Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės „Bakantex Sp. z o. o“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsakovė įpareigoja sumokėti žyminį mokestį, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Vernitas“ ieškinį atsakovei „Bakantex Sp. z o. o“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

11. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

12. CPK 83 straipsnio 3 punktas numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.

13. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, būtina įvertinti asmens pateiktus jo sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą. Visais atvejais pareiškėjas turi įrodyti aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl blogos turtinės padėties, egzistavimą.

14. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė už pateiktą apeliacinį skundą turėtų sumokėti 4 355 Eur žyminį mokestį.

15. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai). CPK normose įtvirtinta, kad tiek prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

16. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, pagal kuriuos būtų galimybė išsamiai nustatyti, apeliantės (atsakovės) „Bakantex Sp. z o. o“ turtinės padėties, turimo turto sudėtį ir vertę, juridinio asmens veiklos pelningumą, galimybę iš gaunamų veiklos pajamų sukaupti reikiamą sumą ir pan. Nurodytų pateikti įrodymų visuma leistų teismui nuspręsti, ar įstatyme nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą apeliantei yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindas ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik banko sąskaitos išrašo pateikimas (kuriame matyti, kad apeliantės sąskaitoje yra nedidelis įsiskolinimas), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog apeliantė tinkamai įrodė esabt pagrindą atleisti ją nuo beveik viso žyminio mokesčio mokėjimo. Pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad apeliantė 2024 metais patyrė nuostolių. Pagal jos balansą ji turi grynųjų pinigų kasoje, skolininkų skolų bei trumpalaikių investicijų. Šie duomenys nepatvirtina itin sunkios apeliantės turtinės padėties. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas jai nustatė tokią didelę įrodinėjimo pareigą, kuri negali būti įvykdoma, nes pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ji nėra pajėgi sumokėti visą žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

18. Išdėstytų argumentų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai prtaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį jau pasibaigęs, Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas septynių kalendorinių dienų terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Įpareigoti atsakovę „Bakantex Sp. z o. o“ per septynias dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 4 355 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.