po 28,96 EUR Lauros draudimo įmoką, apmoka mobilaus ryšio ir namų interneto paslaugas, buto komunalinius mokesčius, perka maistą ir t.t. Kartu su atsakove ir nepilnamete šalių dukra gyvena ir atsakovės senyvo amžiaus mama, kurios gaunama pensija skiriama išimtinai jos vaistams ir medicininėms operacijoms. Kadangi atsakovė nesitikėjo, jog ieškovas pareikalaus sumažinti iš jo priteisto išlaikymo dukrai dydį, niekada specialiai nerinko išlaidas dukros išlaikymui patvirtinančių įrodymų. Be to priteistas iš atsakovo išlaikymas neviršija teismų praktikoje nereikalaujamų įrodinėti pusės vaiko minimalių poreikių.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. spalio 15 d. išvadoje nurodė, kad po teismo sprendimo praėjo 4 metai, todėl akivaizdu, jog vaiko poreikiai padidėjo. Iš ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo darbo užmokestis padidėjo nuo 221,38 EUR iki 382,29 EUR. Ieškovas nepateikė į bylą dokumentų apie turimą nekilnojamą turtą bei dokumentų, kurie įrodytų ieškovo siekį susirasti geriau apmokamą darbą. Ieškovas neturi pareigos išlaikyti sutuoktinės sūnaus, tačiau turi pareigą teikti tinkamą išlaikymą savo vaikams. Ieškovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, turintis gerą specialybę, privalo elgtis sąžiningai ir imtis visų priemonių, kad gautų pajamų, iš kurių skirtų kiekvieną mėnesį vaiko poreikius užtikrinantį išlaikymo dydį. Ieškovo reikalavimas neužtikrins net minimalių L. S. poreikių patenkinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė, kad šalys ankstesnį išlaikymo dukrai dydį nustatė tarpusavio susitarimu, nors nei tada, nei dabar ieškovas savo vardu nebuvo įregistravęs transporto priemonių ir nekilnojamojo turto. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 1999 m. gegužės iki 2015 m. vasario 2 d. dirbo statybos-remonto UAB ,,Senovė“, jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės iki 2015 m. vasario, vidutiniškai kiekvieną mėnesį sudarė 2 051,13 Lt (neatskaičius mokesčių), nors dažniausiai ieškovas gaudavo tik minimalų 800 Lt darbo užmokestį, tačiau minimu laikotarpiu gaudavo ir ženkliai didesnes sumas. Nuo 2015 m. vasario 4 d. ieškovas įsidarbino (duomenys neskelbtini), kurioje jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. rugsėjo mėn. sudarė 365,68 EUR (1 262,62 Lt), neatskaičius mokesčių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar neįgalumas. Be to ieškovo antrajai sutuoktinei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Žygio g. 90-110, Vilniuje, kurio vertė yra 70 088 EUR, butas įgytas be jokių paskolų, jos vardu registruoti du automobiliai, vienas iš jų, jau esant santuokoje su ieškovu. Atsakovės darbo užmokestis po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaiko išlaikymo klausimas, iš esmės nepakito ir sudaro vidutiniškai apie 564 EUR (neatskaičius mokesčių). Atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji turi vieną automobilį, antros santuokos nesudarė, kitų išlaikytinių neturi. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės turimo turto bei išlaikytinių santykį, padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po 2011 m. gegužės 2 d. teismo sprendimo, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Nors ieškovas ieškinyje ir nurodė, jog po teismo sprendimo jam atsirado pareiga išlaikyti kitoje santuokoje gimusią dukrą ir sutuoktinės vaiką iš kito ryšio, tačiau ieškovui nekyla įstatymo numatyta pareiga išlaikyti ne savo vaiką, dėl to teismas vertino, jog ieškovas iš viso turi du išlaikytinius, t.y. dukras L. S. ir A. S.. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepaneigė prezumpcijos, kad yra sveikas, darbingo amžiaus vyras ir teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, trukdančių jam susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas priteistas išlaikymas vaikui, juolab, kad ieškovas yra aukštos kvalifikacijos elektrikas, turintis didelę darbo patirtį šioje srityje. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygybės principo ir perkelti didesnę išlaikymo naštą vaiko motinai, kuriai ir taip tenka didesnė atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis nepilnamečio vaiko auklėjimu ir vystymuisi. Teismas taip pat atsižvelgė ir į vaiko poreikius - šalių dukra L. S. su motina gyvena motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (½ buto), yra paauglė, lanko papildomo ugdymo užsiėmimus – šokių būrelį, kuris per mėnesį kainuoja 28,96 EUR. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad iš ieškovo dukros L. S. išlaikymui ir taip yra priteistas išlaikymas, kuris šiandien yra mažesnis nei minimalus, nustatytas teismų praktikoje, vaiko poreikiams patenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tapačius ieškiniui argumentus. Pažymi, jog jo naujoje šeimoje yra trys išlaikytiniai - nepilnametė ieškovo dukra A. S., dabartinė žmona, kuri šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, bei jos sūnus iš pirmosios santuokos, kurio tėvas yra žuvęs. Visus šiuos asmenis, taip pat save ir nepilnametę dukrą L. S. ieškovas išlaiko iš savo atlyginimo, kuris apytiksliai sudaro 250–380 EUR per mėnesį. Kadangi teismas nurodė, jog ieškovo darbo užmokestis padidėjo, nepagrįstais laikytini teismo argumentai apie ieškovo nededamas pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Be to, atsižvelgus į dabartinę šalies situaciją, gerai yra tai, jog ieškovas apskritai turi bent tokį darbą. Teismas neturėtų vienam iš vaikų suteikti prioriteto kitų vaikų sąskaita, ką šiuo atveju nepagrįstai padarė. Nors ieškovo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso butas, kuriame šeima gyvena, ieškovui kas mėnesį kainuoja jo išlaikymas. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino atsakovės turtinės padėties, nes jos pajamos yra žymiai didesnės nei ieškovo, ji kartu su savo motina turi gyvenamąjį būstą, be to turi tik vieną išlaikytinį – šalių dukrą.

