Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vernitas“ ieškinį atsakovei „Bekantex Sp. z.o.o“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

3. Atsakovė, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir vietą, į jį neatvyko. Ieškovės sutikimu, byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1934. Pagal minėtą sutartį ieškovė, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti atsakovei, kaip pirkėjai, prekes, o atsakovė, kaip pirkėja, įsipareigojo gautas prekes priimti ir už jas su ieškove atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka ir terminais (sutarties 1 ir 2 punktai) (1 t., b. l. 5–8). Ieškovė ir atsakovė 2021 m. gruodžio 6 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021/30. Pagal minėtą sutartį ieškovė, kaip pardavė, įsipareigojo parduoti atsakovei, kaip pirkėjai, prekes, o atsakovė įsipareigojo gautas prekes priimti ir už jas su ieškove atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 1 ir 2 punktai) (1 t., b. l. 9–12). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad ieškovė perdavė atsakovei prekes ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 1028845, kurios suma 56 624,60 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. Nr. 1028933, kurios suma 50 230,48 Eur; 2021 m. rugsėjo 21 d. Nr. 1028966, kurios suma 1 395,39 Eur; 2021 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1029000, kurios suma 395,96 Eur; 2021 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1029001, kurios suma 62 336,65 Eur; 2021 m. spalio 7 d. Nr. 1029042, kurios suma 1 392,74 Eur; 2021 m. spalio 21 d. Nr. 1029093, kurios suma 66 060,50 Eur, 2021 m. spalio 21 d. Nr. 1029091, kurios suma 300,60 Eur; 2021 m. lapkričio 15 d. Nr. 1029178, kurios suma 2 068,88 Eur; 2021 m. lapkričio 18 d. Nr. 1029197, kurios suma 65 681,71 Eur; 2022 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 1030016, kurios suma 20 612,76 Eur. Aplinkybę, kad atsakovei prekės buvo pristatytos ieškovė grindė kartu su PVM sąskaitomis faktūromis pateiktais tarptautiniais transportavimo važtaraščiais (toliau – ir CMR važtaraščiai) (1 t., b. l. 17–49). Tuo tarpu aplinkybę, kad atsakovė užsakė prekes, ieškovė grindė atsakovės jai atsiųstais užsakymais elektroniniu paštu (4 t., 2–44).

7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 289 228,64 Eur sumą pagal anksčiau minėtas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė, kaip minėta anksčiau, su ieškovės reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, nurodo tokius pagrindinius argumentus: 1) tarp šalių kilusį ginčą turi nagrinėti Lenkijos Respublikos teismai; 2) ieškovė nepagrindė prekių pristatymo fakto; 3) ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra nepasirašytos, CMR važtaraščiuose esančio parašo nėra įmanoma identifikuoti.

Dėl jurisdikcijos

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. rugpjūčio 12 d. pasirašytos sutarties 10.1 papunktis numato, kad visi ginčai, kilę iš sutarčių vykdymo, sprendžiami tarpusavio derybose, o nepavykus susitarti geruoju, nagrinėjami Kauno apygardos teisme, taikant Lietuvos Respublikos įstatymo normas. Tuo tarpu 2021 m. gruodžio 6 d. sutarties 10.1 papunktis numato, kad visi ginčai, kilę iš šios sutarties vykdymo sprendžiami tarpusavio derybose, o nepavykus susitarti geruoju, nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose, taikant Lietuvos Respublikos įstatymo normas. Taigi, šalys susitarė, jog ginčai, kilę iš sutarčių nuostatų, būtų nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose. Atsakovė argumentų, kodėl šios sutarčių nuostatos nagrinėjamu atveju neturi būti taikomos, nenurodė. Minėtų sutarties nuostatų neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai su ieškiniu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismus, o šiuo atveju į Kauno apygardos teismą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 1 punktas).

Dėl skolos priteisimo

9. Kaip minėta sprendimo 8 punkte, šalys sutarčių 10.1 papunkčiuose susitarė ne tik dėl to, kad tarp šalių iškilę ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose, bet taip pat ir dėl to, kad, sprendžiant ginčus, bus taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

11. Atsakovė, kaip minėta anksčiau, teigia, kad ieškovė, prašydama priteisti skolą, nepagrindė prekių pristatymo fakto. Teismas neturi pagrindo su minėtais atsakovės argumentais sutikti.

12. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai (CMR važtaraščiai) patvirtina, kad ji perdavė atsakovei prekes. Tuo tarpu tai, kad atsakovei buvo perduotos jos užsakytos pas ieškovę prekės, patvirtina byloje esantys atsakovės ieškovei siųsti elektroniniai laiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

13. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, taip pat nurodo, kad PVM sąskaitos faktūrose nėra jos parašų, o CMR važtaraščiuose yra neaiškus parašas, kurio negalima identifikuoti.

14. Teismas nustatė, kad kai kurių PVM sąskaitų faktūrų, pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjo 21 d. Nr. 1028966, 2021 m. spalio 21 d. Nr. 1029093, grafoje „priėmė“ nėra jokio parašo (1 t., b. l. 25, 35–36). Nepaisant to, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė atsakovei prekių, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, neperdavė.

15. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 11 dalimi, PVM sąskaitos faktūros gali būti rašytinės (išrašomos spausdintame blanke) ir elektroninės. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje. Prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, taip pat ir prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) parašas (elektroninis parašas) įstatymų leidėjo nėra priskirtinas prie privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai (dėl asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardo, pavardės, parašo ir pareigų nurodymo) yra neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai. Pažymėtina, kad tiek popierinės, tiek elektroninės PVM sąskaitos faktūros turi tuos pačius rekvizitus ir tokią pačią teisinę galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020).

17. Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).

18. Taigi, iš anksčiau minėtų kasacinio teismo išaiškinimų darytina išvada, kad PVM sąskaitų faktūrų nepasirašymas nesuponuoja išvados, jog pardavėjas neperdavė, o pirkėjas negavo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad byloje esantys kiti įrodymai, t. y. šalių pasirašytos sutartys, atsakovės ieškovei siųsti prekių užsakymai, CMR važtaraščiai, patvirtina faktą, kad ieškovė perdavė prekes atsakovei, o atsakovė prekes gavo.

19. Atsakovė, kaip minėta anksčiau, nurodo, jog jai kelia abejonių CMR važtaraščiuose esantis parašas, nes jo negalima identifikuoti. Teismas pažymi, kad ieškovės pateikti CMR važtaraščiai yra ne tik pasirašyti, bet juose taip pat yra uždėti atsakovės antspaudai (žr., pavyzdžiui, 1 t., b. l. 27, 31, 34, 39 ir kt.). Įrodymų, kad minėti duomenys (parašai ir (ar) antspaudai) būtų suklastoti, byloje nėra.

20. Apibendrinant tai, kas nustatyta ir nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ieškovė perdavė atsakovei prekes pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad su ieškove už jai perduotas prekes tinkamai atsiskaitė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir iš atsakovės priteisti 289 228,64 Eur skolą.

Dėl palūkanų ir išieškojimo išlaidų priteisimo

21. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 46 280,94 Eur palūkanas. Ieškovė nurodo, kad, apskaičiuodama palūkanų dydį, vadovavosi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – ir MAPKSVPĮ). Atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieškovės paskaičiuotomis palūkanomis, taip pat tuo, kad ieškovė, skaičiuodama palūkanas, taikė minėtą MAPKSVPĮ.

22. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

23. Ieškovė reikalauja priteisti palūkanas, kurių dydį nustatė pagal MAPKSVPĮ. MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.

24. Teismas nustatė, kad šalys yra ūkio subjektai, tarp šalių kilo ginčas dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius (pirkimo–pardavimo sutartis). Taip pat teismas nustatė, kad šalys sutartyse nėra susitarę dėl taikomų palūkanų normų.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai tarp šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti MAPKSVPĮ, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

26. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai prašomas palūkanas skaičiavo, vadovaudamasi MAPKSVPĮ normomis.

27. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis palūkanų normą šio įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei teisė į palūkanas atsirado nuo 2021 m. antrojo pusmečio, todėl šioms palūkanoms apskaičiuoti taikytina palūkanų norma, galiojusi tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, t. y. 2021 m. antrąjį pusmetį. 2021 metų antrąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 proc.

29. Esant nurodytam teisiniam reguliavimui, teismas daro išvadą, kad ieškovė iš atsakovės už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą prašomas priteisti palūkanas pagrįstai skaičiavo taikydama 8 proc. dydžio palūkanas. Atsakovė nenurodė kitų argumentų, kodėl ieškovės paskaičiuotos palūkanos, negali būti priteistos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 46 280,94 Eur paskaičiuotos palūkanos.

30. Ieškovė taip pat prašo priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidas. Atsakovė su minėtu reikalavimu taip pat nesutiko.

31. Pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą. Taigi, kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur kompensacija pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį.

32. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, vadovaudamasi MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalimi ir 2 straipsnio 5 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 12,50 proc. metines procesines palūkanas.

33. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo iškelta 2023 m. gruodžio 19 d. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, procesinėms palūkanoms apskaičiuoti taikytina ta palūkanų norma, kuri galiojo tą metų pusmetį, kurį atsakovei atsirado pareiga mokėti procesines palūkanas, t. y. 2023 m. antrąjį pusmetį (bylos iškėlimo momentu). 2023 metų antrąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 4,50 proc. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti ieškovė tinkamai taikė MAPKSVPĮ, prašydama priteisti 12,5 proc. dydžio palūkanas (žr. šio sprendimo 27 ir 28 punktus). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 12,5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

34. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Teismas neturi pagrindo su atsakovės argumentais sutikti.

35. CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.125 straipsnio 10 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti skolą pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios išrašytos laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. Tuo tarpu palūkanas paskaičiavo nuo 2021 m. rugsėjo mėn. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties terminų pareikti reikalavimams dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Dėl kitų argumentų

37. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

39. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas, todėl yra pagrindas spręsti dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 6 701 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 420 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, ir 4 281 Eur už žyminį mokestį).

41. Spręsdamas dėl išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį ir kt. Teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vernitas“, juridinio asmens kodas 151223650, iš atsakovės „Bekantex“ Sp. z o. o, juridinio asmens kodas 794731, 289 228,64 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 64 ct) skolą, 46 280,94 Eur (keturiasdešimt šešių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų ir 94 ct) palūkanas, 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 701 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.