Atsiliepimas

Atsakovė I. S. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad nepilnametei šalių dukrai priteistas išlaikymas iš ieškovo yra net mažesnis, nei minimalus teismų praktikoje pripažįstamas išlaikymo dydis. Dėl šios priežasties jis negali būti dar labiau mažinamas. Be to ieškovas yra jaunas, savo darbą išmanantis, aukštos kvalifikacijos statybininkas – elektrikas, todėl turi visas galimybes užsidirbti daugiau ir tinkamiau aprūpinti savo šeimą. Atsakovei žinoma, jog ieškovas visuomet turėjo papildomų neoficialių pajamų, kurios sudarė didesnę dalį jo turimo turto. Tuo tarpu atsakovės pajamos nuo šalių santuokos nutraukimo dienos iš esmės nepasikeitė. Ieškovas turėjo pareigą iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimą pasirūpinti savo vaikais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – darbo skelbimų sąrašą (b.l. 106-108), atlyginimo skaičiuoklės rezultatus (b.l. 109-119).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo V. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.). Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; ir kt.)

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams ar jo tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu, kuriuo taip pat patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 3 punktu ieškovas įsipareigojo savo nepilnametei dukrai L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį teikti išlaikymą lygų 500 Lt (145 EUR). Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaiko poreikius, susitarė dėl savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Paduotu ieškiniu (iš esmės ir apeliaciniu skundu) ieškovas prašo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai sumažinti, motyvuodamas tuo, kad jo turtinė padėtis pasikeitė (pablogėjo): po santuokos su atsakove nutraukimo sudarė naują santuoką, jam gimė dar viena dukra, jo dabartinė sutuoktinė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose ir gauna tik valstybės teikiamą pašalpą, be to jis privalo išlaikyti sutuoktinės nepilnametį sūnų, kurio tėvas yra miręs ir vaikas gauna tik našlaičio pensiją. Ieškovo gaunamas minimalus atlyginimas nėra pakankamas išlaikyti visiems šiems asmenims, todėl, ginant ir jų teises, nepilnametei šalių dukrai teikiamas išlaikymas, ieškovo vertinimu, turi būti sumažintas iki 80 EUR per mėnesį. Apeliaciniame skunde ieškovas papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pastangas įgyti geriau apmokamą darbą, kadangi jis šią pareigą, lyginant su anksčiau gautu atlyginimu, įvykdė. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundo argumentus sprendžia, jog jie nesudaro pagrindo sprendimu priteistam išlaikymui sumažinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti esminį skolininko turtinės padėties pasikeitimą, tuo tarpu nedidelis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovo finansinė padėtis leidžia jam teikti priteisto dydžio išlaikymą dukrai L.. Ieškovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo finansinę padėtį bei patiriamas išlaidas, susijusias su padidėjusiu išlaikytinių skaičiumi, taip pat atsakovės turtinę padėtį, kas sudaro pakankamą pagrindą prašymą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo tenkinti. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta, kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė ir jas taikė tinkamai.

Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo darbo užmokestis, lyginant su teismo sprendimo priėmimo metu buvusiu atlyginimu, ne tik kad nesumažėjo, bet net gi padidėjo. Apeliantas šios aplinkybės neginčija ir neneigia, tačiau savo turtinės padėties pablogėjimą iš esmės grindžia padidėjusiomis išlaidomis, kurios atsirado su naujos šeimos sukūrimu, t.y. padidėjo išlaikytinių skaičius – gimė dar viena dukra, jo dabartinė sutuoktinė turi sūnų, kuris neturi tėvo, dabartinė sutuoktinė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose ir gauna tik valstybės teikiamą pašalpą. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės nėra pakankamos L. S. priteisto išlaikymo dydžiui sumažinti, kadangi realiai ieškovas turi tik du nepilnamečius išlaikytinius – dukras L. ir A., nes ieškovas neturi prievolės išlaikyti savo sutuoktinės nepilnamečio sūnaus, nepaisant jo apeliaciniame skunde nurodytų iš esmės tik moralinių aspektų. Aplinkybė, kad berniukas neturi tėvo, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes jis gauna našlaičio pensiją, bet tai nesukuria atitinkamos įstatyminės prievolės ieškovui. Be to moralinė pareiga padėti savo sutuoktinės nepilnamečiam sūnui, neturinčiam tėvo, negali būti pakankamu pasiteisinimu ir neatleidžia ieškovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką iš kitos santuokos. Ieškovo dabartinė sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna atitinkamas socialines išmokas, turi nekilnojamojo ir kito vertingo turto (automobilius), todėl vien tai, kad ji šiuo metu laikinai nedirba ir negauna darbo pajamų nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji yra ieškovo išlaikytinė, kaip skunde nurodo apeliantas. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė esminės savo turtinės padėties pablogėjimo ir dėl padidėjusių išlaidų, todėl ir šiuo motyvu nėra pagrindo priteistam išlaikymo dydžiui sumažinti.

Be to negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas, būdamas jauno amžiaus ir geros sveikatos, turėdamas kvalifikaciją ir pakankamai nemažą darbo patirtį turi išnaudoti visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, privalo būti aktyvus jo ieškodamas. Tai, kad šiuo metu ieškovo darbo užmokestis yra kiek padidėjęs, lyginant su tuo, kuris buvo priteisiant išlaikymą dukrai Laurai, rodo, jog ieškovas iš esmės šią savo pareigą vykdo ir jam gana neblogai sekasi. Tokiu būdu apeliantas neįrodė, jog galimybės surasti gerai apmokamą darbą, jam yra apribotos dėl turimų sveikatos problemų ar kokių nors kitų reikšmingų aplinkybių (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas nepilnametės dukters Lauros tėvu, savo vaiko atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo pagrindu. Ta aplinkybė, jog atsakovė turi kiek geriau apmokamą darbą, nesudaro pagrindo ieškovo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą perkelti vien tik jai. Juo labiau, kad teismo iš ieškovo priteista išlaikymo suma skirta tik minimaliems šalių dukters poreikiams tenkinti, todėl mažinti ją dar labiau nėra jokio pagrįsto pagrindo, kitaip būtų pažeisti nepilnametės dukters interesai.

Jau minėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis faktinėmis, tačiau teisiškai nereikšmingomis, aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės argumentai dėl padidėjusių dukters poreikių yra pagrįsti, be to, akivaizdu, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja, keičiasi šalies pragyvenimo lygis, didėja kainos. Taigi teismo išvada, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį iš esmės yra reikalinga 290 EUR suma yra pagrįsta ir atitinka teismų formuojamą praktiką. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs abiejų tėvų turtinę padėtį, padarė pagrįstą išvadą, kad ir tėvų galimybės teikti išlaikymą vaikams iš esmės yra lygios, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei, su kuria gyvena šalių nepilnametė dukra Laura, tenka ir visos kitos su dukters išlaikymu, susijusios išlaidos (suteikti gyvenamąjį plotą, mokėti jo komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, slaugyti dukrą jos ligos atveju ir pan.). Dėl to atmestini apelianto argumentai apie atsakovės gaunamas daug didesnes pajamas ir galimybę prisidėti prie dukters išlaikymo didesne dalimi, kadangi atsakovės gaunamos pajamos nėra ženkliai didesnės lyginant su ieškovo.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrįsto pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo bei atsakovės argumentais, jog teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis nepilnametei šalių dukrai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes, kad prekių kainos nuolat didėja, kaip ir didėja augančios dukros poreikiai, bei teismų praktiką, iš esmės užtikrina tik minimalius paauglės dukters poreikius, todėl mažinti jį dar labiau nėra jokio pagrįsto pagrindo, kitaip būtų pažeisti nepilnametės dukters interesai.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistina 250 EUR atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidą advokato pagalbai apmokėti (b.l. 120-121).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. S. 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) atsakovei I. S. išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė